Byla 2A-57/2012
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Artūro Driuko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1401-264-2010 pagal ieškovo Kėdainių rajono Šlapaberžės žemės ūkio bendrovės ieškinį atsakovams žemės ūkio bendrovei ,,Pirmasis ūkis“, G. A. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas Kėdainių rajono Šlapaberžės žemės ūkio bendrovė (toliau Šlapaberžės ŽŪB) 2009-11-25 kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka su ieškiniu ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų ŽŪB „Pirmasis ūkis“ ir G. A. 140 305,12 Lt skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas.

6Nurodė, kad tarp Šlapaberžės ŽŪB ir ŽŪB „Pirmasis ūkis“ 2009-04-28 buvo sudaryta sutartis Nr. 090428/01 (toliau Sutartis), kurios pagrindu ieškovas pardavė minėtam atsakovui prekes, o pastarasis įsipareigojo priimti ir už jas sumokėti. Už šių prievolių įvykdymą 2009-04-28 sutartimi Nr. 01/090428/01 (toliau Laidavimo sutartis) visu turtu laidavo atsakovas G. A.. Teigė, jog atsakovas ŽŪB „Pirmasis ūkis“ neapmokėjo Sutarties pagrindu ieškovo išrašytų 2009-05-15, 2009-05-31, 2009-06-15, 2009-06-30, 2009-07-15, 2009-07-31, 2009-08-17, 2009-08-31, 2009-09-15, 2009-09-30, 2009-10-20 PVM sąskaitų-faktūrų, o taip pat skolos pagal 2009-09-17 ieškovo ir UAB „Litagros prekyba“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 036/090917/01 ir yra skolingas 140 305,12 Lt. Atsakovas ŽŪB „Pirmasis ūkis“ ir UAB „Litagros prekyba“ 2008-08-14 sudarytoje prekių pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 359/08.08.0814/01 buvo susitarę, kad pirkėjas, praleidęs terminą atsiskaityti, mokės 0,1 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (Sutarties 8 p.). Ieškovas 2009-09-17 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 036/090917/01 perėmė UAB „Litagros prekyba“ reikalavimo teisę į atsakovą. Nurodė, kad laiduotojas G. A. atsako kaip solidarus bendraskolis (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 2 d.).

7Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 30 d. preliminariu sprendimu ieškinį visiškai patenkino. Teismas nustatė, kad ieškinys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais: sutartimis, PVM sąskaitomis-faktūromis, tarpusavio skolų suderinimo aktu. Nustatė, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovai būtų ieškovui sumokėję 140 305,12 Lt skolą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir vadovaudamasi CK 6.63 straipsnio 1 dalimi, 6.76 straipsniu, 6.81 straipsnio 1 dalimi, priteisė skolą, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas solidariai iš atsakovų.

8Atsakovas ŽŪB „Pirmasis ūkis“ pareiškė prieštaravimus dėl teismo 2009 m. lapkričio 30 d. preliminaraus sprendimo ir prašė jį panaikinti, o tuo atveju, jei šis sprendimas būtų nepakeistas ar pakeistas iš dalies, prašė išdėstyti priteistos sumos mokėjimą per 12 mėnesių laikotarpį, mokant po 1/12 dalį. Nurodė, kad Laidavimo sutartyje nėra sąlygos, jog laiduojama už skolininko prievoles su netesybomis. Teigė, kad Laidavimo sutarties sąlyga, pagal kurią laidavimas apima ir reikalavimo teises, kurias gali įgyti kreditorius Šlapaberžės ŽŪB, prieštarauja CK 6.78 straipsnio 1, 2 dalims. Tai reiškia, kad atsakovo G. A. laidavimas negali būti taikomas ieškovo iš UAB „Litagros prekyba“ įgytai reikalavimo teisei į atsakovo ŽŪB „Pirmasis ūkis“ 74 598,014 Lt skolą.

9Teigė, kad ieškovas reikalavimo perleidimo sutartimi iš UAB „Litagros prekyba“ įgijo ne tik reikalavimo teisę į skolą už patiektas prekes, bet ir į 20 047,78 Lt dydžio netesybas, t. y. po 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Jo nuomone, tokio dydžio netesybos yra akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į 2009 m. pieno supirkimo kainas, ieškovas neįrodinėja patirtų nuostolių dydžio, todėl turi būti sumažintos iki 6 proc. dydžio metinių palūkanų (CK 6.258 str. 3 d.).

10Pagrįsdamas prašymą išdėstyti priteistos skolos sumokėjimą, nurodė, kad 95 proc. atsakovo ŽŪB „Pirmasis ūkis“ pajamų gaunama iš pieno pardavimo. Teigia, kad įmonėje yra susiklosčiusi sunki padėtis, antstolis išieško skolas kitiems kreditoriams, todėl jis turėtų galimybę ieškovui priteistą sumą padengti ne iš karto, bet per 12 mėnesių.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. galutiniu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui Šlapaberžės ŽŪB solidariai iš abiejų atsakovų 140 305,12 Lt skolą, iš atsakovo ŽŪB „Pirmasis ūkis“ – 6 proc., o iš atsakovo G. A. – 5 proc. dydžio procesines palūkanas, iš abiejų atsakovų – po 2 388 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – po 13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų ieškovo Šlapaberžės ŽŪB sutartinių reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą dėl 140 305,12 Lt skolos, už kurią solidariai yra atsakingi skolininkas ŽŪB „Pirmasis ūkis“ ir laiduotojas G. A. (CK 6.76 str., 6.81 str. 1 d.).

13Teismas nustatė, kad 2009-04-28 ieškovas Šlapaberžės ŽŪB ir atsakovas ŽŪB „Pirmasis ūkis“ sudarė sutartį Nr. 090428/01 dėl standartinės kokybės daugiamečių žolių siloso, šienainio ir kt. pirkimo, o 2009-04-28 ieškovas bei atsakovas G. A. sudarė laidavimo sutartį Nr. 01/090428/01. Taip pat nustatė, kad 2009-09-17 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 036/090917/01, sudaryta tarp ieškovo ir UAB „Litagros prekyba“, pirmasis perėmė reikalavimo teisę į atsakovo ŽŪB „Pirmasis ūkis“ 74 598,18 Lt skolą, atsiradusią 2008-08-14 sutarties Nr. 359/08.08.0814/01, sudarytos tarp UAB „Litagros prekyba“ ir ŽŪB „Pirmasis ūkis“, pagrindu, įskaitant ir 20 047,78 Lt palūkanas. Atsižvelgdamas į tai, kad minėta 2008-08-14 sutartis nėra nuginčyta, o šios sutarties 8 punkte atsakovas ŽŪB „Pirmasis ūkis“ buvo įsipareigojęs mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, į tai, kad atsakovai yra pripažinę skolą ieškovui, tačiau ilgą laiką įsipareigojimų nevykdė, į tai, kad šalys yra žemės ūkiu besiverčiančios bendrovės, teismas, sprendė, jog sutartinės 0,1 proc. dydžio palūkanos nėra aiškiai per didelės ir neprieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių principams.

14Teismas pakeitė preliminaraus teismo sprendimo dalį dėl 6 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo, nes sprendė, kad iš laiduotojo G. A. turi būti priteistos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

15Teismas netenkino atsakovo ŽŪB „Pirmasis ūkis“ prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nurodęs, kad ieškovas, kaip ir atsakovas, yra nuostolingai dirbanti žemės ūkio bendrovė, o atsakovas G. A. nepateikė įrodymų, iš kurių teismas būtų galėjęs spręsti apie šio atsakovo turtinę padėtį (CPK 284 str.).

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17Apeliaciniu skundu atsakovas G. A. prašo panaikinti galutinio teismo sprendimo dalį dėl 76 398,34 Lt priteisimo solidariai iš abiejų atsakovų ir priimti naują sprendimą, kuriuo priteistos palūkanos būtų sumažintos nuo 19 120,42 Lt iki 3 143,08 Lt, netenkinti reikalavimo dėl 2 727,52 Lt netesybų (baudos) priteisimo, atmesti ieškinio dalį jo atžvilgiu dėl reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovo perimto reikalavimo į 76 398,34 Lt, panaikinti sprendimo dalį, kuria netenkintas prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ir šį prašymą patenkinti. Skundas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis:

  1. Teismas be pagrindo reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovo įgytą teisę į 20 047,78 Lt išieškojimą traktavo kaip teisę į 0,1 proc. dydžio palūkanas, nes minėtas lėšas sudaro: 17 320,26 Lt palūkanos pagal 2008-08-14 sutarties 8 punktą ir 2 727,52 Lt bauda pagal sutarties 6 punktą. Tuo tarpu šioje byloje palūkanos pagal minėtą reikalavimo perleidimo sutartį, skaičiuojant po 0,1 proc. dydžio delspinigius, yra 19 120,42 Lt, t. y. 17 320,26 Lt už laikotarpį iki reikalavimo teisės perleidimo ir 1 800,16 Lt už laikotarpį nuo 2009-09-18 iki 2009-10-20. Dėl to teismas turėjo spręsti, ar 19 120,42 Lt palūkanos yra protingos.
  2. Teismas neįvertino, kad 0,1 proc. dydžio palūkanos sudaro 36,5 proc. metinių palūkanų, todėl jos yra akivaizdžiai per didelės ir nesąžiningos, pažeidžia šalių lygiateisiškumo, protingumo ir teisingumo principus bei sudaro prielaidas priešingai šaliai pasipelnyti. Be to, teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priteistos būtent tokio dydžio palūkanos. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra žemės ūkio bendrovė, kurios pajamas sudaro pieno pardavimas, o 2009 m. pieno supirkimo kainos sumažėjo dvigubai. Nustatyti sąžiningų palūkanų dydį yra teismo diskrecija, todėl minėtos sutartinės palūkanos turėjo būti sumažintos iki 6 procentų dydžio metinių palūkanų, o bendra priteista palūkanų suma turėtų būti 3 143,08 Lt.
  3. Teismas, priteisdamas ieškovui 2008-08-14 sutarties 6 punkte numatytą 2 727,52 Lt baudą, šiurkščiai pažeidė materialiosios teisės normas. Tai yra be pagrindo atsisakė taikyti 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ir be pagrindo minėtos baudos (netesybų) neįskaitė į priteistas palūkanas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p., 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d.).
  4. Teismo išvada, kad jis (atsakovas) neva pripažino visą 140 305,12 Lt skolą, be pagrindo grindžiama tik ieškovo pasirašytu 2009-10-22 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu už laikotarpį nuo 2009-04-30 iki 2009-10-20. Šis vienašalis aktas pats savaime negali sukurti, pakeisti ar panaikinti kitos šalies teisių, įgyjamų tik per savo valdymo organus (CK 2.81 str.).
  5. Teismas neanalizavo ir neįvertino, kad bendraatsakovo G. A. ir Šlapaberžės ŽŪB sudaryta Laidavimo sutartis akivaizdžiai neatitinka CK 6.3, 6.78, 6.159, 6.228 straipsnių tokioms sutartims keliamų reikalavimų, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Tai yra šiuo atveju Laidavimo sutartis buvo parengta ieškovo ekonominio sunkmečio laikotarpiu, ieškovo tiekiamos prekės turėjo esminę reikšmę ŽŪB „Pirmasis ūkis“ veiklai, todėl bendrovės vadovas G. A. be išlygų priėmė visas ieškovo pateiktas sąlygas. Tačiau yra akivaizdu, kad joks protingas verslininkas tokios sutarties laisva valia nesudarytų. Be to, Laidavimo sutartimi yra laiduota už bet kurias skolininko esamas ir būsimas prievoles, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-04-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2007, yra išaiškinęs, kad esminė laidavimo sutarties sąlyga yra laidavimu užtikrintos prievolės nurodymas. Taip pat reikšminga yra tai, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta tuo pat metu ir tikslu užtikrinti ŽŪB „Pirmasis ūkis“ įsipareigojimus pagal pirkimo-pardavimo sutartį, todėl nepatyręs laiduotojas tinkamai nesuprato Laidavimo sutartimi prisiimamų plačių įsipareigojimų, ypač dėl kreditoriaus ateityje perimamų reikalavimų.
  6. Teismas netinkamai vertino reikšmingas aplinkybes, todėl be pagrindo atsisakė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą (CPK 284 str.). Šios aplinkybės yra tokios: 95 proc. pajamų bendrovė gauna už parduotą pieną, 2009 m. pieno supirkimo kainos sumažėjo du kartus, bendrovė turi ir kitų skolininkų, kurių skolos išieškomos tik iš jo pajamų. Byloje esantys antstolių patvarkymai patvirtina, kad bendrovė sistemingai mažina įsipareigojimus kreditoriams, todėl teismo sprendimo šioje byloje vykdymo išdėstymas per 12 mėnesių geriau užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą ir lygiateisiškumą. Be to, ir pats teismas konstatavo, kad priteista suma yra didelė žemės ūkio bendrovei.

18Atsiliepimu ieškovas Šlapaberžės ŽŪB prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime teigiama, kad:

191. Apeliantas be pagrindo teigia, kad sutartinės 0,1 proc. dydžio palūkanos turėjo būti sumažintos iki įstatyminių 6 proc. metinių palūkanų dydžio, nes būtent taip laisva valia sulygo sutarties šalys, pasirašydamos pirkimo-pardavimo sutartį, ir tai yra preziumuojami minimalūs ieškovo nuostoliai. Taigi jam (ieškovui) nereikia įrodinėti, kad jis patyrė tokio dydžio nuostolius (CK 6.261 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005).

202. Apeliantas be pagrindo teigia, kad pagal 2008-08-14 sutarties 6 punkto nuostatą apskaičiuoti 2 727,05 Lt yra bauda (netesybos), kuri turėjo būti įskaičiuota į priteistą palūkanų sumą. Minėtu sutarties punktu šalys, kurios yra privatūs verslo subjektai, laisvai susitarė ne dėl baudos, bet dėl galimybės padidinti prekių kainą, jeigu atsakovas ŽŪB „Pirmasis ūkis“ uždelstų atsiskaityti ilgiau nei 30 dienų. Be to, pats atsakovas neprieštaravo nei dėl prekių kainos padidinimo, nei dėl šio reikalavimo perleidimo. Dėl to teismas teisėtai ir pagrįstai nepaneigė šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

213. Apelianto argumentai dėl Laidavimo sutarties negaliojimo yra nepagrįsti, nes Laidavimo sutartis nėra nuginčyta, jos sąlygos yra aiškios, su jomis apeliantas susipažino prieš pasirašydamas sutartį. Taip pat atsakovas ŽŪB „Pirmasis ūkis“ buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą, nei vienas iš atsakovų tam neprieštaravo, todėl jis reikalavimų perleidimo faktą pagrįstai naudojo prieš atsakovą. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad Laidavimo sutartį sudarė dėl suklydimo, nes jis yra ŽŪB „Pirmasis ūkis“ vadovas, todėl sutarčių sudarymas su verslo subjektais jam nėra nauja. Be to, net jei apeliantas suklydo dėl neapgalvotos rizikos, neapdairumo ar klaidingo įsivaizdavimo, toks neatsargumas nesudaro pagrindo pripažinti Laidavimo sutartį negaliojančia.

224. Apelianto reikalavimas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą yra nesąžiningas ir pažeidžia jo (ieškovo) interesus. Pagal teismų praktiką sprendimo vykdymą galima išdėstyti tik išimtiniais atvejais, kai yra sunki skolininko padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių įvykdyti teismo sprendimą labai sunku. Tuo tarpu apeliantas teismui nepateikė jokių įrodymų apie savo sunkią finansinę padėtį, o ieškovo turtinė padėtis, lyginant ją su atsakovo ŽŪB „Pirmasis ūkis“, yra žymiai sunkesnė (CPK 12, 178 str.). Be to, apelianto nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad iki šiol jis nėra atlikęs jokių dalinių mokėjimų, nors pagrindinės skolos neginčija. Tikėtina, kad šiuo reikalavimu apeliantas sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacinis skundas atmestinas.

25Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str.).

26Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą galutinį sprendimą, teisingai įvertino surinktus įrodymus, nustatė visas šio ginčo išsprendimui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, o taip pat teisingai išaiškino, pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas ir, iš dalies patenkinęs ieškovo Šlapaberžės ŽŪB ieškinį ir priteisęs jam solidariai iš atsakovų skolininko ŽŪB „Pirmasis ūkis“ bei laiduotojo G. A. 140 305,12 Lt skolą ir atitinkamai 6 proc. bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atsakovo apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d.).

27Kaip minėta, nesutikdamas su šiuo teismo sprendimu, apeliantas (laiduotojas) G. A. teigia, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl palūkanų priteisimo pagal UAB „Litagros prekyba“ ir ŽŪB „Pirmasis ūkis“ sutartį Nr. 359/08.08.0814/01, be pagrindo atmetė jo argumentus, kad ieškovo reikalaujamos priteisti sutartinės 0,1 proc. nuo neapmokėtos sumos dydžio palūkanos už kiekvieną atsiskaitymo praleidimo dieną yra akivaizdžiai neproporcingos ir mažintinos, nes sudarydamos 36,5 procento metinių palūkanų, yra 6 kartus didesnės nei CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos 6 proc. dydžio metinės palūkanos. Taip pat nurodo, kad teismas, priteisdamas ieškovui 2 727, 52 Lt baudą pagal tą pačią sutartį, be pagrindo atmetė jo argumentus, jog šios lėšos turėjo būti kvalifikuojamos kaip netesybos (bauda) ir įskaičiuotos į priteistas palūkanas, o patenkinus atsakovo prašymą taikyti sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą, šis reikalavimas turėjo būti atmestas. Teigia, kad teismas be pagrindo atmetė argumentus, jog laidavimo sutartis, kuria jo prisiimta atsakomybė už neapibrėžto dydžio esamas bei būsimas ŽŪB „Pirmasis ūkis“ prievoles ieškovui, sudaryta dėl ekonominio spaudimo, nesupratus šių įsipareigojimų reikšmės, prieštarauja imperatyvioms CK 6.3 straipsnio 6.78 straipsnio 1, 2 dalių nuostatoms, todėl turėjo būti pripažintina negaliojančia. Taip pat laiko, kad nepagrįstai buvo atmestas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

28Teisėjų kolegija sprendžia, kad prieš pradedant nagrinėti apelianto atsakovo G. A. argumentus, tikslinga pažymėti kai kurias faktines bylos aplinkybes, kurios yra svarbios žemiau šioje nutartyje pateikiamoms išvadoms pagrįsti.

29Visų pirma, pažymėtina tai, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis apeliantas laiduotojas G. A. atsakovui ŽŪB „Pirmasis ūkis“ vadovauja nuo 2002 m. ir yra vienasmenis šios bendrovės valdymo organas (valdyba nesudaroma), todėl būtent šis asmuo organizavo bendrovės gamybinę ir komercinę veiklą, tai yra tvarkė bendrovės reikalus narių susirinkimo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka: samdė darbuotojus, sudarė bendrovės sandorius ir kt. Kaip matyti iš šių duomenų, bendrovė buvo numačiusi labai plačią veiklą, tai ir javų, daržovių, vaisių, uogų auginimas, galvijų, arklių auginimas, pašarų gamyba, grūdų, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba, gyvų gyvulių didmeninė prekyba, veterinarinė veikla, etc. Viešoje internetinėje erdvėje skelbiama, kad bendrovė verčiasi gyvulininkyste, o 2010 m. jos apyvarta sudarė iki 1 500 000 Lt (Verslo informacijos portalas). Kaip matyti iš byloje esančių nagrinėjamų sutarčių turinio: tiek ŽŪB „Pirmasis ūkis“ ir UAB „Litagros prekyba“ 2008-08-14 sudarytos prekių pirkimo sutarties Nr. 359/08.08.0814/01, tiek Šlapaberžės ŽŪB ir ŽŪB „Pirmasis ūkis“ 2009-04-28 sudarytos prekių pirkimo sutarties Nr. 090428/01, – atsakovo ŽŪB „Pirmasis ūkis“ vardu jas pasirašė apeliantas G. A.. Teisėjų kolegijos nuomone, šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad turėdamas ilgametę vadovavimo žemės ūkio bendrovei praktiką, organizuodamas ŽŪB „Pirmasis ūkis“ veiklą ir gerai žinodamas jos ūkinę finansinę būklę, planus, teisinius santykius, susiklosčiusius su minimomis bendrovėmis, jis žinojo arba privalėjo žinoti šių sandorių, iš jų ir laidavimo sutarties, sudarymo, prisiimtų sutartinių pareigų esmę bei jų nevykdymo pasekmes, o taip pat bendrovės bei savo asmeninių teisių įgyvendinimo ir gynimo būdus bei tvarką.

30Taigi, priešingai nei teigiama skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo atsakovo ŽŪB „Pirmasis ūkis“ bei paties G. A. traktuoti kaip silpnesniąją sandorių šalį, o šių sutarčių nuostatas, reglamentuojančias sutartinę atsakomybę, – kaip išgautas taikant ekonominį spaudimą, nesąžiningas, prieštaraujančias imperatyvių CK normų reikalavimams ir negaliojančias (CPK 185 str., CK 1.78 str.). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą, turi pagrindą teigti, kad sandorio šalies klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas, jeigu toks buvo, negali būti pagrindu laikyti sandorį negaliojančiu (CK 1.90 str. 5 d.). Pažymėtina ir tai, kad pagal bylos medžiagą ieškovas Šlapaberžės ŽŪB 2009-09-17 raštu atsakovui ŽŪB „Pirmasis ūkis“ pranešė apie reikalavimo teisių perleidimą, nurodydamas perleidžiamo reikalavimo apimtį bei pagrindą (30 b. l.), tačiau, kaip minėta, byloje nagrinėjami sandoriai (atskiros sąlygos) nėra nuginčyti, o pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nėra nagrinėjama bylų dėl jų pripažinimo negaliojančiais.

31Antra, pirmiau buvo nurodyta, kad ši byla yra nagrinėjama nuo 2009 m., tarp šalių iš esmės nėra ginčo, jog atsakovas ŽŪB „Pirmasis ūkis“ neatsiskaitė už nupirktas prekes nei su UAB ,,Litagros prekyba“, nei su ieškovu Šlapaberžės ŽŪB, tačiau byloje nėra duomenų, kad nagrinėjant šį ginčą, kilusį iš esmės dėl palūkanų dydžio bei laiduotojo atsakomybės, skola būtų sumokėta, nors, kaip minėta, viešoje erdvėje atsakovas ŽŪB „Pirmasis ūkis“ skelbėsi, jog jo apyvarta siekė net iki 1 500 000 Lt, o savo prašyme teismui dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tvirtino, kad sistemingai dengia 2008-2009 m. susidariusias skolas. Taigi turint omenyje apelianto, kaip šios bendrovės vadovo įgaliojimų apimtį, šios aplinkybės leidžia spręsti būtent apie atsakovų nesąžiningumą (CPK 185 str., CK 6.38 str.).

32Išnagrinėjusi atsakovo G. A. apeliacinio skundo argumentus, susijusius su 2 727, 52 Lt priteisimu, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo ŽŪB „Pirmasis ūkis“ ir UAB „Litagros prekyba“ 2008-08-14 sudarytos sutarties Nr. 359/08.08.0814/01 6 punkte buvo susitarta „šalys aiškiai susitaria“, jog prekių kaina yra nustatoma su sąlyga, jeigu pirkėjas tinkamai vykdys savo prievoles, o pirkėjui vengiant atsiskaityti daugiau kaip 30 dienų, pardavėjui suteikiama teisė vienašaliai padidinti prekių kainą 5 proc. Atskirai – sutarties 8 punkte šalys nustatė, kad pirkėjas, praleidęs terminą atsiskaityti, mokės 0,1 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną uždelstą dieną. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant aiškioms sutarties sąlygoms, nėra pagrindo spręsti, jog prekių kainos padidinimas 5 proc. laikytinas netesybomis pagal sutartį (CK 6.193 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008).

33Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius dėl teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo palūkanų priteisimo klausimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šiuo klausimu yra ne kartą pažymėjęs dvejopą palūkanų paskirtį, nurodęs, jog šios lėšos gali būti atlyginimu, kurį skolininkas privalo mokėti už naudojimąsi svetimais pinigais, o taip pat, kad palūkanos gali atlikti kompensavimo funkciją, kai jos skirtos atlyginti minimaliems nuostoliams, kurių atsiradimą kreditoriui šalys ar įstatymas preziumuoja. Tokias palūkanas, vadinamas procesinėmis, moka skolininkas, kurio atžvilgiu pareikštus reikalavimus teismas patenkina (CK 6.37 str. 2 d.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos teisėjų 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Kaip minėta, tarp atsakovo ŽŪB „Pirmasis ūkis“ ir UAB „Litagros prekyba“ 2008-08-14 sudarytos sutarties Nr. 359/08.08.0814/01 8 punkte sandorio šalys sulygo, kad pirkėjas, praleidęs terminą atsiskaityti, mokės 0,1 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną uždelstą dieną. Todėl teismas iš esmės teisingai šias palūkanas traktavo kaip skolininko mokestį už naudojimąsi svetimais pinigais ir tenkino šį ieškovo reikalavimą. Atsižvelgdama į pirmiau nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad apelianto argumentai, jog šios palūkanos traktuotinos kaip procesinės, yra nepagrįsti. Teiginiai dėl šių sutartinių palūkanų dydžio, taip pat nesuteikia pagrindo tenkinti skundą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad sutartyje šalių sulygtas palūkanų dydis pats savaime negali būti laikomas neteisėtu ir nepagrįstu (CK 6.156 str.), o vienoje iš savo nutarčių nagrinėjamu klausimu, tai yra 2010 m. lapkričio 23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010, nurodė, jog teismas kilusį ginčą dėl netesybų dydžio išnagrinėja vadovaudamasis įstatymu, atsižvelgdamas į visas reikšmingas bylos aplinkybes, siekdamas nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Tuo tarpu šios bylos aplinkybės leidžia spręsti, kad būtent atsakovo veiksmai traktuotini kaip pažeidžiantys sutarties šalių interesų pusiausvyrą (CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pagal bylos duomenis atsakovai iš esmės pripažino neatsiskaitę pagal minimus sandorius, tačiau savo įsipareigojimų (jų dalies) neįvykdė nei iki ieškinio pareiškimo, nei vėliau, abi šalys yra žemės ūkiu besiverčiančios bendrovės, kurių finansinė padėtis priklauso ir nuo sąžiningo tarpusavio prievolių įvykdymo, todėl laikė, kad atsakovų reikalavimas, jog vietoje nurodytų sutartinių palūkanų būtų priteistos įstatyme numatytos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, nepagrįstas (CK 6.261 str., CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005).

34Apeliantas taip pat teigia, kad nepagrįstai buvo atmestas atsakovų prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui. Pagrįsdamas tokį sprendimą šiuo klausimu teismas nurodė, jog atsižvelgia į abiejų šalių turtinę padėtį, kad ieškovas, kuris taip pat yra žemės ūkio bendrovė, dirba nuostolingai, kad atsakovas ilgą laiką vengia atsiskaityti. Kaip žinoma, pagal CPK 284 straipsnį teismas turi tokią teisę, tačiau taikant šią išimtinę proceso priemonę yra svarbu nepažeisti civilinių teisinių santykių šalių lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir kt. principų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus, sprendžia, kad šios priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų neteisingas ir neteisėtas, nes atsakovai, tarp jų ir apeliantas, yra nesąžiningi, iš viso nesistengia mažinti įsiskolinimo (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija laiko, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi atidėjo atsakovo privalomo mokėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki šio skundo išnagrinėjimo, nurodęs, kad atsižvelgiama jo turtinę padėtį, taip pat neduoda pagrindo taikyti CPK 284 straipsnio nuostatas. Kaip žinia, žyminio mokesčio sumokėjimas siejamas su prievole valstybei, tuo tarpu teismo sprendimo vykdymo išdėstymas liečia dviejų privačių asmenų tarpusavio santykius, gi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai, iš jų ir apeliantas, ginčo teisiniuose santykiuose buvo nesąžiningi. Pažymėtina tai, kad nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovai taip pat nesąžiningai naudojosi savo teisėmis, ne tik kad nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, bet nesidomėjo šia byla (CPK 7 str., 42 str. 5 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad nežiūrint to, jog teismo korespondencija buvo siunčiama atsakovų nurodytu adresu, buvo atsisakoma priimti įreikiamą siuntą, ar ji buvo grąžinama siuntėjui, kaip neatsiimta (97, 98 b. l.).

35Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovo laiduotojo G. A. apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo spręsti, kad teismas, iš esmės patenkindamas Šlapaberžės ŽŪB ieškinį, jo, kaip solidaraus bendraskolio, atžvilgiu, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

36Kaip žinoma, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovo G. A. apeliacinis skundas yra atmestas, ieškovas yra pareiškęs prašymą priteisti 2 193,13Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (189-193 b. l.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 98 straipsnio nuostatomis, o taip pat atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 ir 8.11 punktuose nustatytus kriterijus, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, iš atsakovo G. A. ieškovui Šlapaberžės ŽŪB priteisia 1 400 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Valstybei iš atsakovo priteisiama 2 292 Lt žyminio mokesčio, kurio mokėjimas jam buvo atidėtas (175 b. l.).

37Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti iš atsakovo G. A. (asmens kodas ( - ) ieškovui Kėdainių rajono Šlapaberžės žemės ūkio bendrovei (juridinio asmens kodas 161290398) 1 400 Lt (vienas tūkstantis keturi šimtai litų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

40Priteisti iš ieškovo G. A. (asmens kodas asmens kodas ( - ) valstybei 2 292 Lt žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas Kėdainių rajono Šlapaberžės žemės ūkio bendrovė (toliau... 6. Nurodė, kad tarp Šlapaberžės ŽŪB ir ŽŪB „Pirmasis ūkis“ 2009-04-28... 7. Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 30 d. preliminariu sprendimu... 8. Atsakovas ŽŪB „Pirmasis ūkis“ pareiškė prieštaravimus dėl teismo... 9. Teigė, kad ieškovas reikalavimo perleidimo sutartimi iš UAB „Litagros... 10. Pagrįsdamas prašymą išdėstyti priteistos skolos sumokėjimą, nurodė, kad... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. galutiniu sprendimu ieškinį... 13. Teismas nustatė, kad 2009-04-28 ieškovas Šlapaberžės ŽŪB ir atsakovas... 14. Teismas pakeitė preliminaraus teismo sprendimo dalį dėl 6 proc. dydžio... 15. Teismas netenkino atsakovo ŽŪB „Pirmasis ūkis“ prašymo dėl sprendimo... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. Apeliaciniu skundu atsakovas G. A. prašo panaikinti galutinio teismo sprendimo... 18. Atsiliepimu ieškovas Šlapaberžės ŽŪB prašo skundą atmesti, o teismo... 19. 1. Apeliantas be pagrindo teigia, kad sutartinės 0,1 proc. dydžio palūkanos... 20. 2. Apeliantas be pagrindo teigia, kad pagal 2008-08-14 sutarties 6 punkto... 21. 3. Apelianto argumentai dėl Laidavimo sutarties negaliojimo yra nepagrįsti,... 22. 4. Apelianto reikalavimas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą yra... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Apeliacinis skundas atmestinas.... 25. Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų... 26. Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais... 27. Kaip minėta, nesutikdamas su šiuo teismo sprendimu, apeliantas (laiduotojas)... 28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prieš pradedant nagrinėti apelianto... 29. Visų pirma, pažymėtina tai, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis... 30. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo... 31. Antra, pirmiau buvo nurodyta, kad ši byla yra nagrinėjama nuo 2009 m., tarp... 32. Išnagrinėjusi atsakovo G. A. apeliacinio skundo argumentus, susijusius su 2... 33. Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius dėl teismo sprendimo... 34. Apeliantas taip pat teigia, kad nepagrįstai buvo atmestas atsakovų prašymas... 35. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovo... 36. Kaip žinoma, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies... 37. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. galutinį sprendimą palikti... 39. Priteisti iš atsakovo G. A. (asmens kodas ( - ) ieškovui Kėdainių rajono... 40. Priteisti iš ieškovo G. A. (asmens kodas asmens kodas ( - ) valstybei 2 292...