Byla 2A-36/2013
Dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. S

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Marijai Zubrickienei, dalyvaujant ieškovui V. L., jo atstovui advokatui H. M., atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui G. S., trečiajam asmeniui A. S., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. L. ir L. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys, civilinėje byloje pagal ieškovų V. L. ir L. L. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. S..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės po 75 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Ieškovai nurodė, kad Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato darbuotojas A. S. spaudoje paskleidė informaciją apie nužudytą ieškovų sūnų. Visi skaitė ir susidarė nuomonę, kad pats mirusysis apsinuodijo maistu ar alkoholiu, o ne buvo nužudytas. Tokia informacija buvo paskleista ir per televiziją – A. S. kalbėjo, jog ieškovų sūnus mirė apsinuodijęs alkoholiu. Kadangi buvo paskleista žeminanti informacija, yra visos sąlygos neturtinės žalos atlyginimui.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad nagrinėjant garbės ir orumo bylas, įrodinėjimo pareiga paskirstoma taip: ieškovas turi įrodyti informacijos paskleidimo faktą, kad informacija jį liečia, kad ji yra žeminančio garbę bei orumą pobūdžio; pareiga įrodyti, kad informacija atitinka tikrovę, tenka atsakovui (CK 2.24 str. 1 d.). Tokiu būdu ieškovai privalo įrodyti, kad informaciją apie ikiteisminio tyrimo duomenis visuomenės informavimo priemonėms paskleidė trečiasis asmuo A. S.. Laikraštyje „Klaipėda“ žurnalisto R. P. straipsnyje „Ekspertas neigia policijos brukamą versiją“ informacijos šaltinis, iš kurio žurnalistas gavo informaciją apie straipsnyje dėstomus faktus, nenurodytas. Straipsnyje tik paminėti Klaipėdos policijos atstovai, nenurodant konkrečių asmenų. Dienraštyje „Lietuvos žinios“ išspausdintame žurnalistės R. B. straipsnyje „Policija dėl sirgaliaus mirties nekalta“ informacijos šaltinis taip pat nenurodytas. Straipsnyje minimas Vyriausiojo policijos komisariato atstovas spaudai A. S., tačiau jis yra cituojamas kalbant apie specialiųjų priemonių naudojimą ir atsakomybę pažeidus instrukcijas. Dienraščio „Lietuvos žinios“ vyriausiasis redaktorius V. V., atsakydamas į ieškovų prašymą paneigti 2004 m. birželio 30 d. dienraštyje išspausdintus duomenis, nurodė, kad straipsnyje „Policija dėl sirgaliaus mirties nekalta“ rašė apie to meto įvykius, t. y. apie duomenis, kuriuos 2004 metais buvo gavę iš oficialių institucijų. Tuo metu ši informacija buvo išplatinta ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų (1 t., b.l.102). Dienraščio „Lietuvos žinios“ vyriausiasis redaktorius V. V. neįvardijo konkrečiai jokio pareigūno, pateikusio dienraščiui nurodytą informaciją. Teismas nustatė, kad šių ieškovų pateiktų įrodymų neužtenka konstatuoti, jog žiniasklaidai informaciją apie A. L. žūties ikiteisminio tyrimo duomenis paskleidė trečiasis asmuo A. S.. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie televizijoje paskleistus A. L. privatų gyvenimą liečiančius ikiteisminio tyrimo duomenis. Vien tik 2005 m. gruodžio 13 d. Seimo kontrolieriaus pažyma, kurioje nurodyta aplinkybė, jog „Klaipėdos m. vyriausiojo policijos komisariato Spaudos grupės vyresnysis specialistas A. S. informavo Vakarų Lietuvos televizijos atstovus apie tai, kad iš ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų gavo informacijos apie teisės medicinos ekspertų išvadas, kuriose teigiama, jog po A. L. mirties paimtuose mėginiuose aptikta alkoholio pėdsakų, todėl spėjama, kad jis galėjo užspringti ir mirti dėl vartoto alkoholio“, negali būti pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad Vakarų Lietuvos televizijos laidai informaciją apie ikiteisminį tyrimą ir versijas paskleidė A. S.. Teismas pažymėjo, kad negali patikrinti nurodyto Seimo kontrolieriaus teiginio, kadangi byloje nėra televizijos laidos įrašo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog ieškovai neįrodė, kad žiniasklaidai informaciją apie A. L. žūties ikiteisminio tyrimo duomenis paskleidė trečiasis asmuo A. S., todėl ieškinį atmetė.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Apeliantai – ieškovai V. L. ir L. L. – prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad ieškovai neįrodė, kad būtent Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas A. S. išplatino ieškinyje nurodytą informaciją žurnalistams. Teismas nesilaikė reikalavimo spręsti bylą objektyviai ir visapusiškai įvertinus visus įrodymus. Teismas vertino tik tuos įrodymus, kurie naudingi policijos pareigūnams, ir todėl vykdė ne teisingumą, o atsakovo interesų gynybą. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą teismas turi įvertinti visus įrodymus ir argumentuoti, kodėl vienus jų atmeta. Šiuo atveju teismas nepateikė argumentų, kodėl atmeta įrodymus, iš kurių matyti, kad būtent policijos pareigūnas išplatino ieškinyje nurodytą informaciją. Ieškovai pateikė pakankamai įrodymų, jog policijos pareigūnas skleidė tikrovės neatitinkančią ir žeminančią informaciją.
  2. Teismas nevertino policijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, nors Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gegužės 9 d. nutartyje buvo nurodęs, kad tai yra neteisinga, nes ieškinys susideda iš dviejų dalių: pareigūnų neteisėto veikimo ir jo pasekmių (c.b. Nr.2A-643/2008).
  3. Byloje nebuvo įvertintas minėtas ginčo pobūdis, kuris suponuoja: jei policijos žinioje buvusią informaciją, suteikiant jai žeminantį neteisingą pobūdį išplatino ne policijos pareigūnai, o kažkas ją išplatino policijos vardu, taip žemindami ir nukentėjusius ir policiją, tai policijos pareigūnai, vykdydami aukščiau nurodytas savo pareigas, turėjo imtis visų įstatymo numatytų veiksmų prieš tokį teisės pažeidėją. Policijos pareigūnai nieko nedarė ir tai įrodo, jog pripažino, kad patys (A. S.) tą informaciją skleidė.

9Atsakovės atstovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas pagrįstai sprendime konstatavo, jog ieškovai neįrodė, kad žiniasklaidai informaciją apie A. L. žūties ikiteisminio tyrimo duomenis paskleidė trečiasis asmuo A. S.. Teismas pagrįstai nurodė, kad nesant įrodytam informacijos paskleidimo faktui, teismas netiria ir nevertina fakto, ar informacija yra žeminančio garbę ir orumą pobūdžio.

10Atsakovės atstovas Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą. Atsiliepime nurodo, kad nė viena visuomenės informavimo priemonė iš atsakovo jokių oficialių pranešimų apie A. L. mirties priežastis bei žeminančių jo bei jo šeimos narių garbę ir orumą nebuvo gavusi, todėl teismas nepažeidė ieškovų teisių, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.

11Trečiasis asmuo A. S. prašo apeliantų skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Iš ieškovų ieškinio pareiškimo ir jo patikslinimų matyti, kad ieškovai pareiškė ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo. Ieškovai nurodo, kad Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariatas per masines informavimo priemones paskleidė tikrovės neatitinkančius ir žeminančius jų garbę ir orumą duomenis apie sūnaus A. L. mirtį. Ieškovai nereikalauja paneigti paskelbtus duomenis ir prašo priteisti neturtinę žalą iš pirminio informacijos šaltinio (duomenų autorius) Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato. Taigi patys ieškovai ginčo santykį apibrėžė kaip civilinį teisinį santykį, susijusį su asmeninių neturtinių teisių gynimu ir moralinės žalos atlyginimu t. y. pagal ieškovo pareikštą ieškinį teisminio nagrinėjimo dalyku yra civilinis teisinis ginčas dėl garbės ir orumo gynimo (pripažįstant, kad atsakovo paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina garbę ir orumą) ir neturtinės žalos atlyginimo.

14Ieškovai ieškinį grindžia tuo, kad Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato spaudos grupės vyresnysis specialistas A. S. per Vakarų Lietuvos televiziją paskleidė informaciją, jog jų sūnus A. L. galėjo mirti dėl girtumo užspringęs skrandžio turiniu. Ieškovai Vakarų Lietuvos televizijos vaizdo įrašo apie A. S. televizijos atstovams teikiamą informaciją teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas įpareigojo ieškovus pateikti Vakarų Lietuvos televizijos vaizdo įrašą apie Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato spaudos atstovo teikiamą informaciją televizijos atstovams apie ieškovų sūnaus mirties priežastis. Ieškovo atstovo pateikta medžiaga apeliaciniam teismui patvirtina, kad UAB ,,Vakarų Lietuvos televizija“ 2009 m. vasario 26 d. buvo prijungta prie UAB ,,TELE-3“ ir visas jos turtas bei pareigos perėjo UAB ,,TELE-3“ (t. 3 b. l. 74). UAB ,,TELE-3“ pranešė, kad transliuotų programų įrašus, audiovizualinius kūrinius saugo ne trumpiau kaip vienerius metus nuo informacijos išplatinimo dienos (t. 1 b. l. 76). UAB ,,TELE-3“ pateikė vaizdo įrašą iš TV3 žinių archyvo TV3 2004 m. birželio 28 d. žinių vaizdo įrašą. Šis vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tačiau 2004 m. birželio 28 d. TELE-3 žinių vaizdo įraše nei Klaipėdos Vyriausiojo policijos komisariato atstovas spaudai A. S., nei koks kitas policijos pareigūnas informacijos apie ieškovų sūnaus mirties priežastis neteikė (t. 3 b. l. 91). Be to, ieškovai ieškinį grindžia informacijos, neatitinkančios tikrovės ir garbę bei orumą žeminančios, paskleidimą ne per TELE-3 televiziją, o per Vakarų Lietuvos televiziją. Taigi tiesioginio įrodymo – Vakarų Lietuvos televizijos vaizdo įrašo, kuris patvirtintų įrodomąjį faktą, kad Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato atstovas pateikė informaciją apie ieškovų sūnaus mirties priežastis, byloje nėra.

15Išvada apie įrodomąjį faktą galima remiantis ir netiesioginiais įrodymais. Toks įrodymas šioje byloje yra 2005 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininko raštas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui (t. 2 b. l. 104, t. 3 b. l. 44). Šiuo raštu Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui patvirtina, kad spaudos atstovas A. S. informavo Vakarų Lietuvos televizijos atstovus apie tai, kad iš ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų gavo informacijos apie teisės medicinos ekspertų išvadas, kuriose teigiama, jog po A. L. mirties paimtuose mėginiuose aptikta alkoholio pėdsakų, todėl spėjama, kad jis galėjo užspringti ir mirti dėl vartoto alkoholio. Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas rašte nurodė, kad A. S. teiginius patvirtina Vakarų Lietuvos televizijos filmuota medžiaga. Be to, pareigūnas nurodo, kad dėl šio fakto pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris sustabdytas, nes pradėtas ikiteisminis tyrimas. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras A. S. 2009 m. liepos 3 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes A. S. nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 247 ir BK 228 str., požymių, motyvuojant tuo, kad A. S. nėra ikiteisminio tyrimo proceso dalyvis ir nematė atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų, todėl nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 247 str. subjektas, kad ikiteisminio tyrimo duomenis sužinojo iš tyrimą atliekančių pareigūnų ir turėjo pareigūno leidimą bent minimaliai informuoti visuomenę; kad po visuomenės informavimo praėjo 2 metų senaties terminas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2009 m. liepos 3 d. prokuroro nutarimą paliko nepakeistą. Iš prokuroro nutarimo ir teisėjos nutarties turinio matyti, kad atsakovo atstovas A. S. informavo visuomenės informavimo priemones apie vieną iš galimų A. L. mirties priežasčių – dėl vartoto alkoholio galėjo užspringti ir mirti. Tačiau nei prokuroras, nei teisėjas A. S. veikoje neįžvelgė baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

16A. S. teigia, kad bendrauja su žurnalistais ir daug kartų su jais apie šį įvykį yra kalbėjęs ir diskutavęs, kad laisvalaikio laiku gali kalbėti ir aptarinėti tai, ką žurnalistai nori aptarinėti, tačiau nepripažįsta teikęs informaciją apie tai, kad ieškovo sūnaus kraujyje aptikta alkoholio pėdsakų ir kad jis galėjo užspringti ir mirti dėl vartoto alkoholio. Nurodė, kad nepamena kas buvo kalbama interviu, gal būt įvyko nesusipratimas (t. 1, b. l. 191).

17Nors A. S. ir neigia teikęs informaciją apie tai, kad A. L. mirties priežastimi galėjo būti užspringimas dėl vartoto alkoholio, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2005 m. lapkričio 14 d. raštas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui patvirtina, kad komisariato atstovas pateikė Vakarų televizijai informaciją apie ieškovo sūnaus mirties priežastį, jog galėjo užspringti ir mirti dėl vartoto alkoholio (CPK 185 str.). Teisėjų kolegijai nėra pagrindo netikėti, ar abejoti Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininko rašte išdėstytais faktais, kuriuos policijos komisariato viršininkas pateikė remdamasis Vakarų Lietuvos televizijos filmuota medžiaga.

182009 m. liepos 3 d. prokuroro nutarimas atsisakyti ikiteisminį tyrimą ir 2009 m. liepos 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis taip pat nepaneigia fakto, kad A. S. pateikė informaciją apie mirties priežastį – galėjo užspringti ir mirti dėl vartoto alkoholio. Įrodymų, kad prokuroras buvo davęs ikiteisminio tyrimo pareigūnams leidimą teigti informaciją visuomenės informavimo priemonėms apie ikiteisminio tyrimo duomenis byloje nėra.

19Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovų Lučiūnų ieškinį Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos policijos pareigūnams panaudojus prieš jų sūnų A. L. fizinę prievartą, ko pasekoje sūnus mirė, nustatyta, kad nors A. L. mirties tiesiogine priežastimi buvo aspiracija skrandžio turiniu, esant terminalinėje būklėje, tačiau jo mirtį nulėmė policijos pareigūnų panaudota fizinė prievarta, sukėlusi mirtinus kūno sužalojimus (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-230/2009). Taigi teismo nutartimi yra nustatyta aplinkybė, kad ieškovų sūnaus mirties priežastimi buvo mirtini kūno sužalojimai. Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos ekspertų skyriaus 2004 m. rugsėjo 10 d. specialisto tyrimo išvadoje (tyrimas pradėtas 2004 m. birželio 28 d.–A. L. mirties dieną) nustatyta, kad pirminėje specialisto išvadoje Nr. ( - )) A. L. lavono kraujyje, šlapime smegenų skystyje etilo alkoholio nerasta, pakartotiniame tyrime rasta, tačiau pakartotinį tyrimą atlikus vėliau – etilo alkoholio galėjo atsirasti dėl natūralaus proceso – autolizės (puvimo), kurio rezultate gali susidaryti alkoholis. Be to, specialisto išvadoje konstatuota, kad pakartotiniame tyrime rasti etilo alkoholio kiekiai rodo, kad A. L. mirties dieną buvo blaivus (t. 1 b. l. 88-96). Taigi ir pagal medicininius duomenis, nebuvo pagrindo teigti, kad A. L. užspringo ir mirė dėl vartoto alkoholio.

20Teismas, nustatydamas faktą, ar tikrovės neatitinkantys paskleisti duomenys žemina garbę ir orumą, turi vadovautis ne ieškovo ar atsakovo nuomone, o atsižvelgti į objektyvius kriterijus. Asmens elgesio vertinimo kriterijai yra teisės normos, nustatančios elgesio taisykles, moralės ir paprotinės normos, nustatančios asmens elgesį šeimoje, viešame gyvenime. Visuomenės požiūris į girtaujantį asmenį yra smerktinas. Paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad A. L. dėl alkoholio galėjo užspringti ir mirti, žemina jo garbę ir orumą visuomenėje, nes yra įžeidžiantys bendražmogiškos moralės normų požiūriu. Tokie duomenys apie sūnaus mirties priežastį žemina A. L. tėvus – šioje byloje ieškovus.

21Ieškovai ieškinio pareiškime nurodė, kad duomenys, neatitinkantys tikrovės ir žeminantys jų garbę ir orumą, jog jų sūnus galėjo užspringti ir mirti dėl apsinuodijimo maistu arba alkoholiu, Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų buvo paskleisti laikraščiuose: 2004 m. birželio 30 d. ,,Klaipėda“ straipsnyje ,,Ekspertas neigia policijos brukamą versiją“, ,,Lietuvos žinios“ 2004 m. birželio 30 d. straipsnyje ,,Policija dėl sirgaliaus mirties nekalta“, 2004 m. liepos 3 d. ,,Ekstra žinios“ straipsnyje ,,Kas kaltas“.

22R. P. 2004 m. birželio 30 d. laikraščio ,,Klaipėda“ straipsnyje ,,Ekspertai neigia policijos brukamą versiją“ įžanginėje dalyje nurodė, kad kai kurios radijo stotys pradėjo pranešinėti, kad anot Klaipėdos policijos atstovų A. L. mirė ne dėl tariamo sužalojimo policijos lazda, o nuo paprasto apsinuodijimo ir dabar ekspertizei beliko nustatyti, ar nusinuodijo maistu, ar alkoholiu. Nors R. P. pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytoju parodė, kad informaciją apie tai, kad A. L. mirė užspringęs maistu, nes buvo girtas, gavo iš A. S., tačiau straipsnyje ,,Ekspertas neigia policijos brukamą versiją“ rašoma apie informacijos skleidimą per radijo stotis, iš kur straipsnio autorius sužinojo apie A. L. apsinuodijimą. Aplinkybes, kad radijo stotys skleidė informaciją apie A. L. mirties priežastis šalys neginčija.

23R. B. 2004 m. birželio 30 d. laikraščio ,,Lietuvos žinios“ straipsnyje ,,Policija dėl sirgaliaus mirties nekalta“ yra rašoma apie ekspertų išvadą dėl A. L. mirties priežasties, tačiau straipsnyje nėra jokių nuorodų apie tai, kad pirminis informacijos šaltinis t. y. tų R. B. straipsnyje pateiktų duomenų apie eksperto išvadas autorius yra būtent Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato atstovai, ar, kaip teigia ieškovai, A. S.. Laikraštis ,,Lietuvos žinios“ 2008 m. vasario 2 d. ieškovus informavo, kad duomenys, kurie buvo paskelbti straipsnyje ,,Policija dėl sirgaliaus mirties nekalta“ buvo gauti iš oficialių institucijų (t. 1 b. l. 102). Iš kokių institucijų gavo duomenys laikraštis neįvardija. Straipsnyje rašoma apie ekspertizės išvadą, kuri buvo pateikta Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui. Laikraščio ,,Lietuvos žinios“ 2001 m. vasario 2 d. rašte pateiktas atsakymas ieškovams nepatvirtina, kad pirminis informavimo šaltinis, iš kurio buvo gauti ekspertizės duomenys, buvo būtent Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas.

24A. A. 2004 m. liepos 3 d. laikraščio ,,Ekstra žinios“ straipsnyje ,,Kas kaltas“ pateikiama medicinos eksperto nuomonė apie policijos pareigūnus, kurie pasak eksperto, nepagrįstai komentuoja mirties priežastis, kad mirties priežastimi buvo ne sužalojimai policininko lazda, o paprastas apsinuodijimas, tačiau nėra jokios kalbos, kad autorė yra gavusi kokią nors informaciją iš policijos pareigūnų.

25Iš minėtų straipsnių turinio negalima vienareikšmiškai pasakyti, kad atsakovas yra pirminės informacijos, pateiktos straipsnyje, šaltinis, o visuomenės informavimo priemonės (laikraščiai) nėra duomenų paskleidėjai, o tik duomenų paskleidimo priemonė, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimą dėl informacijos paskleidimo laikraščiuose (CK 2.24 str. 5 d.)

26Ieškovai reikalavimą atlyginti žalą grindžia tuo, kad atsakovo pareigūnai, skleisdami tikrovės neatitinkančias ir žeminančias garbę ir orumą duomenis, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias policijos pareigūno veiklą: Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 120 patvirtintą informacijos tiekimo viešosios informacijos rengėjams reglamentą, BPK 117 str. 1 d., BPK 44 str. 9 d.

27Policijos veiklos įstatymo nuostatos įpareigoja policijos pareigūnus gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises. Pagal informacijos tiekimo viešosios informacijos rengėjams reglamento reikalavimus policijos pareigūnai negali teikti informacijos, kuri galėtų pakenkti žmogaus garbei ir orumui, žiniasklaidai gali teikti tik tikrovę atitinkančią informaciją. Dėl pirmiau nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų atsakovo pareigūno pateikta informacija apie A. L. mirties priežastis neatitinka tikrovės ir žemina ieškovų orumą. BPK 137 str. 1 d. nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenis leidžiama skelbti tik gavus prokuroro leidimą. Įrodymų, kad informacija apie ikiteisminio tyrimo duomenis buvo paskelbta leidus prokurorui, atsakovas nepateikė. Taigi atsakovas, atstovaujamas Klaipėdos miesto vyriausiojo komisariato, neveikė taip, kaip reikalauja įstatymai ir jų darbuotojai privalo elgtis, todėl jam atsiranda civilinė atsakomybė atlyginti žalą (CK 6.271 str. 4 d.).

28Asmuo, kurio garbė ir orumas buvo pažeminti, paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Po asmens mirties tokią teisę turi jo tėvai, šioje byloje ieškovai (CK 2.24 str. 2 d.).

29Teisėjų kolegija, nustatydama neturtinės žalos ieškovams atlyginimo dydį, atsižvelgdama į tai, kad ieškovams valstybė dėl sūnaus netekties yra atlyginusi turtinę žalą ir 100 000 Lt neturtinę žalą, sprendžia, kad neturtinės žalos po 7000 Lt kiekvienam atlyginimas už neatitinančių tikrovės duomenų paskleidimą atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.).

30Remiantis pirmiau nurodytais motyvais ir išvadomis skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, ieškovų ieškinys iš dalies tenkintinas (CPK 330 str.).

31Ieškovai už advokato pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme yra sumokėję 5 100 Lt. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių, procesinių dokumentų skaičių, kuriuos rengė advokatai, 5 100 Lt suma atitinka teisingumo ministro su Lietuvos advokatu tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio ir ši suma yra priteisiama iš atsakovo ieškovų naudai (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti.

34Ieškinį patenkinti iš dalies.

35Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato, V. L. ir L. L. naudai po 7 000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.

36Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato, V. L. ir L. L. naudai po 2 550 Lt kiekvienam bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės Lietuvos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškovų... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 8. Apeliantai – ieškovai V. L. ir L. L. – prašo Vilniaus apygardos teismo... 9. Atsakovės atstovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus... 10. Atsakovės atstovas Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas... 11. Trečiasis asmuo A. S. prašo apeliantų skundą atmesti ir palikti galioti... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Iš ieškovų ieškinio pareiškimo ir jo patikslinimų matyti, kad ieškovai... 14. Ieškovai ieškinį grindžia tuo, kad Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos... 15. Išvada apie įrodomąjį faktą galima remiantis ir netiesioginiais... 16. A. S. teigia, kad bendrauja su žurnalistais ir daug kartų su jais apie šį... 17. Nors A. S. ir neigia teikęs informaciją apie tai, kad A. L. mirties... 18. 2009 m. liepos 3 d. prokuroro nutarimas atsisakyti ikiteisminį tyrimą ir 2009... 19. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje... 20. Teismas, nustatydamas faktą, ar tikrovės neatitinkantys paskleisti duomenys... 21. Ieškovai ieškinio pareiškime nurodė, kad duomenys, neatitinkantys tikrovės... 22. R. P. 2004 m. birželio 30 d. laikraščio ,,Klaipėda“ straipsnyje... 23. R. B. 2004 m. birželio 30 d. laikraščio ,,Lietuvos žinios“ straipsnyje... 24. A. A. 2004 m. liepos 3 d. laikraščio ,,Ekstra žinios“ straipsnyje ,,Kas... 25. Iš minėtų straipsnių turinio negalima vienareikšmiškai pasakyti, kad... 26. Ieškovai reikalavimą atlyginti žalą grindžia tuo, kad atsakovo... 27. Policijos veiklos įstatymo nuostatos įpareigoja policijos pareigūnus gerbti... 28. Asmuo, kurio garbė ir orumas buvo pažeminti, paskleidžiant tikrovės... 29. Teisėjų kolegija, nustatydama neturtinės žalos ieškovams atlyginimo dydį,... 30. Remiantis pirmiau nurodytais motyvais ir išvadomis skundžiamas pirmosios... 31. Ieškovai už advokato pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 33. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti.... 34. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 35. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie... 36. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie...