Byla 2A-339-390/2015
Dėl nuostolių atlyginimo regreso teise

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (pirmininkaujantis), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-335-305/2014 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Hertransus“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 16092,23 Lt žalos atlyginimo, 6 % metines procesines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-02-19 Vokietijoje dėl O. G., vairavusio transporto priemonę MERCEDES BENZ 1841, valst. Nr. ( - ), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės MERCEDES BENZ 1841, valst. ( - ), naudotojas pagal lizingo sutartį, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MERCEDES BENZ 1841, valst. Nr. ( - ), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Todėl, vadovaujantis Biurų tarybos vidaus nuostatais, eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (DEUTSCHES BÜRO GRÜNE KARTE E.V.) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė ieškovui reikalavimą 4660,63 EUR (16092,23 Lt) sumai. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą 4660,63 EUR (16092,23 Lt) sumą. Ieškovas, sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju - atsakovo), raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurai sumokėtus 16092,23 Lt. Iki ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 2000,00 Lt (579,24 Eur) bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Hertransus“. Priteisė iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 32,67 Lt (9,46 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Teismas sprendė, kad transporto priemonė MERCEDES BENZ 1841, valst. Nr. ( - ), eismo įvykio dieną (2013-02-19) nebuvo apdrausta TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl laikytina, kad draudimas transporto priemonės MERCEDES BENZ 1841, valst. Nr. ( - ), atžvilgiu eismo įvykio metu negaliojo.

7Teismas pripažino, kad objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad iš tiesų šiuo dokumentu yra oficialiai konstatuojamas padaryto teisės pažeidimo faktas, jį padaręs asmuo, jo kaltė ir t.t., byloje nėra: ieškovas taip ir nepateikė (nors tai padaryti buvo įpareigotas) informacijos apie Vokietijos teisės aktų, reglamentuojančių patraukimo administracinėn (ar kitokioj) atsakomybėn tvarką, procesą ir procedūras, institucijų kompetenciją, turinį, kas būtų patvirtinę, jog toks policijos dokumentas, vis dėl to yra oficialus dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu dėl padaryto teisės pažeidimo. Tas faktas, kad minėtame dokumente nėra išsamaus eismo įvykio faktinių aplinkybių aprašymo, nenurodytos teisės aktų nuostatos, kurios buvo pažeistos, grafoje, kur turėtų būti kaltu pripažinto O. G. parašas, jo parašo nėra, vietoj to yra įrašas „Pasirašyta pirminė versija G.“, kėlė teismui pagrįstas abejones, kad tai nėra dokumentas, kuriuo konstatuojamas padaryto teisės pažeidimo faktas, jį padaręs asmuo, jo kaltė ir t.t., o greičiau pirminis eismo įvykio įforminimas. Todėl, teismo vertinimu, šį dokumentą laikyti oficialiu rašytiniu įrodymu, ir jame nurodytas aplinkybes (pvz., nurodytą faktą, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas, kad padaryta žala) laikyti neginčytinai įrodytomis, nebuvo pagrindo (CPK 197 str. 2 d.).

8Informacija dėl transporto priemonei VOLKSWAGEN PASSAT VARIANT 1.6, valst. Nr. ( - ) padarytų apgadinimų yra netiesiogiai pateikta asmens, suinteresuoto gauti žalos atlyginimo išmoką, todėl teismo nuomone, negalėjo būti vertinama kaip neabejotinai teisinga. Be to, nesant policijos dokumentuose duomenų apie konkrečiai padarytus transporto priemonės apgadinimus, neįmanoma ekspertizės dokumente detalizuotų transporto priemonės apgadinimų susieti su 2013-02-19 eismo įvykiu.

9Kadangi policijos įstaigos surašyti dokumentai yra neinformatyvūs – nenurodytas eismo įvykio mechanizmas, neaišku, kokius veiksmus O. G. atliko ir kokius galimai teisės aktų reikalavimus pažeidė, nenurodyti galimai transporto priemonei padaryti apgadinimai (todėl neįmanoma susieti su ekspertizės dokumente nurodytais transporto priemonės apgadinimais), –kitokių oficialių dokumentų byloje nėra, teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti faktą, jog O. G. padarė kokį nors teisės pažeidimą (neteisėta veika), nulėmusį kito asmens turto sugadinimą ar asmens sužalojimą (žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos).

10Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, darė išvadą, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės kilimo būtinųjų sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos padarymo fakto bei priežastinio ryšio (CK 6.246 str. 6.247 str., 6.249 str.). Tokiu atveju teismas laikė, kad nėra pagrindo spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo, todėl, nors atsakovas bei jo atstovas ginčijo taip pat ir Vokietijos nacionalinio draudikų biuro išmokėtos išmokos dydžio pagrįstumą, teismas dėl to detaliau nepasisakė.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

12Apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 156–170) ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė:

131.

14Sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymais:

151.1.

16Priimti prejudicinį sprendimą šiais ES teisės aiškinimo klausimais:

171.1.1.

18Ar Direktyvos (2009/103/EB) 2 straipsnio a punkto nuostata numatanti, kad „...kiekvienas nacionalinis draudikų biuras pagal savo valstybės privalomojo draudimo teisės aktus užtikrina žalos sureguliavimą jo teritorijoje įvykus draudžiamam įvykiui, padarytam transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra kitos valstybės narės teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar ši transporto priemonė yra apdrausta turi būti aiškinama taip, kad sprendimą dėl eismo įvykiui ir jo metu padarytos žalos atlyginimui taikomos teisės bei jos apimties priima tos valstybės nacionalinis draudikų biuras, kurio teritorijoje įvyko eismo įvykis, o transporto priemonės įprastinės buvimo vietos nacionaliniam draudikų biurui nesuteikta teisė spręsti užsienio valstybės teisės taikymo klausimų?

191.1.2.

20Ar Europos Komisijos pripažintų ir kartu su Komisijos sprendimu (2003/564/EB), kuris buvo adresuotas visoms valstybėms narėms (Komisijos sprendimo (2003/564/EB) 4 straipsnis), paskelbtų Bendradarbiavimo nuostatų nuostatos, jas perkėlus į nacionalinę teisę, yra privalomos tik nacionaliniams draudikų biurams, ar ir tretiesiems asmenims?

211.1.3.

22Kaip turėtų būti suprantamos ir aiškinamos kartu su Komisijos sprendimu (2003/564/EB), kuriuo yra įgyvendinama Direktyva (2009/103/EB), paskelbtų Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 4 dalies nuostatos - „ Visas žalas biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą, žalią kortą ar draudimo polisą išdavusio draudiko arba prireikus atitinkamo biuro interesais. Biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu (net kai remiamasi kitoje šalyje taikomomis teisės nuostatomis) ir žalos sureguliavimu ir 10 straipsnio nuostatos - „Biurai, kuriems taikomos šio skirsnio nuostatos, abipusiškai garantuoja atlyginti visas pasai šiuos nuostatus mokėtinas sumas, susijusias su bet kokia autoavarija, į kurią pateko transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra tos valstybės teritorijoje, kurioje veikia kiekvienas iš tų biurų, nesvarbu, ar transporto priemonė apdrausta, ar ne “?

231.1.4.

24Ar Biurai, atsižvelgdami į Direktyvos (2009/103/EB)

25ir kartu su Komisijos sprendimu (2003/564/EB) paskelbtų Bendradarbiavimo nuostatų 3, 5, 10 straipsnių nuostatas, tenkindami kitų išimtinai už žalos administravimą kompetentingų biurų reikalavimus, veikia pagal ES abipusio pripažinimo principą?

261.1.5.

27Ar vadovaujantis abipusio pripažinimo principu Biuro priimto sprendimo tenkinti kito išimtinai kompetentingo biuro reikalavimą pagrįstumas gali būti be pagrįstų argumentų kvestionuojamas nacionalinės teisės lygmenyje, Biurui reiškiant atgręžtinį reikalavimą?

281.1.6.

29Ar toks valstybės narės teisės aktuose įtvirtintas reglamentavimas ar reglamentavimo aiškinimas nacionaliniuose teismuose, kai Biuras, tenkindamas išimtinai kompetentingo administruoti žalą nacionalinio draudikų biuro reikalavimą, pakartotinai taiko eismo įvykio valstybėje veikiančių teisės aktų nuostatas, būtų laikomas tinkamu Direktyvos (2009/103/EB) ir ją įgyvendinančio sprendimo (2003/564/EB)) nuostatų perkėlimu į nacionalinę teisę?

301.1.7.

31Ar Direktyvos (2009/103/EB) 3 straipsnio nuostata ,Kiekviena valstybė narė, laikydamasi 5 straipsnio, imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad būtų apdrausta transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra jos teritorijoje, valdytojų civilinė atsakomybė “ turi būti aiškinama taip, kad valstybė narė pati ar per įgaliotas žalų atlyginimo įstaigas turi be išlygų prisiimti atsakomybę už tiek savo šalyje, tiek kitose valstybėse narėse įvykusių eismo įvykių metu toje valstybėje registruotomis tačiau neapdraustomis transporto priemonėmis padarytą žalą?

321.2.

33Kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą būtų nagrinėjamas pagal pagreitintą procedūrą, nes teismui kreipusis su prašymu dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, galimai būtų stabdomas ir kitų analogiškų bylų teismuose nagrinėjimas, kas sąlygotų ne tik Biuro atgręžtinio reikalavimo įgyvendinimo apsunkinimą (TPVCAPDĮ 23 straipsnis); bylos šalių, kurių turtui ir lėšos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, turto ir lėšų ilgą įšaldymą; bet ir paliestų visą Lietuvos kelių transporto sistemą, nes galimai didėtų atskaitymai į Biuro iždą (TPVCAPDĮ 34 straipsnio 1 dalies 2 punktas; Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-12-24 įsakymas „Dėl atskaitymų nuo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų“), kas sąlygotų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių įmokų didėjimą.

342. Netenkinus Biuro prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą:

352.1.

36Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovo 16.092,23 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, visas bylinėjimosi išlaidas ir šešis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

372.2.

38Prijungti prie civilinės bylos pridedamus dokumentus bei papildomai priteisti iš bendraatsakovių su šių įrodymų vertimu į valstybinę kalbą susijusias bylinėjimosi išlaidas - 293,20 Lt.

39Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

40Biuras neaiškina kitos valstybės nacionalinių teisės aktų bei savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykių metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija. Šiuo atveju, Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į turimus dokumentus bei į Vokietijoje galiojančius teisės aktus, nustatė eismo įvykio faktą bei jo kaltininką, administravo žalą, nustatė žalos dydį bei, ją atlyginęs, pateikė reikalavimą Biurui. Biuras pateikė teismui iš Vokietijos nacionalinio draudikų biuro gautus dokumentus, pagrindžiančius ne tik eismo įvykio faktą, bet ir transporto priemonės MERCEDES BENZ 1841, valst. Nr. ( - ), vairuotojo - O. G. kaltę dėl įvykio, kurie, priešingai negu teigia teismas, vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai - turintys didesnę įrodomąją galią. Ulmo policijos valdybos Ehingeno policijos nuovados, t. y. valstybinės institucijos, kuri šiuo atveju neturi jokio teisinio suinteresuotumo, dokumentą - „Aufnahmeblatt“. Teismas, šio dokumento nepripažindamas oficialiu rašytiniu įrodymu, vadovavosi vien tik abstrakčiais samprotavimais, nepagrįstais Vokietijos teisės aktų nuostatomis, dėl ko tokia teismo išvada vertintina kritiškai.

41Biuras pateikia dar vieną Biuro Žalų administravimo departamento išvadą, kuri dar kartą pagrindžia Biuro reikalavimo pagrįstumą.

42Pats atsakovas, būdamas juridiniu asmeniu (kuriam taikomi daug aukštesni elgesio standartai - rūpestingumo, apdairumo, protingumo), turėjo tiek laikytis teisės aktų reikalavimų ir pasirūpinti, kad jo pagal lizingo sutartį naudojama transporto priemonė būtų apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tiek turėjo ir galėjo pasidomėti ne tik valdoma, bet ir jo darbuotojo vairuota transporto priemone padaryta žala, jos aplinkybėmis, esant prieštaravimams - teikti argumentuotus prašymus/paaiškinimus kompetentingoms Vokietijos institucijoms.

43Teismas pažeidė minėtus įrodinėjimo principus bei nevertino pateiktų įrodymų viseto, o vadovavosi jokiais įrodymais nepagrįstais atsakovo argumentais, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą.

44Dėl reikalavimo Biurui teikti įrodymus apie užsienio teisės turinį. Komisijos sprendimu (2003/564/EB), kuriuo yra įgyvendinama 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (toliau - Direktyva (2009/103/EB)), paskelbtu Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 4 dalies nuostatose yra įtvirtinta, kad „visas žalas biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą, žalią kortą ar draudimo polisą išdavusio draudiko arba prireikus atitinkamo biuro interesais. Biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu (net kai remiamasi kitoje šalyje taikomomis teisės nuostatomis) ir žalos sureguliavimu. “ Komisijos sprendimo (2003/564/EB) nuostatos yra taikomos ir Lietuvos Respublikoje, tai aiškiai reglamentuojant TPVCAPDĮ.

45Išimtinai kompetentingas subjektas - Vokietijos nacionalinis draudikų biuras pateikė informaciją apie dėl 2013-02-19 eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo metu taikytus teisės aktus. Todėl nei Biurui (kuris nėra išimtinai kompetentingas sprendžiant šį klausimą), nei teismui negali kilti abejonių dėl išimtinai kompetentingo subjekto pateiktos informacijos, kai atsakovas nepateikia jokios šią informaciją paneigiančios informacijos.

46Atsakovas, būdamas tarptautinių pervežimų profesionalu, ne tik piktybiškai ignoruoja privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (Biuro žinioje yra 8 regreso bylos (133.734,65 Lt sumai (neskaitant Biuro prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų bei procesinių palūkanų)), kuriose skolininkas - atsakovas), bet ir, kaip jau minėjome, savo rizika pasirinko pasyvią bylos vedimo taktiką, neteikiant jokių įrodymų apie kitokį, nei pagrįstai nurodė Biuras, užsienio teisės normų taikymą.

47Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju teismas turėtų kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau - ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, nes nagrinėjamos bylos kontekste yra aktualus ES taisės aktų nuostatų aiškinimo klausimas.

48Dėl ES teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, ir jų vienodo aiškinimo užtikrinimo. Nagrinėjamos bylos atveju, yra aktualus ES teisės aktų normų, nustatančių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos veikimo principus ir sąlygas ES erdvėje, aiškinimas. Vienas pagrindinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo instituto tikslų - užtikrinti per eismo įvykį nukentėjusio asmens teisę į greitą patirtos žalos atlyginimą, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje yra apdrausta transporto priemonė, sukėlusi eismo įvykį, bei kur - nukentėjusio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitoje valstybėje - įvyko žalą sukėlęs eismo įvykis (LAT 2012-11-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012).

49Direktyvos (2009/103/EB), kuri priimta atsižvelgiant Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatas, 2 straipsnio a punkte yra apibrėžta, kad direktyvos nuostatos taikomos, arba direktyva gali veikti, tik tokiu atveju, jeigu nacionaliniai draudikų biurai yra sudarę susitarimą, pagal kurį kiekvienas nacionalinis draudikų biuras pagal savo valstybės privalomojo draudimo teisės aktus užtikrina žalos sureguliavimą jo teritorijoje įvykus draudžiamajam įvykiui, padarytam transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra kitos valstybės narės teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar ši transporto priemonė yra apdrausta. Taigi, minėta direktyva gali būti įgyvendinta tik tokiu atveju, jeigu valstybių narių nacionaliniai draudikų biurai tarpusavyje, koordinuojant Europos Komisijai, pasirašo su Europos Komisija suderintus susitarimus. Nesant tokių susitarimų, taptų neįmanomas Direktyvos (2009/103/EB) 2 a punkto nuostatos, kad kiekvienas nacionalinis draudikų biuras pagal savo valstybės privalomojo draudimo teisės aktus užtikrina žalos sureguliavimą jo teritorijoje įvykus draudžiamajam įvykiui, padarytam transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra kitos valstybės narės teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar ši transporto priemonė yra apdrausta, įgyvendinimas.

50Europos Komisija pripažino pateiktus Žaliosios kortelės sistemos nacionalinių draudikų biurų pasirašytus Bendradarbiavimo nuostatus (TPVCAPDĮ (redakcijos galiojančios nuo 2007-06-11) 2 straipsnio 13 dalis arba TPVCAPDĮ (redakcijos galiojančios nuo 2004-05-01 iki 2007-06-10) 2 straipsnio 22 dalyje, vadinamais Vidaus tvarkos taisyklėmis), kaip tinkamus, siekiant užtikrinti tinkamą minėtos direktyvos veikimą, ir paskelbė juos kartu su Komisijos sprendimu (2003/564/EB). Sis - Komisijos sprendimas (2003/564/EB) buvo adresuotas visoms valstybėms narėms.

51Taigi, nuo minėto Komisijos sprendimo (2003/564/EB) įsigaliojimo momento, Bendradarbiavimo nuostatai, pateikti kaip Komisijos sprendimo (2003/564/EB) priedas, tapo ES teisės šaltiniu. Komisijos sprendimo (2003/564/EB) nuostatos visa apimtimi yra taikomos ir Lietuvos Respublikoje, tai aiškiai reglamentuojant TPVCAPDĮ.

52LAT, akcentuodamas nacionalinių draudikų biurų statusą (įsteigimas sąlygotas ne privačių draudikų susitarimų, o ES teisės nuostatų) bei atliekamas funkcijas (savo veikloje užtikrina ES teisės veikimą bei vykdo kitas viešąsias funkcijas) ir remdamasis ESTT suformuota ES teisės aiškinimo praktika (ESTT 1990 m. liepos 12 d. Sprendimas Foster ir kt., C-188/89, Rink., 1990, p. 1-3313)), yra pažymėjęs, jog nacionaliniai draudikų biurai patenka į valstybės sąvoką ir veikia valstybės vardu (LAT Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1).

53Dėl subjektų rato, kuriems taikytinos Bendradarbiavimo nuostatų nuostatos. Aiškinant Komisijos sprendimo (2003/564/EB) 4 straipsnį dėl sprendimo taikymo, Bendradarbiavimo nuostatu, kurie, kaip sudėtinė Komisijos sprendimo (2003/564/EB) dalis, yra perkelti į valstybių narių nacionalinius teisės aktus (Lietuvos Respublikos atveju į TPVCAPDĮ), nuostatos, turi būti taikomos ne vien tik nacionaliniams draudiku biurams ir santykiams tarp i u. bet ir tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad kyla neaiškumų dėl Komisijos sprendimo (2003/564/EB) 4 straipsnio aiškinimo, apeliantas siūlytų kreiptis į ESTT, prašant išaiškinti šio sprendimo 4 straipsnio taikymą konkrečiu atveju. Toks aiškinimas leistų išspręsti kartu su Komisijos sprendimu (2003/564/EB) paskelbtų Bendradarbiavimo nuostatų, perkeltų į TPVCAPDĮ, privalomumo tretiesiems asmenims klausimą.

54Dėl ieškinio faktinio pagrindo turinio ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo. LAT, netinkamai įvertinęs Komisijos sprendimo (2003/564/EB) galiojimo asmenų atžvilgiu klausimą, padarė neteisingą išvadą dėl subjektų rato, kuriems yra taikytinos Bendradarbiavimo nuostatų nuostatos, neteisingai paskirstė įrodinėjimo našta tarp Biuro, reiškiančio atgręžtinį reikalavimą dėl eismo įvykio valstybės nacionaliniam draudikų biurui išmokėtos draudimo išmokos, ir atsakingo už eismo įvykį asmens - nepagrįstai susiaurinant atsakingo už eismo įvykį asmens įrodinėjimo naštą, atitinkamai išplečiant Biuro įrodinėjimo naštą. Reikėtų manyti, kad aptariama ES teisės sistema yra sukurta taip, kad transporto priemonių registracijos valstybės nacionalinių draudikų biurai, mokėdami išmoką, išvengtų eismo įvykio valstybės teisės aktų nuostatų taikymo (turint omeny, kad valstybėse narėse galioja ir kontinentinė, ir bendroji teisinės sistemos), tai paliekant išimtinai kompetentingam eismo įvykio valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Priešingu atveju, atsakingam biurui taikant kitos ES valstybės teisės aktus, prarastų prasmę sukurta žalų administravimo ir greito atlyginimo sistema, o Direktyvos 2009/103/EB tikslas nebūtų pasiektas. LAT išvada, kad Biuro atgręžtinio reikalavimo faktini pagrindą sudaro užsienio teisės normos bei reikalavimas pateikti tokiu normų turini, reiškiant atgręžtinį reikalavimą, nepagristas.

55Net ir tuo atveju, jei TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalies nuostatų turinys būtų suprantamas taip, kad Biuras, tenkindamas eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro reikalavimą, taiko kitos valstybės teisės aktus, mūsų nagrinėjamu atveju ieškovas prašytų išsiaiškinti, ar toks teisinis reglamentavimas ar jo aiškinimas nacionaliniame teisme neprieštarauja Direktyvos (2009/103/EB) ir Komisijos sprendimo (2003/564/EB) nuostatoms.

56Nagrinėjamu atveju, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą, būtinas papildomas Direktyvos (2009/103/EB), bei kartu su direktyvą įgyvendinančiu Komisijos sprendimu (2003/564/EB), paskelbtų Bendradarbiavimo nuostatų 3, 5, 10 straipsnių nuostatų turinio aiškinimas, kurį turėtų atlikti ESTT.

57Dėl kreipimosi į ESTT. LAT išvada (kurios pagrindu buvo netinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta tarp proceso šalių), kad Bendradarbiavimo nuostatai netaikomi tretiesiems asmenims, yra nepagrįsta, nes ES teisės (Direktyvos (2009/103/EB); Komisijos sprendimas (2003/564/EB)) ir TPVCAPDĮ nuostatų aiškinimas šiai išvadai pagrįsti nėra išsamus, dėl ko yra pagrindas kreiptis į ESTT. LAT nepakeitus nuomonės dėl subjektų rato, kuriems taikytinos Bendradarbiavimo nuostatų nuostatos, bei įrodinėjimo pareigos paskirstymo tokio pobūdžio bylose, o žemesnės instancijos teismams vadovaujantis tokia praktika, siekiant užtikrinti ES teisės veiksmingumą, nagrinėjamoje byloje yra būtina kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą ES teisės aiškinimo klausimas.

58Atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 2–7) atsakovas UAB „Hertransus“ prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 02 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas išanalizavęs visus byloje esančius įrodymus pagrįstai konstatavo, jog byloje nepakanka objektyvių įrodymų iš kurių būtų galima pagrįstai spręsti dėl O. G., kaltės bei neteisėtų veiksmų, t. y., kad būtent O. G. yra atsakingas už 2013-02-19 pasekmes, dėl ko atsakovui, kaip buvusiam O. G. darbdaviui tektų atsakomybė atlyginti padarytą žalą.

59Teismas pagrįstai konstatavo, jog Ulmo Policijos valdybos Ehingeno policijos nuovados surašytas dokumentas yra pirminis dokumentas apie galimas eismo įvykio aplinkybes, tačiau byloje jokio objektyvaus įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti, kad ištyrus visas su eismo įvykio kilimu susijusias priežastis O. G. būtų pripažintas kaltu padaręs konkrečius teisės pažeidimus bei už jų pažeidimą būtų numaustas administracine tvarka, kadangi tik išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą bei įvertinus visus įrodymus yra priimamas galutinis procesinis dokumentas dėl asmens kaltės ir eismo įvykio aplinkybių.

60Teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, jog minėtas policijos dokumentas, kuriame yra surašytas įvykio surašymas, kaip dokumentas nėra pasirašytas O. G., nors tokia grafa minėtame dokumente yra, dėl ko minėto dokumento taip pat negalima vertinti ir kaip eismo įvykio deklaracijos, kuria O. G. būtų pripažinęs savo kaltę.

61Vien tiktai pirminis policijos pareigūno tarnybinis pranešimas negali sudaryti teisinio pagrindo asmens kaltei nustatyti, nes asmens kaltė yra nustatoma tik ištyrus visumą objektyvių įrodymų bei priėmus dėl to atitinkamą procesinį sprendimą. Šiuo konkrečiu atveju joks procesinis sprendimas, kuriuo būtų nustatyta O. G. kaltė nebuvo priimtas. Eismo įvykio deklaracija, kurioje jis būtų pripažinęs savo kaltę šiuo atveju taip pat nebuvo užpildyta.

62Apeliantas visiškai be jokio pagrindo, teigia, kad būtent po teismo sprendimo priėmimo jam iškilo būtinybė kreiptis į Vokietijos nacionalinį draudikų biurą, kad pastarasis pateiktų nuomonę dėl teismo priimto sprendimo. Atsiliepime į ieškinį buvo išdėstyti nesutikimo su ieškiniu motyvai, atsakovas papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai išdėstė savo argumentus ir motyvus dėl ieškovo pateikto ieškinio. Ieškovui buvo sudarytos galimybės pateikti visus kitus su ieškinio reikalavimais susijusius įrodymus grindžiant pateiktą reikalavimą, todėl teigti kad tokia būtinybė iškilo tik po teismo sprendimo priėmimo nepagrįsta. Ieškovas ieškinį turi įrodinėti bei įrodymus teikti iki teismo sprendimo priėmimo.

63Su apeliaciniu skundu papildomai teikiami įrodymai neturėtų būti teismo prijungiami prie bylos, tuo labiau kad apeliantas teikia ir savo paties darbuotojų surašytą dokumentą, kuri įvardinta, kaip išvada, ir kuri nėra bei negali būti vertinamas kaip savarankiškas įrodymų šaltinis, kadangi surašytas paties apelianto. O apeliantas skųsdamas priimtą teismo sprendimą visus argumentus ir motyvus išdėsto pateikiamame apeliaciniame skunde.

642014 m. kovo 19 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3- 100/2014 nagrinėdamas analogišką ginčą akcentavo, kad nei TPVCAPDĮ, nei Direktyvos 2009/103/EB nuostatose nenurodyta, kad, atlyginus kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui šio išmokėtą žalą, Biurui iš žalą padariusio asmens šios sumos būtų priteistos nevertinant jų pagrįstumo.

65Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-02-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014 pažymėjo jog kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų turinys, jų taikymo praktika šioje byloje sudaro ne teisės, o fakto klausimą, kurį pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi nurodyti ir įrodyti į teismą besikreipiantis ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė teisės taikymo bei aiškinimo taisykles.

66Po 2014 m. kovo 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-13 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014 priėmimo ieškovas pat tiesiogiai jau ne kartą iniciavo kreipimąsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, tačiau atsakovo duomenimis jo prašymai nebuvo priimti, todėl kaip matyti to paties ieškovas siekia teismo pagalba, t.y. ieškovo kreipimosi nepriėmus, prašo, kad tokį kreipimąsi inicijuotų teismas. Atsakovas mano, kad apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą nesudaro pagrindo tokį prašymą tenkinti bei kreipimuisi inicijuoti (apeliantas iš esmės kritikuoja LAT sprendimus bei padarytas išvadas bei dėsto savo nesutikimo su LAT priimtais sprendimais argumentus bei motyvus), dėl ko minėtas apelianto prašymas turėtų būti teismo atmestas.

67IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

68Dėl naujų įrodymų priėmimo

69Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė dokumentus gautus iš Vokietijos nacionalinio draudikų biuro, kuriuos prašo priimti. Šiais dokumentais ieškovas įrodinėja įvykusio autoįvykio metu atsakovės vairuotojo kaltę. Teigia, kad ieškovas aptartų dokumentų teismui negalėjo pateikti, o tokia būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo.

70CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti C P K 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma C P K 314 straipsnio pažeidimu.

71Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas teikiamus dokumentus gavo po teismo sprendimo priėmimo ir tokie dokumentai yra reikšmingi nagrinėjamos bylos aplinkybėms nustatyti, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priimti ieškovo pateiktus dokumentus ( t. 3., b. l. 172-184).

72Dėl apeliantės prašymo kreiptis į Europos Teisingumo teismą.

73Apeliantas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Teisingumo Teismą su prašymais suformuluotais apeliaciniame skunde ( t 2., b. l. 169-170). Nurodė, kad apelianto nuomone, nagrinėjamoje byloje, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą, būtinas papildomas Direktyvos ( 2009/103EB), bei kartu su direktyvą įgyvendinančiu Komisijos sprendimu ( 2003/564/EB), paskelbtų Bendradarbiavimo nuostatų 3, 5, 10 straipsnio nuostatų turinio aiškinimas. Apeliantės teigimu, jeigu Europos Teisingumo Teismas išaiškintų, kad aptartas Komisijos sprendimas ir Direktyva nacionaliniuose teismuose įgyvendinami netinkamai, pasikeistų šių teisės aktų nuostatų aiškinimas nacionaliniuose teismuose, paskirstant įrodinėjimo naštą tarp proceso šalių, nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose.

74Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 5 dalimi teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, preliminariais nutarimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais. Teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. Teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.

75Nagrinėjamoje byloje vertindama apeliantės išdėstyto prašymo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje poreikio aiškinti Europos Sąjungos teisės aktus nėra, nes tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui yra suteikta teisė užtikrinti vienodos Lietuvos teismų praktikos formavimą ( CPK 4 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas nagrinėdamas analogiškus ginčus, nagrinėjamam yra pasisakęs, kad nei TPVCAPDĮ, nei Direktyvos 2009/103EB nuostatuose nenurodyta, kad atlyginus kitos valstybės nacionalinio draudikų biurui šio išmokėtą žalą, Biurui iš žalą padariusio asmens šios sumos būtų priteistos nevertinant jų pagrįstumo ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014m. kovo 19d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014). Žemesnės instancijos teismams Kasacinės instancijos teismo išaiškinimai yra privalomi, todėl teismai spręsdami ginčus turi tokiais išaiškinimais vadovautis. Esant išdėstytam, teisėjų kolegija apelianto aptarto prašymo netenkina.

76Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

77Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

78Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų C P K 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.

79Ieškovas – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pareikštame ieškinyje atsakovei UAB „Hertransus“ nurodė, kad 2013m. vasario 19d. Vokietijoje, dėl trečiojo asmens O. G., vairavusio transporto priemonę Mercedes Benz 1841, valst. Nr. ( - ) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovė transporto priemonės Mercedes Benz naudotoja pagal lizingo sutartį nebuvo apdraudusi transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl buvo pažeistos Transporto priemonių valdytojų atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos.

80Ieškovas sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui pareikalautą draudimo išmoką vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsniu prašė iš atsakovės priteisti 16092,23 Lt regresinį žalos atlyginimą.

81Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio netenkino padaręs išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovei civilinės atsakomybės kilimo būtinųjų sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos padarymo fakto bei priežastinio ryšio. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovo pateiktus duomenis konstatavo, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad atsakovės buvęs darbuotojas O. G. padarė eismo įvykį ir jis yra atsakingas už eismo įvykio metu atsiradusias pasekmes. Šios nagrinėjamos bylos konkrečiu atveju, o taip pat įvertinus bylos duomenis bei prie ieškovo apeliacinio skundo pateiktus papildomus dokumentus teisėjų kolegija turi pagrindo konstatuoti, kad atsakovės vairuotojas O. G. buvo atsakingas dėl 2013m. vasario 19d. Vokietijoje, stovėjimo aikštelėje, jo sukelto eismo autoįvykio, kurio metu buvo apgadintas automobilis V W Passat valst. Nr. ( - ). Byloje pateikti autoįvykį patvirtinantys dokumentai, tame tarpe policijos pažyma „Aufnahmeblatt“ bei įvykio schema patvirtina įvykusio autoįvykio aplinkybes iš kurių matyti, kad stovėjimo aikštelėje atsakovės vairuotojas O. G., vairuodamas vilkiką Mercedes Benz, valst. Nr. ( - ) atsakovės naudojamą pagal lizingo sutartį, kliudė transporto priemonę ir padarė kitam automobiliui žalą. Šiuose dokumentuose išdėstyta informacija parodo ir tai, kad vairuotojas O. G. sumokėjo jam paskirtą 35 EUR dydžio baudą už sukeltą eismo autoįvykį ir dėl to papildomas eismo įvykio tyrimas nebuvo atliekamas. Nustatyta, kad ieškovas papildomą informacija apie eismo įvykį ir jo aplinkybes gavo iš Vokietijos nacionalinio draudikų biuro ir tokia informacija yra informatyvi. Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, yra pakankamas pagrindas konstatacijai atsakovės buvusio darbuotojo kaltei ir buvimui priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusios žalos ( C K 6. 246-6.248 straipsniai).

82Remiantis nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs nesant priežastinio ryšio tarp atsakovės darbuotojo veiksmų ir žalos, jo kaltės, visiškai netyrė ir nevertino priteistinos žalos iš atsakovės dydžio klausimo ir su tuo susijusių faktinių aplinkybių. To neatlikus pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas tai padaryti revizuodamas skundžiamą sprendimą negali, nes bylą reiktų nagrinėti visiškai naujais aspektais, pagal papildomai pateiktus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami, o tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme. Be to, teisėjų kolegijai nagrinėjant šį klausimą apeliacinės instancijos teisme, iš šalių būtų atimta teisė pasinaudoti teismo sprendimo apskundimo teise apeliacine tvarka.

83Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės; kad, sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009 ir kt.).

84Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir bylą perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CKK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

85Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu kolegija,

Nutarė

86Apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

87Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 16092,23 Lt žalos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas pripažino, kad objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad iš... 8. Informacija dėl transporto priemonei VOLKSWAGEN PASSAT VARIANT 1.6, valst. Nr.... 9. Kadangi policijos įstaigos surašyti dokumentai yra neinformatyvūs –... 10. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, darė išvadą, kad ieškovas... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.... 12. Apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 156–170) ieškovas Lietuvos Respublikos... 13. 1.... 14. Sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo... 15. 1.1.... 16. Priimti prejudicinį sprendimą šiais ES teisės aiškinimo klausimais:... 17. 1.1.1.... 18. Ar Direktyvos (2009/103/EB) 2 straipsnio a punkto nuostata numatanti, kad... 19. 1.1.2.... 20. Ar Europos Komisijos pripažintų ir kartu su Komisijos sprendimu... 21. 1.1.3.... 22. Kaip turėtų būti suprantamos ir aiškinamos kartu su Komisijos sprendimu... 23. 1.1.4.... 24. Ar Biurai, atsižvelgdami į Direktyvos (2009/103/EB)... 25. ir kartu su Komisijos sprendimu (2003/564/EB) paskelbtų Bendradarbiavimo... 26. 1.1.5.... 27. Ar vadovaujantis abipusio pripažinimo principu Biuro priimto sprendimo... 28. 1.1.6.... 29. Ar toks valstybės narės teisės aktuose įtvirtintas reglamentavimas ar... 30. 1.1.7.... 31. Ar Direktyvos (2009/103/EB) 3 straipsnio nuostata ,Kiekviena valstybė narė,... 32. 1.2.... 33. Kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą būtų nagrinėjamas pagal... 34. 2. Netenkinus Biuro prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į... 35. 2.1.... 36. Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują... 37. 2.2.... 38. Prijungti prie civilinės bylos pridedamus dokumentus bei papildomai priteisti... 39. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 40. Biuras neaiškina kitos valstybės nacionalinių teisės aktų bei... 41. Biuras pateikia dar vieną Biuro Žalų administravimo departamento išvadą,... 42. Pats atsakovas, būdamas juridiniu asmeniu (kuriam taikomi daug aukštesni... 43. Teismas pažeidė minėtus įrodinėjimo principus bei nevertino pateiktų... 44. Dėl reikalavimo Biurui teikti įrodymus apie užsienio teisės turinį.... 45. Išimtinai kompetentingas subjektas - Vokietijos nacionalinis draudikų biuras... 46. Atsakovas, būdamas tarptautinių pervežimų profesionalu, ne tik piktybiškai... 47. Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti... 48. Dėl ES teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių transporto priemonių... 49. Direktyvos (2009/103/EB), kuri priimta atsižvelgiant Europos Bendrijos... 50. Europos Komisija pripažino pateiktus Žaliosios kortelės sistemos... 51. Taigi, nuo minėto Komisijos sprendimo (2003/564/EB) įsigaliojimo momento,... 52. LAT, akcentuodamas nacionalinių draudikų biurų statusą (įsteigimas... 53. Dėl subjektų rato, kuriems taikytinos Bendradarbiavimo nuostatų nuostatos.... 54. Dėl ieškinio faktinio pagrindo turinio ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo.... 55. Net ir tuo atveju, jei TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalies nuostatų turinys... 56. Nagrinėjamu atveju, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą, būtinas papildomas... 57. Dėl kreipimosi į ESTT. LAT išvada (kurios pagrindu buvo netinkamai... 58. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 2–7) atsakovas UAB... 59. Teismas pagrįstai konstatavo, jog Ulmo Policijos valdybos Ehingeno policijos... 60. Teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, jog minėtas policijos dokumentas,... 61. Vien tiktai pirminis policijos pareigūno tarnybinis pranešimas negali... 62. Apeliantas visiškai be jokio pagrindo, teigia, kad būtent po teismo sprendimo... 63. Su apeliaciniu skundu papildomai teikiami įrodymai neturėtų būti teismo... 64. 2014 m. kovo 19 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi civilinėje... 65. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-02-13 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 66. Po 2014 m. kovo 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje... 67. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 68. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 69. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė dokumentus gautus iš Vokietijos... 70. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 71. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas teikiamus dokumentus gavo po teismo... 72. Dėl apeliantės prašymo kreiptis į Europos Teisingumo teismą.... 73. Apeliantas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė... 74. Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 5 dalimi teismas, nagrinėdamas bylas, taiko... 75. Nagrinėjamoje byloje vertindama apeliantės išdėstyto prašymo turinį,... 76. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 77. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 78. Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų... 79. Ieškovas – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras... 80. Ieškovas sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui pareikalautą... 81. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio netenkino padaręs išvadą,... 82. Remiantis nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 83. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė... 84. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o... 85. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu... 86. Apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.... 87. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti...