Byla 3K-3-503/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 25 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 445 037,60 Lt skolos, 58 411,18 Lt delspinigių ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

5Jis nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 31 d. šalys sudarė sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo pagaminti ir parduoti atsakovui gaminius, o atsakovas – priimti gaminius ir už juos atsiskaityti. Vykdydamas sutartį ieškovas iš atsakovo priėmė užsakymus, pagamino ir perdavė atsakovui gaminius, už kuriuos šis iš dalies atsiskaitė. 2006 m. gegužės 31 d. šalys suderino tarpusavio atsikaitymus ir patvirtino, kad atsakovas ieškovui skolingas 445 037,60 Lt. Atsakovas jokių pretenzijų dėl gaminių kiekio ir kokybės nereiškė, tačiau skolos ieškovui neatlygino. Sutarties 3.4 punkte nustatyta atsakovo pareiga atsiskaityti už gaminius per penkiolika dienų nuo jų atsiėmimo, o laiku neatsiskaičius mokėti 0,5 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. Paskutiniai gaminiai atsakovui buvo pristatyti 2006 m. vasario 23 d., todėl nuo 2006 m. kovo 6 d. iki ieškinio pateikimo dienos atsakovui skaičiuotini delspinigiai, kurie yra 233 644,74 Lt. Ieškovas, rodydamas gerą valią, bendradarbiaudamas ir kooperuodamasis su atsakovu, atsižvelgdamas į sąžiningumo ir protingumo kriterijus bei siekdamas, kad atsakovas įvykdytų prievolę kuo greičiau, sumažino delspinigių dydį ir prašė iš atsakovo priteisti 58 411,18 Lt delspinigių.

6Vilniaus apygardos teismas 2006 m. liepos 10 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.

7Atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, prašydamas sumažinti priteistų delspinigių sumą. Jis nurodė, kad dalį skolos jis padengė iki ieškinio padavimo, ir dalį – po ieškinio pareiškimo teisme. Bylos išnagrinėjimo momentu skola yra 1037,60 Lt, tai būtų pagrindas sumažinti didelių sutartinių delspinigių sumą. Jie turėtų būti skaičiuojami nuo 2006 m. gegužės 28 d., kai baigėsi skolos padengimo terminas. Atsakovas prašė įvertinti jo pastangas atsiskaityti su ieškovu, atsižvelgti į sunkią finansinę padėtį, susiklosčiusią dėl to, kad su juo neatsiskaito produkcijos pirkėjai, ir dėl to priteisti sumažintas iki 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną nuo nesumokėtos sumos, t. y. 7565,64 Lt, taip pat išdėstyti sprendimo vykdymą.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 25 d. sprendimu preliminarų teismo sprendimą pakeitė: priteisė iš atsakovo ieškovui 195 037,60 Lt skolos, 58 411,18 Lt delspinigių ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; sprendimo vykdymą išdėstė penkiems mėnesiams ir įpareigojo atsakovą mokėti ieškovui kas mėnesį po 51 856,71 Lt, pradedant nuo 2006 m. lapkričio mėnesio ir baigiant 2007 m. kovo mėnesį imtinai. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo skola ieškovui yra 195 037,60 Lt, nes atsakovas dalį prievolės įvykdė. Šalys šios aplinkybės neginčija, todėl ieškovui priteistina skola mažintina nuo 445 037,60 Lt iki 195 037,60 Lt. Teismas šalių sutartimi nustatytus 0,5 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną vertino kaip pakankamai didelius, tačiau nurodė, jog šalys yra laisvos susitarti dėl netesybų dydžio. Sutarties šaliai, neįvykdžiusiai prievolės, atsiranda sutartinė atsakomybė – ji privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Įstatymo leidėjas numatė, kad netesybos įskaitomos į nuostolius, kai reiškiamas reikalavimas ir dėl nuostolių atlyginimo, taip pat kad netesybos negali būti sumažinamos iki mažesnio dydžio, negu dėl prievolės netinkamo įvykdymo atsiradę nuostoliai, tačiau nereglamentuoja jų dydžio santykiuose tarp privačių asmenų. Tuo tarpu palūkanų normos, kai šalys nesusitarė kitaip, yra nustatytos įstatyme už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.210 straipsnis), už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško jo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis), kurias skolininkas privalo mokėti nepriklausomai nuo to, kokie mokėtini nuostoliai ir netesybos (CK 6.261 straipsnis, 6.314 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad būtų neteisinga spręsti netesybų, kurių paskirtis – užtikrinti prievolės įvykdymą susitartomis apimtimis, mažinimo klausimą, palyginus jų dydį su įstatymo nustatytomis minimaliomis palūkanomis, kurias įstatymų leidėjas vertina kaip minimalių nuostolių atlyginimą. Teismas atmetė atsakovo prašymą skaičiuoti 6 proc. metinių palūkanų delspinigius, vadovaudamasis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 2 dalimi. Teismas taip pat atmetė atsakovo prašymą sumažinti delspinigius iki 0,02 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną, priteisiant 7565,64 Lt už 85 dienas. Teismas nurodė, kad ieškinio padavimo dieną apskaičiuoti delspinigiai buvo 233 644,74 Lt. Ieškovas, rodydamas gerą valią, sumažino delspinigių sumą keturis kartus ir prašė priteisti 58 411,18 Lt. Teismas, įvertinęs laisvą šalių susitarimą dėl delspinigių dydžio nustatymo ir teisėtai apskaičiuotų delspinigių sumos sumažinimo ¼ dalimi, laikė tokį sumažinimą pakankamu ir neprieštaraujančiu pagrindiniams civilinių teisinių santykių principams. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2007 m. kovo 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

10Teisėjų kolegija nurodė, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teismas jam suteikiama teise mažinti delspinigius naudojasi savo nuožiūra, atsižvelgdamas į teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes: prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Pagal teismų praktiką priteistų delspinigių dydis turi atkurti teisingumą tarp teisinių santykių šalių, t. y. turi kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir grąžinti jį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei kita šalis būtų tinkamai vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus. Teismas, spręsdamas klausimą dėl delspinigių dydžio mažinimo, turi vertinti sutarties šalių santykius dėl apmokėjimo už prekes ir paslaugas tiek iki ieškovo nurodyto laikotarpio, už kurį prašoma priteisti delspinigius, tiek šalių elgesį po šio laikotarpio.

11Iš šalių sutarties turinio matyti, kad jos susitarė dėl 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną praleistą mokėjimo dieną. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad šalių sudarytos sutarties nustatyti delspinigiai yra pernelyg didelės netesybos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sutarties pagrindu apskaičiuotų delspinigių sumą savo iniciatyva gerokai sumažino ir prašė iš atsakovo priteisti tik ¼ dalį apskaičiuotos sumos, nėra pagrindo teigti, jog ieškovo prašomų priteisti delspinigių suma yra aiškiai per didelės netesybos, prieštaraujančios pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams.

12Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas pripažino skolą ieškovui ir 2006 m. balandžio 7 d. pats pasiūlė skolos padengimo grafiką, pagal kurį iki 2006 m. gegužės 28 d. įsipareigojo grąžinti visą skolą, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovui pareiškus ieškinį, atsakovas dalį skolos (250 000 Lt) grąžino. Su likusiu skolos dydžiu (195 037,60 Lt) atsakovas sutiko, ir nors pirmosios instancijos teismas šios skolos mokėjimą išdėstė penkiems mėnesiams, byloje nėra duomenų, kad teismo priteistą skolą atsakovas būtų sumokėjęs. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nedėjo maksimalių pastangų sutartimi prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti. Delspinigių paskirtis – užtikrinti, kad pavėluotų mokėjimų pasekmės būtų tokios, kurios neskatintų skolininko praleidinėti prievolių vykdymo terminų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovo prašomų delspinigių sumą kaip kompensaciją už nuostolius, susidariusius dėl skolininko pavėluoto mokėjimo.

13CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyti du alternatyvūs pagrindai, kai teismas turi teisę sumažinti netesybas, tačiau šie pagrindai nėra besąlyginiai, įpareigojantys teismą mažinti netesybas. Dėl to nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas privalėjo mažinti netesybas, kai skolininkas sumoka dalį prievolės. Be to, svarbi ir ta aplinkybė, kad atsakovas dalį skolos sumokėjo tik po ieškinio padavimo ir tik teismui priėmus preliminarų sprendimą, todėl negalima teigti, jog jis dalį prievolės įvykdė gera valia.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti teismų sprendimo ir nutarties dalis dėl delspinigių priteisimo, priteistų delspinigių dydį sumažinti iki 0,02 proc., t. y. priteisti 7565,64 Lt.

16Skundas grindžiamas šiais argumentais:

17Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, suformuotos civilinėse bylose Nr. 3K-3-1070/2003, Nr. 3K-3-316/2005, Nr. 3K-3-394/2005.

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad 0,2 proc. delspinigiai, kurie sudaro 73 proc. metinių palūkanų, yra laikomi aiškiai per didelėmis netesybomis. Didesni delspinigiai gali būti priteisiami tik tuo atveju, jeigu ieškovas pateikia teismui įrodymus, patvirtinančius, jog dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo jis patyrė didesnių nuostolių nei 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną prievolės neįvykdymo dieną.

19Bylą nagrinėję teismai akcentavo aplinkybę, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį, prašė priteisti tik 0,125 proc. delspinigius, nors, remdamasis šalių sutartimi, turėjo teisę pareikšti reikalavimą dėl 0,5 proc. delspinigių priteisimo. Teismai visiškai neįvertino fakto, kad ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo jis patyrė didesnių nuostolių nei 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną prievolės neįvykdymo dieną. Tokius įrodymus ieškovas privalėjo pateikti, o jų nepateikus, teismai neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti patenkinti atsakovo prašymą sumažinti delspinigių dydį iki 0,02 proc.

20Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Jame nurodoma, kad šalys, sudarydamos sutartį, įvertino prisiimtų įsipareigojimų dydį bei atsakomybę ir laisva valia susitarė dėl 0,5 proc. delspinigių, nenustatydamas kitų netesybų. Nepagrįsta traktuoti netesybas, kurių paskirtis – užtikrinti sutartinės prievolės įvykdymą, ir, palyginus jų dydį, paneigiant šalių išreikštą valią sutarties sudarymo metu, su įstatymų nustatytomis minimaliomis palūkanomis, kurios sietinos su minimalių nuostolių atlyginimu. Minimaliu įstatymų leidėjo nustatytu nuostolių dydžiu remtis neteisinga, nes vieningos nuostatos įstatymų leidėjas nėra suformavęs. Ieškovas, išreikšdamas gerą valią, sumažino nustatytų delspinigių dydį net keturis kartus, taip palengvindamas atsakovui prisiimtos prievolės įvykdymą. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį netesybos gali būti sumažintos, jei skolininkas gera valia sąžiningai sumoka dalį pagrindinės prievolės sumos dar nepraleidęs vykdymo termino. Nagrinėjamu atveju atsakovas apmokėjo pateiktas sąskaitas tik po daugybės raginimų ir ieškinio teismui pateikimo, t. y. praleisdamas apmokėjimo terminus. Teismų praktikoje buvo atvejų, kai didesnio delspinigių dydžio nei įprasta komercinėje praktikoje nustatymas yra pateisinamas dėl išskirtinių šalių interesų.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra svarstytas „aiškiai per didelių“ netesybų klausimas ir, taikant CK 6.73 straipsnio 2 dalį, priimta sprendimų dėl jų dydžio nustatymo (pvz., 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-721, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070, 2005 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316). Iš jų galima daryti išvadą, kad sutartimi nustatytos 0,2 proc. ir didesnės netesybos paprastai yra aiškiai per didelės. Ši išvada anaiptol nereiškia, jog yra suformuota Lietuvos teismų praktika, kad mažinant „aiškiai per dideles“ netesybas yra priteisiamos 0,02 proc. dydžio netesybos.

24Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį yra nustatyta žemiausioji netesybų mažinimo riba – jos neturi būti mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ši nuostata pakartota CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Nuostoliai gali būti sutartiniai arba nustatomi įstatymo tvarka. Pagal CK 6.261 straipsnį sutarčių ar įstatymų nustatytos palūkanos yra minimalūs nuostoliai. Šias nuostatas atitinka Lietuvos teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367). Didesni nuostoliai gali būti sutartiniai arba faktiniai, jie turi būti įrodomi. Sutartinių nuostolių dydis įrodomas sutartimi, kuria susitariama dėl netesybų, nes netesybos yra ir civilinės atsakomybės forma. Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų balansą ir jis turi pakeisti netesybų dydį tais atvejais, kai nuostolių dydį reikia mažinti. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, kuri sistemiškai taikoma su CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, netesybų mažinimo pagrindai yra du:

251) jeigu netesybos neprotingai didelės;

262) jeigu įvykdyta dalis prievolės.

27Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jų tikslas – kompensavimas, ir tai yra civilinės atsakomybės forma. Priteisiant sutartines netesybas taikoma civilinė atsakomybė, kurios vienas iš principų – visiškas nuostolių atlyginimas. Tai reiškia, kad turi būti atlyginami padaryti nuostoliai visa apimtimi ir visų rūšių. Tokia principo esmė išdėstyta CK 6.251 straipsnio 1 dalyje. Joje yra išimtis – jeigu įstatymas ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Sutartinė civilinė atsakomybė savo prigimtimi gali būti ribota, nes šalių valia išreiškiama nežinant, ar nuostolių bus, o jeigu bus, tai kokio dydžio. Šalys susitaria, kokios rūšies nuostoliai, už ką ir kokiu dydžiu būtų atlyginti. Nuostoliai yra tik numatomi, o spėdami dėl jų atsiradimo ir dydžio rizikuoja abu sutarties dalyviai. Be to, net ir sutartinius nuostolius įstatymas leidžia teismui kontroliuoti. Jau minėta, kad sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti sumažintos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Netesybų, kaip civilinės atsakomybės, sumažinimas pagal CK 6.251 straipsnį yra leidžiamas teismui. Šioje normoje nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo:

281) atsakomybės prigimtis;

292) šalių turtinė padėtis;

303) šalių tarpusavio santykiai;

314) ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

32Iš CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytų netesybų mažinimo atvejų daroma išvada, kad mažinamos netesybos neturi būti neprotingo dydžio, o dydžio parinkimui turi įtakos prievolės įvykdymo dalis. Kadangi netesybos atsiranda iš sutarties, tai ši šalių atsakomybė yra sutartinė. Sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Minėta, kad tokie atvejai dėl netesybų yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Vienas iš įstatymo įtvirtintų sutarties keitimo atvejų, kuris taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir per teismą nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą, yra CK 6.228 straipsnis. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę. Normoje nurodoma, kad teismas gali remtis tuo, kad sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. CK 6.228 straipsnio 1 dalyje išdėstyti pagrindai, kuriems esant svarstoma, ar reikia pakeisti sutartį, o 2 dalyje – reikalavimai, kuriuos turi atitikti pakeista sutartis, pašalinanti esminę šalių nelygybę. Šie pagrindai gali būti taikomi ir mažinant sutartines netesybas, jeigu jomis įtvirtinta esminė šalių nelygybė, o dėl to netesybos yra „aiškiai per didelės“ ar „neprotingai didelės“. Pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad mažinamos netesybos neturi sutapti su minimaliais nuostoliais ar nuostoliais. Netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304). Tai reiškia, kad netesybos nebūtinai turi būti mažinamos iki palūkanų dydžio ar turi būti priteisiamos sutartinių netesybų dydžiu. Nurodytoje nutartyje, taip pat kitose kasacinio teismo nutartyse pasisakoma, kad formuojama praktika dėl konkrečių netesybų dydžių kiekvienu atveju ir atsižvelgiama į tokius kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines ar alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85). Kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir praktikos negalima laikyti suformuota, kad nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas.

33Įstatymuose išdėstyti kriterijai, pagal kuriuos teismas gali mažinti netesybų dydį, ir teismų praktikos suformuotos taisyklės sudaro pagrindą išvadai, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai, o kitus klausimus, kurie palikti spręsti teismo nuožiūra, sprendė pagal principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsniu) ir iš esmės nuožiūros teise naudojosi protingai. Kasacinio skundo argumentai nepatvirtina tokių pažeidimų, todėl jie teisiškai nepagrįsti, o kasacijos pagrindų nenustatyta (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 25 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistus.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 5. Jis nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 31 d. šalys sudarė sutartį, kuria... 6. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. liepos 10 d. preliminariu sprendimu... 7. Atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo,... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 25 d. sprendimu preliminarų teismo... 10. Teisėjų kolegija nurodė, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio... 11. Iš šalių sutarties turinio matyti, kad jos susitarė dėl 0,5 proc.... 12. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas pripažino skolą ieškovui ir 2006 m.... 13. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyti du alternatyvūs pagrindai, kai teismas... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti teismų sprendimo ir nutarties dalis... 16. Skundas grindžiamas šiais argumentais:... 17. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad 0,2 proc.... 19. Bylą nagrinėję teismai akcentavo aplinkybę, kad ieškovas, pareikšdamas... 20. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo teismų sprendimą ir... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra svarstytas „aiškiai... 24. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį yra nustatyta žemiausioji netesybų mažinimo... 25. 1) jeigu netesybos neprotingai didelės;... 26. 2) jeigu įvykdyta dalis prievolės.... 27. Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jų... 28. 1) atsakomybės prigimtis;... 29. 2) šalių turtinė padėtis;... 30. 3) šalių tarpusavio santykiai;... 31. 4) ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių... 32. Iš CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytų... 33. Įstatymuose išdėstyti kriterijai, pagal kuriuos teismas gali mažinti... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 25 d. sprendimą ir Lietuvos... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...