Byla A-438-735-13
Dėl žalos priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Snieginos transportas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Snieginos transportas“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl žalos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Šiaulių apygardos administraciniam teismui pareiškėjas UAB „Snieginos transportas“ pateikė skundą, kuriuo prašo iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės priteisti pareiškėjo UAB „Snieginos transportas“ patirtą turtinę žalą – 30 790,77 Lt bei bylinėjimosi išlaidas.

5Pareiškėjas skunde bei pareiškėjo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjui UAB „Snieginos transportas“ (toliau – pareiškėjas) nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Šiauliuose (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjas, detaliojo plano organizatorė 2010 m. liepos 22 d. sudarė „Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo“ sutartį Nr. SŽ-702-(TP), gavo planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentui rengti, turėdama konkretų komercinį interesą detaliuoju planu suskirstyti Žemės sklypą į mažesnius sklypus ir naudingomis sąlygomis parduoti Žemės sklypą. 2010 m. lapkričio 2 d. pareiškėjas su R. M. individualia įmone sudarė Projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 10/11-02/p dėl Žemės sklypo detaliojo plano parengimo. Atlikusi detaliojo plano rengimo ir suderinimo darbus, numatytus teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, kreipėsi dėl detaliojo plano patikrinimo. 2011 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius surašė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-1526-(19.4), kuriuo patvirtinta, jog Žemės sklypo detaliojo plano projektas atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir pateikė siūlymą tvirtinti detalųjį planą Šiaulių miesto savivaldybės taryboje. 2011 m. liepos 27 d. pareiškėjas Šiaulių miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą patvirtinti Žemės sklypo detalųjį planą.

6Pareiškėjas taip pat nurodė, jog Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto 2011 m. rugpjūčio 22 d. posėdžio metu svarstytas Žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo klausimas. Posėdžio metu nuspręsta siūlyti atidėti sprendimo projekto svarstymą ir rekomenduoti Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjai organizuoti papildomą detaliojo plano aptarimą su Pabalių bendruomene. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 25 d. posėdžio metu svarstytas posėdžio darbotvarkės tvirtinimas. Atsižvelgiant į siūlymą atidėti 33 darbotvarkės klausimą dėl Žemės sklypo detaliojo plano tvirtinimo, nuspręsta šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. posėdžio metu 25 darbotvarkės klausimu svarstytas Žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimas. Sprendimas nebuvo priimtas, kadangi nebuvo balsų daugumos. Šiaulių miesto savivaldybės merui paprašius nurodyti motyvus, kodėl netvirtinamas detalusis planas – jokie motyvuoti argumentai nebuvo pateikti. Šiaulių miesto savivaldybės tarybai nepatvirtinus Žemės sklypo detaliojo plano bei nepateikus motyvuoto atsakymo dėl detaliojo plano netvirtinimo, pareiškėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalimi, kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos su prašymu patvirtinti detalųjį planą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011 m. lapkričio 10 d. priėmė potvarkį Nr. TT-4, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 825 patvirtintu Detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina, tvarkos aprašu, patvirtino Žemės sklypo detalųjį planą.

7Pareiškėjo vertinimu, savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą Šiaulių miesto savivaldybės taryba per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos privalėjo patvirtinti Žemės sklypo detalųjį planą arba priimti sprendimą netvirtinti detaliojo plano ir detaliojo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą dėl minėtojo detaliojo plano netvirtinimo. 2011 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Miesto ūkio ir plėtros komiteto siūlymu, išbraukė Žemės sklypo detalaus plano svarstymą iš darbotvarkės, kadangi komitetas siūlė organizuoti papildomą detalaus plano svarstymą. Tačiau toks motyvas nelaikytinas reikšmingu argumentu, kadangi Miesto ūkio ir plėtros komiteto siūlymas ir/ar (ne)pritarimas yra rekomendacinio pobūdžio, be to, tokia Šiaulių miesto savivaldybės teisė atidėti detaliojo plano svarstymo procedūrą nėra numatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme. 2011 m. rugsėjo 29 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu sprendimas dėl Žemės sklypo detaliojo plano tvirtinimo arba netvirtinimo nebuvo priimtas nesurinkus posėdyje dalyvavusių tarybos narių balsų daugumos. Šiaulių miesto savivaldybės taryba neteisėtai, pažeisdama Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nepriėmė sprendimo dėl pareiškėjo parengto Žemės sklypo detaliojo plano bei nepateikė motyvuotų argumentų, kodėl tai nėra padaryta.

8Pareiškėjas akcentavo, jog įvykdė visas teisės aktuose ir Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartyje numatytas pareigas, gavo visus dėl detaliojo plano tvirtinimo sprendžiančių institucijų privalomus suderinimus. Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patikrinimo aktas patvirtina, kad pareiškėjui nebuvo nurodyta koreguoti detalųjį planą, o taip pat tai, kad parengtas detalusis planas atitiko aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nuomone, darytina išvada, kad teisėtai veikusi pareiškėjas turėjo pakankamai pagrįstus lūkesčius, jog detalusis planas bus patvirtintas, o viešojo administravimo subjektui nebus pagrindo nemotyvuotai, remiantis išimtinai diskrecijos teise, atsisakyti priimti sprendimą. Teisingumo ir protingumo principai reikalauja, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba, grįsdama sprendimą diskrecijos teise, pateiktų motyvus, susijusius su asmeniui pavestų sutartimi ar nustatytų teisės aktais pareigų netinkamu įvykdymu. Būtinybė motyvuoti viešojo administravimo subjekto priimamus sprendimus yra ne kartą akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Jei sprendimas atsisakyti tvirtinti detalųjį planą būtų priimtas per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 4 dalyje numatytą 20 dienų terminą, pareiškėjas būtų turėjusi galimybę, atsižvelgdama į tokio sprendimo motyvus, jį skųsti, koreguoti detalųjį planą ar imtis kitokių veiksmų savo interesams apginti. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas nenumato diskrecijos teisės atidėti detaliojo plano svarstymo procedūros arba teisės nemotyvuotai netvirtinti detalaus plano. Atsakovas, nevykdydamas teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose jai numatytų pareigų, veikė neteisėtai ir sukėlė žalą pareiškėjui.

9Pareiškėjas pabrėžė, jog 2007 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjas ir AB Ūkio bankas sudarė kredito sutartį Nr. 01-222/07 (toliau – Žemės sklypo kreditas). Šia Žemės sklypo kredito sutartimi pareiškėjas pasiėmė 1 800 000 Lt dydžio paskolą. Iš šios sumos 960 000 Lt skirti Žemės sklypo įsigijimui, 840 000 Lt – apyvartinių lėšų papildymui, t.y. detaliojo plano rengimui ir Žemės sklypo projekto įgyvendinimui. Pareiškėjas paėmė Žemės sklypo kreditą siekdamas detaliuoju planu suskirstyti Žemės sklypą į mažesnius sklypus ir pardavus juos padengti Žemės sklypo kreditą bei gauti pelną. Pareiškėjo patirtą žalą dėl atsakovo neveikimo sudaro Žemės sklypo kredito palūkanos. Turtinės žalos laikotarpis skaičiuotinas nuo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme numatyto termino atsakovei priimti sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo – 2011 m. rugpjūčio 17 d. iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos potvarkio priėmimo dienos – 2011 m. lapkričio 10 d.. Dėl nepagrįsto detaliojo plano netvirtinimo pareiškėjas prarado beveik 3 (tris) mėnesius, kuriuos galėjo skirti Žemės sklypo projekto vykdymui, tačiau projekto įgyvendinimas dėl neteisėtų veiksmų buvo sustabdytas. Tai suponuoja išvadą, jog teisėtai veikęs pareiškėjas Žemės sklypo projektą galėtų įgyvendinti 3 (trimis) mėnesiais anksčiau nei tai padarys dabar, t.y. parduoti dalį sklypų ir anksčiau padengti Žemės sklypo kreditą. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas nepagrįstai turės sumokėti daugiau palūkanų už Žemės sklypo kreditą, nei galėjo tikėtis sumokėti, jeigu atsakovas būtų veikusi pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pareiškėjo patirtą žalą – prarastos galimybės piniginę vertę – sudaro Žemės sklypo kredito palūkanos nuo 2011 m. rugpjūčio 17 d. iki 2011 m. lapkričio 10 d., iš viso 30790,77 Lt.

10Pareiškėjas nurodė, kad šiuo atveju neteisėtas atsakovo neveikimas sietinas su nemotyvuotu detalaus plano netvirtinimu ir detaliojo plano tvirtinimo procedūros atidėjimu, todėl yra susijęs teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su pareiškėjo patirtais nuostoliais. Akcentuotina tai, jog de jure ir de facto atsakovas neturėjo teisinio pagrindo netvirtinti detaliojo plano. Siekdamas įgyvendinti Žemės sklypo projektą – t.y. detaliuoju planu suskirstyti Žemės sklypą į mažesnius sklypus ir juos realizuoti, pareiškėjas šiuo tikslu yra paėmęs Žemės sklypo kreditą. Už suteiktą paskolą jis moka palūkanas, laiku nepadengdama kredito dalių moka delspinigius. Todėl pareiškėjas, būdamas verslo subjektu, planuoja projekto įgyvendinimo laiką atsižvelgdama į teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytus terminus. Taigi toks įstatymu priskirtų funkcijų nevykdymas sukelia pareiškėjui žalą, kadangi ji prarado beveik 3 (tris) mėnesius, per kuriuos galėjo rengti Žemės sklypo projektą, tuo pačiu tai reiškia, jog 3 (trimis) mėnesiais vėliau bus padengtas Žemės sklypo kreditas ir pareiškėjas atsiskaitys su kreditoriumi.

11Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė pateiktame atsiliepime ir atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

12Nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Pareiškėjas 2010 m. liepos 22 d. sudarė „Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo“ sutartį Nr. SŽ-702-(TP), gavo planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentui rengti, turėdama konkretų komercinį interesą – detaliuoju planu suskirstyti Žemės sklypą į mažesnius sklypus ir naudingomis sąlygomis parduoti. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011 m. liepos 21 d. surašė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-1526-(19.4), kuriuo patvirtinta, jog Žemės sklypo detaliojo plano projektas atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir pateikė pasiūlymą tvirtinti detalųjį planą Šiaulių miesto savivaldybės taryboje. 2011 m. liepos 27 d. pareiškėjas pateikė prašymą patvirtinti Žemės sklypo detalųjį planą. 2011 m. rugsėjo 29 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu Žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo klausimu Nr. 25 nebuvo priimtas sprendimas, kadangi nebuvo balsų daugumos. 2011 m. lapkričio 10 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos priėmė potvarkį Nr. TT-4, kuriuo patvirtino Žemės sklypo detalųjį planą.

13Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo pagrindus, dydį ir būdus nustato Civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. CK nuostatos taip pat reglamentuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo tvarką. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad (atlygintina) žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Viešoji atsakomybė remiasi restitutio in integrum principu, kuris reiškia, kad asmuo, patyręs žalą, turi teisę į visišką žalos atlyginimą, kuri sugrąžintų jį į tokią padėtį, kokia egzistuotų, jei žala nebūtų atsiradusi. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad doktrinoje priežastinio ryšio nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non (lot. būtina, privaloma sąlyga) testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovo neteisėtas veikimas buvo pareiškėjo patirtos žalos faktinė priežastis, būtina nustatyti, ar pareiškėjo patirta žala būtų kilusi, jei atsakovas nebūtų veikęs neteisėtai.

14Taip pat atsakovas nurodė, kad remiantis suformuota bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011), darytina išvada, jog patirti nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Vadinasi, priteistini nuostoliai negali būti hipotetiniai, grindžiami prielaidomis. Kaip nurodoma teismų praktikoje, apie tai, ar pareiškėjo nurodomi patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Pareiškėjas nurodo, kad patirti nuostoliai grindžiami tuo, kad nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, jis galimai prarado 3 mėnesius, per kuriuos galėjo rengti Žemės sklypo projektą, kartu tai reiškia, kad 3 mėnesiais vėliau bus padengtas žemės sklypo kreditas ir pareiškėjas atsiskaitys su kreditoriumi. Atsakovas tokią poziciją vertino kritiškai – nurodė, kad pareiškėjo sumanymas pirkti sklypą, turint tikslą jį padalinti į daugiau žemės sklypų, buvo jos apsisprendimas, kuris susijęs su verslui būdinga rizika dėl investicinio projekto sėkmės. Atsakovas pažymėjo, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas, nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, būtų tikrai ir neišvengiamai pardavęs žemės sklypus už vienokią ar kitokią kainą ir atsiskaičiusi su savo kreditoriumi. Atsakovo nuomone, darytina išvada, kad pareiškėjas patirtų nuostolių faktą grindžia vien prielaidomis. Anot atsakovo, nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad dėl neteisėtų atsakovo aktų priėmimo jis patyrė objektyvias neigiamas pasekmes.

15II.

16Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Snieginos transportas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje 2011 m. liepos 28 d. gautas UAB „Snieginos transportas“ prašymas patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Šiauliuose detalųjį planą. Teismo vertinimu, vadovaujantis Teritorijų įstatymo planavimo 26 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjo pateiktas detalusis planas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos turėjo būti patvirtintas arba pateiktas motyvuotas atsisakymas tvirtinti iki 2011 m. rugpjūčio 26 d. Pirmosios instancijos teismo nuomone, iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad savivaldybės tarybai arba savivaldybės administracijos direktoriui tarybos pavedimu atsiranda pareiga patvirtinti detalųjį planą arba motyvuotai nepatvirtinti per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos. Galiojantys teisės aktai tokiu atveju nesuteikia teisės savivaldybės tarybai priimti kitokio pobūdžio sprendimų (taip pat – daryti pertrauką sprendimo projekto svarstyme, nesvarstyti klausimo ir pan.). Detaliojo plano tvirtinimo procedūra, šios procedūros atlikimo terminai ir kt. įtvirtinti specialiame Teritorijų planavimo, o ne Vietos savivaldos įstatyme. Todėl, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, nepagrįsta atsakovo pozicija, kad ginčijamas klausimas (kiek tai liečia procedūrinius terminus) turėtų būti sprendžiamas pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, numatančias savivaldybės diskrecijos teisę atlikti ar neatlikti veiksmus. Be to, jei būtų pripažinta, kad savivaldybės taryba tam tikrais atvejais (pvz., dėl to, kad reikia daryti pertrauką sprendimo projekto svarstyme, teikti svarstyti patobulintą projektą) turi teisę nukrypti nuo Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 4 d. nustatyto termino ir nepriimti jokio administracinio sprendimo, susidarytų teisinio neapibrėžtumo situacija. Asmenys, suinteresuoti tam tikro detaliojo plano parengimu ir tvirtinimu, tiesiog nežinotų, kada institucija įvykdys jai nustatytą pareigą atlikti Teritorijų planavimo įstatyme minimus veiksmus, iš esmės būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas.

18Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Taryba nesilaikė Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto 20 darbo dienų termino, per kurį turėjo patvirtinti detalųjį planą arba priimti sprendimą jo netvirtinti ir planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra pagrindas konstatuoti neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą), kaip sąlygą viešajai atsakomybei kilti. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog be neteisėtų valdžios institucijų veiksmų taip pat turi egzistuoti priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjams sukeltos žalos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non (lot. būtinoji sąlyga) testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011). Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog reikalavimas atlyginti „pernelyg nutolusią“ žalą prieštarautų sąžiningumo principui (Mikelėnas V., Prievolių teisė, Pirmoji dalis, Vilnius, 2002, p. 194).

19Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, tarp neteisėto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos neveikimo ir pareiškėjui kilusios žalos nėra faktinio priežastinio ryšio, t. y. nėra pakankamo pagrindo teigti, jog žalingi padariniai, t. y. palūkanos, kilo būtent iš minėto viešojo administravimo subjekto neveikimo. Todėl, teismo nuomone, priežastinis ryšys neišpildo minėtojo conditio sine qua non (lot. – būtinoji sąlyga) testo. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ši išvada darytina pirmiausia todėl, jog iš bylos faktinių aplinkybių viseto akivaizdu, kad pareiškėjas palūkanas pagal kredito sutartį, iš kurių jis kildino turtinę žalą, būtų turėjęs mokėti ir be atsakovo neteisėto neveikimo. Taip teigtina, nes minėtą kredito sutartį pareiškėjas sudarė realizuodamas sutarčių laisvės principą (CK 6.156 str.). Realizuodamas minėtąjį principą ir sudarydamas kredito sutartį, kuri savo pobūdžiu laikytina terminuotąja paskolos sutartimi, pareiškėjas taip pat prisiėmė ir sutartyse numatytą pareigą mokėti palūkanas, kurios nagrinėjamu atveju atliko mokėjimo funkciją, t. y. buvo užmokestis už pinigų skolinimą (CK 6.37 str.). Be to, iš kredito sutarties turinio taip pat matyti, jog tai buvo tikslinė paskola (CK 6.877 str.) su aiškiai įvardyta kredito paskirtimi, o būtent – Žemės sklypui įsigyti bei papildyti apyvartines lėšas. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas vertino, kad yra nepagrįsta teigti, jog būtent atsakovo neveikimas, kuriuo buvo nepagrįstai užkirstas kelias tolesnėms detaliojo teritorijų planavimo procedūroms, lėmė pareiškėjo būtinybę mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditu, suteiktu Žemės sklypui įsigyti ir papildyti apyvartines lėšas. Priešingai – būtinybę mokėti palūkanas lėmė laisva valia prisiimtas įsipareigojimas, todėl teisinti prievolinių įsipareigojimų nevykdymą viešojo administravimo subjektų veiksmais (neveikimu) nagrinėjamu atveju būtų nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog tarp pareiškėjo ir banko sudarytos tikslinės paskolos paskirtis buvo Žemės sklypo, kuris, kaip įrodo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, pareiškėjui nuosavybės teise priklauso nuo 2010 m. liepos 2 d., įsigijimas, o ne jo suskirstymas į mažesnius sklypus ir pardavimas, kurį pareiškėjas nurodo kaip savo galutinį ūkinės veiklos tikslą, todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, jog negalėjimą grąžinti paskolos ir tokiu būdu būtinybę mokėti palūkanas lėmė būtent minėtosios sklypo padalijimo teisės suvaržymas, nepagrįstai stabdant detaliojo teritorijų planavimo procedūras.

20Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog kredito sutartis ir jos papildymai buvo terminuoti, t. y. juose kredito grąžinimo data nurodyta 2010 m. rugpjūčio 6 d., 2012 m. rugpjūčio 6 d. ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. CK 6.38 straipsnis inter alia įtvirtina, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Praleidęs terminą paskolai grąžinti, paskolos gavėjas pagal bendrąją taisyklę turi prisiimti ir iš to kylančias teisines pasekmes, kurios, be kita ko, gali pasireikšti palūkanomis, skirtomis kreditoriaus negautoms pajamoms padengti (kompensacinė palūkanų funkcija). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip minėta, turtinę žalą kildina iš palūkanų mokėjimo pagal kredito sutartį laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d., kai turėjo būti patvirtintas detalusis planas arba pateiktas motyvuotas atsisakymas jį tvirtinti, iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo inspekcijos 2011 m. lapkričio 10 d. potvarkio priėmimo. Tačiau iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog pareiškėjas, būdamas sąžininga prievolės šalimi, iki minėtojo termino – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo inspekcijos 2011 m. lapkričio 10 d. potvarkio priėmimo – jau turėjo būti visiškai įvykdžiusi laisvu noru prisiimtus įsipareigojimus, o tai sudaro papildomą pagrindą teigti, jog neteisėtas atsakovo neveikimas ir pareiškėjui atsiradusi žala, t. y. minėtosios palūkanos, nebuvo susijusios faktiniu priežastiniu ryšiu su nepagrįstu detaliojo plano netvirtinimu.

21Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nenustačius faktinio priežastinio ryšio, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytas ir teisinis priežastinis ryšys. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad jai būtų galima taikyti civilinę atsakomybę. Teismo nuomone, konkrečiu atveju nepagrįsta būtų anksčiau kilusių kreditorinių įsipareigojimų vykdymą automatiškai susieti su vėliau priimtais viešojo administravimo subjekto sprendimais (neveikimu), t. y. detaliojo planavimo procedūromis, nepaisant to, kad verslo subjektas, planuodamas verslą, subjektyviai tikėjosi gautas lėšas grąžinti iš sklypų pardavimų, o valstybės institucija neveikė taip, kaip ją įpareigoja veikti įstatymai. Todėl pareiškėjo nurodomi neteisėti veiksmai yra pernelyg nutolę nuo pareiškėjo reikalaujamų priteisti nuostolių. Pareiškėjas neįrodė kitokios žalos, kuri su Šiaulių miesto savivaldybės neveikimu būtų susijusi priežastiniu ryšiu, pvz., patirtų detaliojo planavimo dokumentų rengimo išlaidų, todėl minėtųjų palūkanų pagal kredito sutartį jai priteisti nėra pagrindo.

22III.

23Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai, taip pat iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24Apeliaciniame skunde nurodo, jog tarp pareiškėjo patirtos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų egzistuoja tiek teisinis, tiek faktinis priežastinis ryšys, kuris šioje byloje taip pat buvo įrodytas. Pareiškėjo vertinimu, esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovas privalo atlyginti pareiškėjo patirtą žalą, o priešingas vertinimas yra nepagrįstas.

25Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, jog su šiuo skundu nesutinka. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta priežastinio ryšio tarp pareiškėjo neva patirtos žalos – sumokėtų palūkanų už prisiimtas prievoles ir Šiaulių miesto savivaldybės veiksmų. Taip pat, anot atsakovo, akivaizdu, kad palūkanos pagal 2007 m. rugpjūčio 6 d. kreditavimo sutartį tarp pareiškėjo ir UAB „Ūkio bankas“ neatitinka žalos apibrėžimo šios bylos kontekste.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV.

28Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju byloje keliamas ginčas dėl turtinės žalos, kurios atsiradimas yra siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais, atlyginimo. Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas turtinę žalą kildina iš Šiaulių miesto savivaldybės tarybos neveikimo, kadangi tai sutrukdė pareiškėjai įstatymo numatyta tvarka patvirtinti parengtą ir patikrintą jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0807-7434, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, detalųjį planą, t. y. sukliudė jai įgyvendinti numatytą Žemės sklypo suskirstymą į mažesnius sklypus ir juos parduoti. Anot pareiškėjo, būtent atsakovo neveikimas, dėl kurio trims mėnesiams buvo sustabdytos detaliojo teritorijų planavimo procedūros, lėmė tai, jog nebuvo įmanoma vykdyti numatytą veiklą – parduoti suskirstytus žemės sklypus, dėl to pareiškėja turėjo mokėti palūkanas už banko suteiktą kreditą.

29Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2010 m. liepos 22 d. sudarė „Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo“ sutartį Nr. SŽ-702-(TP) ir gavo planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentui rengti. 2010 m. lapkričio 2 d. pareiškėja su R. M. individualia įmone sudarė Projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 10/11-02/p dėl Žemės sklypo detaliojo plano parengimo. Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2011 m. liepos 21 d. surašė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-1526-(19.4), kuriuo patvirtino, jog Žemės sklypo detaliojo plano projektas atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir pateikė siūlymą tvirtinti detalųjį planą Šiaulių miesto savivaldybės taryboje. 2011 m. liepos 27 d. pareiškėjas Šiaulių miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą patvirtinti Žemės sklypo detalųjį planą. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas ir AB Ūkio bankas 2007 m. rugpjūčio 6 d. sudarė kredito sutartį Nr. 01-222-07. Šia sutartimi pareiškėjai buvo suteiktas kreditas žemės sklypo įsigijimui ir apyvartinių lėšų papildymui (toliau – ir Žemės sklypo kreditas). Kredito grąžinimo galutinis terminas – 2010 m. rugpjūčio 6 d.. Pagal 2010 m. liepos 9 d. susitarimą Nr. 4 – kredito grąžinimo terminas 2010 m. rugpjūčio 6 d.. 2011 m. gegužės 24 d. susitarime Nr. 5 nurodyta, kad kredito grąžinimo galutinis terminas – 2010 m. rugpjūčio 6 d. (b. l. 13–64). Pareiškėjas žalą kildina iš to, kad atsakovui neteisėtai nepatvirtinus Žemės sklypo detaliojo plano, jis prarado beveik tris mėnesius, per kuriuos galėjo rengti Žemės sklypo projektą, kartu tai reiškia, kad trimis mėnesiais vėliau buvo padengtas Žemės sklypo kreditas.

30Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu. Detalusis planas patvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai siūloma tvirtinti detalųjį planą, o savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu atsisako jį tvirtinti, privaloma planavimo organizatoriui raštu pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo detaliojo plano pateikimo dienos. Jei savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas dėl plano netvirtinimo, detalusis planas tvirtinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Dėl nustatytu terminu nepatvirtinto detaliojo plano planavimo organizatoriui atsiradusią žalą atlygina savivaldybė įstatymų nustatyta tvarka.

31Kaip patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės, Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje 2011 m. liepos 28 d. buvo gautas UAB „Snieginos transportas“ prašymas patvirtinti žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, detalųjį planą (b. l. 41). Todėl vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) 26 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjos pateiktas detalusis planas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos turėjo būti patvirtintas arba pateiktas motyvuotas atsisakymas tvirtinti iki 2011 m. rugpjūčio 26 d. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog Taryba nesilaikė Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto 20 darbo dienų termino, per kurį turėjo patvirtinti detalųjį planą arba priimti sprendimą jo netvirtinti ir planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą (t. y. iki įstatymo nustatyto termino pabaigos (iki 2011 m. rugpjūčio 26 d.) šis planas nebuvo patvirtintas, taip pat nebuvo pateiktas motyvuotas atsakymas dėl jo. Šiaulių miesto savivaldybės tarybai nepatvirtinus Žemės sklypo detaliojo plano bei nepateikus motyvuoto atsakymo dėl detaliojo plano netvirtinimu, pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalimi, kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri 2011 m. lapkričio 10 d. priėmė potvarkį Nr. TT-4 bei patvirtino Žemės sklypo detalųjį planą. Teisėjų kolegijos vertinimu, išanalizavus šias faktines aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas konstatuoti neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą), kaip formalią sąlygą atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

32Tačiau, papildomai pažymėtina, jog taikant civilinės atsakomybės institutą, bet kuriuo atveju svarbu nustatyti ne vien tik formalias sąlygas (prielaidas), pagrindžiančias žalos atsiradimą, bet ir konkretų žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė tikrosios jam padarytos žalos dydžio. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taikant žalos dydžio įrodinėjimo taisykles laikomasi nuostatos, kad visais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta principine įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-993/2006). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Civilinio kodekso 6.249 straipsnio nuostata „jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas“ neatleidžia pareiškėjų nuo pareigos įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą (žr. pvz. 2005 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-1572/2005). Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog pareiškėjas privalo objektyviai pagrįsti, kad jis ėmėsi įrodinėti jam padarytos žalos faktą ir dydį, kita vertus, jei tokie duomenys nėra pateikiami, tokioje situacijoje teismui nekyla pareiga papildomai įrodinėti žalos faktą ir dydį už patį pareiškėją.

33Be to, remiantis suformuota naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl žalos atlyginimo (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011), darytina išvada, jog, taikant Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, patirti nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis, t. y. priteistini nuostoliai negali būti hipotetiniai, grindžiami prielaidomis. Remiantis nurodyta teismų praktika, sprendžiant klausimą dėl to ar pareiškėjo nurodomi patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

34Akcentuotina, jog nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas jam padarytą žalą bei patirtus nuostolius sieja su tuo, kad 2011 m. rugpjūčio – 2011 m. lapkričio mėn. negalėjo disponuoti Žemės sklypu, kadangi buvo sustabdytos detaliojo teritorijų planavimo procedūros. Tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų (įrodymų), kad pareiškėjas realiai rengėsi (planavo) per šiuos mėnesius parduoti Žemės sklypą, atliko (buvo atlikęs) su tuo susijusias tam tikras procedūras, leidžiančias pagrįstai manyti, jog buvo iš anksto numatyta gauti pajamas iš Žemės sklypo pardavimo (pavyzdžiui, buvo sudaręs preliminariąją Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, vedęs derybas su potencialiais Žemės sklypo pirkėjais, kreipęsis į nekilnojamojo turto brokerius dėl tarpininkavimo paslaugų, susijusių su Žemės sklypo pardavimu, teikimo ir pan.). Taigi iš byloje nustatytų aplinkybių negalima konstatuoti, kad pareiškėjas, nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, 2011 m. rugpjūčio – 2011 m. lapkričio mėn. būtų tikrai ir neišvengiamai pardavęs Žemės sklypą ir už vienokią ar kitokią kainą ir atsiskaitęs su savo kreditoriumi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjas patirtų nuostolių faktą grindžia vien hipotetinio pobūdžio prielaidomis bei neįrodė jam padaryto tikrosios žalos dydžio, o esant tokiai situacijai, vadovaujantis nurodyta teismų praktika, konkretus atlygintinas žalos dydis pareiškėjui negali būti priteisiamas.

35Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti nepakeista.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Snieginos transportas“ apeliacinį skundą atmesti.

38Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pareiškėjas UAB „Snieginos... 5. Pareiškėjas skunde bei pareiškėjo atstovai teismo posėdžio metu nurodė,... 6. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog Šiaulių miesto savivaldybės tarybos... 7. Pareiškėjo vertinimu, savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji... 8. Pareiškėjas akcentavo, jog įvykdė visas teisės aktuose ir Detaliojo... 9. Pareiškėjas pabrėžė, jog 2007 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjas ir AB... 10. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo atveju neteisėtas atsakovo neveikimas... 11. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė pateiktame atsiliepime ir atsakovo... 12. Nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas,... 13. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog žalos (tiek turtinės, tiek... 14. Taip pat atsakovas nurodė, kad remiantis suformuota bei Lietuvos vyriausiojo... 15. II.... 16. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu... 17. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad Šiaulių... 18. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Taryba nesilaikė Teritorijų... 19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju, teismo... 20. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog kredito... 21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nenustačius faktinio priežastinio... 22. III.... 23. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 24. Apeliaciniame skunde nurodo, jog tarp pareiškėjo patirtos žalos ir atsakovo... 25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, jog su šiuo skundu... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV.... 28. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju byloje keliamas ginčas... 29. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2010 m. liepos 22 d. sudarė „Detaliojo... 30. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad... 31. Kaip patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės, Šiaulių miesto... 32. Tačiau, papildomai pažymėtina, jog taikant civilinės atsakomybės... 33. Be to, remiantis suformuota naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio... 34. Akcentuotina, jog nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas jam padarytą žalą... 35. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo apeliacinis... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 37. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą... 38. Nutartis neskundžiama....