Byla 2S-172-527/2014

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3278-896/2013 pagal atsakovo G. M. prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-275-570/2012 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui G. M. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (tretieji asmenys: L. M. ir Kalvarijos savivaldybės administracija) ir

Nustatė

2I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3Marijampolės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-275-570/2012 priėmė 2012-01-10 sprendimą, kuriuo tenkino ieškinį ir įpareigojo atsakovą G. M. pašalinti savavališkos statybos darbų padarinius - per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti vieno aukšto su mansarda II grupės nesudėtingą galimai sandėliavimo paskirties pastatą, esantį miškų ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus numeris ( - ), kadastrinis numeris ( - ), ( - ) ir sutvarkyti statybvietę. Kauno apygardos teismas 2012-06-08 nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-01-10 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-275-570/2012 paliko nepakeistą. Marijampolės rajono apylinkės teismas nusprendė, kad atsakovo pastatytas pastatas pripažintinas turinčiu savavališkos statybos požymių ir bet koks jo eksploatavimas ar statybos tęsimas yra prieštaraujantis įstatymams. Teismas nustatė, kad pastatas yra miškų ūkio žemėje, kurioje pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 26 straipsnį galima tik medienos (miško) sandėlių statyba. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis buvo papildyta 7 punktu. Nauja Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies redakcija įsigaliojo 2013-01-01. Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta: „1. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: 7) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę - nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą“.

4Atsakovas pateikė prašymą pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-01-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-275-570/2012 vykdymo tvarką ir įpareigoti atsakovą pašalinti savavališkos statybos darbų padarinius – per 6 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui pastatui, esančiam miškų ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus numeris ( - ), kadastrinis numeris ( - ), ( - ). Atsakovas nurodė, kad administracinė procedūra dėl leidimo statybai gavimo yra pradėta, yra parengtas planavimo sąlygų sąvadas, pradėta detaliojo plano procedūra. Atsakovo tikslas yra atkurti buvusią močiutės sodybą. Viešajam interesui nebus pakenkta, jei statinys nebus nugriautas, o teisėtumas užtikrintas alternatyviu būdu, t. y. gaunant statybą leidžiančius dokumentus. Ieškovė su prašymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nesutiko, nurodė, kad teismo sprendimas turi būti vykdomas, turi būti vykdomi CPK 2 straipsnio reikalavimai. Civilinis įstatymas atgal negalioja, ką yra išaiškinęs ir Konstitucinis Teismas 2003-09-30, 2007-11-29, 2009-12-11, 2011-01-14 nutarimuose.

5Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 2 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo netenkino. Teismas, atsižvelgęs į dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendė, kad teismui patenkinus atsakovo prašymą, būtų pakeista sprendimo esmė ir toks procesinis sprendimas neužtikrintų ieškovo teisėtų interesų apsaugos. Teismas sutiko su trečiojo asmens Kalvarijos savivaldybės administracijos atsiliepime į prašymą išdėstytais argumentais, kad šiuo atveju prašymo patenkinimas būtų ne sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas, o naujo sprendimo priėmimas, nes pakeistų sprendimo esmę. Taip formuojama ir teismų praktika (LAT nutartys Nr. 3K-3-63/2008, 3K-3-346/2013). Teismas sutiko ir su argumentais, kad patenkinus atsakovo prašymą būtų pažeistas CK 1.7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisės principas, kad įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka, todėl naujai priimti teisės aktai neturėtų būti taikomi iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams. Todėl Miškų įstatymo pakeitimas, suteikiantis teisę atsakovui gauti statybą leidžiančius dokumentus, negali įtakoti anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo.

6II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Atsakovas G. M. atskiruoju skundu (b. l. 40–42) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-10-02 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-01-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-275-570/2012 vykdymo tvarką, įpareigojant atsakovą G. M. pašalinti savavališkos statybos darbų padarinius – per 6 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui pastatui, esančiam miškų ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus numeris ( - ), kadastrinis numeris ( - ), ( - ).

8Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad, patenkinus jo prašymą, toks procesinis sprendimas neužtikrintų ieškovės teisėtų interesų apsaugos. Marijampolės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-275-570/2012, priėmė 2012-01-10 sprendimą tenkinti ieškinį ir įpareigojo atsakovą G. M. pašalinti savavališkos statybos darbų padarinius - per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti vieno aukšto su mansarda II grupės nesudėtingą galimai sandėliavimo paskirties pastatą, esantį miškų ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus numeris ( - ), kadastrinis numeris ( - ), ( - ) ir sutvarkyti statybvietę. Teismas nusprendė, kad atsakovo pastatytas pastatas pripažintinas turinčiu savavališkos statybos požymių ir bet koks jo eksploatavimas ar statybos tęsimas yra prieštaraujantis įstatymams. Teismas nustatė, kad pastatas yra miškų ūkio žemėje, kurioje pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 26 straipsnį galima tik medienos (miško) sandėlių statyba.

9Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis buvo papildyta 7 punktu. Nauja Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies redakcija įsigaliojo 2013-01-01. Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta: „1. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: 7) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę - nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą“.

102013-01-01 įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies redakcijai, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad įsigaliojus minėtam įstatymui miškų ūkio žemėje galima statyti ne tik medienos (miško) sandėlius, bet ir atstatyti buvusias, tačiau neišlikusias sodybas. Į civilinę bylą buvo pateikti Marijampolės apskrities archyvo išduoti dokumentai (t. 1, b. l. 88–92), patvirtinantys, kad žemės sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris ( - ), ( - ) iki 1973 metų buvo sodyba, kurią sudarė gyvenamasis namas ir tvartas. Minėta sodyba priklausė atsakovo senelei K. M.. Atsakovas yra K. M. trečios eilės įpėdinis, galintis paveldėti pagal įstatymą. Tai reiškia, kad atsakovas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu turi teisę atstatyti neišlikusią sodybą. Atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype, statyba, susijusi su neišlikusios sodybos atstatymu yra galima detaliuoju planu nustačius kitą žemės paskirtį. Tokia statyba neprieštarautų imperatyviems aplinkosaugos, kultūros paveldo, saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimams. Vieno aukšto su mansarda II grupės nesudėtingas galimai sandėliavimo paskirties pastatas, kurį atsakovas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-01-10 sprendimu yra įpareigotas nugriauti, galėtų būti statybos proceso eigoje rekonstruotas kaip vienas atsakovo senelei K. M. priklausiusios sodybos statinių. Atsakovui jau yra išduotos planavimo sąlygos ir yra pradėtas rengti detalusis planas, kuriuo miško žemė būtų paversta kitomis naudmenomis. Nustatyta tvarka patvirtinus detalųjį planą, atsakovas įgys teisę žemės sklype, kurio unikalus numeris ( - ), kadastrinis numeris ( - ), ( - ) vykdyti teisėtas statybas, susijusias su buvusios sodybos atkūrimu. Minėta atsakovo teisė koresponduoja su valstybės valia ir interesais, kuriuos išreiškė Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas implikuoja valstybės interesą leisti privatiems asmenims paversti miško žemę kitomis naudmenomis ir statybos būdu atkurti buvusias sodybas. Ieškovas yra valstybės institucija ir jo interesai neturi prieštarauti ar būti priešpastatomi valstybės interesams. Todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-275-570/2012 vykdymas vieninteliu būdu - nugriaunant pastatą, neatitinka teisėtumo ir teisingumo reikalavimų, jeigu tokį sprendimą vertintume 2013-01-01 įsigaliojusios naujos Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies redakcijos kontekste. Dėl to jis negali būti laikomas atitinkančiu valstybės interesus, o tuo pačiu ir interesus ieškovo, turinčio pareigą savo interesus subordinuoti valstybės interesams.

11Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad atsakovo prašymo patenkinimas reikštų ne sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, o naujo sprendimo priėmimą, nes pakeistų sprendimo esmę. Pagrindinė teismo funkcija – teisingumo vykdymas. Neginčytina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-01-10 sprendimo vienas pagrindinių tikslų – pašalinti neteisėtais veiksmais sukurtas pasekmes. Tai yra sprendimo esmė. Vienas iš būdų sprendimą įvykdyti – nugriauti savavališkai pastatytą pastatą, tačiau atsižvelgiant į įstatymo leidėjo nustatytą teisinį reguliavimą, sukuriantį sąlygas įteisinti savavališką statybą, bei įvertinus priverstinio sprendimo vykdymo metu kilsiančių pasekmių mastą, laikytina, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas ir sprendimo įvykdymo atidėjimas labiau atitiktų Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-01-10 sprendimu siekiamą realizuoti teisingumą. Sprendimo vykdymo atidėjimas ir sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas bet kuriuo atveju neužkerta kelio realizuoti teismo sprendimo tikslus, todėl ir negalima sutikti su teismo nuomone, kad tai keičia sprendimo esmę.

12Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-10-02 nutartį palikti nepakeistą (b. l. 50–52). Atsakovas savo prašyme pakeisti sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. 2-275-570/2012 nurodė, kad sprendimo pakeitimo pagrindas – Miškų įstatymo 4, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, kurio aktuali redakcija įsigaliojo nuo 2013-01-01. Miškų įstatymo galiojančioje redakcijoje, 11 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad „Visais atvejais miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas specialiuosiuose arba detaliuosiuose planuose“, todėl savaime pats Miškų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimas, numatantis miškų žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką, negali būti pagrindas pakeisti civilinės bylos Nr. 2-275-570/2012, užbaigtos teismo 2012-01-10 sprendimu, dalį to paties įsigaliojusio teismo sprendimo ir įpareigoti atsakovą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą pastatui, nes toks sprendimas būtų priimtas pažeidžiant CPK 2 straipsniu nustatytus tikslus – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.

13Nuosavybės teisė nėra absoliuti, o nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir atitinkamas pareigas. Toks teisių ir pareigų derinimas pasireiškia įstatymais ne tik įtvirtinant savininko teises, bet ir nustatant atitinkamus draudimus tiek kitiems asmenims, tiek jam pačiam. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad nuosavybė įpareigoja (Konstitucinio Teismo 2002-09-19, 2005-05-13, 2008-05-20 nutarimai). Savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių (Konstitucinio Teismo 2002-03-14, 2002-09-19 nutarimai).

14Statybos įstatymo (aktualios nuo 2010-10-01 redakcijos) 28 straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodyta, kad „8. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą“, todėl teismas 2012-01-10 priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-275-570/2012, kuriuo įpareigojo atsakovą nugriauti savavališkai pastatytą statinį, išnagrinėjo visas reikšmingas byloje aplinkybes.

15Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, ir tai lemia tam tikrus miškų savininkų teisės ribojimus ir suvaržymus. Miškų ir Žemės įstatymuose, galiojusiuose teisminio ginčo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo metu, nenumatyta galimybės statyti naujus pagalbinius statinius, nesusijusius su miškų ūkio veikla, miško žemėje. Be to, atsakovo nurodyta aplinkybė negali būti vertinama kaip argumentas pakeisti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-275-570/2012 ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 1.7 straipsniu, kuriame nurodyta, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka, be to, vertinant atsakovo nurodytas aplinkybes ir tenkinus tokį atsakovo prašymą, būtų pažeidžiami Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-09-30, 2007-11-29, 2009-12-11, 2011-02-14 nutarimai, kuriuose nurodyta, kad principas lex retro non agit yra principas, kuris neturi būti pažeidžiamas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2013).

16Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Kalvarijos savivaldybės administracija prašo atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-10-02 nutartį palikti nepakeistą (b. l. 47–48). Su atsakovo prašyme išsakytais argumentais nesutinka, pritaria teismo nutartyje išsakytiems argumentams, ir mano, kad patenkinus pareiškėjo prašymą būtų pakeista civilinėje byloje Nr. 2-275-570/2012 Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-01-10 priimto sprendimo esmė ir tuo pačiu būtų priimtas naujas sprendimas. Tokiu atveju būtų pažeistas CK 1.7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisės principas, numatantis, kad įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai atgaline tvarka negalioja.

17Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo L. M. su atskiruoju skundu sutinka, prašo jį tenkinti (b. l. 56).

18III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

20Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

21Išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas galutinį sprendimą teismas ginčą išsprendžia visiškai, toks sprendimas tampa privalomas ir vykdytinas, įgyja res judicata galią (CPK 18, 259, 260 straipsniai, 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu. Tokiais atvejais bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013). Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsigaliojus, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimui. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013).

22Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atmetęs atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, nurodė, kad, patenkinus prašymą, toks procesinis sprendimas neužtikrintų ieškovės teisėtų interesų apsaugos. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada nesutinka. Apylinkės teismas, 2012-01-10 sprendimu patenkinęs ieškinį ir įpareigojęs atsakovą pašalinti savavališkos statybos darbų padarinius - per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti vieno aukšto su mansarda II grupės nesudėtingą galimai sandėliavimo paskirties pastatą, esantį miškų ūkio paskirties žemės sklype, ir sutvarkyti statybvietę, konstatavo, kad atsakovo pastatytas pastatas pripažintinas turinčiu savavališkos statybos požymių ir bet koks jo eksploatavimas ar statybos tęsimas yra prieštaraujantis įstatymams. Teismas nustatė, kad pastatas yra miškų ūkio žemėje, kurioje pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 26 straipsnį galima tik medienos (miško) sandėlių statyba. Tačiau Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, įsigaliojusį 2013-01-01, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis buvo papildyta 7 punktu, kuriame nustatyta: „1. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: 7) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę - nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą“. Tai reiškia, kad įsigaliojus minėtam įstatymo pakeitimui miškų ūkio žemėje galima statyti ne tik medienos (miško) sandėlius, bet ir atstatyti buvusias, tačiau neišlikusias sodybas. Į civilinę bylą buvo pateikti Marijampolės apskrities archyvo išduoti dokumentai (t. 1, b. l. 88–92), patvirtinantys, kad žemės sklype, kurio unikalus numeris ( - ), kadastrinis numeris ( - ), ( - ) iki 1973 metų buvo sodyba, kurią sudarė gyvenamasis namas ir tvartas. Minėta sodyba priklausė atsakovo senelei K. M.. Byloje nekeliamas ginčas dėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis yra K. M. trečios eilės įpėdinis, galintis paveldėti pagal įstatymą. Tai reiškia, kad atsakovas šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu turi teisę atstatyti neišlikusią močiutės sodybą. Atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype, statyba, susijusi su neišlikusios sodybos atstatymu, yra galima detaliuoju planu nustačius kitą žemės paskirtį. Ieškovė neteigia, kad tokia statyba prieštarautų imperatyviems aplinkosaugos, kultūros paveldo, saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimams. Apelianto teigimu, vieno aukšto su mansarda II grupės nesudėtingas galimai sandėliavimo paskirties pastatas, kurį atsakovas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-01-10 sprendimu yra įpareigotas nugriauti, galėtų būti statybos proceso eigoje rekonstruotas kaip vienas atsakovo senelei K. M. priklausiusios sodybos statinių. Nustatyta, jog atsakovui 2013-07-09 prašymo pagrindu (b. l. 6) jau yra išduotos 2013-08-12 planavimo sąlygų sąvadas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti (b. l. 21) ir yra pradėtas rengti detalusis planas, kuriuo miško žemė būtų paversta kitomis naudmenomis. Byloje nekyla ginčas dėl to, kad, nustatyta tvarka patvirtinus detalųjį planą, atsakovas įgys teisę žemės sklype, kurio unikalus numeris ( - ), kadastrinis numeris ( - ), ( - ) vykdyti teisėtas statybas, susijusias su buvusios sodybos atkūrimu. Visiškai pritartina apeliantui, jog minėta atsakovo teisė koresponduoja su valstybės valia ir interesais, kuriuos išreiškė Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas implikuoja valstybės interesą leisti privatiems asmenims paversti miško žemę kitomis naudmenomis ir statybos būdu atkurti buvusias sodybas. Ieškovas yra valstybės institucija ir jo interesai neturi prieštarauti ar būti priešpastatomi valstybės interesams. Todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-275-570/2012 vykdymas nugriaunant pastatą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neatitiktų teisėtumo ir teisingumo reikalavimų, tokį sprendimą vertinant 2013-01-01 įsigaliojusios naujos Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies redakcijos kontekste. Dėl šios priežasties pastato besąlyginis nugriovimas, kai egzistuoja įstatyme numatyta teisėta galimybė jo įteisinimui, negali būti laikomas atitinkančiu valstybės interesus, o tuo pačiu ir interesus ieškovo, turinčio pareigą savo interesus subordinuoti valstybės interesams.

23Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apylinkės teismo argumentu, kad atsakovo prašymo patenkinimas reikštų ne sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, o naujo sprendimo priėmimą, nes pakeistų sprendimo esmę. Pagrindinė teismo funkcija – teisingumo vykdymas. Neginčytina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-01-10 sprendimo vienas pagrindinių tikslų ir sprendimo esmė – pašalinti neteisėtais veiksmais sukurtas savavališkos statybos pasekmes. Savavališkai pastatyto pastato nugriovimas – tai yra tik vienas iš būdų sprendimą įvykdyti, tačiau, atsižvelgiant į įstatymo leidėjo nustatytą teisinį reguliavimą, sukuriantį sąlygas įteisinti savavališką statybą, bei įvertinus priverstinio sprendimo vykdymo metu kilsiančių pasekmių mastą, laikytina, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas ir sprendimo įvykdymo atidėjimas labiau atitiktų Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-01-10 sprendimu siekiamą realizuoti teisingumą. Sprendimo vykdymo atidėjimas ir sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas bet kuriuo atveju neužkerta kelio realizuoti teismo sprendimo tikslus, todėl ir negalima sutikti su teismo nuomone, kad tai keičia sprendimo esmę.

24Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą visa apimtimi atmetė nepagrįstai, dėl ko Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-10-02 nutartis keistina, įpareigojant atsakovą pašalinti savavališkos statybos darbų padarinius – per 6 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui pastatui, esančiam miškų ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus numeris ( - ), kadastrinis numeris ( - ), ( - ), o tokio statybą leidžiančio dokumento negavus – nugriauti vieno aukšto su mansarda II grupės nesudėtingą galimai sandėliavimo paskirties pastatą, esantį miškų ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus numeris ( - ), kadastrinis numeris ( - ), ( - ) ir sutvarkyti statybvietę.

25Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

26atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

27Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį pakeisti.

28Atsakovo prašymą pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-01-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-275-570/2012 vykdymo tvarką tenkinti iš dalies. Įpareigoti atsakovą G. M. pašalinti savavališkos statybos darbų padarinius – per 6 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui pastatui, esančiam miškų ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus numeris ( - ), kadastrinis numeris ( - ), ( - ), o tokio statybą leidžiančio dokumento per šį terminą negavus – nugriauti vieno aukšto su mansarda II grupės nesudėtingą galimai sandėliavimo paskirties pastatą, esantį miškų ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus numeris ( - ), kadastrinis numeris ( - ), ( - ) ir sutvarkyti statybvietę.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė... 2. I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 3. Marijampolės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-275-570/2012... 4. Atsakovas pateikė prašymą pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo... 5. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 2 d. nutartimi atsakovo... 6. II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 7. Atsakovas G. M. atskiruoju skundu (b. l. 40–42) prašo Marijampolės rajono... 8. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad, patenkinus... 9. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4,... 10. 2013-01-01 įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11... 11. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad atsakovo prašymo patenkinimas... 12. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą... 13. Nuosavybės teisė nėra absoliuti, o nuosavybės santykių subjektai paprastai... 14. Statybos įstatymo (aktualios nuo 2010-10-01 redakcijos) 28 straipsnio 8 ir 9... 15. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad miškai yra ypatingi... 16. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Kalvarijos savivaldybės... 17. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo L. M. su atskiruoju skundu... 18. III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame... 21. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas galutinį sprendimą teismas... 22. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atmetęs atsakovo... 23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apylinkės teismo... 24. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 25. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,... 26. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.... 27. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį pakeisti.... 28. Atsakovo prašymą pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-01-10...