Byla 3K-3-183/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Juozo Šerkšno (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „Kriptonika“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2006 m. birželio 27 d. ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 2 d. nutarčių peržiūrėjimo civilinėje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) UAB „Penki kontinentai“ prašymą dėl įkeisto nekilnojamojo daikto perdavimo ir turto administravimo nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas (kreditorius) UAB „Penki kontinentai“ teismo prašė įkeistą turtą, t. y. 1594,09 kv.m ploto administracines patalpas, esančias Vilniuje, Kalvarijų g. 143 perduoti administruoti kreditoriui UAB „Penki kontinentai“, nustatant visišką turto administravimą.

5Pareiškėjas nurodė, kad 2003 m. rugpjūčio 1 d. šiam nekilnojamajam turtui, kurio savininkas ir skolininkas yra UAB „Kriptonika“, kreditorius – AB SEB Vilniaus bankas, įregistruota hipoteka, kuria užtikrintos prievolės dydis – 1 350 000 Lt. Minėtos hipotekos pakeitimas įregistruotas 2005 m. lapkričio 17 d., nes iš prievolės pasitraukė AB SEB Vilniaus bankas ir įstojo UAB „Penki kontinentai“, perimdama visas kreditoriaus teises. 2004 m. gruodžio 10 d. nurodytas įkeičiamas nekilnojamasis daiktas pakartotinai įkeistas kreditoriui, skolininkas ir įkeičiamo daikto savininkas – UAB „Kriptonika“, kreditorius – AB SEB Vilniaus bankas, hipoteka užtikrintos prievolės dydis – 6 000 000 Lt. 2005 m. lapkričio 17 d. įregistruotas šios hipotekos pakeitimas, nes iš prievolės pasitraukė AB SEB Vilniaus bankas ir įstojo UAB „Penki kontinentai“, perimdama visas kreditoriaus teises.

6Kreditorius 2006 m. balandžio 25 d. hipotekos skyriaus teisėjui pateikė pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš daiktų, įkeistų pagal hipotekos taisykles. Hipotekos skyriaus teisėjas 2006 m. balandžio 28 d. nutartimi, be kita ko, nutarė įspėti skolininką UAB „Kriptonika“, jog negrąžinus skolos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti.

72006 m. balandžio 27 d. hipotekos skyriaus teisėjas gavo pareiškėjo 2006 m. balandžio 26 d. prašymą, remiantis CPK 7 straipsniu, 117 straipsnio 1 dalimi, įspėti skolininką per antstolį.

82006 m. gegužės 12 d. hipotekos skyriaus teisėjas gavo kreditoriaus prašymą, vadovaujantis CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka apie hipotekos skyriaus teisėjo 2006 m. balandžio 28 d. nutartyje esantį įspėjimą pranešti skolininkui viešo paskelbimo būdu, nes nei bendrovės veiklos vykdymo vietoje (P. Vileišio g. 18, Vilnius), nei buveinės vietoje (Kalvarijų g. 143, Vilnius) antstoliui nepavyko įteikti įspėjimo.

9Hipotekos skyriaus teisėjas 2006 m. gegužės 15 d. nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą dėl leidimo paskelbti UAB „Kriptonika“ apie įspėjimą spaudoje, konstatuodamas, kad bendrovės buvimo vieta tapo nežinoma. Skelbimai apie hipotekos skyriaus teisėjo 2006 m. balandžio 28 d. nutartį buvo paskelbti 2006 m. gegužės 19 d. dienraštyje „Vilniaus žinios“ ir 2006 m. gegužės 19 d. laikraštyje „Lietuvos aidas“.

10Kreditorius pakartotinai kreipėsi su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš daiktų, įkeistų pagal hipotekos taisykles. Kreipimosi dienai UAB „Kriptonika“ įsiskolinimas sudaro 2 336 465,50 Lt, metinės palūkanos pagal ilgalaikę kreditavimo sutartį Nr. 1760307121277-05 ir laidavimo sutartį Nr. L-17031281-05 sudaro 21 866,25 Lt, pagal ilgalaikę kreditavimo sutartį Nr. 1760407121769-05 ir laidavimo sutartį Nr. L-17041806-05 – 76 071,60 Lt, bendra skolos suma – 2 434 402,90 Lt.

11Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

12Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismo hipotekos skyrius 2006 m. birželio 27 d. nutartimi perdavė nekilnojamąjį daiktą – 1594,09 kv.m ploto administracines patalpas, esančias Vilniuje, Kalvarijų g. 143, nuosavybės teise priklausančias UAB „Kriptonika“ administruoti kreditoriui UAB „Penki kontinentai“ CK 4 knygos XIV skyriaus nustatyta tvarka, nustatydamas visišką turto administravimą.

13Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 2 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2006 m. birželio 27 d. nutartį paliko nepakeistą.

14Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagal CK 4.192 straipsnio 1 dalies prasmę teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą kreditoriui atsiranda tada, kai per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimo. Įstatymo prasme kreditoriui siekiant pradėti administruoti įkeistą daiktą yra termino, nustatyto skolininkui įvykdyti savo prievolę kreditoriui, pabaiga, išskyrus atvejus, kai hipotekos kreditorius įgyja teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą (CK 4.196 straipsnis). Vienas tokių atvejų yra nustatytas CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punkte – kai pradėta skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedūra. Kolegijos sprendimu, bylos duomenys tvirtina, kad tokia procedūra UAB „Kriptonika“ yra pradėta Vilniaus apygardos teisme, todėl atmestinas apelianto UAB „Kriptonika“ argumentas, kad pareiškėjui hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo terminas nėra pasibaigęs ir pareiškėjo teisė reikalauti skolos ir palūkanų atsiradusi ir negali būti įgyvendinama.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu UAB „Kriptonika“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2006 m. birželio 27 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Penki kontinentai“ pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti. Kasatorius nurodo šiuos argumentus:

171. Tuomet, jei hipotekos kreditoriaus prašymą hipotekos teisėjas pripažįsta pagrįstu, įkeistas skolininko daiktas turi būti areštuojamas ir apie tai turi būti įspėjamas įkeisto daikto savininkas (CK 4.192 straipsnio 2 dalis). Analogiška hipotekos kreditoriaus teisė nustatyta CPK 558 straipsnio 1 dalyje. Šioje teisės normoje ne tik nustatyta hipotekos teisėjo pareiga raštu įspėti skolininką ir įkeisto daikto savininką, bet ir įtvirtinta pareiga įspėjimą įteikti CPK I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka. Tinkamas skolininko įspėjimas apie įkeisto daikto areštą yra jo teisių ir pagrįstų interesų apsaugos garantija.

18Skolininkas (kasatorius) įspėtas viešo paskelbimo spaudoje būdu, konstatavus, kad juridinio asmens faktinė buvimo vieta yra nežinoma. Kasatoriaus teigimu, CPK 130 straipsnyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas ex lege yra ir gali būti naudojamas tik išimtiniais atvejais, esant CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms ir kai kitais dokumentų įteikimo būdais įteikti dokumentų adresatui nėra galimybės.

19Tais atvejais, kai procesiniai dokumentai įteikiami juridiniam asmeniui per antstolį, antstoliui, įteikiant procesinius dokumentus juridiniam asmeniui, įteikimą taip pat privalu vykdyti laikantis visų CPK 122 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 2-4 dalyse nustatytų reikalavimų ir tik tuo atveju, jeigu įteikti dokumentų nėra galimybės CPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytoje įteikimo vietoje nei juridinio asmens vadovui, valdymo organui, raštinės darbuotojui ar kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui, nei juridinio asmens vadovui ir valdymo organams, kaip fiziniams asmenims, ar jų pilnamečiams šeimos nariams (CPK 123 straipsnio 3 dalis), atsirastų pagrindas spręsti, kad adresato juridinio asmens faktinė buvimo vieta yra nežinoma.

20Teismas teisingai sprendė, kad vadovaujantis CPK 117 straipsnio 1 dalimi galima įteikti procesinius dokumentus per antstolius, tačiau kasatoriaus teigimu, pagal šios teisinės normos prasmę, įprastas (pagrindinis) procesinių dokumentų įteikimo būdas yra teismo procesinių dokumentų įteikimas teismui juos išsiunčiant adresatui (gavėjui) registruotu paštu. Būtent šį procesinių dokumentų įteikimo būdą teismas gali ir turi naudoti tol, kol neatsiranda būtinybė taikyti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą – įteikimą per antstolį. Byloje nėra duomenų, kad hipotekos skyriaus teisėjo 2006 m. balandžio 28 d. nutartis kasatoriui buvo siunčiama registruotu paštu, dėl to darytina išvada, kad teismas, nesiimdamas CPK 117 straipsnyje įtvirtinto įprastinio procesinių dokumentų įteikimo būdo, pažeidė jam tenkančią pareigą įspėti kasatorių.

21Pagal CPK 130 straipsnio 1 dalies prasmę procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra galimas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės paskirti kuratoriaus. Hipotekos skyriaus teisėjui 2006 m. gegužės 15 d. nutartimi nebuvo jokio pagrindo nutarti dėl įspėjimo kasatoriui paskelbimo viešo paskelbimo būdu, nes nebuvo CPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos būtinosios sąlygos dėl kuratoriaus paskyrimo negalimumo.

222. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas kasatoriaus atskirąjį skundą, pažymėjo, kad pagal CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punktą hipotekos kreditorius įgyja teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą, kai yra pradėta skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedūra. Teisėjų kolegija sprendė, kad bylos duomenys patvirtina, kad tokia procedūra kasatoriaus atžvilgiu yra pradėta Vilniaus apygardos teisme. Kasatoriaus nuomone, priešingai, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad skundžiamų teismų procesinių sprendimų priėmimo metu būtų egzistavusi kuri nors iš CK 4.196 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, įskaitant ir šios dalies 3 punkte nurodytą aplinkybę. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo kasatoriui įsiteisėjimo faktą. Nesant jokio teisinio pagrindo hipotekos kreditoriui reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą (CK 4.196 straipsnis), hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teisę kreiptis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo ar teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo tik tuo atveju, jeigu skolininkas yra praleidęs hipotekos lakšte nustatytą prievolės įvykdymo terminą (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, CPK 558 straipsnio 1 dalis).

233. Hipoteka yra papildoma akcesorinė prievolė, kuriai būdingas pirmumas prieš kitus kreditorius ir sekimas paskui nekilnojamąjį daiktą ir kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Atsižvelgdamas į tai, hipotekos teisėjas, gavęs pareiškėjo (pakartotinį) prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, turi patikrinti, ar pareiškėjas turi teisę kreiptis CPK 558 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. ar pareiškėjas yra kreditorius. Taigi teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylą, turi būti aktyvus, reikalauti, kad dalyvaujantis byloje asmuo pateiktų papildomų įrodymų, reikšmingų sprendžiant konkretų nagrinėtiną klausimą. Pareiškėjui pateikus pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, gali būti pradėtos įkeisto daikto realizavimo arba administravimo procedūros (CPK 558 straipsnio 2 dalis), kurias atlikus įkeisto daikto savininkas gali visiškai netekti nuosavybės teisės į įkeistą daiktą, o klaidos atveju gali atsirasti sunkūs padariniai.

24Atsiliepimu į kasacinį skundą kreditorius (pareiškėjas) UAB „Penki kontinentai“ prašo jį palikti nenagrinėtu. Pareiškėjas nurodo, kad kasacinis skundas pasirašytas UAB „Kriptonika“ direktoriaus A. Sviridovo 2006 m. gruodžio 22 d., tuo tarpu įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 6 d. nutartimi yra nustatyta, kad UAB „Kriptonika“ administracijos vadovas Anderjus Sviridovas veikia tik kartu su UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos. Kasacinio skundo pateikimo klausimo A. Sviridovas su UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos nederino, šios bendrovės pritarimo negavo, todėl kasacinis skundas pasirašytas ir pateiktas įgaliojimų neturinčio asmens. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtu.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

27Pagal 2003 m. liepos 30 d. ilgalaikę kreditavimo sutartį Nr. 1760307121277-05 AB Vilniaus bankas suteikė kredito gavėjui UAB „Kriptonika“ 1 350 000 Lt ilgalaikį kreditą, o pagal 2004 m. rugpjūčio 24 d. ilgalaikę kreditavimo sutartį Nr. 1760407121769-05 – 6 000 000 Lt ilgalaikį kreditą. UAB „Kriptonika“ užtikrindama suteiktų kreditų grąžinimą įkeitė AB Vilniaus bankui administracines patalpas, esančias Vilniuje, Kalvarijų g. 143 pagal 2003 m. liepos 29 d. ir 2004 m. gruodžio 7 d. išduotus hipotekos lakštus. Taip pat nustatyta, kad kredito su palūkanomis ir netesybomis grąžinimas buvo užtikrintas UAB „Penki kontinentai“ 2003 m. liepos 30 d. laidavimo sutartimi Nr. L-17031281-05 ir 2004 m. rugpjūčio 26 d. laidavimo sutartimi Nr. L-17041806-05. Nagrinėjamoje byloje kreditorius UAB „Penki kontinentai“ teismo prašė išieškoti UAB „Kriptonika“ skolą iš daiktų, įkeistų pagal hipotekos taisykles.

28V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29Atsiliepimu į kasacinį skundą UAB „Penki kontinentai“, vadovaudamasi Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 6 d. nutartimi teigia, kad kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtu, nes jį pasirašęs administracijos vadovas Anderjus Sviridovas tokių įgaliojimų neturėjo. Teisėjų kolegija su šiais kreditoriaus argumentais nesutinka.

30Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustatant, kad administracijos vadovas Andrejus Sviridovas gali veikti tik kartu su UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos. Šių priemonių tikslas – užkirsti kelią galimai žalai atsirasti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisė kreiptis į teismą yra kiekvienam asmeniui garantuojama konstitucinė teisė, todėl teismai, nei galiojantys įstatymai negali šios teisės riboti. Konstitucija turi viršenybę kiekvieno įstatymo, ar teismo sprendimo atžvilgiu. Pažymėtina, kad kreditoriaus nurodytoje Vilniaus apygardos 2006 m. gruodžio 6 d. nutartyje nėra nuspręsta dėl teisės kreiptis į teismą ribojimo, todėl darytina išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos tik ūkinėje veikloje. CPK 5 straipsnio 1 dalyje taip pat yra nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl teisminės pažeistų teisių gynybos turi teisę kiekvienas suinteresuotas asmuo, turintis pagrindą manyti esant pažeistoms jo teisėms arba teisėtiems interesams. Juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus jiems suteiktas teises ir pareigas (CPK 55 straipsnio 1 dalis, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnis). UAB „Kriptonika“ įstatų 5.28 punkte nustatyta, kad bendrovės administracijos vadovas atstovauja bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis ir teisme bei arbitraže, taigi bendrovės administracijos vadovui, kaip bendrovės generaliniam įgaliotiniui, nėra reikalingas specialus įgaliojimas. Šios procesinės teisės veikti įmonės vadovui vienasmeniškai, kaip tinkamam įmonės atstovui teisme UAB „Penki kontinentai“ nurodytais argumentais poveikio neturi. UAB „Kriptonika“ vardu kasacinį skundą pasirašęs šios bendrovės direktorius A. Sviridovas teisėtai naudojasi administracijos vadovo ir vieno iš dviejų bendrovės akcininkų teismine gynyba. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad kasacinis skundas paduotas neturėjusio tam teisės asmens.

31Kasatoriaus teigimu CPK 130 straipsnyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas viešo paskelbimo būdu gali būti naudojamas tik išimtiniais šio straipsnio 1 dalyje esantiems atvejais. Kasatorius taip pat nurodo, kad teismas privalėjo naudoti dokumentų įteikimo būdą siunčiant registruotu laišku ir tik po to, atsiradus būtinybei, įteikti procesinius dokumentus per antstolį. Su šiais kasacinio skundo argumentais teisėjų kolegija taip pat nesutinka.

32CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotu paštu, per antstolius, kurjerius, kitais CPK nustatytais būdais. Analizuojant minėtą teisės normą, akivaizdu, kad įstatymas nenurodo vieno prioritetinio procesinių dokumentų įteikimo būdo, bet leidžia teismui pasirinkti jo sprendimu vieną labiausiai efektyvų dokumentų įteikimo būdą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo prerogatyva yra spręsti koks konkretus procesinių dokumentų įteikimo būdas naudotinas kiekvienu konkrečiu atveju. Tuo įstatymo leidėjas leidžia užtikrinti, kad civilinės bylos nagrinėjimas nebus vilkinamas dėl šalies neatvykimo į teismo posėdį.

33Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai priimdami procesinius sprendimus akcentavo tik formaliąją bylos pusę, analizuodami procesinio teismo sprendimo įteikimo būdą ir tvarką, jų atitikimą Civilinio proceso kodekso normoms, tačiau visiškai nesigilino į bylos esmę ir jos neatskleidė (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

34Laiduotojas UAB „Penki kontinentai“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko daiktų, įkeistų pagal hipotekos taisykles. Teismai jo prašymą tenkino perduodami administruoti laiduotojui UAB „Penki kontinentai“ skolininko UAB „Kriptonika“ administracines patalpas, esančias Vilniuje, Kalvarijų g. 143 nustatant visišką šio turto administravimą.

35Hipotekos teisėja, areštuodama įkeistą nekilnojamąjį daiktą – 1594,09 kv. m ploto administracines patalpas, esančias Vilniuje, Kalvarijų g. 143, nuosavybės teise priklausančias UAB „Kriptonika“ motyvavo tuo, kad laiduotojas, vykdydamas Banko nurodymus UAB „Kriptonika“ įsiskolinimą Bankui apmokėjo ir įgijo reikalavimo teisę į UAB „Kriptonika“. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su hipotekos teisėjos nutartimi motyvavo, kad pagal CK 4.192 straipsnio 1 dalies prasmę teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą kreditoriui atsiranda tada, kai per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimo, o šiuo konkrečiu atveju pradėta skolininko ir įkeisto daikto savininko bankroto procedūra, todėl kreditorius įgijo teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą (CK 4.196 straipsnis). Teisėjų kolegija su tokiomis teismų išvadomis nesutinka.

36Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Penki kontinentai“ bankinės technologijos yra UAB „Kriptonika“ akcininkas ir laiduotojas (b. l. 20, 95, 96, 106, 107). Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlygį ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys prievolės ar jos dalies. Esminė laidavimo sutarties sąlyga yra laidavimu užtikrintos prievolės nurodymas, kreditoriaus ir laiduotojo nurodymas. Pasibaigus pagrindinei prievolei baigiasi ir laidavimas. CK 6.80 straipsnyje reglamentuojami kreditoriaus ir laiduotojo santykiai. Pagal šio įstatymo nuostatas kreditorius pirmiausiai turi pareikalauti, kad prievolę įvykdytų pagrindinis skolininkas. Laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius skolą pirmiausiai išieškotų iš konkretaus skolininko turto. Hipotekos reikalavimą AB SEB „Vilniaus bankas“ 2005 m. lapkričio 16 d. perleido UAB „Penki kontinentai“ (b. l. 73), tačiau teismai nagrinėję šį ginčą neatkreipė dėmesio į tai, kad laiduotojas negali tapti hipotekos turėtoju (CK 6.101 straipsnio 1 dalis) ir kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės (CK 6.101 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Kriptonika“ 2006 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus apygardos teisme pareiškė ieškinį AB SEB „Vilniaus bankas“ ir UAB „Penki kontinentai“ dėl neteisėto kredito išmokėjimo sustabdymo ir vienašalio kreditavimo sutarčių nutraukimo, banko paslapties neteisėto atskleidimo ir žalos, atsiradusios atskleidus banko paslaptį priteisimo, trečiojo asmens prievolės už pagrindinį skolininką įvykdymo ir hipotekos (įkeitimo) lakštų indosamentų (hipotekos reikalavimo perleidimo) pripažinimo neteisėtais. Taigi apeliacinės instancijos teismui buvo žinoma, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2006 m. birželio 27 d. nutartis apskųsta apeliacine tvarka ir kad UAB „Kriptonika“ ginčija hipotekos reikalavimo perleidimą, todėl neišnagrinėjus pareikšto ieškinio, teismui nebuvo pagrindo perduoti laiduotojui UAB „Kriptonika“ įkeistą nekilnojamąjį daiktą nustatant visišką administravimą.

37Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė materialinės teisės normas, t. y. CK 6.76, 6.80 straipsnius, 6.101straipsnio 1, 5 dalis, ir šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui, todėl teismų nutartys negali būti paliktos galioti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinis teismas, vadovaudamasis CPK 359 straipsnio 4 punktu priima naują sprendimą.

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 370 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

39Panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2006 m. birželio 27 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

40Pareiškėjo UAB „Penki kontinentai“ prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto UAB „Kriptonika“ daikto – administracinių patalpų, esančių Vilniuje, Kalvarijų g. 143, nustatant visišką šio turto administravimą, atmesti.

41Apie nutarties paskelbimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.