Byla 2S-1029-896/2018
Dėl 2017 m. lapkričio 15 d. antstolio R. B. patvarkymo Nr. S-1164, kuriuo atsisakyta įregistruoti du gyvenamuosius namus, suinteresuoti asmenys K. G., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Lanlita“, „Swedbank“ akcinė bendrovė, antstolis R. B

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą dėl 2017 m. lapkričio 15 d. antstolio R. B. patvarkymo Nr. S-1164, kuriuo atsisakyta įregistruoti du gyvenamuosius namus, suinteresuoti asmenys K. G., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Lanlita“, „Swedbank“ akcinė bendrovė, antstolis R. B..

2Teisėjas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Antstolio R. B. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/02510 yra vykdoma Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-18152-285/2012, pagal kurią nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių V. G. nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,1103 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Kauno r., ( - ) (dabartinis adresas Kauno r. sav., ( - )), ir 0,0996 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Kauno r., ( - ) (dabartinis adresas Kauno r. sav., ( - )) (toliau – žemės sklypai), kurie įkeisti 2007 m. rugsėjo 14 d. hipotekos lakštu, identifikavimo kodas ( - ), išieškant skolininko UAB „Lanlita“ 1 939 391,16 Lt skolą ir 142,00 Lt žyminį mokestį hipotekos kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai.
  2. Antstolis R. B. 2017 m. lapkričio 15 d. priėmė patvarkymą Nr. S-1164 dėl vykdymo veiksmų, kuriuo laikė, jog neįregistruoti ir esantys įkeistuose žemės sklypuose adresu Kauno r., ( - ) (unikalus Nr. ( - )) ir Kauno r., ( - ) (unikalus Nr. ( - )) namai yra laikomi taip pat įkeistais tam pačiam hipotekos kreditoriui „Swedbank“ AB ir parduotini kartu su hipoteka įkeistais žemės sklypais priverstine CPK numatyta tvarka vykdant Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartį Nr. 2-18152-285/2012 10 22. Pardavus priverstine tvarka paminėtus sklypus kartu su neįregistruotais namais, lėšas, atskaičiavus vykdymo išlaidas, paskirti hipotekos kreditoriui „Swedbank“ AB.
  3. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio patvarkymu priverstine tvarka parduoti neįregistruotus gyvenamuosius namus, esančius įkeistuose žemės sklypuose, padavė skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas prašė panaikinti patvarkymą ir sustabdyti vykdymo veiksmus iki teismas priims sprendimą dėl santuokoje įgyto turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
  4. 2018 m. sausio 11 d. patvarkymu antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė skundą nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Antstolis patvarkyme nurodė, jog jis gali priverstinai parduoti įkeistą žemės sklypą su jame esančiu neįregistruotu ir hipotekos lakšte nenurodytu statiniu, kadangi tokį statinį ištinka pagrindinio daikto – žemės sklypo, likimas, jeigu įstatymo ar sutarties nenumatyta kitaip. Nėra reikšminga aplinkybė, jog pareiškėjas užvedė civilinę bylą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, nes antstolis priverstine tvarka turi parduoti hipoteka įkeistą turtą, ko pasėkoje visos lėšos, atskaičius vykdymo išlaidas, bus paskirtos hipotekos kreditoriui, nepriklausomai nuo to, ar pusė įkeisto turto priklausys pareiškėjui, o kita pusė jo sutuoktinei.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjo V. G. skundo dėl antstolio R. B. veiksmų netenkino.
  2. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, jog, kol santuokoje įgytas turtas nėra padalintas, jo realizavimas nėra galimas. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypai parduodami išieškant ne pareiškėjo skolą, o BUAB „Lanlita“ skolą, kurios grąžinimo užtikrinimui svetimo turto hipoteka buvo įkeisti žemės sklypai. Išieškojimas vykdomas vadovaujantis įsiteisėjusia, galiojančia ir vykdomojo rašto galią turinčia Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartimi. Minėtos nutarties rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad priverstinai iš varžytynių turi būti parduoti žemės sklypai, o ne jų dalys. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens (išieškotojo) „Swedbank“, AB atsiliepime nurodytais argumentais, kad santuokos nutraukimo byla negali daryti įtakos hipoteka įkeisto turto realizavimui, kadangi nekilnojamasis turtas yra įkeistas, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą. Jeigu santuokos nutraukimo byloje įkeistas nekilnojamasis turtas būtų perleistas suinteresuoto asmens K. G. nuosavybėn, toks perleidimas nekeistų hipotekos galiojimo.
  3. Teismas sutiko su antstolio patvarkyme nurodytu motyvu, kad antstolis gali priverstinai parduoti įkeistą žemės sklypą su jame esančiais neįregistruotais ir hipotekos lakšte nenurodytais statiniais, kadangi pagal teismų praktiką iš varžytynių parduodant žemės sklypą, kuriame yra neįregistruotų statinių, parduodamo turto vertė nustatoma remiantis žemės sklypo kartu su statiniais rinkos verte. Vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/02510 2014 m. atliktos turto vertės nustatymo ekspertizės, kuriose vertinti žemės sklypų su namais rinkos vertės.

7III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nenagrinėjo pareiškėjo skundo motyvų, dėl jų nepasisakė, todėl nutartis nemotyvuota, naikintina dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
    2. Pareiškėjas prašė įvertinti ne teisę skelbti varžytynes dėl ant įkeisto sklypo esančio turto, o prašė antstolio ir teismo sudaryti galimybę atidalinti iš bendros jungtinės nuosavybės esantį sutuoktinių turtą ir tik po to skelbti turto varžytynes. Šiuo atveju, iki skelbiant varžytynes dėl skolininko G. turto, Kauno apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla pagal ieškovės K. G. ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Toks teismo sprendimas turi esminės reikšmės vienam iš sutuoktinių, nes iki šiol nėra aišku kokiu būdu teismas padalins santuokoje įgytą turtą. Tik atidalintas sutuoktinių turtas bus realizuojamas ir gražinamos asmeninės, santuokinės skolos. Sutuoktinė K. G. taip pat turi kreditorių, todėl ji suinteresuota, kad dalis jai priklausančio turto dalimi būtų padengta jos kreditoriniams įsipareigojimams dengti. Kauno apylinkės teismas skunde nurodytų argumentų apie santuokoje įgytą turtą, santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą teisme apskritai nepasisakė, nevertino skunde nurodyto prašymo įtraukti suinteresuotą asmenį BUAB „Lanlita“. Skola, dėl kurios buvo įkeistas V. G. priklausantis turtas, yra bankrutuojančios įmonės. Apie įmonės skolų dengimą niekada nebuvo informuota K. G., todėl tik santuokos nutraukimo byloje teismas nustatinės šias faktines aplinkybes. Iš vykdomosios bylos medžiagos turi būti įvertinta ir ankstesnių teismų sprendimų argumentai apie tai, kad varžytynės gali būti sustabdytos, jei teisme užvesta santuokos nutraukimo byla ir sprendžiama dėl bendrosios jungtinės nuosavybės turto padalijimo. Todėl yra teisiniai pagrindai sustabdyti vykdymo veiksmus, nes siekiama kartu su įkeistu turtu parduoti ir skolininkui nepriklausantį turtą. Priverstinio pardavimo tikslas tenkinti kreditoriaus interesus, tačiau, net ir gavus lėšas už parduotą turtą, turi būti paskirstomos sutuoktinių turto dalys, o jų konkreti dalis bus nustatyta tik teismui priėmus sprendimą dėl santuokoje įgyto turto dalių nustatymo.

9Teisėjas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
  2. Ginčas kilo dėl hipotekos objekto apimties, t. y. ar hipoteka įkeistuose žemės sklypuose pastatyti statiniai yra įkeisti hipoteka. Taip pat ginčas kilo dėl to, ar yra pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus – priverstinį hipoteka įkeisto turto realizavimą, dėl kurio (įkeisto turto) padalijimo yra užvesta santuokos nutraukimo byla.
Dėl sutartinės hipotekos objekto, kai hipotekos kreditorius prašo išieškoti skolą iš vėliau nei įregistruota hipoteka sukurtų daiktų, nustatymo
  1. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad antstolis R. B. vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/02510 vykdo Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-18152-285/2012, pagal kurią nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių V. G. nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,1103 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Kauno r., ( - ) (dabartinis adresas Kauno r. sav., ( - )), ir 0,0996 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Kauno r., ( - ) (dabartinis adresas Kauno r. sav., ( - )) (toliau – žemės sklypai), įkeistą 2007 m. rugsėjo 14 d., išieškant skolininko UAB „Lanlita“ 1 939 391,16 Lt skolą ir 142,00 Lt žyminį mokestį hipotekos kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai. 2007 m. rugsėjo 14 d. Hipotekos lakštu, kurio indentifikavimo kodas ( - ), įkeistas buvo tik žemės sklypas, kuris vėliau padalintas į du žemės sklypus, ant kurių pastatyta po namą ir abu namai nėra įregistruoti VĮ Registrų centras. Namams yra išduoti statybos leidimai. Vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/02510 2014 m. lapkričio 14 d. atliktos turto vertės nustatymo ekspertizės, kuriose vertinti žemės sklypų su namais rinkos vertės. Antstolis skundžiamu patvarkymu laikė, jog neįregistruoti ir esantys įkeistuose žemės sklypuose namai yra laikomi taip pat įkeistais tam pačiam hipotekos kreditoriui „Swedbank“ AB ir parduotini kartu su hipoteka įkeistais žemės sklypais.
  2. CK 4.171 straipsnio 12 dalyje (redakcija galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.) įtvirtinta nuostata dėl teisinės žemės sklype esančių statinių padėties nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-14/2011, aiškindama CK 4.171 straipsnio nuostatas, nurodė, kad pagal šio straipsnio 12 dalį statiniai, esantys ant įkeičiamo sklypo, turi būti įkeisti hipotekos lakštu kaip jo priklausiniai, jeigu šalys nesutaria kitaip. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad sutartinės hipotekos atveju šalys savo valia sprendžia ir susitaria dėl ant įkeičiamo žemės sklypo esančio nekilnojamojo turto likimo – įkeisti jį kaip žemės sklypo priklausinį ar ne, tačiau kiekvienu atveju tokio nekilnojamojo daikto padėtis turi būti teisiškai apibrėžta ir užfiksuota hipotekos ir nekilnojamojo turto registre.
  3. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad pagal bylai spręsti aktualų hipotekos teisinį reguliavimą bei teismų praktiką CK 4.171 straipsnio 12 dalies taikymas neapribotas tik hipotekos lakšto sudarymo metu egzistuojančiais nekilnojamojo turto objektais kaip įkeičiamos žemės priklausiniais, t. y. šalys gali susitarti ne tik dėl esamų, bet ir būsimų įkeičiamos žemės priklausinių. Jei būsimi žemės priklausiniai hipotekos sutartyje nėra aiškiai identifikuoti (tiek, kiek tai galima padaryti nesant konkrečių objektų, pvz., nenurodant individualaus numerio), jų kvalifikavimą hipotekos objektu lemia skolininko valia jų registravimo metu Nekilnojamojo turto registre šiuos įvardyti kaip žemės priklausinius. Tokiu būdu skolininko (savininko) valia atitinkami objektai įgyja žemės sklypo priklausinių teisinę padėtį, kuri užfiksuota Nekilnojamojo turto registre ir šie duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Bet kokiu atveju šalys sudarydamos hipotekos sutartį ar vėlesniais jos pakeitimais turi susitarti dėl nekilnojamojo turto objektų kaip žemės priklausinių. Dėl to nepakanka nekilnojamojo turto objektų tik įregistruoti kaip žemės priklausinių Nekilnojamojo turto registre, šalims aiškiai dėl to nesusitarus hipotekos lakšte. Šiame kontekste teisėjų kolegija pabrėžė, kad aplinkybė, jog šalys hipotekos lakšte neįtvirtino sąlygos, kad ant įkeičiamos žemės ateityje sukurti objektai nebus įkeičiami, nelaikytina subjektų valia tokius būsimus objektus įkeisti. Kilus ginčui dėl to, koks tikrasis hipotekos sutarties sąlygos dėl įkeitimo objekto turinys, teismas turi sutartį aiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, ir suformuotą kasacinio teismo praktiką sutarčių aiškinimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2009).
  4. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys Hipotekos lakšte, kurio identifikavimo kodas ( - ), susitarė tik dėl žemės įkeitimo, atskirai neaptardamos būsimų statinių, pastatytų įkeistuose žemės sklypuose, įkeitimo klausimo. Tačiau iš Hipotekos lakšto 8 punkto Sąlygos ir reikalavimai matyti, jog dėl kitų sąlygų ir reikalavimų šalys susitarė 2007 m. liepos 18 d. kredito sutartimi Nr. 07-073038-IN su esamais ir būsimais pakeitimais (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-11211-285/2012 lapai 27–28). Iš 2007 m. liepos 18 d. kredito sutarties Nr. 07-073038-IN (Sutartis) 2.4 punkto, kuris pakeistas Susitarimu Nr. 07-073038-IN/07-079392-AK-1 Dėl 2007 07 18 kredito sutarties Nr. 07-073038-IN sąlygų pakeitimo, Susitarimu Nr. 07-073038-IN/07-079392-AK/07-116526-IN-2 Dėl 2007 07 18 kredito sutarties Nr. 07-073038-IN sąlygų pakeitimo, Susitarimu Nr. 07-073038-IN/07-079392-AK/07-116526-IN-4 Dėl 2007 07 18 kredito sutarties Nr. 07-073038-IN sąlygų pakeitimo ir papildymo, nustatyta, jog kredito gavėjo prievolių pagal Sutartį įvykdymas užtikrinamas: gamybinių patalpų, esančių ( - ), Kaune, įkeitimu (2.4.1.); V. G. laidavimo (2.4.2.); žemės sklypo, esančio ( - ), Kauno r., įkeitimu (2.4.3.); statomų statinių, esančių ( - ), Kauno r., įkeitimu (2.4.4.) (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-11211-285/2012 lapai 12 (antra pusė), 19 (antra pusė)). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš Sutarties su jos pakeitimais turinio matyti, jog šalys susitarė, kad tinkamas Sutarties įvykdymas yra užtikrinamas ir statomų statinių, esančių ( - ), Kauno r. įkeitimu, t. y. šalys susitarė dėl būsimų statinių įkeitimo.
Dėl vykdymo veiksmų - priverstinio hipoteka įkeisto turto realizavimo, sustabdymo iki bus padalintas įkeistas turtas santuokos nutraukimo byloje
  1. Pareiškėjo (apelianto) teigimu, priverstine tvarka parduodami žemės sklypai įgyti santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės nuosavybė, todėl, kol šis turtas nėra atidalintas, jo realizavimas nėra galimas.
  2. Hipotekos, kaip daiktinės teisės, esmė - skolininko prievolės kreditoriui užtikrinimas įkeičiant turtą, į kurį prievolės nevykdymo atveju gali būti nukreiptas išieškojimas; hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto prieš visus kitus skolininko kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2010; kt.). Taigi hipoteka nustatoma visų pirma kreditoriaus interesais.
  3. Pagal CK 4.195 straipsnio 1 dalį įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu. Įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipotekos užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos. Jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 4.170 straipsnio 6 dalį perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą.
  4. Kai hipoteka suvaržytas bendras sutuoktinių turtas teismo sprendimu atitenka vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, kito sutuoktinio, praradusio nuosavybės teisę į įkeistą turtą, įkeisto turto hipoteka pasikeičia: iš paprastosios hipotekos ji tampa svetimo daikto hipoteka. Toks teisinis kvalifikavimas reikšmingas tuo, kad jeigu sutuoktinis, kuriam atiteko įkeistas turtas, įvykdo kito sutuoktinio solidariosios prievolės dalį, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos grąžinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).
  5. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad žemės sklypų priverstinis pardavimas vykdomas išieškant ne V. G., o BUAB „Lanlita“ skolą, kurios grąžinimo užtikrinimui svetimo turto hipoteka buvo įkeisti žemės sklypai.
  6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog nagrinėjamuoju atveju nėra pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus kol santuokos nutraukimo byloje tarp sutuoktinių bus padalintas turtas, tame tarpe ir įkeistas hipoteka. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog santuokos nutraukimo byla negali daryti įtakos hipoteka įkeisto turto realizavimui, nes jeigu santuokos nutraukimo byloje įkeistas nekilnojamasis turtas būtų perleistas suinteresuoto asmens K. G. (V. G. sutuoktinės) nuosavybėn, toks perleidimas nekeistų hipotekos galiojimo. Principas – hipoteka seka paskui daiktą – nusako hipotekos kaip daiktinės teisės instituto esmę, t. y. kad ji yra neatsiejamai susijusi su daiktu ir šios sąsajos nenutraukia daikto teisinio statuso pasikeitimai, įskaitant daikto perleidimą ir to pasėkoje pasikeitusį savininką.
  7. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus išieškant iš hipoteka įkeisto turto, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

14Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai