Byla e2A-809-278/2016
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinės išmokos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Zinos Mickevičiūtės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. individualios įmonės „Elisiejus“ apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-358-1000/2016 pagal ieškovės K. Š. ieškinį atsakovui J. B. individualiai įmonei „Elisiejus“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinės išmokos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Ieškovė K. Š. prašė teismą pripažinti jos atleidimą iš darbo J. B. individualios įmonėje „Elisiejus“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu, pagal DK 300 str. 4 d. pripažinti darbo sutartį nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovo jos naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, tai yra nuo 2016-01-21, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, 6 minimalių darbo užmokesčių dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad 2016-01-29 ji gavo iš J. B. individualios įmonės „Elisiejus“ įsakymo kopiją, jog yra atleista iš darbo nuo 2016-01-21 pagal DK 136 str. 3 d., nurodant, jog ji darbo vietoje rasta neblaivi. Teigė, jog 2016-01-21 dirbo parduotuvėje, apie 20.55 val., esant klientų, atvykęs įmonės savininkas J. B. pradėjo teigti, kad ji yra neblaivi, plūsti necenzūriniais žodžiais, jos atžvilgiu vartoti smurtą. Nurodo, jog darbe buvo blaivi, jos blaivumas nustatinėjamas nebuvo, joks aktas ar kitas dokumentas dėl neblaivumo nebuvo surašytas. Grįžus į namus, apie 21.30 val., atvyko policijos pareigūnai, tačiau tikrintis blaivumą policijos pareigūnai nesiūlė, motyvuodami, kad ji yra ne darbo vietoje, o namuose. Kitą dieną atvykus į darbą, rado dirbant kitą pardavėją. Nurodė, jog dėl streso pasijuto blogai ir išvyko pas gydytoją. Teigė, jog iš darbo atsakovas ją atleido pažeisdamas įstatymo reikalavimus, nes faktas, kad darbo vietoje ji buvo neblaivi, neatitinka tikrovės, o informacijos paskleidimas apie jos neblaivumą turėjo įtakos jos reputacijai, nes gyvena mažame miestelyje, susirasti naują darbą yra itin sunku, neteisėtas atleidimas žeidžia ne tik ją, bet ir sūnų, dėl to patyrė neturtinę žalą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

63. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino ieškovės K. Š. atleidimą iš darbo 2016-01-21 pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu ir laikė, kad ieškovės darbo sutartis su atsakovu J. B. IĮ „Elisiejus“ yra nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė iš atsakovo J. B. IĮ „Elisiejus“ ieškovės K. Š. naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2016-01-21 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis – 350 Eur, vidutinis vienos darbo dienos užmokestis – 16,67 Eur), sumoje 1 300,26 Eur, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką - 1 050 Eur bei 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. 4. Teismas nustatė, kad 2012-05-14 ieškovė K. Š. ir J. B. individuali įmonė „Elisiejus“ sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 10, pagal kurią ieškovė buvo priimta į darbą pas atsakovą pardavėjos pareigoms. 2016-01-22 J. B. IĮ „Elisiejus“ savininko įsakymu Nr. 1 darbo sutartis su ieškove nutraukta ir ieškovė K. Š. atleista iš darbo nuo 2016-01-21 pagal DK 136 str. 3 d., nurodant, kad K. Š. darbo vietoje rasta neblaivi. Apie ieškovės atleidimą iš darbo nuo 2016-01-21, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui pranešta 2016-01-28. 5. Konstatavo, jog atsakovo nurodomos įvykio aplinkybės dėl K. Š. būsenos darbo metu 2016-01-21 yra prieštaringos ir nenuoseklios, o liudytojų S. A. ir S. K. parodymai, nors ir nelaikytini visiškai neabejotinais, tačiau atitinka ieškovės nurodytas aplinkybes, kurios labiau tikėtinos ir visų kitų įrodymų kontekste. Nurodė, jog nepaisant to, kad ieškovė teigė sutikusi tikrintis blaivumą, o policijos pažymose teigiama priešingai, be to, policijos pareigūnas nurodė, jog ieškovė K. Š. teigė sušalusi darbe ir išgėrusi dvi taureles prie arbatos, jos atsisakymas tikrintis blaivumą nelaikytinas įrodymu, jog ieškovė darbo vietoje buvo neblaivi. 6. Vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas darė išvadą, kad byloje nėra nustatyta, o atsakovas nepateikė objektyvių, neginčijamų įrodymų, jog ieškovė K. Š. šiurkščiai pažeidė darbo drausmę, t. y. kad 2016-01-21 darbe buvo neblaivi. 7. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo skirta drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta pažeidžiant įstatymo nustatytą drausminės nuobaudos skyrimo tvarką (DK 136 str. 4 d., DK 240 str.), t. y. prieš skiriant nuobaudą raštu nepareikalauta, kad ieškovė raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Be to, nurodė, kad apie ieškovės atleidimą iš darbo 2016-01-21, VSDFV teritoriniam skyriui atsakovas pranešė pavėluotai, tik 2016-01-28, nors paskutinė pranešimo apie darbuotojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą pateikimo diena buvo 2016-01-26. 8. Teismas darė išvadą, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovė patyrė neturtinę žalą. Nurodė, jog dėl neteisingos informacijos apie tai, kad ji darbo vietoje buvo neblaivi, buvo pažeista jos garbė, tai yra santykis su išore – visuomene, kas gali turėti įtakos jos galimybėms susirasti darbą ateityje, bei orumas, tai yra santykis su vidumi, kadangi pažeista jos vidinė būsena dėl neteisėtų darbdavio veiksmų. Pažymėjo, jog ieškovė yra jauno amžiaus, pas atsakovą dirbo beveik 4 metus, augina mažametį sūnų, kuriuo negalėjo tinkamai pasirūpinti dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Ieškovės atleidimas iš darbo buvo staigus, netikėtas ir tokiam atleidimui ji neturėjo galimybės pasiruošti. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovė K. Š. turėjo sveikatos problemų, jai 2016-01-27 - 2016-03-10 laikotarpiu išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog ieškovės atleidimas iš darbo padarė neigiamą įtaką ieškovės autoritetui, pablogino jos reputaciją darbo rinkoje. Atsižvelgiant į tai, teismas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies ir darė išvadą, jog 2 minimalių darbo užmokesčių dydžio suma, tai yra 700 Eur (MMA – 350 Eur), atitinka padarytos neturtinės žalos dydį.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

89. Apeliaciniu skundu atsakovas J. B. IĮ „Elisiejus“ prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys patenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. 10. Nurodo, kad teismo sprendimas dalyje, kurioje ieškinys tenkintas, yra nepagrįstas, priimtas netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, visapusiškai, objektyviai bei teisingai neįvertinus byloje esančių įrodymų, nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. 11. Teigia, jog nepagrįsta teismo išvada, kad neįrodytas ieškovės buvimas darbe esant neblaiviai. Nurodo, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog ieškovė pati policijos pareigūnui G. M. pripažino vartojusi alkoholį, be to, ji atsisakė pasitikrinti girtumą, kai to pareikalavo pareigūnas, kuris turėjo teisę tikrinti ieškovės girtumą net ir po darbo, o jos tokį atsisakymą vertinti kaip ATPK 4112 str. 1 d. pažeidimą (darbuotojo vengimas pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą), nes pareigūnas ir buvo iškviestas nurodant aplinkybę, kad ieškovė darbo vietoje buvo neblaivi ir iš darbo vietos pasišalino. Mano, jog aplinkybė – ieškovės girtumas turėjo būti tiriama ir jai pasišalinus iš darbo. Nurodo, kad jėga sulaikyti ieškovės, jog ši nepasišalintų iš darbo vietos, jis neturėjo galimybės ir dėl silpnos sveikatos. 12. Nurodo, jog, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, vertinant įrodymus tikimybių pusiausvyros principu, akivaizdžiai yra labiau tikėtina, jog darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, t. y. ieškovė darbe buvo neblaivi. Teigia, jog aplinkybę, kad ieškovė 2016-01-21 buvo neblaivi patvirtina įmonės savininko paaiškinimai, jog akivaizdžiai matėsi, kad ieškovė yra neblaivi, jos atsisakymas pasirašyti aktą dėl nušalinimo nuo darbo bei raštu pasiaiškinti, pasišalinimas iš darbo vietos, iškvietus policijos pareigūnus bei atsisakymas pasitikrinti blaivumą. Be to, ir liudytoja N. B. parodė, jog matė akivaizdžius ieškovės neblaivumą patvirtinančius požymius. Teigia, jog vertintina ir ieškovę charakterizuojanti medžiaga, patvirtinanti jos polinkį girtauti darbo metu (2014-12-18 įvykis). 13. Mano, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas paskirtai drausminei nuobaudai panaikinti, nes vien dėl formalaus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ar įstatymo nuostatų dėl nušalinimo nuo darbo pažeidimo paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimas negalimas tuo atveju, jeigu, patikrinus ir įvertinus kitų darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui bei pagrįstumui reikšmingų aplinkybių visumą, pripažįstama, kad darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą. 14. Apeliantas teigia, jog sprendimas yra nepagrįstas ir dėl netinkamai rezoliucinėje dalyje nurodyto neturtinei žalai priteisti 750 Eur dydžio, nes tiek sprendimo motyvuojamojoje dalyje, tiek ir rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog ieškovei priteistinas 2 mėnesių minimalaus darbo užmokesčio dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Nurodo, jog minimalus darbo užmokesčio dydis yra 350 Eur, todėl 2 mėnesių minimalus darbo užmokestis yra 700 Eur. 15. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas teikia papildomą įrodymą medicininį pažymėjimą. Teigia, jog būtinybė pateikti papildomą įrodymą, patvirtinantį sunkią atsakovo atstovo sveikatos būklę, yra tikslinga, nes teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, susijusias su ieškovės ir liudytojų S. A., S. K. parodymų patikimumu dėl įmonės savininko fizinio smurto ieškovės atžvilgiu. 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė K. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. 17. Nurodo, kad atsakovo skundas yra grindžiamas labiau tendencingais išvedžiojimais nei teisiniais argumentais. Iš byloje esančių įrodymų išvados apie jos neblaivumą darbo metu padaryti neįmanoma, nes jos girtumas nebuvo nustatytas nei darbo vietoje, nei vėliau. Atsakovas bando remtis policininkų pokalbiais, nors patys policininkai nurodė, kad jie blaivumo netikrino, o ieškovė jiems visiškai neatrodė neblaivi. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1018. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. 20. Darbo kodekso 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, pagal kuriuos įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų. Nustatyti bendrieji principai padeda įgyvendinti teisę, kad ši labiau atitiktų naujai susiformavusius teisinius santykius, nuolat keičiantis ekonominiams ir socialiniams santykiams. Reikalavimai gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų turi būti taikomi darbo subjektams įgyvendinant teises ir vykdant pareigas, taip pat ir tarpusavio susitarimais nustatant tokias teises ir pareigas. Šiais principais turi vadovautis ir teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010). 21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė K. Š. ir atsakovas J. B. IĮ „Elisiejus“ 2012-05-14 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 10, pagal kurią ieškovė buvo priimta į darbą pardavėjos pareigoms (b. l. 23). J. B. IĮ „Elisiejus“ 2016-01-22 įsakymu Nr. 1 darbo sutartis su ieškove nutraukta ir ieškovė atleista iš darbo nuo 2016-01-21 pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, nurodant, kad K. Š. darbo vietoje rasta neblaivi. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių bei liudytojų paaiškinimus, darė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė K. Š. darbo vietoje buvo neblaivi ir tuo padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Apeliantas J. B. IĮ „Elisiejus“ nesutinka su minėta teismo išvada ir apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, dėl ko padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra svarbu nustatyti, ar ieškovė padarė DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, t. y. ar 2016-01-21 ieškovė K. Š. darbe buvo neblaivi. 22. DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytas darbo drausmės pažeidimas – kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai – yra priskiriamas prie šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, suteikiančių darbdaviui teisę skirti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleisti darbuotoją iš darbo iš anksto apie tai neįspėjus. Šiurkščiu, t. y. itin netoleruotinu, kvalifikuojamas darbo pareigų pažeidimas, darbo teisiniuose santykiuose pripažįstamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas. Kai už tokį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Įvertintina aplinkybė, jog neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių arba toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo laipsnio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad darbuotojo neblaivumo faktą darbdavys gali nustatyti visomis teisėtomis priemonėmis. Įrodymai, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus, gali būti tiek medicininės išvados, tiek tam tikri tą dieną darbe surašyti aktai, nurodant juose požymius, pagal kuriuos įtariama, jog darbuotojas yra neblaivus, tiek kitokie darbuotojo neblaivumo būklę fiksuojantys faktiniai duomenys (CPK 177 str. 2, 3 d.). 23. Konstatuotina, jog iš darbo DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu darbuotojas gali būti atleistas tik kai nustatoma reikšmingų faktų visuma: a) darbuotojo neblaivumas; b) ši jo būklė nustatoma darbo metu; c) neblaivus darbuotojas yra darbe. Tik esant šių faktų sudėčiai, darbuotojo atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 8 punktą gali būti pripažįstamas teisėtu. Sprendžiant darbo ginčus taikomos bendrosios civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, darbuotojo neblaivumo faktą pagrindžiantys įrodymai turi būti vertinami laikantis įrodymų leistinumo, visapusiškumo, pakankamumo ir kt. principų (CPK 176-224 str.). 24. Iš bylos duomenų matyti, jog J. B. IĮ „Elisiejus“ savininkas J. B. 2016-01-21 surašė aktą dėl nušalinimo nuo darbo, kuriame nurodė, jog 2016-01-21 jam priklausančios įmonės parduotuvėje, esančioje ( - ), pardavėja –kasininkė K. Š. buvo neblaivi. Nurodoma, jog K. Š. pasiaiškinti raštu atsisakė, o iškvietus Pasvalio PK darbuotojus, nedelsiant pasišalino. Iš Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK tarnybinio pranešimo ir pažymų matyti, jog pranešimas dėl galimai neblaivios pardavėjos buvimo darbo vietoje buvo gautas 21.15 val., policijos darbuotojai buvo nuvykę pas K. Š. į namus, tačiau tikrintis blaivumą ji atsisakiusi. 25. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas G. M. nurodė, jog nuvykus į ieškovės namus ji atrodė visiškai blaivi, bendravo rišliai, alkoholio kvapo nesijautė, tačiau tikrintis girtumą atsisakė, nurodžiusi, kad iš darbo grįžo sušalusi ir su arbata išgėrė alkoholio. Liudytojai S. A., S. K. nurodė, kad apie 20,55 val. buvo parduotuvėje, matė kaip atėjo įmonės savininkas bei iš parduotuvės išvarė pardavėją K. Š., sakydamas, jog ji yra neblaivi. Minėti liudytojai nurodė, kad K. Š. neatrodė neblaivi. Liudytoja N. B. nurodė, jog išgirdusi triukšmą atėjo į parduotuvę ir matė, jog pardavėjos elgesys yra neadekvatus. 26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvada esant mažai tikėtina atsakovo atstovo nurodyta aplinkybė, kad pasiūlius pasirašyti nušalinimo nuo pareigų aktą ieškovė tai padaryti atsisakė. Aukščiau minėti liudytojai patvirtina, jog triukšmas dėl ieškovės galimai buvimo darbe esant neblaiviai kilo apie 20,55 val., tačiau nustatyta, jog kasos aparato ataskaita buvo priduota 20,58 val.. Įvertinus, jog kilus ginčui ieškovė išėjo į namus, o apie galimą darbuotojos neblaivumą Pasvalio rajono PK pranešta 21,15 val., abejotina, jog įmonės savininko surašytas aktas dėl nušalinimo nuo darbo buvo surašytas parduotuvės darbo laiku, K. Š. esant darbo vietoje ir jai pateiktas pasirašyti (CPK 178 str., 185 str.) 27. Nors apeliantas, įrodinėdamas ieškovės buvimą darbe esant neblaiviai vadovaujasi liudytojos N. B. parodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas liudytojos paaiškinimus vertina kritiškai, nes liudytoja yra J. B. dukra, todėl yra suinteresuota bylos baigtimi. 28. Pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Aukščiau paminėti duomenys leidžia konstatuoti, jog neginčijamų įrodymų, kad K. Š. darbe buvo neblaivi ir jai pagrįstai yra taikyta drausminė nuobauda, teismui nebuvo pateikta, nes darbuotojos neblaivumo faktas esant darbe, nenustatytas. Ta aplinkybė, jog Valstybinė darbo inspekcija 2015-01-30 ieškovei surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl neblaivumo darbo vietoje darbo metu, negali būti pakankamu įrodymu, patvirtinančiu ieškovės neblaivumą 2016-01-21 darbo metu. 29. Apeliaciniame skunde J. B. IĮ „Elisiejus“ nepagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus bei nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek liudytojų ir šalių paaiškinimus, tiek rašytinius dokumentus, t. y. įrodymų visumą ir pagal tai darė išvadas ir priėmė pagrįstą sprendimą. Pažymėtina, kad kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Pirmosios instancijos teismas įrodymus ir aplinkybes vertino, tačiau esant prieštaringai informacijai, dalį pateiktų įrodymų (pavyzdžiui, aktą dėl nušalinimo nuo darbo, liudytojos N. B. parodymus) įvertino esant nepatikimais dėl liudytojos darbo santykių su darbdaviu ar dėl prieštaravimų kitai bylos medžiagai. Teismas ieškovės atleidimą pripažino neteisėtu ne vien dėl to, kad atsakovas pažeidė drausminių nuobaudų skyrimo tvarką, tačiau įvertinęs ir visas kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, jog ieškovei K. Š. nebuvo nustatytas neblaivumas nei darbo vietoje, nei vėliau. Ar policijos darbuotojai veiksmai, vykdant jiems pavestas pareigas, yra teisėti, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Esant minėtoms aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą sprendimą dalyje dėl ieškovės atleidimo iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu ir apeliacinio skundo argumentais jį keisti ar naikinti nėra pagrindo. 30. Atsakovas taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovei. Kaip minėta, darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 str. 1 d.). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba atlieka neteisėtus veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 250 str.; pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011). 31. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatavo, jog atsakovas drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo skyrė ieškovei nepagrįstai ir neteisėtai bei pripažino, jog dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovė patyrė neturtinę žalą, kurią atsakovas privalo atlyginti. Teismas nurodė, kad dėl neteisingos informacijos apie tai, jog ieškovė darbo vietoje buvo neblaivi, buvo pažeista jos garbė bei orumas, ieškovės atleidimas iš darbo buvo staigus, netikėtas ir tokiam atleidimui ji neturėjo galimybės pasiruošti, dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovė turėjo sveikatos problemų. Su minėta pirmosios instancijos motyvacija apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka, nes neteisėto atleidimo iš darbo faktas yra pakankamas pagrindas ieškovei neturtinei žalai priteisti. Priteistinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į atsakovo padarytus darbo teisės normų pažeidimus atleidžiant iš darbo bei atleidimo pagrindą bei kitas aplinkybes. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog nors ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, tačiau byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad ieškovė susirgo konkrečiai dėl atleidimo iš darbo, kad šis atleidimas padarė neigiamą įtaką jos autoritetui, pablogino reputaciją darbo rinkoje bei įvertinus, jog pačios K. Š. veiksmai nėra nepriekaištingi bei aplinkybę, jog vien atsakovo padaryto pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija, ieškovės patirta neturtinė žala vertintina 300 Eur suma, kas šios bylos kontekste būtų teisinga ir protinga suma. 32. Teismų praktikoje suformuota nuostata, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apelianto argumentą, o nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė iš darbo atleista neteisėtai ir konstatuoja, jog, priimdamas sprendimą teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bei pritardamas išvadoms dėl kitų apelianto teiginių papildomai nepasisako (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2010, 3K-3-536/2010 ir kt.). 33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog ieškovė iš darbo atleista neteisėtai, todėl keičiant sprendimą neturtinės žalos priteisimo dalyje, kurio dydį nustato teismas, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, nekeičia. 34. Atsakovas pateikė įrodymus, jog už apeliacinio skundo surašymą patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ieškovė - 500 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.). Apeliacinį skundą tenkinant iš dalies iš ieškovės atsakovui priteistina 150 Eur, o atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant šalims ir jų atstovams, tai, jog ieškovės atstovas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsiliepimas į apeliacinį skundą nėra didelės apimties, nereikalaujantis specialių žinių, naujų įrodymų ir aplinkybių nenurodoma, darytina išvada esant pagrindui priteisti iš atsakovo 250 Eur atstovavimo išlaidų ieškovei. Atlikus įskaitymą, iš apelianto J. B. individualios įmonės „Elisiejus“ priteistina 100 Eur ieškovės K. Š. patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

12Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir iš atsakovo J. B. individualios įmonės „Elisiejus“ ieškovės K. Š. naudai priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 300 Eur (trijų šimtų eurų).

13Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

14Priteisti iš atsakovo J. B. individualios įmonės „Elisiejus“ (įmonės kodas 169251689) ieškovės K. Š. (asmens kodas ( - ) naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai