Byla 2S-324-252/2014
Dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. M. ir A. M. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24-913-2014 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams M. M. ir A. M. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka ir

Nustatė

2ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš bendraatsakovių M. M. ir A. M. 22 989,47 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka, bylinėjimosi išlaidas, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3Anykščių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Sprendimu teismas atmetė atsakovo M. M. bylos nagrinėjimo iš esmės metu pateiktą prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atsižvelgiant į atsakovų finansinę padėtį. Teismas nurodė, kad įrodymų, pagrindžiančių atsakovų finansinę padėtį, nepateikta, o vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šį procesinį institutą.

4Atsakovai 2014-02-26 pateikė teismui prašymą dėl 2014-01-28 sprendimo įvykdymo išdėstymo. Prašė sprendimu solidariai priteistos skolos įvykdymą išdėstyti per 2 metus ir 9 mėnesius, t. y. leidžiant kiekvieną mėnesį mokėti solidariai po 700 Lt. Nurodė, kad atsakovų materialinė padėtis nėra tokia, jog jie galėtų iš karto sumokėti priteistą sumą ieškovui. Atsakovė A. M. yra pensininkė ir gauna nedidelę pensiją, be to, ji yra ligota ir jai būtina pirkti vaistus, taip pat jai reikia mokėti mokesčius už buto komunalines paslaugas. Atsakovas M. M. gauna tik truputį virš tūkstančio litų mėnesinį atlyginimą. Jis privalo išlaikyti šeimą, nes, nors oficialiai nėra vedęs, bet gyvena faktinėje šeimoje su Ž. B., kuri laukiasi jo vaikelio ir tuoj negalės dirbti. Be to, jis iš savo atlyginimo kas mėnesį turi sumokėti už telefono ryšio paslaugas, lizingo būdu įsigytą kompiuterį, už interneto paslaugas bei už išsimokėtinai nusipirktą televizorių.

5Anykščių rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartimi atsakovų prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo netenkino. Teismas nurodė, kad Anykščių rajono apylinkės teismas 2014-01-28 sprendime jau pasisakė dėl prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą ir jį atmetė kaip nepagrįstą. Šis teismo sprendimas nutarties priėmimo dienai dar nėra įsiteisėjęs. Tokiu būdu, atsižvelgdamas į tai, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą byloje jau sprendė atsakovų prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, pakartotinis atsakovų prašymas pirmosios instancijos teisme negali būti nagrinėjamas, nes įstatymas numato, kad po sprendimo priėmimo šis klausimas gali būti sprendžiamas tik jeigu klausimas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nebuvo išspręstas priimant teismo sprendimą (CPK 284 str. 2 d.). Išaiškino atsakovams, jog klausimas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo gali būti apeliacijos dalyku.

6Atskiruoju skundu atsakovai prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-02-26 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismo posėdžio metu neturėjo advokato ir nemokėjo savo prašymo tinkamai pateikti, nes nepridėjo dokumentų, įrodančių turto neturėjimą. Teismas nepadarė pertraukos ir nesuteikė galimybės tokiems dokumentams pateikti. Nutarties motyvas atmesti prašymą dėl to, kad nutarties priėmimo dienai pats teismo sprendimas dar nebuvo visiškai įsiteisėjęs, yra niekinis, nes prašymu išdėstyti sprendimą jo paties teisėtumo neskundė, priteistos sumos neginčijo.

7Atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atskirajame skunde esantys abstraktaus pobūdžio teiginiai apie grėsmę šalies biudžetui, teismo šališkumą, žmonių ekonominį krachą, priverstinį bankrotą yra niekuo nepagrįsti, į kuriuos neturėtų būti atsižvelgiama.

8Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

9Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimus ir tai yra pagrindas nutartį panaikinti, nes dėl procesinės teisės normų pažeidimo apeliantų prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo išspręstas neteisingai.

10CPK 7 str. 1 d. įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į išieškotojo (ieškovo), bet ir į skolininko (atsakovo) interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo, o skolininko prašymas būtent ir yra siejamas tik su šia aplinkybe. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Šiuo atveju išnagrinėjęs bylą iš esmės ir atsižvelgdamas į atsakovo M. M. prašymą abiejų atsakovų vardu dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, pirmosios instancijos teismas 2014-01-28 sprendime niekaip nevertino atsakovų materialinės padėties, t. y. nepasisakė apie atsakovų realią galimybę įvykdyti teismo sprendimą, vien tik todėl, kad nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių jų finansinę padėtį. Sprendimas pareikštas prašymas yra atmestas tik tuo pagrindu. Todėl apeliantų pateiktas prašymas 2014-02-26 dėl sprendimo vykdymo išdėstymo su pateiktais įrodymais apie jų materialinę padėtį privalėjo būti sprendžiamas CPK 284 str. nustatyta tvarka. Teismas gautą prašymą išnagrinėjo tą pačią dieną, kai jis buvo gautas teisme, todėl pažeidė CPK 284 str. 2 d. reikalavimą šį prašymą nagrinėti teismo posėdyje pranešus apie jo vietą ir laiką proceso dalyviams, taip suteikiant teisę ieškovui gauti pateiktą atsakovų prašymą su pateisinamaisiais dokumentais ir išreikšti savo poziciją dėl prašymo pagrįstumo, taip pat suteikti galimybę atsakovams sužinoti ieškovo poziciją dėl jų prašymo ir suteikti galimybę teismo posėdyje jiems paneigti ar patvirtinti ieškovo poziciją.

11Teismas pateiktą prašymą iš esmės nenagrinėjo, nepasisakė ir nevertino pateiktų įrodymų, nurodydamas tik vienintelį tokio prašymo netenkinimo motyvą, kad šis klausimas yra išspręstas teismo sprendimu. Tačiau tokiu atveju teismas turėjo pareiškimą palikti nenagrinėtu, jei manė, kad šis klausimas yra išspręstas teismo sprendimu, o ne netenkinti pareikšto prašymo neišnagrinėjęs ir neįvertinęs pateiktus duomenis apie atsakovų materialinę padėtį. Pastebėtina, jog atsakovai teismo posėdžio metu advokato neturėjo, todėl tikėtini jų paaiškinimai atskirajame skunde dėl nemokėjimo tinkamai pateikti prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą ir pagrįstas apeliantų teiginys, kad jiems nebuvo tinkamai išaiškinta apie tai, jog savo prašymui pagrįsti turi pridėti rašytinius įrodymus apie jų materialinę padėtį. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą matyti, kad pirmos instancijos teismas teismo posėdžio metu net neklausė atsakovų kokia yra jų materialinė padėtis, nesiūlė pateikti duomenis, patvirtinančius atsakovų materialinę padėtį, nors tokią pareigą turėjo (CPK 159 str. 1 d.). Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

12Remiantis nurodytais procesinės teisės normų pažeidimais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti 2014 m. vasario 26 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

14Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai