Byla 2-155-71/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Ilonai Kovger, dalyvaujant atsakovams D. U., D. U. viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. U. ir D. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-155-71/2010 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „JV statyba“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valdsita“ įgalioto asmens S. G. ieškinį dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas BUAB „JV statyba“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 21200 Lt ir 5 % dydžio metines palūkanas nuo 2008 m. rugsėjo 10 d. (nuo teismo įsakymo išdavimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. gegužės 16 d. ieškovas su D. U. ir D. U. sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti, o atsakovai pirkti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 0,0848 ha žemės sklypą, kurio unikalus ( - ), kadastrinis adresas: ( - ), gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties pastatą: gyvenamąjį namą, būklė: nebaigtas statyti, baigtumas 21 procentas, pažymėjimas plane: ( - ), turintį 0,00 kv.m. bendro ploto, esančius ( - ). Minėtas nekilnojamasis turtas, šalių susitarimu buvo parduotas už 360000 Lt, tačiau atsakovai liko skolingi ieškovui 21200 Lt, kadangi atsiskaitė su ieškovu sumokėdami 338 800 Lt.

4A. D. U. su ieškiniu nesutiko ir atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo ieškinį netenkinti. Nurodė, kad 2008 m. vasario mėnesį su UAB „JV statyba“ sudarė preliminarią namo, adresu ( - ) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iki 2008 m. liepos mėnesio pastatyti ir parduoti namą atsakovams. Pagal šią sutartį atsakovai ieškovui sumokėjo pradinį 60000 Lt įnašą. Pablogėjus bendrovės finansinei situacijai ieškovo direktoriaus V. M. paraginti atsakovai sutiko pirkti statomą namą tokioje būklėje kokioje tuo metu jis buvo, t.y. 21 procento baigtumo. Sutarė, kad nupirkus namą ir paėmus kreditą, toliau jį statys UAB „JV statyba“. Žemės sklypą su statomu namu susitarė parduoti už 360 000 Lt. 60 000 Lt atsakovai jau buvo sumokėję, todėl liko 300 000 litų. AB Parex bankui, kuriam buvo įkeistas namas su sklypu reikėjo pagal jų pateiktą pažymą sumokėti 278800 Lt ir 21200 Lt „JV statybai“. V. M. pasakė, kad jam 21200 Lt atsakovai duotų grynais, nes įmonės sąskaitos areštuotos, todėl pinigus tik įnešus į sąskaitą, jie bus nurašyti ir jis vėl negalėsiąs toliau statyti. Už gautus pinigus minėtos įmonės direktorius žadėjo pirkti statybines medžiagas ir tęsti statybas. Atsakovai su V. M. atsiskaitė grynaisiais pinigais ir kartu nuėjo pas notarą. Surašius sutartį, notaras V. M. paklausė, ar su juo pirkėjai atsiskaitė. V. M. patvirtino, kad su juo yra atsiskaityta ir pasirašė. Tai, kad su V. M. buvo atsiskaityta patvirtina ir tas faktas, kad už visas notaro paslaugas ieškovas mokėjo grynais, iš tų pinigų, kuriuos buvo gavęs iš atsakovų. Notariškai patvirtinta pirkimo pardavimo sutartis, kurioje UAB „JV statyba“ direktorius pasirašė yra pagrindinis rašytinis įrodymas, kad su juo yra atsiskaityta. Ieškovo ieškinys nepagrįstas ir nemotyvuotas. Jau parduodamas namą įmonės direktorius žinojo tikrą įmonės padėtį, ruošėsi bankrotui, nors pasižadėjęs atsakovams baigti statyti namą, tačiau po sutarties pasirašymo ir pinigų gavimo nutraukė namo statybą, už gautus pinigus kasos pajamų kvito neišdavė, ėmė atsakovų vengti. Visa tai rodo, kad įmonės direktorius veikė nesąžiningai, todėl dar kartą mokėti įmonei atsakovai nėra pasiruošę, nes su ja atsiskaitymus įvykdė pilnai.

5Šiaulių apygardos teismas 2010 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nurodė, kad tarp ieškovo UAB „JV statyba“ ir atsakovų D. U. ir D. U. 2008 m. gegužės 16 d. buvo pasirašyta nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis (b.l. 5-11). Šioje sutartyje buvo numatyta, kad ieškovas parduoda, o atsakovai perka nekilnojamąjį daiktą už 360 000 litų. Prieš pasirašant šią sutartį šalys buvo pasirašiusios 2008 m. sausio 23 d. preliminarią namo pirkimo pardavimo sutartį Nr. JVS 01 ir 2008 m. balandžio 10 d. gyvenamojo namo pirminę pirkimo pardavimo sutartį Nr. JVS 01, tačiau šių sutarčių šalys nepateikė, nurodydamos, kad jų neišsaugojo. Atsakovai savo atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu pinigų perdavimo aplinkybes nurodė skirtingas. Atsiliepimuose atsakovai nurodė, kad 2008 m. gegužės 16 d. ryte susitiko su trečiuoju asmeniu tuo metu buvusiu ieškovo vadovu V. M. prie notarų biuro ir sutarė, kad dalį pinigų t.y. 21200 litų sumokės grynais ir sumokėję pinigus nuėjo pas notarą (b.l. 21-24). Teismo posėdžio metu 2010 m. sausio 20 d. (b.l. 67-69) atsakovai pinigų perdavimo aplinkybes nurodė jau kitas t.y., nurodė, kad būnant pas notarą padavė trečiajam asmeniui V. M. 21000 litų ir tai matė notaras. Šiuos atsakovų parodymus teismas vertino kritiškai, nes atsakovai skirtingai nurodė pinigų perdavimo aplinkybes. Šalys žinojo, kad perka įmonės turtą, o ne V. M. nuosavą turtą ir pinigai turi būti pervedami į įmonės sąskaitą, o ne perduoti įmonės vadovui asmeniškai. Pinigų perdavimo faktas nėra įrodytas, o įrodyti pinigų perdavimą daugiau nei 5000 litų privalo būti pateikti rašytiniai įrodymai (CK, 1.73 str. 1 dalies 1 punktas, 1.93 str.), tokių įrodymų atsakovai neturi. Bankroto administratoriui patikrinus įmonės buhalterinius dokumentus, bei užklausus banko įstaigas, patvirtinančių duomenų, kad atsakovai būtų pilnai atsiskaitę už įsigytą turtą pagal 2008 m. gegužės 16 d. nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį su UAB „JV statyba“ byloje nėra. Atsakovų parodymai apie pinigų sumokėjimą grynaisiais pinigais, juos perduodant trečiajam asmeniui, negali būti vertintini kaip įrodymai, nes patikrinus bendrovės kasos dokumentus sutarties sudarymo laikotarpiu į bendrovės kasą pinigai nebuvo įnešti. Kitų įrodymų, patvirtinančių pinigų panaudojimą pagal paskirtį, atsakovas nepateikė. Tretysis asmuo neigia gavęs pinigus iš atsakovų, o sutartį pasirašė, nes buvo įsitikinęs, kad atsakovai yra sąžiningi pirkėjai ir perves visus likusius pinigus į bendrovės sąskaitą. Atsakovai pagal 2008 gegužės 16 d.nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį bendrovei JV statyba“ yra sumokėję 2008 m. sausio 25 dieną – 60000 litų (b.l. 14), 2008 m. birželio 11 dieną mokėjimo nurodymu Nr. 121194 – 252000 litų (b.l. 58) ir 2008 m. birželio 13 dieną mokėjimo nurodymu Nr. 122741 – 26800 litų (b.l. 59). Viso už minėtą turtą atsakovai yra sumokėję UAB „JV statyba“ – 338 800 litų ir liko skolingi 21200 litų. Teismas nurodė, kad esant tokiems byloje surinktiems įrodymams yra įrodyta, kad atsakovai netinkamai įvykdė prievolę atsiskaityti už nupirktą nekilnojamąjį turtą, todėl nesumokėta atsakovų suma 21200 litų yra priteistina solidariai iš atsakovų (CK 6.305 straipsnis).

6Apeliaciniu skundu atsakovai prašo 2010 m. vasario 3 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą atsakovai grindžia šiais motyvais:

71. Teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, o to pasėkoje pažeidė materialinės teisės normas, netinkamai jas pritaikydamas, konkrečiai netinkamai pritaikė LR CK 6.305 straipsnį.

82. Ieškovo vardu veikęs direktorius V. M. pasirašydamas notariškai patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį patvirtino ir pripažino, kad atsakovai visą sumą, kurią turėjo sumokėti ieškovui, sumokėjo dar prieš pasirašant šią sutartį. Tik vėliau paaiškėjo, kad minėtos sumos direktorius į savo atstovaujamos įmonės sąskaitą neįnešė, o tuos pinigus pasisavino, ar kitaip iššvaistė.

93. Priteisiant penkis procentus metinių palūkanų nuo 21200 Lt priteistos sumos nuo 2008 m. rugsėjo 10 d. iki teismo sprendimo įvykdymo turėjo būti atsižvelgta, kad teismo procesas vyko ilgiau nei metus laiko. Procesas taip ilgai užtruko ne dėl mūsų kažkokių bylos vilkinimo veiksmų, bet dėl ilgos teisėjos ligos. Teismas mums, t.y. atsakovams šaukimus išsiuntė ( - )adresu, nors tiek atsiliepimuose į ieškinį nurodėme savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą ( - ), taip pat atsiliepimuose buvo nurodyti abiejų atsakovų telefonai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pažeisdamas mūsų teises, vieną kartą išsiuntęs šaukimą neteisingu adresu apie bylos nagrinėjimą sutinkamai su LR CPK 131 str. nepagrįstai paskelbė viešai spaudoje, todėl mūsų manymu mes neturėtumėme mokėti palūkanas už tą laikotarpį, kai teisėja sirgo ir pati negalėjo nagrinėti bylos, ar netinkamai siuntė šaukimus atsakovams.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Jis nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, kad atsakovai savo atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu pinigų perdavimo aplinkybes nurodė skirtingas. Pinigų sumokėjimo faktas neįrodytas, todėl priteisė ieškovui iš apeliantų solidariai 21200 lt skolos už parduotą nekilnojamąjį turtą.

11Apeliacinis skundas tenkintinas.

12Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Apelianto skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

13Šioje byloje sprendžiamas klausimas ar atsakovai yra sumokėję ieškovui visą sumą, kuri numatyta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje.

14Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „JV statyba“ ir atsakovai D. U. ir D. U. 2008 m. gegužės 16 d. sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti, o atsakovai pirkti nekilnojamąjį daiktą už 360000 litų. Prieš pasirašant šią sutartį šalys buvo pasirašiusios 2008 m. sausio 23 d. preliminarią namo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JVS 01 ir 2008 m. balandžio 10 d. gyvenamojo namo pirminę pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JVS 01. Šių sutarčių šalys nepateikė, nurodydamos, kad jų neišsaugojo. Ieškovui UAB „JV statyba“ Šiaulių apygardos teismas 2008 m. liepos 17 dienos nutartimi iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valdsita“. Bankroto administratorius teigia, kad atsakovai sumokėjo ne visą pinigų sumą, kurią jie įsipareigojo sumokėti pagal pirkimo-pardavimo sutartį, nes pagal įmonės finansinius dokumentus atsakovai nepervedė į ieškovo sąskaitą 21200 Lt, nors tai numatė nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties 5.1 punktas.

15Apeliantai nurodo, kad prieš sutarties sudarymą 21200 Lt grynaisiais pinigais jie padavė tuometiniam bendrovės direktoriui V. M.. Atsakovų teigimu, šią aplinkybę patvirtina ir V. M. pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad pirkėjai pervedė pardavėjui (ieškovui) 81200 Lt prieš pasirašant sutartį.

16Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą.

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

18Atsižvelgdama į byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog labiau tikėtina, kad atsakovai sumokėjo ieškovo tuometiniam direktoriui V. M. šioje byloje prašomus priteisti 21200 Lt. Iš byloje esančios Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties 5 punkto matyti, kad šalys nustatė, jog už nekilnojamąjį turtą mokama šia tvarka ir terminais: 81200 Lt pirkėjai pervedė į ieškovo sąskaitą prieš pasirašant šią sutartį, 26800 Lt pirkėjai pervedė į kitą sąskaitą esančią AB PAREX banke, o likusią 252000 Lt sumą turėjo pervesti bankas pagal kredito sutartį. Iš šio sutarties teksto matyti, kad pasirašydamas pirkimo-pardavimo sutartį ieškovo direktorius patvirtino, jog bendrovė yra gavusi iš atsakovų 81200 Lt. Ieškovui, kaip juridiniam asmeniui, taikomi didesni rūpestingumo reikalavimai ir todėl tikėtina, jog jo direktorius prieš pasirašydamas notarinę pirkimo-pardavimo sutartį perskaitė sutarties tekstą, o ypač tokią svarbią jos dalį kaip kaina ir atsiskaitymo tvarka, ir pasirašydamas patvirtino, jog jo atstovaujama bendrovė iki sutarties pasirašymo yra gavusi 81200 Lt.

19Teisėjų kolegijos nuomone, vien faktas, jog visos pinigų sumos pervedimas neatsispindi ieškovo finansiniuose dokumentuose, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovai nesumokėjo 21200 Lt. Priešingai, įvertinus byloje esančius įrodymus labiau tikėtina, jog 21200 Lt atsakovai sumokėjo V. M. grynaisiais prieš pasirašant sutartį. Šią aplinkybę labiau tikėtina daro ir šalių elgesys po sutarties sudarymo. Byloje nėra jokių duomenų, jog sutartį pasirašęs ieškovo direktorius būtų kreipęsis į atsakovus su pretenzija sumokėti likusią pagal sutartį nesumokėtą sumą. Be to, tiek atsakovai, tiek V. M. posėdžio metu nurodė, kad sutarties sudarymo metu buvo areštuotas įmonės turtas, todėl tikėtina, jog įmonei reikėjo grynųjų apyvartinių lėšų parduodamo namo statyboms pabaigti.

20Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad sutarties sudarymo metu atsakovai apgavo notarą dėl atlikto mokėjimo, kuris pasirėmė ne dokumentais, patvirtinančiais atliktus mokėjimus, o ieškovo vadovo patvirtinimu. Taigi, ieškovas pats nurodo, kad buvęs jo vadovas sandorio metu patvirtino, jog jo atstovaujama įmonė yra gavusi visus 81200 Lt.

21Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino svarbių bylos aplinkybių ir neteisingai išsprendė šalių ginčą, todėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimas naikintinas, o ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

22CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Šioje civilinėje byloje ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl vadovaujantis nurodyta teisės norma atsakovai neturėjo pareigos mokėti žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą. Atsakovams grąžintinas 636 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už jų paduotą apeliacinį skundą.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

24Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

25Ieškinį atmesti.

26Grąžinti atsakovui D. U. 636 Lt žyminio mokesčio, įmokėto 2010 m. kovo 5 d. mokėjimo nurodymu operacijos archyvo kodas 2010030500182120 už apeliacinį skundą.

27Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „JV statyba“ į valstybės biudžetą 27,5 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas BUAB „JV statyba“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš... 4. A. D. U. su ieškiniu nesutiko ir atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo... 5. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį patenkino... 6. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo 2010 m. vasario 3 d. Šiaulių apygardos... 7. 1. Teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, o to pasėkoje... 8. 2. Ieškovo vardu veikęs direktorius V. M. pasirašydamas notariškai... 9. 3. Priteisiant penkis procentus metinių palūkanų nuo 21200 Lt priteistos... 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą... 11. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 13. Šioje byloje sprendžiamas klausimas ar atsakovai yra sumokėję ieškovui... 14. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „JV statyba“ ir atsakovai D. U. ir D.... 15. Apeliantai nurodo, kad prieš sutarties sudarymą 21200 Lt grynaisiais pinigais... 16. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 176 straipsnio 1... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl 18. Atsižvelgdama į byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia,... 19. Teisėjų kolegijos nuomone, vien faktas, jog visos pinigų sumos pervedimas... 20. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad sutarties sudarymo... 21. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 22. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad bylose,... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 24. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir... 25. Ieškinį atmesti.... 26. Grąžinti atsakovui D. U. 636 Lt žyminio mokesčio, įmokėto 2010 m. kovo 5... 27. Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „JV...