Byla e2S-374-259/2018
Dėl nuostolių atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. R. ir E. R. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų D. R. ir E. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Termosnaigė“ ir Ko dėl nuostolių atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovai D. R. ir E. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka atsakovei UAB „Termosnaigė“ ir Ko, prašydami priteisti ieškovams solidariai iš atsakovės 6 974,30 Eur nuostolių atlyginimą; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės 928,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui E. R. ir 130,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei D. R..

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovai ieškiniu prašo dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės būsimų nuostolių atlyginimą, t. y. reikalauja teismo preliminariu sprendimu užtikrinti atlyginimą jų galinčių kilti nuostolių, kurie susiję su ateityje galinčiais būti atliekamais veiksmais. Taigi, teismo vertinimu, ieškiniu prašoma ne apginti pažeistą materialinę teisę (atlyginti nuostolius dėl atliktų gyvenamojo namo remonto darbų), bet užtikrinti galimą tokio materialinio reikalavimo įgyvendinimą ateityje (užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą), jei tokių nuostolių ieškovams kiltų.
  3. Teismas sprendė, kad toks reikalavimas yra netinkamas, nepagrįstas ir neįrodytas, nėra pagrindo pradėti dokumentinį procesą ir priimti preliminarų sprendimą, todėl ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Atskirajame skunde ieškovai D. R. ir E. R. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismo išvados, jog ieškovai neprašo apginti pažeistą materialinę teisę, jog ieškovų reikalavimas yra netinkamas, prieštarauja CK 6.249 straipsnio 3 daliai ir neatitinka ieškinio turinio. Ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 6 974,30 Eur nuostolius, kurie susideda iš 800 Eur turėtų faktinių išlaidų atsakovės atliktų stogo šiltinimo darbų defektų šalinimui ir 6 174,30 Eur busimųjų išlaidų, reikalingų visiems defektams pilnai pašalinti. Teisė reikalauti 800 Eur turėtų išlaidų atlyginimo tiesiogiai išplaukia iš CK 6.249 straipsnio 1 dalies, o teisė reikalauti 6 174,30 Eur būsimų išlaidų atlyginimo tiesiogiai išplaukia iš CK 6.249 straipsnio 3 dalies. Taigi, ieškovai turi teisę reikalauti busimųjų išlaidų atlyginimo ir tokių reikalavimų nagrinėjimas teismų praktikoje yra įprastas dalykas.
    2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų reikalavimas yra nepagrįstas ir neįrodytas, dėl ko šiuo atveju nėra pagrindo pradėti dokumentinį procesą. Apeliantai nurodo, kad jie ieškinį pagrindė pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais - 2015 m. liepos 17 d. sutartimi, 2017 m. rugpjūčio 21 d. ir 2017 m. spalio 27 d. kokybės patikrinimo aktais, antstolio G. S. 2017 m. spalio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, 2017 m. spalio 24 d. PVM sąskaita faktūra, 2017 m. spalio 25 d. pinigų priėmimo kvitu, 2017 m. rugsėjo 20 d. sąmata. Apeliantų nuomone, minėtais kokybės patikrinimo aktais ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu jie pagrindė faktą, jog atsakovė nekokybiškai atliko sutartyje numatytus darbus, 2017 m. spalio 24 d. PVM sąskaita faktūra ir 2017 m. spalio 25 d. pinigų priėmimo kvitu pagrindė turėtas 800 Eur išlaidas, o 2017 m. rugsėjo 20 d. sąmata pagrindė busimąsias 6 174,30 Eur defektų šalinimo išlaidas. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta jokių motyvų, leidžiančių teigti, jog minėti rašytiniai įrodymai CPK 424 straipsnio 1 dalies prasme negali būti laikomi leistinais rašytiniais įrodymais.
    3. Skundžiama nutartis pažeidžia CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ieškovų teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Apeliantų nuomone, ieškinio reikalavimas tiek dėl turėtų, tiek dėl būsimų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl šiuo atveju CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas negalėjo būti taikomas. Be to, netgi ir tuo atveju, jeigu ieškinys neatitiktų CPK 424 straipsnyje 1 dalyje nustatytų reikalavimų, teismas pagal CPK 424 straipsnyje 2 dalį privalėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
  2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, yra pagrįsta ir teisėta.
  3. Pažymėtina, jog CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011). Asmuo, pasirinkdamas pažeistos teisės gynimo būdą, nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia pareikšti reikalavimai.
  4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai D. R. ir E. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka atsakovei UAB „Termosnaigė“ ir Ko, prašydami priteisti ieškovams solidariai iš atsakovės 6 974,30 Eur nuostolių atlyginimą dėl nekokybiškai atsakovės atliktų ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo stogo apšiltinimo darbų pagal tarp šalių 2015 m. liepos 17 d. pasirašytą sutartį Nr. 17072015/13PPU. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, konstatavęs, jog ieškiniu prašoma ne apginti pažeistą materialinę teisę (atlyginti nuostolius dėl atliktų gyvenamojo namo remonto darbų), bet užtikrinti galimą tokio materialinio reikalavimo įgyvendinimą ateityje (užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą), jeigu tokių nuostolių ieškovams kiltų, dėl ko teismas sprendė, jog toks reikalavimas yra netinkamas, nepagrįstas ir neįrodytas, todėl nėra pagrindo pradėti dokumentinį procesą. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
  5. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
  6. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė, kad ieškovai prašo ne apginti pažeistą materialinę teisę, bet užtikrinti galimą tokio materialinio reikalavimo įgyvendinimą ateityje, nesudaro pagrindo išvadai pareikštą ieškinį atsisakyti priimti CPK 135 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovai pareikštame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 6 974,30 Eur dydžio nuostolius dėl nekokybiškai atliktų stogo šiltinimų darbų, kuriuos sudaro 800 Eur suma, ieškovų sumokėta 2017 m. spalio 25 d. UAB „Sanleda“ pagal pateiktą šios bendrovės 2017 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą už atliktus gyvenamojo namo stogo šiltinimo defektų šalinimo darbus, ir 6 174,30 Eur būsimosios išlaidos pagal 2017 m. rugsėjo 20 d. sąmatą už medžiagas ir darbus, reikalingus visiems stogo defektams pašalinti. Ieškovų teisę reikalauti jų faktiškai turėtų išlaidų (nuostolių) atlyginimo (šiuo atveju 800 Eur) tiesiogiai numato CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pripažintina, jog parastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą. Asmens turtinei padėčiai padaryta neigiama įtaka atitinka bendruosius žalos požymius ir gali būti pripažinta žala. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks ieškovų reikalavimas yra netinkamas, nes ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovės tik būsimų nuostolių atlyginimą, yra nepagrįsta ir iš esmės neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
  7. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, skundžiamą nutartį motyvavo ir tuo, kad ieškovų pareikštas reikalavimas yra nepagrįsta ir neįrodytas, dėl ko nėra pagrindo pradėti dokumentinį procesą. Pagal CPK 424 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimui supaprastinto proceso tvarka yra nustatyti leistinumo reikalavimai - ieškovas, reikšdamas ieškinį ir prašydamas jį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, iš ieškovų pateikto ieškinio turinio bei pridėtų prie jo priedų matyti, kad be šios nutarties 11 punkte paminėtų rašytinių įrodymų - 2017 m. spalio 24 d. PVM sąskaitos faktūros, 2017 m. spalio 25 d. pinigų priėmimo kvito, 2017 m. rugsėjo 20 d. sąmatos, kuriais ieškovai grindė prašomų priteisti tiek turėtų, tiek būsimų išlaidų (nuostolių) dydį, ieškinio reikalavimus bei faktinę aplinkybę, jog atsakovė nekokybiškai atliko sutartyje numatytus darbus, taip pat grindė 2015 m. liepos 17 d. sutartimi Nr. 17072015/13PPU, 2017 m. rugpjūčio 2 d. ir 2017 m. rugsėjo 15 d. pretenzijomis atsakovei, 2017 m. rugpjūčio 2 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d. atsakovės atsakymais į pretenziją, 2017 m. rugpjūčio 21 d. ir 2017 m. spalio 27 d. kokybės patikrinimo aktais, antstolio G. S. 2017 m. spalio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Taigi, ieškovų įsitikinimu, jie pagrindė visus ieškinio reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais. Todėl tuo atveju, jeigu teismo vertinimu, ieškinys neatitiko CPK 424 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir dėl to negalėjo būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, teismas pagal CPK 424 straipsnio 2 dalį privalėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovus pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
  8. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog negalima riboti ieškovo teisės į teisminę gynybą dėl to, jog kažkokių įrodymų ieškovas nepateikia, bei atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą) dėl materialinio-teisinio pobūdžio priežasčių, t. y. motyvuojant tuo, jog ieškovas neįrodė turįs teisę į reikalavimo patenkinimą. Todėl net ir tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantų pareikštas ieškinys pagal pateiktus įrodymus negali būti visiškai patenkinimas, teismas privalėjo priimti nutartį nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustatyti terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kaip tą numato CPK 428 straipsnio 8 dalis, o ne ieškinio priėmimo stadijoje spręsti dėl ieškovų pareikšto reikalavimo pagrįstumo ir atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
  9. Atsižvelgdamas į nutartyje nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, dėl ko be teisėto ir pagrįsto pagrindo buvo priimta nutartis atsisakyti priimti ieškovų ieškinį, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o kadangi ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl šis klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

11Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

Nutarė

12Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir ieškovų D. R. bei E. R. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai