Byla 2YT-840-828/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – sodybvietės buvimo fakto nustatymo

1Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vygintas Mažuika, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Audronei Meškonytei, dalyvaujant pareiškėjui Z. V., nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Nacionalinės Žemės tarnybos, Valstybinės miškų tarnybos atstovams,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Nacionalinės Žemės tarnybai, Valstybinei miškų tarnybai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – sodybvietės buvimo fakto nustatymo,

Nustatė

3pareiškėjas prašo gyvenamosios sodybos atstatymo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresu Įstricos k., Panevėžio r., buvo jo proseneliui A. D. priklausiusi sodyba.

4Procesiniuose dokumentuose nurodė, posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jam priklauso žemės sklypas unikalus Nr. ( - ), adresu Įstricos k., Panevėžio r., kur buvo jo proseneliui A. D. priklausiusi sodyba. Sodyba buvo sudeginta 1940 metais, dabar jos vietoje liko tik pamatų liekanos. Sodybą sudarė gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, pirtis. Sodybos buvimo faktą gali patvirtinti netoliese gyvenantys kaimynai. Be to jo žiniomis Karo kartografijos centre saugomuose senuose žemėlapiuose sodyba yra pažymėta. Tačiau to patvirtinimui būtina dar ir specialisto išvada, kurios gauti jis neturi galimybės.

5Suinteresuotas asmuo Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašė pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad sodybos buvimo faktas pirmiausia turėtų būti siejamas su gyvenamojo namo pareiškėjo žemės sklype buvimu.

6Suinteresuotas asmuo Valstybinei miškų tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nesutiko su pareiškimu ir nurodė, kad pareiškėjo pateiktų duomenų nepakanka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo sodyba.

7Pareiškimas tenkinamas.

8Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, vienas iš kurių yra taikomas buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Taigi, teismui nustačius pareiškėjo prašomą faktą, jis įgytų teisę atstatyti miško žemėje jo sklype buvusią prosenelio sodybą. Todėl yra visos sąlygos pareiškimą nagrinėti.

9Byloje esančių dokumentų nustatyta, kad Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. kovo 4 d. sprendimu A. V. ir Virginijai R. P. atkurtos nuosavybės teisės į A. D. nekilnojamąjį turtą Įstricos k., Panevėžio r. (b. l. 5-6). Pareiškėjas yra V. V. ir A. V. sūnus (b. l. 4). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų registro banko išraše nurodoma, kad žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), yra miško ūkio paskirties, jis atiteko pareiškėjui dovanojimo sutarties pagrindu (b. l. 7-8). Žemės sklypo, adresu Įstricos k., Panevėžio r., plane nurodoma, kad jame jokių pastatų nėra (b. l. 13-14). Iš dovanojimo sutarties ir turto pasidalijimo sutarties matyti, kad pareiškėjas įsigijo dalį žemės sklypo, adresu Įstricos k., Panevėžio r., unikalus Nr. 6672-0001-0027 (b. l. 15-25). Žemės sklypo, adresu Įstricos k., Panevėžio r., plane nurodoma, kad jame užfiksuoti pamatai (b. l. 26). Lietuvos centrinis valstybės archyvas nurodė, kad neturi dokumentų, jog adresu Įstricos k., Panevėžio r., A. D. arba jo žmona K.-D. turėjo pastatus (b. l. 27). Fotonuotraukose, padarytose žemės sklype, žemės sklypo kadastrinis Nr. 6672/0001:107, adresu Įstricos k., Panevėžio r., užfiksuotos pastatų pamatų liekanos (b. l. 32-33).

10Liudytojai V. Š., H. K. posėdžio metu parodė, kad gyvena netoliese pareiškėjo šiuo metu turimo sklypo. Jiems žinoma, kad šiame sklype yra buvusios D. sodybos liekanos. Nors sodyba buvo sunaikinta iki liudytojų gimimo, ir pačios sodybos jie nėra matę, tačiau apie jos buvimą liudytojams vaikystėje pasakojo jų tėvai.

11Remiantis teismų praktika, juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar ) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt.; bylos Nr. 3K-3-259/2008). Pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Molėtų rajono savivaldybės administracija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-179/2009; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt.; bylos Nr. 3K-3-259/2008, 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. Labanoro regioninio parko direkcija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-373/2007 ir kt.).

12Teismo vertinimu, bylos duomenys – pareiškėjo paaiškinimai apie jo prosenelio sodybą, jos pažymėjimą žemėlapiuose Karo kartografijos centre, pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos su pamatų liekanomis, žemės sklypo, adresu Įstricos k., Panevėžio r., planas, kuriame pažymėtos pamatų liekanos, liudytojų V. Š. ir H. K. parodymai apie pareiškėjo nurodytos sodybos egzistavimą, nagrinėjamu atveju yra pakankami pareiškėjo prašomam faktui nustatyti. Šie įrodymai gauti iš skirtingų šaltinių, patvirtina vieni kitus, jais nesiremti nėra jokio pagrindo (CPK 185 str.). Todėl teismas daro išvadą, kad byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad gyvenamasis namas su kitais ūkiniais pastatais, kuris priklausė pareiškėjo proseneliams D., buvo pastatytas dabar pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame sklype, unikalus Nr. ( - ), adresu Įstricos k., Panevėžio r. Tai yra pagrindas tenkinti pareiškimą.

13Vadovaudamasi CPK 444 – 448 straipsniais, teismas

Nutarė

14tenkinti pareiškimą.

15Gyvenamosios sodybos atstatymo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. V., asmens kodas ( - ) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresu Įstricos k., Panevėžio r., buvo A. D., priklausiusi sodyba (gyvenamasis namas ir ūkio pastatai).

16Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai