Byla 2A-190-520/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Tatjana Žukauskienė, Petras Jaržemskis, sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei, dalyvaujant ieškovui P. D., atsakovo atstovams Valdonei Rudenkienei, Aleksandrui Namajūnui, trečiojo asmens atstovui advokatui Arūnui Zeleckiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2007-08-23 sprendimo Nr.56-32 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus pagal ieškovo P. D. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja UAB „Šnipiškių medicinos centras“),

Nustatė

2Ieškovas P. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau Komisija) 2007-08-23 sprendimą Nr.56-32 ir įpareigoti komisiją įvertinti jam (ieškovui) UAB „Šnipiškių medicinos centras“ šeimos gydytojos L. F. padarytą turtinę ir neturtinę žalą dėl nedarbingumo pažymėjimo neteisėto netęsimo nuo 2007-05-18 iki 2007-07-27. Nurodė, kad jam buvo diagnozuotas lėtinis mažai aktyvus virusinis C hepatitas. Pagal Lėtinio virusinio hepatito C ir virusinės C kepenų cirozės diagnostikos bei ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, metodiką, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2003-11-04 įsakymu Nr. V-652, šio susirgimo gydymo trukmė yra 48 savaitės, t.y. jis turėjo būti gydomas nuo 2007-01-22 iki 2007-12-24. Kaip pacientas jis nuo 2007-01-24 iki 2007-08-07 buvo prisiregistravęs UAB „Šnipiškių medicinos centras“ pas šeimos gydytoją L. F., kuri nuo 2007-01-15 iki 2007-05-17 jam tęsė nedarbingumo pažymėjimą. Dėl ieškovo sveikatos būklės ir darbingumo įvertinimo 2007-05-16 įvykusiame UAB „Šnipiškių medicinos centras“ gydytojų konsultacinės komisijos (toliau GKK) posėdyje buvo priimtas neteisėtas sprendimas siųsti jį (ieškovą) į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau NDNT) darbingumo lygiui nustatyti. Jis negalėjo būti siunčiamas į NDNT jo darbingumo lygiui nustatyti, kadangi pagal Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių 41, 42 p. nustatyti terminai netaikomi, jei darbingo amžiaus asmens darbingumo sutrikimas yra laikinas ir jo sveikatos būklė neatitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijų. 2007-05-17 jam atvykus į UAB „Šnipiškių medicinos centras“ administracija iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį ir jo globėją išvežė į Šnipiškių policijos nuovadą. Dėl to pablogėjo jo sveikata, nuo 2007-05-18 iki 2007-06-06 jis gydėsi namuose. Ieškovui su globėju 2007-06-06 atvykus į UAB „Šnipiškių medicinos centras“, šeimos gydytoja suklastojo nedarbingumo pažymėjimą, t.y. įrašė, kad neatvykdamas į priėmimą 2007-05-17 ir 2007-06-06 jis pažeidė elgesio taisykles, todėl 2007-06-06 užbaigė nedarbingumo pažymėjimą, nors privalėjo arba pratęsti nedarbingumo laikotarpį iki 2007-07-27, arba įrašyti jo medicininėje kortelėje rekomendaciją chirurgo ir neurochirurgo darbui. Rekomendaciją ieškovui išdavė 2007-07-27 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Konsultacijų poliklinikos direktorė. Kadangi UAB „Šnipiškių medicinos centras“ šeimos gydytoja nepratęsė nedarbingumo pažymėjimo nuo 2007-05-18 iki 2007-07-27, per visą gydymo laikotarpį neskyrė kompensuojamų vaistų, jis patyrė 7000 Lt turtinę ir 50000 Lt neturtinę žalą. Komisija 2007-08-23 sprendimu Nr.56-32 neteisėtai, pažeisdama Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 14 str., kitus teisės aktus, netenkino ieškovo reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nes visai nevertino to, kad ieškovui nebuvo pratęstas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2007-05-18 iki 2007-07-27, dėl ko ieškovas buvo priverstas badauti, patyrė psichologinį smurtą, buvo priverstas elgetauti dėl beviltiškos padėties, kas akivaizdžiai sulėtino jo sveikimą.

3Vilniaus miesto 3– iasis apylinkės teismas 2008 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, t.y. panaikino Komisijos 2007-08-23 sprendimą Nr. 56-32 „Dėl P. D. prašymo“ ir įpareigojo Komisiją nustatyti žalą ir jos dydį, padarytą pacientui P. D. sveikatos priežiūros įstaigos UAB „Šnipiškių medicinos centras“ veiksmais, nurodytais P. D. 2007-08-09 Sveikatos apsaugos ministerijai pateiktame pareiškime Nr.PŽK-1-200. Teismas nustatė, kad ieškovas dirba gydytoju neurochirurgu (duomenys neskelbtini). 2006 m. lapkritį ieškovui buvo diagnozuotas lėtinis mažai aktyvus virusinis C hepatitas, kepenų fibrozė 2. Dėl ligos ieškovas buvo nedarbingas nuo 2007-01-15 iki 2007-07-27, VšĮ Vilniaus universiteto Santariškių klinikų ieškovui išduotą nedarbingumo pažymėjimą tęsė UAB „Šnipiškių medicinos centras“. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, faktines bylos aplinkybes, Lėtinio virusinio C hepatito ir virusinės C kepenų cirozės diagnostikos bei ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, metodiką, konstatavo, kad UAB „Šnipiškių medicinos centras“ GKK 2007-05-16 sprendimas siųsti ieškovą į NDNT tarnybą yra skubotas, iš esmės nepagrįstas, prieštaraujantis Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ministro 2005-06-30 įsakymu Nr.V-533/A1-189 (toliau Taisyklės), reikalavimams, pažeidžiantis ieškovo, kaip paciento, teises. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovo atsisakymas nuo darbingumo lygio nustatymo nepripažintinas teisėtu nedarbingumo pažymėjimo užbaigimo pagrindu, ieškovas iki 2007-06-06 pripažintas nedarbingu (Taisyklių 102 p.). Nedarbingumo pažymėjime nurodytą ieškovo elgesio taisyklių pažeidimą teismas vertino sistemiškai su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, bei konstatavo, kad ieškovas 2007-05-17 buvo atvykęs į UAB „Šnipiškių medicinos centras“, tačiau buvo išvežtas į policijos nuovadą. Ypatingą reikšmę teismas suteikė aplinkybei, kad ieškovas nuo 2007-05-17 iki 2007-06-06 sirgo ir buvo nedarbingas. Teismas konstatavo, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2007-08-23 sprendimas yra nemotyvuotas, iš jo nėra aišku, ar komisija nenustatė netinkamų ieškovui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, ar juos nustačiusi, komisija nenustatė, kad dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų ieškovo sveikatai nebuvo padaryta žala. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Šnipiškių medicinos centras“ pažeidė medicinos etikos reikalavimus, pažeidė ieškovo teisę į kokybišką sveikatos priežiūrą, teisę į garbės ir orumo nežeminančias sąlygas, į pagarbų sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų elgesį, todėl nepagrįstas yra 2007-08-23 Komisijos sprendimas, kad nustatyti pažeidimai negalėjo sukelti ir nesukėlė ieškovo sveikatos pablogėjimo dėl patirtų nepatogumų, išgyvenimų, emocinės įtampos.

4Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad Komisija yra ikiteisminė institucija, nagrinėjanti ginčus dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo, teikiant pacientams sveikatos priežiūros paslaugas. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai neanalizavo civilinės atsakomybės sąlygų. Komisija tirdama P. D. pareiškimą nenustatė civilinės atsakomybės sąlygų pagal CK 6.246-6.249 str., Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 str. P. D. neįrodė, kad trečiojo asmens veiksmais jo sveikatai buvo padaryta žala, ieškovas nepateikė jokių sveikatos pablogėjimą, psichologinį smurtą, badavimą, sulėtintą sveikimą įrodančių dokumentų. Be to, teismas nevertino, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau VSDF valdyba) 2007-07-30 rašte Nr.(11.1)I-4885 nurodė, kad nedarbingumo pažymėjimai P. D. nuo 2007-01-15 iki 2007-05-17 išduoti ir tęsti nepažeidžiant taisyklių reikalavimų. Teismas nepagrįstai išplėtė P. D. pareiškimo Komisijai ribas, nes P. D. skundė atsisakymą pratęsti nedarbingumo pažymėjimą, o ne paties medikamentinio gydymo procesą, jam taikytas gydymo metodikas.

5Ieškovas P. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra neargumentuotas, pagrįstas aklai nurašytomis tarpusavyje nesusijusiomis citatomis iš teisės aktų.

6Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

7Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pagal šioje byloje pareikštą ieškovo P. D. ieškinį panaikinęs Komisijos 2007-08-23 sprendimą Nr. 56-32 „Dėl P. D. prašymo“, įpareigojo Komisiją nustatyti žalą ir jos dydį, padarytą pacientui P. D. sveikatos priežiūros įstaigos UAB „Šnipiškių medicinos centras“ veiksmais, nurodytais P. D. 2007-08-09 Sveikatos apsaugos ministerijai pateiktame pareiškime Nr.PŽK-1-200. Ieškovo reikalavimas dėl Komisijos įpareigojimo įvertinti jam (ieškovui) UAB „Šnipiškių medicinos centras“ šeimos gydytojos L. F. padarytą turtinę ir neturtinę žalą dėl nedarbingumo pažymėjimo neteisėto netęsimo nuo 2007-05-18 iki 2007-07-27, nenagrinėtinas teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas šis ieškovo reikalavimas, panaikintina, bylos dalis dėl šio ieškovo reikalavimo nutrauktina (CPK 293 str. 1 p., 326 str. 1 d. 5 p.).

8Byloje nustatyta, kad ieškovas P. D. prašė panaikinti Komisijos 2007-08-23 sprendimą Nr.56-32 bei įpareigoti Komisiją įvertinti ieškovui UAB „Šnipiškių medicinos centras“ šeimos gydytojos L. F. padarytą turtinę ir neturtinę žalą dėl nedarbingumo pažymėjimo neteisėto netęsimo nuo 2007-05-18 iki 2007-07-27. Ieškinys buvo pareikštas atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai. Ieškiniu buvo prašoma panaikinti Komisijos 2007-08-23 sprendimą, kuris buvo priimtas išnagrinėjus ieškovo P. D. 2007-08-09 pareiškimą „Dėl pacientui P. D. padarytos materialinės ir moralinės žalos dydžio nustatymo“, ir kuriuo nebuvo patenkintas ieškovo prašymas. Komisija, vadovaudamasi Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 14 str., išnagrinėjo pareiškimą ir nenustatė, kad UAB „Šnipiškių medicinos centras“ padarė paciento sveikatai žalą (b.l. 21-22). Pagal Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 14 str. laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos diagnostikos bei gydymo metodikos ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį. Taip pat laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų tyčia arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Komisija sprendime nurodė, kad 2007-08-23 posėdyje įvertino pateiktus dokumentus ir kitas reikšmingas aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas P. D. 2007-08-08 pareiškimu, pateiktu Komisijai, prašė nustatyti jam padarytos materialinės ir moralinės žalos dydį dėl UAB „Šnipiškių medicinos centras“, GKK pirmininkės L. F. neteisėto 2007-05-16 sprendimo ir nedarbingumo pažymėjimo piktybiško netęsimo nuo 2007-05-18 iki 2007-07-27. Pareiškime buvo nurodoma apie tai, kad GKK 2007-05-16 posėdžio metu priėmė neteisėtą sprendimą siųsti P. D. į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, apie gydytojos L. F. neteisėtus veiksmus, nepratęsiant nedarbingumo pažymėjimo, UAB „Šnipiškių medicinos centras“ direktoriaus D. C. veiksmus 2007-05-17. Pareiškime buvo nurodyta, kad nusikalstama veika jam buvo padaryta 7000 Lt materialinė žala ir akivaizdi moralinė žala. Komisija išnagrinėjo šį pareiškimą, P. D., UAB „Šnipiškių medicinos centras“ pateiktus dokumentus.

9Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. 3 d. numato, kad Komisija yra ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, išskyrus ginčus, kylančius iš civilinės atsakomybės draudimo santykių. Komisijos priimti sprendimai yra privalomi sveikatos priežiūros įstaigoms (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. 5 d.). Pacientas, kitas suinteresuotas asmuo, sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu į teismą ginčydami Komisijos sprendimą. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2005-12-06, 2006-07-21 nutartyse (procesinių sprendimų kategorija 94.5) išaiškino, kad ginčas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo yra ginčas, kilęs iš civilinių teisinių santykių, ginčo dėl žalos, padarytos pacientų sveikatai, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, išnagrinėjimas Komisijoje, kuri ikiteisminė institucija šiems ginčams spręsti, paties ginčo pobūdžio nekeičia. Tai reiškia, kad Komisijai priėmus sprendimą ir asmeniui, kuris nesutinka su priimtu sprendimu, apskundus šį sprendimą teismui, ginčo objektas yra ne šis sprendimas, o ginčas, kilęs tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos, ir ginčo šalys tarp jų kilusio ginčo sprendimą perkelia nagrinėti į teismą. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. nenumato, kad Komisija gali būti įpareigojama dar kartą nagrinėti klausimą dėl žalos atlyginimo, t. y. dar kartą ikiteismine tvarka spręsti tarp šalių (paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos) kilusį ginčą. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje Komisiją dar kartą įpareigojo ikiteismine tvarka nagrinėti tarp P. D. ir UAB „Šnipiškių medicinos centras“ kilusį ginčą. Įvertinus tai, kad ginčas ikiteismine tvarka yra jau išnagrinėtas, ieškovas, kreipdamasis su ieškiniu dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, perkėlė ginčo, kilusio tarp jo ir UAB „Šnipiškių medicinos centras“, nagrinėjimą į teismą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti ieškovo reikalavimo dėl Komisijos įpareigojimo ikiteismine tvarka nagrinėti P. D. 2007-08-09 pareiškimą. Kadangi buvo pasinaudota ikiteismine tvarka, todėl teisme turi būti nagrinėjamas ginčas tarp P. D. ir UAB „Šnipiškių medicinos centras“, ir nustatomos visos sąlygos, kurioms esant taikoma civilinė atsakomybė, sprendžiamas klausimas dėl civilinės atsakomybės taikymo.

10Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria Komisija įpareigota nustatyti žalą ir jos dydį, padarytą pacientui P. D. sveikatos priežiūros įstaigos UAB „Šnipiškių medicinos centras“ veiksmais, nurodytais P. D. 2007-08-09 Sveikatos apsaugos ministerijai pateiktame pareiškime Nr.PŽK-1-200, panaikintina ir ši bylos dalis nutrauktina.

11Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas 2007-08-23 Komisijos sprendimas, ir šią bylos dalį perduoda nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjant ieškovo reikalavimą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo nebuvo atskleista bylos esmė, netinkamai taikytos procesinės teisės normos, ir dėl to ši bylos dalis iš esmės neišnagrinėtina apeliacinės instancijos teisme (CPK 320 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

12Kadangi ieškovas kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, ginčą dėl žalos atlyginimo perkėlė nagrinėti į teismą, teisme turėjo būti iš esmės nagrinėjamas ginčas dėl žalos atlyginimo tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos, todėl byloje atsakovu turėjo būti patraukta sveikatos priežiūros įstaiga, ieškinyje turėjo būti nurodyta padaryta konkreti žala, suformuluoti reikalavimai dėl žalos atlyginimo priteisimo, pateikti įrodymai, patvirtinantys padarytos žalos dydį (CPK 135 str.). Ieškovas reikalavimus yra pareiškęs tik atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, kuri yra ikiteisminė institucija ir nėra atsakinga už ieškovo nurodomą jam padarytą žalą (CPK 45 str.). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, turėjo ieškovui išaiškinti jo teisę dėl atsakovo pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007), nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Be to, ieškovas ieškinį grindžia veiksmais, kuriuos atliko gydytoja L. F., kuri yra UAB „Šnipiškių medicinos centras“ darbuotoja, tačiau ji į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta (CPK 47 str.).

13Iš ieškovo pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovas ieškinį grindžia ne tik gydytojos L. F. veiksmais, bet ir UAB „Šnipiškių medicinos centras“ GKK veiksmais. Pagal bylos duomenis UAB „Šnipiškių medicinos centras“ GKK 2007-05-16 priėmė sprendimą dėl ieškovo siuntimo į NDNT (b. l. 199-200, 204). 2007-05-16 GKK veiklą reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-03-31 įsakymu Nr. V-172 patvirtinti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos nuostatai, kurie numatė, kad GKK sudaro ne mažiau kaip 3 nariai, turintys aukštąjį medicininį išsilavinimą ir galiojančią gydytojo licenciją, iš kurių įstaigos vadovo įsakymu skiriamas pirmininkas, kad GKK priima sprendimus dėl ligonių siuntimo į NDNT. Pagal Nuostatų 10.3 p. teisės aktų nustatyta tvarka GKK priima sprendimus dėl nedarbingumo pažymėjimų tęsimo ligoniams, kurių darbingumo sutrikimas yra laikinas ir jų sveikatos būklė neatitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijų. Už GKK funkcijų vykdymą atsakingas įstaigos vadovas (Nuostatų 12 p.), o ne GKK pirmininkas. Taisyklių 42 p. (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-08-29 įsakymas Nr. V-721/A1-245) numatė, kad kai darbingo amžiaus asmenų darbingumo sutrikimas yra laikinas ir jų sveikatos būklė neatitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijų, 41 p. numatyti terminai netaikomi ir šie asmenys į NDNT nesiunčiami. Šiais atvejais tęsiant pažymėjimo galiojimo laiką ilgesniais terminais nei numatyta Taisyklių 41 p., asmens sveikatos būklė bei darbingumas vertinami GKK posėdyje dalyvaujant Fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui (gydytojui). Jeigu GKK pripažįsta asmenį ir toliau laikinai nedarbingu, pažymėjimas tęsiamas šiose Taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais. Tretysis asmuo nurodė, kad 2007-05-16 GKK posėdyje dalyvavo VSDF valdybos atstovė J. A., kad ieškovas reikalavo be VSDF valdybos sutikimo tęsti nedarbingumo pažymėjimą. VSDF valdyba 2007-07-30 rašte Nr. (11.1)I-4885 nurodė, kad UAB „Šnipiškių medicinos centras“ šeimos gydytoja L. F. ieškovui nedarbingumo pažymėjimus nuo 2007-01-15 iki 2007-05-17 išdavė ir tęsė nepažeidžiant Taisyklių 45 p. (b.l.24). VSDF valdyba konstatavo, kad nedarbingumo pažymėjimas P. D. turėjo būti užbaigtas 2007-05-16, nes ieškovo nedarbingumo pažymėjime Nr. 2989523 nėra NDNT atžymos apie P. D. nustatytą nedarbingumo lygį. Pirmosios instancijos teisme šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos.

14Byloje dalyvaujantys asmenys skirtingai vertina ieškovo darbingumo sutrikimą ir jo sveikatos būklės atitikimą darbingumo lygio kriterijams, t. y. ieškovas nurodo, kad jo darbingumo sutrikimas buvo laikinas, tretysis asmuo nurodo, kad darbingumo sutrikimas nebuvo laikinas, nes ieškovui buvo diagnozuotas „Lėtinis mažai aktyvus C virusinis hepatitas. Kepenų fibrozė 2“ (b. l. 56). Tokia diagnozė nurodyta 2007-05-16 Santariškių klinikų išraše iš medicininių dokumentų (b. l. 30). 2007-07-09 išraše iš medicininių dokumentų nurodyta diagnozė „Lėtinis virusinis C hepatitas“ (b. l. 31). Tretysis asmuo nurodė, kad GKK įvertino 2007-05-16 išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame buvo nurodyta, kad HCV RNR po 12 sav. buvo neigiamas, buvo įvertinti tyrimų rezultatai, ligos pobūdis (b. l. 69). Ieškovas savo argumentus dėl GKK sprendimo neteisėtumo grindžia tuo, kad gydymas buvo efektyvus, kad 2007-05-16 siuntime į NDNT buvo numatyta tęsti gydymą. Ieškovas trečiajam asmeniui, VSDF valdybos Vilniaus miesto skyriaus vyriausiajam specialistui (gydytojui) teikė prašymus, kuriais prašė vertinti jo susirgimą lėtiniu mažai aktyviu virusiniu hepatitu C kaip profesinę ligą, pratęsti nedarbingumo pažymėjimą specifinio gydymo skyrimo 24 (48) sav. laikotarpiui bei organizuoti specialaus reabilitacinio gydymo skyrimą po medikamentinio gydymo (b.l. 38-39, 40-41). Nagrinėjant GKK sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą būtina vertinti ieškovo ligos pobūdį, ligos gydymą, o tam reikalingos specialios žinios medicinos srityje, tačiau byloje nėra nešališkų specialistų išvadų dėl ieškovo ligos pobūdžio, darbingumo sutrikimo ir ieškovo sveikatos būklės atitikimo darbingumo lygio kriterijams, GKK priimant sprendimą.

15Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikintas Komisijos sprendimas, panaikintina ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui. Kadangi ši bylos dalis panaikintina ir perduotina nagrinėti iš naujo, todėl panaikintina ir perduotina nagrinėti iš naujo ir bylos dalis dėl bylinėjimosi išlaidų.

16Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

17Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimą pakeisti.

18Panaikinti sprendimo dalį, kuria panaikintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2007-08-23 sprendimas Nr. 56-32 „Dėl P. D. prašymo“, priteistos ieškovui P. D. iš atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 227,67 Lt bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

19Panaikinti sprendimo dalį, kuria Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija įpareigota nustatyti žalą ir jos dydį, padarytą pacientui P. D. sveikatos priežiūros įstaigos UAB „Šnipiškių medicinos centras“ veiksmais, nurodytais P. D. 2007-08-09 Sveikatos apsaugos ministerijai pateiktame pareiškime Nr.PŽK-1-200. Bylos dalį dėl ieškovo P. D. ieškinio reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją įvertinti ieškovui UAB „Šnipiškių medicinos centras“ šeimos gydytojos L. F. padarytą turtinę ir neturtinę žalą dėl nedarbingumo pažymėjimo neteisėto netęsimo nuo 2007-05-18 iki 2007-07-27 nutraukti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Ieškovas P. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti... 3. Vilniaus miesto 3– iasis apylinkės teismas 2008 m. birželio 20 d. sprendimu... 4. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija apeliaciniu... 5. Ieškovas P. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą... 6. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo... 7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 8. Byloje nustatyta, kad ieškovas P. D. prašė panaikinti Komisijos 2007-08-23... 9. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. 3 d. numato,... 10. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimo... 11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija panaikina pirmosios... 12. Kadangi ieškovas kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl Komisijos sprendimo... 13. Iš ieškovo pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovas ieškinį grindžia ne... 14. Byloje dalyvaujantys asmenys skirtingai vertina ieškovo darbingumo sutrikimą... 15. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimo... 16. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 17. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimą... 18. Panaikinti sprendimo dalį, kuria panaikintas Lietuvos Respublikos sveikatos... 19. Panaikinti sprendimo dalį, kuria Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos...