Byla 2A-2134-555/2014
Dėl baudos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BTB projektai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2265-775/2014 pagal ieškovės Lietuvos ir Ukrainos uždarosios akcinės bendrovės „Lakmalit“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BTB projektai“ dėl baudos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42013 m. liepos 12 d. šalys sudarė susitarimą dėl negyvenamųjų patalpų – parduotuvės, esančios ( - ), kurios savininke nuo 2001 m. gruodžio 20 d. iki 2009 m. birželio 11 d. buvo ieškovė, o nuo 2009 m. birželio 10 d. yra atsakovė, pardavimo už 180 000 Lt. Šias patalpas ieškovė nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nuomojosi iš atsakovės. Šalys įsipareigojo notarinę pirkimo pardavimo sutartį sudaryti per 5 darbo dienas po Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo dėl santuokos tarp A. K. ir R. K. nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Susitarimo 3.1 p. buvo nustatyta, jog dėl atsakovės kaltės ar kitaip vėluojant sudaryti notarinę sutartį atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovei 50 000 Lt baudą. A. K. ir R. K. santuoka buvo nutraukta 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu. 2013 m. spalio 2 d. atsakovė elektroniniu laišku informavo ieškovę, jog susitikimas sandorio pasirašymui numatytas 2013 m. spalio 3 d. 2013 m. spalio 1 d. R. L., kuris yra dalies pastato, esančio ( - ), savininkas, elektroniniu paštu atsakovė išsiuntė komercinį pasiūlymą, prašė atsakyti iki 2013 m. spalio 2 d. 24 val. dėl patalpų pirkimo-pardavimo. 2013 m. spalio 3 d. 18 val. buvo gautas atsakymas, jog bendrasavininkas atsisako pirkti patalpas už bet kokią jam pasiūlytą kainą. Ieškovė sudarė su banku AB „Swedbank“ susitarimą dėl kredito patalpų įsigijimui suteikimo, kredito sutartis buvo sudaryta 2013 m. rugsėjo 30 d. Notarinė pirkimo pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta 2013 m. spalio 3 d., tačiau atvykus sandorio šalims, sutartis nebuvo sudaryta atsakovei argumentuojant tuo, jog paaiškėjo naujos aplinkybės, dėl bendraturčio pirmenybės teisės įgyti turtą.

5Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 50 000 Lt baudą, 9 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės ieškovei 50 000 Lt baudą, 9 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2013 10 23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė iš atsakovės valstybei 23 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

8Teismas nurodė, kad preliminarios sutarties 3.1 p. numatyta sąlyga patvirtina, kad bauda sutarties šaliai gali būti mokama tik tuo atveju, jei kita sutarties šalis nepagristai vengė ir/ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį arba kai pagrindinė sutartis nesudaroma dėl vienos šalies kaltės (veikimo, neveikimo). Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas sprendė, kad teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas 2013 m. rugpjūčio 28 d. ir įsiteisėjo 2013 m. rugsėjo 27 d. Nuo tos dienos per 5 darbo dienas šalys turėjo sudaryti patalpų pirkimo pardavimo sutartį. Atsakovės atstovė kreipėsi į notarę, tačiau taip pat paaiškėjo, kad yra patalpų bendraturtis R. L., kuriam priklauso ½ dalis bendro naudojimo patalpų ir todėl reikalingas jo raštiškas atsisakymas pirkti šias patalpas. Kadangi minėtas asmuo buvo išvykęs į užsienį, atsakovo atstovė elektroniniu paštu kreipėsi į bendraturtį dėl sutikimo. Nuvykus į notarų biurą bendraturčio sutikimo dar nebuvo. Iš notarės pažymos teismas nustatė, kad atsakovo atstovė notarei nurodė aplinkybė, jog bendraturtis pareiškė norą patalpas įsigyti, nors jokio pagrindo tam neturėjo, nes dar nebuvo gautas atsakymas iš R. L.. 2013 m. spalio 3 d. 18.06 val. buvo gautas R. L. atsakymas, jog atsisako pirkti minėtas patalpas. Taigi, dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad atsakovės atstovė elgėsi nesąžiningai, nes atsakovei nenurodžius, jog bendraturtis išreiškė valią patalpas pirkti, notarė būtų tvirtinusi sandorį. Be to teismas pažymėjo, kad atsakovės atstovė, net ir gavusi bendraturčio atsakymą, ieškovei nepasiūlė sandorio sudaryti vėliau, nors 5 dienų terminas dar nebuvo pasibaigęs, ji nesutiko sudaryti sandorio ir bylos nagrinėjimo metu. Teismas pažymėjo, kad pati atsakovės atstovė teisme patvirtino, jog jau 2013 m. spalio 3 d. ji persigalvojo ir nutarė patalpų nebeparduoti dėl jai ieškovo atstovo daromo psichologinio spaudimo. Visas šias aplinkybes teismas vertino kaip atsakovės kaltę dėl pirkimo pardavimo sutarties nesudarymo, todėl sprendė, kad atsakovė turi mokėti baudą.

9Teismas, spręsdamas klausimą dėl galimo baudos sumažinimo, įvertino tai, kad ginčas vyksta tarp dviejų juridinių asmenų, taip pat į sandorio sumą, į aplinkybes, kad ieškovė neteko galimybės įsigyti ilgą laiką nuomojamas ir pritaikytas jos verslui patalpas, turėjo apie 319 046,85 Lt papildomų nuostolių. Atsižvelgiant į tai teismas atsisakė mažinti baudą.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

11Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai suprato atsakovės atstovės poziciją, nes atsakovės atstovė tik darė prielaidą, kad bendraturtis galėtų norėti įsigyti parduodamas patalpas, nes jo valia nebuvo žinoma. Be to, atsakovės atstovei notarinės kontoros darbuotoja buvo nurodžiusi, kad reikalingas net ne bet koks, o notarinis bendraturčio atsisakymas ir, kad el. žinutė netinkama, nes neaišku kas ją parašė. Šias aplinkybes patvirtino ir notarė liudijusi teismo posėdžio metu. Šios aplinkybės paneigia atsakovės nesąžiningumą.

13Apeliantės manymu, pasisakydamas dėl baudos dydžio teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktus neva patirtų nuostolių pagrįstumą patvirtinančius įrodymus. Teismo turimi įrodymai, atsakovės vertinimu, sudarė pagrindą baudą sumažinti (baudos dydis sudaro trečdalį sandorio vertės). Be to, vertinant baudos dydį, kurį yra prašoma mažinti, teismas turėjo atsižvelgti ir į abiejų šalių veiksmus. Teismas nevertino ir aplinkybės, kad 2013 m. liepos 12 d. susitarime bauda numatyta tik pardavėjui, todėl ir ši aplinkybė sudaro prielaidą spręsti, kad ieškovė sąmoningai numatė gan didelę protingumo ir sąžiningumo principų neatitinkančią baudą ir reikalavo sutartį pasirašyti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.

14Ieškovė atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti apylinkės teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantė faktines aplinkybes iškraipo, klaidina teismą, nurodydama savo išgalvotus faktus. Byloje yra apeliantės atstovės pareiškimai teismui, kad ji nusprendė, kad patalpų išvis neparduos. Be to, ieškovė teismo posėdžių metu ne kartą siūlė apeliantei taikiai baigti bylą, jeigu apeliantė parduos sutartas patalpas, o ieškovė atsisakys nuo ieškinio reikalavimo. Apeliantė atsisakė nuo šio pasiūlymo, todėl skundo argumentas, kad ieškovė siekė tik gauti baudą, o ne įsigyti patalpas, visiškai nepagrįstas. Be to, apeliantė, jau gavusi bendraturčio atsisakymą įsigyti patalpas, tai nuslėpė. Tokiu būdu, ieškovės manymu pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą - atsakovė elgėsi nesąžiningai. Ieškovė nurodo, kad ieškovės nurodytas patirtų nuostolių dydis viršija baudos dydį šešis kartus, taigi ieškovės patirti nuostoliai nėra mažesni už sutartas netesybas.

15Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas netenkintinas.

18Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK nuostatas, susijusias su netesybų teisiniu reguliavimu, nepagrįstai iš atsakovės priteisė netesybas (baudą) bei pažeidė procesines teisės normas, netinkamai nustatydamas įrodinėjimo dalyką, įrodinėjimo pareigą.

19Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių 2013 m. liepos 12 d. buvo sudarytas susitarimas dėl negyvenamųjų patalpų – parduotuvės, esančios ( - ), kurios savininkė nuo 2001 m. gruodžio 20 d. iki 2009 m. birželio 11 d. buvo ieškovė, o nuo 2009 m. birželio 10 d. yra atsakovė pardavimo už 180 000 Lt. Nuomos sutarties pagrindu šias patalpas ieškovė nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nuomojosi iš atsakovės. Šalys įsipareigojo notarinę pirkimo pardavimo sutartį sudaryti per 5 darbo dienas po Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo dėl santuokos tarp A. K. ir R. K. nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šiame susitarime šalys numatė jos neįvykdymo pasekmes, numatyta pirkėjo teisė reikalauti iš atsakovės baudos sumokėjimo už įsipareigojimų neįvykdymą, t. y. sutarties 3.1 p. buvo nustatyta, jog dėl atsakovės kaltės ar kitaip vėluojant sudaryti notarinę sutartį atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovei 50 000 Lt baudą.

20Byloje ginčas, jog 2013 m. liepos 12 d., suėjus susitarime nurodytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, šalys nebuvo jos sudariusios, nekyla. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis); šios prievolės pasibaigimas reiškia ir preliminariosios sutarties pabaigą, jokios papildomos šalių valios išraiškos įstatymas nereikalauja. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pagrindinės sutarties nesudarymo priežastis bei padaręs išvadą, jog atsakovė nepagrįstai vengė sudaryti sutartį, priteisė neprotingas, akivaizdžiai per dideles netesybas, netinkamai įvertino ieškovės patirtus dėl sutarties nesudarymo nuostolius. Apeliantės vertinimu, ieškovė neįgijo teisės reikalauti iš pardavėjos baudos sumokėjimo, kadangi 2013 m. spalio 3 d. ketinant pasirašyti pagrindinę sutartį notarinėje kontoroje, dar nebuvo žinoma patalpų bendrasavininkio valia dėl pirmumo teisės įgyti patalpas, tokiu būdu atsirado aplinkybės, kurios nuo atsakovės valios nepriklausė.

21Kaip jau minėta, preliminarioji sutartis – tai šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje jame aptartomis sąlygomis (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariąja sutartimi sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme. Prievolės šalys privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 straipsnis). Teisingumas, protingumas, sąžiningumas yra teisės principai, būdingi tiek visai civilinei teisei, tiek konkretiems jos institutams (CK 1.5, 6.38, 6.200 straipsniai). Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties per joje nustatytą terminą (CK 6.165 straipsnio 3 dalis), atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Kadangi preliminarus susitarimas nebuvo įgyvendintas, pirmosios instancijos teismas, pareiškus pirkėjui ieškinį dėl nuostolių priteisimo (ieškinio dalykas), kolegijos vertinimu, pagrįstai nustatinėjo, ar ieškovės nurodytos ieškinyje aplinkybės įtakojo pagrindinės sutarties nesudarymą, ar atsakovės veiksmai galėjo sutrukdyti pagrindinės sutarties sudarymą.

22Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad atsakovei priklausančio ginčo turto dalies bendrasavininkis yra R. L.. CK 6.165 straipsnio 4 dalis suteikia teisę šaliai reikalauti iš šalies, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginti padarytus nuostolius. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, tinkamai paskirstęs įrodinėjimo pareigą, pagrįstai nustatinėjo, kiek atsakovės nurodyta aplinkybė apie turto bendrasavininkį galėjo įtakoti pagrindinės sutarties nesudarymą. Teismas nustatinėjo, kokius veiksmus, siekiant sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, atliko tiek ieškovė, tiek atsakovė. Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatęs, kad ieškovė, siekdama įsigyti turtą, kreipėsi į bankinę įstaigą dėl ketinamo įsigyti turto ir užsitikrino jo įgijimo finansavimą (b. l. 92, 1 t.), o notarei apie bendraturčio ketinimą pasinaudoti savo pirmumo teise pirkti turtą iš UAB „BTB projektai“ tik sandorio sudarymo dieną nurodė atsakovės atstovė, kad net ir 2013 m. spalio 3 d. vakare gavusi R. L. sutikimą, atsakovo atstovė nepasiūlė vėliau sudaryti sandorį, nors 5 dienų terminas dar nebuvo pasibaigęs, sandorio nesutiko sudaryti ir bylos nagrinėjimo metu bei teismo posėdžio metu išsakyta atsakovės atstovės pozicija, kad ji persigalvojo ir nutarė patalpų nebeparduoti dėl jai ieškovo atstovo daromo psichologinio spaudimo, kolegijos vertinimu, įgalino padaryti pagrįstą išvadą, jog dalies patalpų priklausymas bendraturčiui neįtakojo pagrindinės sutarties nesudarymo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ieškovės teiginį dėl atsakovės vengimo sudaryti pagrindinę sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir vertinti įrodymų kitaip neturi pagrindo (CPK 176-179, 185 straipsniai). Pažymėtina, jog apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu, grindžia vien prielaidomis. Kolegija sprendžia, kad bylos duomenys leidžia teigti priešingai, t. y. kad atsakovė pažeidė teisinę pareigą elgtis prievoliniuose santykiuose sąžiningai ir pažeidė ieškovės teisėtus lūkesčius: nesidomėjo bendrasavininkio valia pasinaudoti pirmumo teise pirkti turtą iki atvykimo į notarinę kontorą, net ir paaiškėjus bendraturčio ketinimams, nesiėmė tolesnių veiksmų sandoriui sudaryti, ieškovei bylos nagrinėjimo metu pasiūlius sudaryti pirkimo pardavimo nebendradarbiavo ir pagrindinės sutarties nesudarė.

23Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-400/2005, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis byloje UAB „Glass Market“ v. UAB „Lygiakraštis“, bylos Nr. 3K-3-1070/2003, ir kt.). Tačiau netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

24Apeliaciniu skundu nesutinkama su priteistu netesybų dydžiu. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6.228 straipsnyje. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007). Teismas nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.

25Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas, kad netesybos, sutartyje nustatytos pirkėjo naudai už pardavėjo atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, nėra neprotingai didelės, šiais kriterijais vadovavosi, įvertino visus reikšmingus faktorius ir priėjo pagrįstą išvadą, kad netesybos neturi būti mažinamos. Minėta, kad sandorio šalys yra juridiniai asmenys, ieškovė, nuomos pagrindu naudodama atsakovei priklausančias patalpas, jose vykdė veiklą, akivaizdu, jog nesudarius pagrindinės sutarties iškilo būtinybė ieškoti ir įsirengti poreikius atitinkančias patalpas ir dėl to neišvengiamai patiriamos išlaidos. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007). Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad netesybos atsirado iš sutartinių santykių, ir šių santykių pobūdžio (abi sutarties šalys privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas), todėl sutartinių netesybų nemažindamas, iš esmės nepaneigė šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, todėl sutarties nuostatų nekoregavo labiau, nei to reikėtų pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis).

26Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK netesybų dydžio nustatymo reglamentavimą, pažymi, kad ginčo netesybų dydis, palyginti su sutartyse nurodyta kaina ir atsižvelgiant į vienašališko sutarties nutraukimo aplinkybes, nėra neprotingai didelis. Dėl to apeliacinio skundo argumentai dėl CK 1.125 straipsnio 5 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo bei skundžiamų procesinių sprendimų neatitikties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai dėl netesybų dydžio pripažintini teisiškai nepagrįsti.

27Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei priteistinos išlaidos, susiję su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Bylos duomenimis už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą paruošimą ieškovė patyrė 2 500 Lt išlaidų (t. 2, b. l. 26). Remiantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių tvarkos 5, 1.5 punktais, ieškovei priteistina 1 500 Lt šių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

29Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

30Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Priteisti ieškovei Lietuvos ir Ukrainos UAB „Lakmalit“ (į. k. 110665138) iš atsakovės UAB „BTB projektai (į. k. 235526720) 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) (atitinka 434,43 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2013 m. liepos 12 d. šalys sudarė susitarimą dėl negyvenamųjų patalpų... 5. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį patenkino,... 8. Teismas nurodė, kad preliminarios sutarties 3.1 p. numatyta sąlyga... 9. Teismas, spręsdamas klausimą dėl galimo baudos sumažinimo, įvertino tai,... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai... 11. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės... 12. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai suprato atsakovės... 13. Apeliantės manymu, pasisakydamas dėl baudos dydžio teismas netinkamai... 14. Ieškovė atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti apylinkės... 15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 17. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 18. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas... 19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių 2013 m. liepos 12 d.... 20. Byloje ginčas, jog 2013 m. liepos 12 d., suėjus susitarime nurodytam terminui... 21. Kaip jau minėta, preliminarioji sutartis – tai šalių susitarimas dėl... 22. Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad atsakovei priklausančio... 23. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.... 24. Apeliaciniu skundu nesutinkama su priteistu netesybų dydžiu. Teismų... 25. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas, kad... 26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK netesybų dydžio nustatymo... 27. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad... 28. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei priteistinos išlaidos, susiję su... 29. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 30. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 31. Priteisti ieškovei Lietuvos ir Ukrainos UAB „Lakmalit“ (į. k. 110665138)...