Byla 2A-637-622/2013
Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-12-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui M. B., trečiajam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos likviduoti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - ), K. K. ( - ), pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Jei šių įpareigojimų atsakovas per teismo nustatytą terminą neįvykdys, prašė leisti ieškovui pačiam nugriauti žemės sklype pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę, o visas išlaidas dėl tvoros nugriovimu išieškoti iš atsakovo. Nurodė, kad atsakovas, pažeisdamas Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus, neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto statinio projekto ir statybos leidimo, žemės sklype, esančiame ( - ), pastatė nesudėtingą statinį – tvorą. Tvora pastatyta nekilnojamųjų kultūros vertybės Šilutės istorinės dalies teritorijoje, nesilaikant Statybos techninio reglamentų 1.01.07:2010, 3.1 punkto bei STR 1.07.01:2010, 6 priede numatytuose reikalavimų. Ieškovas ragino atsakovą geruoju nugriauti tvorą, tačiau atsakovas į raginimus nereagavo.

3Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-12-06 sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovą, savo lėšomis per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos likviduoti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), K. K ( - ), pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, leido ieškovui pačiam pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti žemės sklype pastatytą tvorą, sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo; priteisė iš atsakovo 176,91 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei. Teismas nurodė, kad atsakovo statinys – tvora yra neteisėtas statinys, pastatytas Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje, neturint Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgalioto valstybės tarnautojo rašytinio pritarimo, o tokį pritarimą atsakovas imperatyviai įpareigotas turėti remiantis STR 1.07.01:2010 6 priedu.

4Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-12-06 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad žemės sklypas, kuriame be statybą leidžiančio dokumentų pastatytas nesudėtingas statinys – tvora, priklauso Lietuvos Respublikai, nuo 2008-10-15 šis žemės sklypas išnuomotas jam ir jo žmonai D. B.. Teismas bylą išnagrinėjo be jo žmonos žinios, o įpareigodamas likviduoti savavališkos statybos padarinius tiesiogiai nusprendė ir dėl jo žmonos pareigos vykdyti teismo sprendimą. Mano, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktos dalyvauti byloje jos materialinių teisių ir pareigų, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliučių negaliojimų pagrindų.

5Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai nėra susiję su jo kompetencija nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje, todėl dėl apeliacinio skundo argumentų nepasisako ir palieką jį spręsti teismo nuožiūra.

6Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad savavališkos statybos – tvoros pastatymo darbus atliko atsakovas, todėl statytojui buvo surašytas savavališkos statybos aktas, ir jis buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustatytus savavališkos statybos akte. Atsakovo žmona dalyvavo surašant savavališkos statybos aktą, pasirašė jį, todėl apie savavališką statybą žinojo, tačiau prašymo į bylą įstoti nepareiškė.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialinių teisių ir pareigų, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliučių sprendimo negaliojimų pagrindų.

10CPK 266 straipsnyje įtvirtintas imperatyvus draudimas teismo sprendime nustatyti neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teises ir pareigas nurodant, jog teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra laikomi tie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Minėtoje teisės normoje yra konkrečiai nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra tik tie atvejai, kai yra nusprendžiama dėl materialiųjų teisių ir pareigų tų asmenų, kurie nebuvo įtraukti dalyvauti į bylą, t. y. absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne bet kokio teismo sprendimo, kuris galimai yra susijęs su asmenų, kurie nebuvo įtraukti į bylą, teisėmis ar pareigomis, priėmimas, bet tik tie atvejai, kai teismo sprendimu yra nuspęsta ir pasisakyta dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2009-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2008-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; kt.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2008-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008).

11Apeliantas teigia, kad žemės sklypas, kuriame be statybą leidžiančio dokumentų pastatytas nesudėtingas statinys – tvora, 2008-10-15 sutartimi išnuomotas jam ir jo žmonai D. B., todėl teismas turėjo įtraukti ją į bylos nagrinėjimą, o sprendimu įpareigodamas likviduoti savavališkos statybos padarinius tiesiogiai nusprendė dėl jo žmonos pareigos vykdyti teismo sprendimą. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.

12Iš bylos duomenų nustatyta, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, t. y. žemės sklype, adresu ( - ), pastatytos tvoros nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo. Todėl svarbu nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialinio teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialinio teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą ir nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai, nedelsdamas surašo savavališkos statybos aktą, kuriuo pareikalauja iš statytojo (užsakovo), jeigu jo nėra, – iš statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus statybos darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ir apsaugant statybvietę bei aplinką, ir įteikia statytojui (užsakovui) ar kitam šiame punkte nurodytam asmeniui savavališkos statybos aktą pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išnagrinėjusi savavališkos statybos faktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius (Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 punktą statytoju laikomas Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui).

13Bylos duomenimis, ieškovas, 2011-11-03 atlikęs statybos patikrinimą žemės sklype, adresu ( - ), nustatė, kad žemės sklype, be statybą leidžiančių dokumentų pastatytas nesudėtingas statinys – tvora. Statymo darbus, atliko atsakovas, kuris dėl pastatyto statinio pateikė paaiškinimus (b. l. 10-13). Ieškovas 2011-11-30 surašė statytojui savavališkos statybos aktą, kuriuo reikalavo statytoją, t. y. atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustatytus savavališkos statybos akte (b. l. 7-9). Esant nurodytoms aplinkybėms, žemės sklype, pastatyto nesudėtingo statinio – tvoros statytoju yra atsakovas. Kaip matyti, iš skundžiamojo teismo sprendimo, teismas išnagrinėjęs bylą sprendimu įpareigojo būtent savavališko statinio statytoją, t. y. atsakovą, pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas analizuodamas bylos duomenimis, vertindamas įrodymus ir darydamas išvadas, nesprendė dėl atsakovo žmonos teisių ir pareigų, nepadarė jokių išvadų, kurios turėtų įtakos šio asmens teisinei padėčiai ir jokių pareigų teismo sprendimu jai nebuvo nustatyta. Teismo priimtas sprendimas neturi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje atsakovo žmonos teisinei padėčiai ir jokių teisinių padarinių minėtas sprendimas jai nesukels. Vien tas faktas, kad atsakovo žmona kartu su atsakovu iš valstybės nuomojasi žemės sklypą, kuriame pastatyta tvora, negalima teigti, kad teismas sprendime pasisakė dėl atsakovo žmonos materialinių teisių ir pareigų, o teismo sprendimas sukels kokias nors jai pasekmes.

14Pažymėtina ir tai, kad aiškinant ir taikant civilinės teisės normas, turi būti atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, siekiama užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo žmona dalyvavo surašant savavališkos statybos aktą, taigi žinojo apie savavališkos statybos aplinkybes bei jos sukeltus padarinius. Civilinis procesas yra paremtas dispozityvumo principu, kiekvienam asmeniui yra suteikta teisė kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas ar ginčijamas teises, todėl teismui suteikta teisė būti aktyviam tik tam tikro pobūdžio bylose, o ši nagrinėjama byla nepriskirtina prie bylų, kuriose teismas privalo būti aktyvus, todėl teismas pagrįstai nesiėmė iniciatyvos spręsti klausimo dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodyto asmens įtraukimo į bylą dalyvaujančiu asmeniu (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Be to, apeliantas manydamas, kad jo žmona turėjo būti įtraukta į bylą dalyvaujančiu asmeniu, turėjo savo procesinėmis teisėmis naudotis aktyviai ir sąžiningai, tačiau viso teisminio bylos nagrinėjimo metu prašymo dėl jos įtraukimo į procesą dalyvaujančiu byloje asmeniu nereiškė.

15Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė dėl neįtrauktos dalyvauti byloje atsakovo žmonos materialinių teisių, pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas.), todėl nebuvo CPK 266 straipsnio pažeidimo ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą ir jis paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teismas

Nutarė

17Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-12-06 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai