Byla e2KT-38-943/2019
Dėl notaro vykdomojo įrašo ir vekselio pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ pareikštu nušalinimu Kauno apygardos teismo teisėjams nuo civilinės bylos Nr. e2-1169-390/2019 nagrinėjimo,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1169-390/2019, pagal ieškovo R. I. ieškinį atsakovei UAB „Agrokoncerno grūdai“ dėl notaro vykdomojo įrašo ir vekselio pripažinimo negaliojančiais.

3Atsiliepime į ieškinį atsakovė be argumentų, kuriais nesutinkama su ieškinio reikalavimais, pareiškė nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams nuo nurodytos bylos nagrinėjimo ir bylą prašo perduoti nagrinėti kitam teismui.

4Atsakovė nurodo, kad ieškovas byloje yra atstovaujamas Advokatų profesinės bendrijos „Smolex“ advokato A. S., kuris buvo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ir ilgametis teisėjas. Ieškovo atstovo ankstesnė darbo patirtis bei užimtos aukštos pareigos Kauno apygardos teisme, atsakovės vertinimu, gali lemti šališką bylos nagrinėjimą ir apsunkinti atsakovės teisinę gynybą.

5Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

6Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.

7Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011).

8Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies kontekste gali būti nagrinėjamas dviem aspektais. Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, šia prasme atsižvelgtina į asmeninius teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. nė vienas teismo narys neturi turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Pagal objektyvųjį kriterijų vertintina, ar pats teismas ir, be kitų aspektų, jo sudėtis „pateikia“ pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl jo nešališkumo (EŽTT 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 2008 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Micallef priš Maltą (GC), peticijos Nr. 17056/06). Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10).

9Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008).

10Nagrinėjamu atveju reiškiamas nušalinimas nėra grindžiamas subjektyviuoju bylą nagrinėjančio teisėjo ir visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumo aspektu, nušalinimo pareiškimu keliamas klausimas ar ieškovo atstovo, buvusio ilgamečio Kauno apygardos teismo teisėjo, dalyvavimas nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme nesudaro pagrindo nušalinti viso šio teismo teisėjų objektyviuoju nešališkumo pagrindu.

11Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., pvz., EŽTT 2016 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Rywin prieš Lenkiją, peticijų Nr. 6091/06, 4047/07, 4070/07). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., EŽTT 2004 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Miller ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 45825/99, 45826/99 ir 45827/99; cituotą sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką(žr. EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93).

12Atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pagal kurią panašiose situacijose vertinant nuogąstavimų dėl teisėjo šališkumo objektyvų pagrįstumą, gali būti reikšmingos tokios aplinkybės, kaip laikas, praėjęs nuo darbo santykių pabaigos, bendro darbo trukmė, įstaigos (darbo vietos) dydis, pareigų pobūdis, tęstinių santykių su buvusia darboviete palaikymas ir kt. (žr., mutatis mutandis, Walston v. Norway, no. 37372/97, decision of 11 December 2001, Podoreški v. Croatia, no. 13587/03, 19 July 2007). Nors pareiškėjas nuogąstauja dėl Kauno apygardos teismo šališkumo ir ieškovo atstovo įtakos Kauno apygardos teisme net ir praėjus beveik penkeriems metams po jo atleidimo (A. S. atleistas 2013 m. lapkričio 14d. prezidentės dekretu Nr. 1K-1641 nuo 2014 m. kovo 28 d.), tačiau nušalinimo pareiškime apskritai nenurodomi jokie ieškovo atstovo ir Kauno apygardos teismo teisėjų ryšiai, kurie egzistuotų ir šiuo metu – nušalinimo pareiškimas grindžiamas išimtinai tik ieškovo atstovo anksčiau užimtų pareigų pagrindu. Teismo vertinimu beveik penkerių metų laikotarpis gali būti įvertintas kaip reikšmingas nuo pareiškėjo nurodyto asmens pareigų ėjimo teisme. Jokių hierarchinių (pavaldumo), giminystės ar kitokių ryšių, kurie galėtų turėti įtakos nešališkam ir teisingam bylos išnagrinėjimui, pareiškėjas nenurodo. Kartu pažymėtina, jog tokio pobūdžio ryšiams paaiškėjus pareiškėjui nėra užkirstas kelias reikšti nušalinimą, grindžiamą naujais argumentais. Taigi, pareiškime nenurodomos jokios aplinkybės, kurios sudarytų prielaidą kilti abejonėms dėl nešališko ir nepriklausomo bylos Kauno apygardos teisme išnagrinėjimo, ar kitų aplinkybių, kurios leistų abejoti visų šio teismo teisėjų nešališkumu. Be to, nuo ieškovo atstovo darbo Kauno apygardos teisme pabaigos yra paskirti ir nauji teisėjai, kurie su ieškovo atstovu kartu nėra dirbę. Vien aplinkybė, kad Kauno apygardos teisme anksčiau dirbo ieškovo atstovas, objektyviuoju aspektu nesudaro pagrindo abejoti visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Patenkinus pareiškėjos nušalinimo pareiškimą ir perdavus civilinę bylą kitam apygardos teismui vien dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, būtų patenkintas byloje dalyvaujančio asmens pageidavimas, paremtas subjektyvia nuomone pagrįstomis prielaidomis.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

15netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1169-390/2019 nagrinėjimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai