Byla 2A-509-252/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. T. – M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-100-452-2016 pagal ieškovo BUAB „Enrenta“ ieškinį atsakovei R. T. – M, trečiajam asmeniui M. M. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovas BUAB „Enrenta“ prašė priteisti iš atsakovės R. T. – M. 12 131,35 Eur žalos atlyginimą, taip pat šaldytuvą Polar PCB341+S, o jo nesant – ekvivalentą 251,32 Eur sumai, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-12-22 Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „Enrenta“ iškelta bankroto byla. Atsakovė buvo ieškovo administracijos vadovė nuo 2008-09-29 iki 2014-08-01, o vėliau paskirta įmonės likvidatore iki 2015-01-12. Valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi bendrovės patikrinimą, konstatavo ir nurodė, jog UAB „Enrenta“ į buhalterinę apskaitą neįtraukė gautų įplaukų pagal pinigų priėmimo kvitus už bendrą 958,64 Eur sumą. Taip pat atsakovė pardavė prekes ir iš pirkėjų gautų pinigų neįnešė į bendrovės kasą 9 802,19 Eur sumai. Panevėžio apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 2014-11-03 sprendimu Nr. FR0682-615 patvirtino patikrinimo aktą ir ieškovui papildomai paskyrė baudas bei delspinigius: PVM delspinigius – 434,18 Eur; GPM (gyventojų pajamų mokesčio) baudą – 154,66 Eur ir PVM baudą – 781, 68 Eur. Šios ieškovo mokėtinos sumos kreditoriui VMI atsirado dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, nes ji, būdama administracijos vadovė, neužtikrino, kad apskaitoje būtų pavaizduotos įvykusios operacijos, gautus pinigus pasisavino, laiku nesumokėjo mokesčių ir dėl to bendrovei paskaičiuoti delspinigiai ir baudos. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir paskaičiuotų baudų, delspinigių yra tiesioginis ryšys, todėl iš atsakovės priteistina 1 370,52 Eur žala. Viso VMI atlikto patikrinimo pagrindu iš atsakovės priteistini 12 131,35 Eur. Taip pat ieškovas nurodė, kad atsakovė pagal 2013-03-28 PVM sąskaitą – faktūrą PAN Nr. 00085 nupirko iš UAB „Raginta“ šaldytuvą Polar PCB341+S už 1 050 Lt (ekvivalentas – 304,10 Eur). Viso turto įsigijimo kaina be PVM yra 867,77 Lt (ekvivalentas – 251,32 Eur). Turtas buvo bendrovės įsigytas, tačiau, ar jis buvo realiai naudojamas bendrovės poreikiams tenkinti, duomenų nėra, taip pat nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad šis turtas būtų kam nors teisėtai perduotas ar nurašytas kaip netinkamas eksploatuoti ar sugedęs.

4Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš R. T. – M. 12 131,35 Eur žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2015-07-29 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas BUAB „Enrenta“ naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo 2014-12-22 nutartimi UAB „Enrenta“ iškelta bankroto byla, įmonės vadovė iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovė. Atsakovė buvo ieškovo vienasmenis valdymo organas, administracijos vadovė nuo 2008-09-29 iki 2014-08-01, o vėliau ji paskirta likvidatore, kuria buvo iki 2015-01-12. Panevėžio apygardos teismas 2015-03-23 nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimus bendrai 6 435,86 Eur sumai. 2014-08-01 – 2014-09-02 laikotarpiu VMI atliko UAB „Enrenta“ patikrinimą ir surašė 2014-09-03 Patikrinimo aktą Nr. FR0680-594, kuriuo konstatavo, kad UAB „Enrenta“ vykdė mažmeninę baldų prekybą. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Enrenta“ į buhalterinę apskaitą neįtraukė gautų įplaukų pagal pinigų priėmimo kvitus: 2012-01-28 Nr. 12-1 iš UAB „Buities rojus ir partneriai“ – 850 Lt; 2013-03-26 Nr. 12-41 iš UAB „Buities rojus ir partneriai“ – 840 Lt; 2013-04-30 Nr. BLB Nr. 5109952 iš UAB „Buities rojus ir partneriai“ – 1 000 Lt; 2013-05-03 Nr. BLB Nr. 5109952 iš UAB „Buities rojus ir partneriai“ – 270 Lt; 2013-05-11 Nr. BLB Nr. 5109954 iš UAB „Buities rojus ir partneriai“ – 1 000 Lt; 2013-07-05 Nr. BLB Nr. 5109955 iš UAB „Buities rojus ir partneriai“ – 1 000 Lt. Viso neįtraukta gautų pinigų už 1 190,33 Eur. Iš šios sumos 246,17 Eur (850 Lt) gavo direktorė J. T., o likusią sumą – 958,64 Eur – atsakovė. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad ieškovas pardavė prekes, gavo iš pirkėjų pinigus, bet dalis jų liko neįnešti į kasą, pinigai pasisavinti. Tokiu būdu, atsakovė, kaip administracijos vadovė, neapskaitė ir pasisavino ar iššvaistė šias lėšas: 2012-04-01 gautų iš A. R. 3 200 Lt; 2012-07-02 gautų iš I. R. 2 200 Lt; 2012-07-05 gautų iš G. M. 100 Lt; 2012-08-07 gautų iš E. K. 3 000 Lt; 2012-08-20 gautų iš V. P. 2 800 Lt; 2013-01-23 gautų iš G. S. 6 650 Lt; 2013-01-23 gautų iš L. S. 5 800 Lt; 2013-04-17 gautų iš T. D. 2 200 Lt; 2013-04-23 gautų iš R. Ž. 4 395 Lt; 2013-04-26 gautų iš S. Č. 3 000 Lt; 2013-06-07 gautų iš L. A. 500 Lt. Viso bendrovė pardavė prekių, atliko montavimo darbų ir neapskaitė 33 845 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė neapskaitė parduotų prekių ir atliktų darbų už 9 802,19 Eur sumą. Panevėžio apskrities VMI 2014-11-03 Sprendimu Nr. FR0682-615 patvirtino patikrinimo aktą. Šiuo sprendimu ieškovui papildomai paskirtos baudos ir delspinigiai: PVM delspinigiai – 1 499,14 Lt; GPM (gyventojų pajamų mokesčio) bauda – 534 Lt ir PVM bauda – 2 699 Lt. Šios ieškovo mokėtinos sumos kreditoriui VMI atsirado dėl neteisėtų atsakovės, kaip administracijos vadovės, veiksmų, nes ji, būdama administracijos vadovė, neužtikrino, kad apskaitoje būtų pavaizduotos įvykusios operacijos, gautus pinigus pasisavino, laiku nesumokėjo mokesčių ir dėl to bendrovei paskaičiuoti delspinigiai ir baudos. Teismas taip pat nustatė, kad 2014 m. vasario 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartyje (bylos Nr. KV-73) nurodyta, jog R. T. – M., būdama UAB „Enrenta“ direktore, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 d. bei 21 str. 1 ir 2 d., būdama atsakinga už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą bei buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d., Panevėžio mieste, tyčia apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamą UAB „Enrenta“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šia nutartimi konstatuota, jog atsakovė gavo iš UAB „Buities rojus“ 3 310 Lt sumą bei neapskaitė ir neįnešė į ieškovo kasą 33 845 Lt. Kadangi dėl atsakovės veiksmų įmonė savo buhalterinėje apskaitoje neparodė buvusių operacijų, įmonei VMI 2014-11-03 sprendimu buvo pagrįstai paskaičiuoti PVM delspinigiai – 434,18 Eur, GPM (gyventojų pajamų mokesčio) bauda – 154,66 Eur ir PVM bauda – 781,68 Eur, šias sumas įmonė turi sumokėti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu, atsakovė, būdama atsakingu už įmonės veiklą asmeniu, turėdama pareigą veikti įmonės interesais, savo neteisėtais veiksmais neįnešė į įmonės kasą įmonei priklausančių lėšų ir jų neapskaitė, todėl jos veiksmuose yra kaltės elementas. Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Enrenta“ iškelta bankroto byla ir įmonės mokumas neatstatytas, teismas darė išvadą, jog įstaiga negalės visa apimtimi atsiskaityti su savo kreditoriais. Taigi, byloje yra nustatyti tiek atsakovės neteisėti veiksmai, tiek priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir bendrovės negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais bei žala. Atsakovė, siekdama išvengti atsakomybės, nepateikė įrodymų, paneigiančių jos kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo. Teismas, įvertinęs liudytojų G. S. ir L. S. parodymus, kad į jų baldus buvo įmontuotas šaldytuvas „Polar“ bei pateikta bendra sąskaita apmokėjimui, taip pat tai, kad nėra jokių duomenų apie kito šaldytuvo įmontavimą, ieškinio reikalavimo dėl 251,32 Eur žalos netenkino.

5Apeliaciniu skundu atsakovė R. T. – M. prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti visiškai. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, padarė proceso pažeidimus. Teismas sprendime nurodo bei akcentuoja tik atsakovės veiksmus, tuo tarpu kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepagrindžia bylos duomenimis, t. y. kitas civilinės atsakomybės sąlygas iš esmės tik deklaruoja. Teismas visiškai nepasisako dėl atsakovės pateiktų argumentų, kurie nurodyti atsiliepimuose į ieškinį ir buvo išsakyti teismo posėdžio metu. Taip pat teismas sprendime neįvardija konkrečių kreditorių, apie juos pateikia abstrakčius argumentus, kas iš esmės riboja atsakovės galimybes į apeliaciją, nes į abstrakčius argumentus neįmanoma atsakyti. Priešingai nei sprendė teismas, nenustatyta, kad tuo metu ar kada nors kitu metu buvo neatsiskaityta su kokias nors tiekėjais ir kitais kreditoriais. Bankroto byloje nėra kitų kreditorių, išskyrus VMI ir SODRA, kurioms skolos susidarė formaliu įstatyminiu pagrindu, o ne dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių. Todėl teismo išvada, jog atsakovei neapskaičius minėtų sumų bendrovė (ar tai VMI ir SODRA) patyrė žalą, nepagrįsta jokiais įrodymais, kas pripažintina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Teismas sprendime nurodo, jog 2014-09-03 Patikrinimo akte užfiksuota, kad atsakovė 958,64 Eur sumos neįnešė į bendrovės kasą, tačiau taip ir nepateikia jokių argumentų ir motyvų, kodėl šią sumą laiko kreditoriams ar tai bendrovei padaryta žala. Akte konstatuota, kad šios į kasą neįneštos lėšos, vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 5, 8, 22 ir 23 str., laikomos atsakovės gautomis kitomis su darbo santykiais nesusijusiomis pajamomis ir nuo jų atitinkamai paskaičiuoti mokesčiai. Šios aplinkybės konstatuotos ir ieškovo pridėtame VMI 2014-11-03 sprendime, kuriuo buvo patvirtintas minėtas VMI Patikrinimo aktas. Tokiu būdu, yra akivaizdu, kad GPMĮ pagrindu ginčo lėšos yra pripažintos atsakovės pajamomis ir todėl negali būti jokia žala bendrovei ar kreditoriams bei negali būti šio ieškinio pagrindas. Iš 2014-02-28 teismo nutarties turinio bei FNTT prie LR VRM Panevėžio apygardos valdybos surašytos 2013-12-18 specialisto išvados NR. 5-5/92 matyti, kad ieškovo ir teismo minimą 9 802,19 Eur sumą bendrovė uždeklaravo VMI, o nuo tos sumos buvo paskaičiuotas 1 810,99 Eur dydžio PVM, kurį atsakovė ir sumokėjo. Šios faktinės aplinkybės akivaizdžiai įrodo, jog ieškovas prašo priteisti 9 802,19 Eur sumą nepagrįstai. Taip pat ir VMI kreditorinis reikalavimas bankroto byloje yra tik 4 197,26 Eur, kuris yra susidaręs ne dėl ieškinyje ir teismo sprendime nurodomų neapskaitytų lėšų, o dėl visiškai kitų aplinkybių. Rašytinius įrodymus, kad ieškinys nepagrįstas, pateikė pats ieškovas, tačiau teismas šiuos įrodymus vertino tik vienpusiškai ir neobjektyviai.

6Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Enrenta“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų argumentų ir motyvų, kartoja tuos pačius argumentus ir motyvus, kuriuos nurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Jau vien ta aplinkybė, kad atsakovė neužpajamavo pinigų, leidžia daryti pakankamai pagrįstą išvadą, jog ji numatė juos pasisavinti, panaudoti ne bendrovės reikmėms. Atsakovė neturėjo teisės gauti iš ieškovo ginčijamų sumų.

7Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

8Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovės R. T. – M. apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

9Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas buvusios įmonės vadovės civilinės atsakomybės klausimas.

10Apeliacinis skundas, be kita ko, grindžiamas argumentu, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kas turėjo lemiamos reikšmės neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Pažymėtina, jog bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178 str. – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atitinkamai teismui, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir remiantis logikos dėsniais, tenka pareiga spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso taisykles, susijusias su įrodinėjimu ir įrodymų vertinimu. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pareikšto ieškinio faktinį pagrindą – dėl atsakovės neteisėtų veiksmų apgaulingai tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą ir neįnešant pinigų į ieškovo kasą BUAB „Enrenta“ neteko pinigų, teisingai identifikavo teisiškai reikšmingas nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių jos kaltę dėl žalos bendrovei bei jos kreditoriams atsiradimo (CPK 12 str., 177 str. 3 d., 178 str.). Dėl to nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kuriais apeliuojama į CPK 185 str. nuostatų pažeidimą visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo, įrodymų vertinimo aspektais, taip pat dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

11Apeliantė įsitikinusi, kad šioje byloje ieškovas BUAB „Enrenta“ neįrodė atsakovės, kaip juridinio asmens vadovės, civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma pažymėtina, kad pagal CK 2.87 str. 7 d. tuo atveju, jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą. Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinosios sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246 – 6.249 str.). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012; kt.). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; kt.).

12Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir pateiktus įrodymus bei vadovavosi šių įrodymų visuma. O būtent, byloje neginčijamai įrodyta, jog 2014-08-01 – 2014-09-02 laikotarpiu VMI atliko UAB „Enrenta“ patikrinimą ir surašė 2014-09-03 Patikrinimo aktą Nr. FR0680-594, kuriuo nustatė, kad UAB „Enrenta“ į buhalterinę apskaitą neįtraukė gautų įplaukų pagal pinigų priėmimo kvitus, t. y. viso 3 310 Lt gavo atsakovė. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad ieškovas pardavė prekes, gavo iš pirkėjų pinigus, bet dalies jų neįnešė į kasą ir pinigus pasisavino, t. y. atsakovė, kaip administracijos vadovė, neapskaitė ir pasisavino 33 845 Lt. Panevėžio apskrities VMI 2014-11-03 Sprendimu Nr. FR0682-615 patvirtino patikrinimo aktą. Šiuo sprendimu ieškovui papildomai paskirtos baudos ir delspinigiai, kurie atsirado dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, nes ji neužtikrino, kad apskaitoje būtų pavaizduotos įvykusios operacijos, gautus pinigus pasisavino, laiku nesumokėjo mokesčių. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog atsakovė neapskaitė parduotų prekių ir atliktų darbų už 9 802,19 Eur sumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad nors Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-28 nutartimi patvirtintas Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo skyriaus persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos R. T. – M. susitaikius su valstybės institucijos Panevėžio apskrities VMI, tačiau apeliantės neteisėta veika yra konstatuota, ji pripažino apgaulingai tvarkiusi bendrovės buhalterinę apskaitą, imdama pinigus už perkamus baldus ne visais atvejais išrašė pinigų priėmimo kvitus, nesudarė PVM sąskaitų – faktūrų ir nepateikė šių dokumentų buhalterei, kad jie būtų tinkamai įforminti įmonėje.

13Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl turtinės žalos bendrovei nepadarymo, pažymėtina, jog dėl tokių atsakovės veiksmų UAB „Enrenta“ būtent negavo viso 12 131,35 Eur, kuriuos turėjo gauti. Šiuo atveju negautos lėšos ir yra bendrovės nuostoliai. Tuo tarpu apeliantė nepateikė įrodymų, kur ji panaudojo jai išmokėtus pinigus. Priešingai apeliantės teiginiams, tai tik patvirtina žalos padarymo faktą, nes nustatytos faktinės aplinkybės, jog tai nebuvo apeliantei neišmokėtas darbo užmokestis ar ginčijama suma panaudota bendrovės reikmėms, tokia suma nebuvo apskaityta buhalterinėje apskaitoje. Atsakovė, kaip bendrovės vadovė, privalėjo užtikrinti, kad atitinkami išlaidavimo dokumentai atsispindėtų apskaitoje ir būtų fiksuoti. Tačiau tokių dokumentų atsakovė nepateikė ir nenurodė, kur ir kam, kada atitinkamos sumos buvo panaudotos. Taigi, atsakovė neįrodė jokio teisėto pagrindo šiuos pinigus priskirti sau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau minėtos aplinkybės rodo, kad atsakovė gautas pinigų sumas, kurios skirtos ieškovui, kaip tik pasisavino būtent neteisėtai. O būtent, tokiais savo veiksmais, t. y. paimdama iš trečiųjų asmenų ieškovui skirtus pinigus ir jų neperdavusi jam (neįnešusi), atsakovė padarė žalą pačiai bendrovei ir tuo pačiu jos kreditoriams. Be to, apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pinigus ji pasisavino ir nuo jų VMI paskaičiavo pajamų mokesčius, todėl laiko, jog juos pasisavino teisėtai. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog VMI konstatavo, kad pažeistos viešosios teisės normos, nes bendrovėje šios gautos lėšos yra neapskaitytos, panaudotos ne bendrovės interesais, o atsakovės pasisavintos, todėl nuo šių lėšų ir paskaičiavo mokesčius valstybei. Mokesčių valstybei sumokėjimas nereiškia žalos atlyginimą bendrovei, nes pinigai jai negrąžinti.

14Kaip matyti, apeliantė apsiriboja bendro pobūdžio paaiškinimais, kad po pinigų gavimo ieškovas dar ilgą laiką vykdė veiklą – baldų gamybą, atsiskaitinėjo su kreditoriais ir pan. Teismas pažymi, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. nuostatą visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantė, netinkamai organizavusi bendrovės buhalterinių duomenų tvarkymą, turi prisiimti dėl to atsiradusias neigiamas pasekmes.

15Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovės R. T. – M. neteisėtus veiksmus. Kaltės prezumpcijos apeliantė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė. Tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Ginčo atveju atsakovė neįrodė, kad pinigai buvo panaudoti bendrovės reikmėms, todėl ieškinys laikytinas pilnai įrodytu ir pagrįstai patenkintas.

16Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei tinkamai pagal CPK taisykles įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, o apeliantės teiginiai dėl neįvertintų argumentų, kurie nurodyti atsiliepimuose į ieškinį ir buvo išsakyti teismo posėdžio metu, yra deklaratyvūs, dėl to nėra įstatyminio pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą teismo procesinį sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

17Ieškovas BUAB „Enrenta“, nors prašė priteisti išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, tačiau tam pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikė.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. ieškovas BUAB „Enrenta“ prašė priteisti iš atsakovės R. T. – M. 12... 4. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį... 5. Apeliaciniu skundu atsakovė R. T. – M. prašo apylinkės teismo sprendimą... 6. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Enrenta“... 7. Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m.... 8. Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas buvusios įmonės vadovės civilinės... 10. Apeliacinis skundas, be kita ko, grindžiamas argumentu, kad teismas pažeidė... 11. Apeliantė įsitikinusi, kad šioje byloje ieškovas BUAB „Enrenta“... 12. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos... 13. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl turtinės žalos bendrovei... 14. Kaip matyti, apeliantė apsiriboja bendro pobūdžio paaiškinimais, kad po... 15. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo... 16. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir... 17. Ieškovas BUAB „Enrenta“, nors prašė priteisti išlaidas už atsiliepimo... 18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 19. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimą palikti...