Byla 3K-3-474/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. U. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. ir T. U. ieškinį atsakovams R. ir R. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, testamentų pripažinimo negaliojančiais bei trečiojo asmens J. B. reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys V. U., notarė D. M. Uldukienė ir kt.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliamas sandorių vertinimo ir jų atitikties formos reikalavimams klausimas. Ieškovai 2005 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1993 m. T. U. ir A. U. priėmė palikimą, atsiradusį po V. K. mirties, pagal 1972 m. kovo 24 d. sudarytą testamentą, pradėdami valdyti gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, esančius ( - ); pripažinti negaliojančiais 2005 m. sausio 13 d. J. K. testamentą, sudarytą R. S. naudai kaip sudarytą asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų bei jų valdyti; Elektrėnų notarų biuro notarės D. M. Uldukienės 2005 m. lapkričio 18 d. atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą; pripažinti niekiniais 1993 m. rugsėjo 24 d. J. K. testamentą, sudarytą R. S. naudai, bei 1992 m. vasario 18 d. V. K. testamentą, sudarytą J. K. naudai, kaip neatitinkančius įstatymo reikalaujamos formos; nustatyti, kad ieškovai pagal 1972 m. kovo 24 d. testamentą paveldi J. K. priklausiusią dalį gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų, esančių ( - ); kad atsakovė apgaule privertė palikėją J. K. sudaryti testamentą jos naudai ir pripažinti, kad atsakovė R. S. neturi teisės paveldėti po J. K. mirties nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą.

6Ieškovai teigė, kad 1972 m. kovo 24 d. jų senelis V. K. ir jo sutuoktinė J. K. sudarė testamentą, kuriuo jiems paliko visą savo turtą. 1993 m. balandžio 2 d. po V. K. mirties jie priėmė palikimą, pradėdami faktiškai valdyti nekilnojamąjį turtą; pusė šio turto priklausė senelio sutuoktinei J. K. Po J. K. mirties 2005 m. birželio 16 d. paaiškėjo, kad šioji 2005 m. sausio 13 d. buvo sudariusi naują testamentą ir visą savo turtą palikusi atsakovei R. S. Ieškovai mano, kad šis testamentas neteisėtas ir turi būti pripažintas negaliojančiu, nes jo sudarymo dieną J. K. sirgo psichikos liga ir, sudarydama ginčijamą testamentą, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti.

7Be to, vėliau paaiškėjo ir tai, kad J. K. 1993 m. rugsėjo 24 d. buvo sudariusi testamentą ir visą turtą palikusi atsakovui R. S., o V. K. 1992 m. vasario 18 d. buvo sudaręs testamentą dėl viso savo turto palikimo J. K. Ieškovų nuomone, šie testamentai negalioja dėl formos trūkumų. Pripažinus 2005 m. sausio 13 d. testamentą negaliojančiu ir konstatavus, kad 1993 m. rugsėjo 24 d. J. K. bei 1992 m. vasario 18 d. V. K. testamentai yra niekiniai, 1972 m. kovo 24 d. J. K. testamentas tampa galiojančiu ir ieškovams pagal šį testamentą atsiranda teisė paveldėti.

8Atsakovė R. S., ieškovų teigimu, žinodama apie J. K. ligą, apgaule nuvežė ją pas notarą ir privertė sudaryti testamentą savo naudai. Dėl to atsakovė pagal CK 5.6 straipsnį negali paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą.

9Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. B. prašė pripažinti negaliojančiu V. K. ir J. K. 1972 m. kovo 24 d. testamentą, kuriuo visas turtas paliktas ieškovams; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjo V. K. įpėdinė J. K. priėmė visą jo palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti. Trečiojo asmens teigimu, ji su seserimi G. I. yra ketvirtos eilės J. K. įpėdinės paveldint pagal įstatymą; aukštesnės eilės įpėdinių nėra. 1972 m. kovo 24 d. testamentas, kuriuo ieškovai grindžia savo teisę į palikimą, neatitinka įstatymo reikalavimų – sudarytas ne notarine tvarka, patvirtintas asmens, kurio neįmanoma identifikuoti; abejonių kelia testamento turinys; testamente yra du testatoriai, nors tuo metu galiojusiame 1964 m. CK dviejų testatorių neįtvirtinta. Po

10V. K. mirties 1993 m. J. K. per nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti, prižiūrėti ir išlaikyti. Kadangi vienai buvo sunku, tai ji pasikvietė kartu gyventi J. B. dukters atsakovės R. S. šeimą.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

12Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį ir trečiojo asmens reikalavimus atmetė. Teismas nustatė, kad 1972 m. kovo 24 d. J. K. ir V. K. sudarė bendrą testamentą, kurį patvirtino Trakų r. Ausieniškių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sekretorius (pavardė nenurodyta) ir kuriuo visą savo turtą lygiomis dalimis paliko ieškovams; 1992 m. vasario 18 d. V. K. sudarytą testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko žmonai J. K., patvirtino Trakų r. Vievio mero sekretorė A. P.; 1993 m. balandžio 2 d. V. K. mirė; 1993 m. rugsėjo 24 d. J. K. sudarytą testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovui R. S., patvirtino Trakų r. Vievio mero reikalų vedėja A. P.; 2005 m. sausio 13 d. J. K. sudarytas testamentas, kuriuo visą savo turtą testatorė paliko atsakovei R. S., patvirtintas Elektrėnų notarų biuro notarės D. M. Uldukienės; 2005 m. birželio 16 d. J. K. mirė; atsakovei R. S. 2005 m. lapkričio 18 d. yra išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas. Teismas konstatavo, kad ieškovai siekia įgyti nuosavybėn J. K. ir V. K. turtą, paveldėdami jį pagal abiejų testatorių 1972 m. kovo 24 d. sudarytą testamentą; ieškovų teisių įgyvendinimo prasme reikšmingi yra 1992 m. vasario 18 d. ir 1993 m. rugsėjo 24 d. testamentai. Ieškovai yra V. K. vaikaičiai, trečiasis asmuo V. U. – V. K. duktė, ir esant 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, įgyja teisę paveldėti V. K. turtą pagal įstatymą. Ieškovai 1992 m. vasario 18 d. V. K. testamentą ginčija dėl jo formos ydingumo. Teismas laikė, kad ieškovų teiginiai nėra teisiškai reikšmingi – testamentas, patvirtintas Valstybinio notariato įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytų pareigūnų, yra notarinis, o ne prilyginamas notariniam, todėl, vertinant 1992 m. vasario 18 d. testamento formos atitiktį įstatymo reikalavimams, CK 582 straipsnis netaikomas. Kitais pagrindais šio testamento ieškovai neginčija, todėl jiems paveldėjimo teisė nei pagal įstatymą, nei pagal 1972 m. kovo 24 d. testamentą į V. K. turtą neatsiranda.

13Teismas nustatė, kad J. K. yra antroji V. K. sutuoktinė, jos ir ieškovų nesieja giminystės ryšys. Dėl to ieškovai J. K. turtą gali paveldėti tik pagal testamentą. J. K., sudarydama 1993 m. rugsėjo 24 d. testamentą atsakovo R. S. naudai, pakeitė 1972 m. kovo 24 d. testamente išreikštą savo valią. 1993 m. rugsėjo 24 d. testamento pripažinimas negaliojančiu ieškovams sukeltų teisines pasekmes, jeigu jis būtų nuginčytas dėl testatorės valios trūkumų CK 5.17 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, tačiau šiais pagrindais testamentas neginčijamas. Teismas nurodė, kad nepriklausomai nuo to, galioja ar ne šis testamentas, ar būtų pripažintas negaliojančiu kitu negu CK 5.17 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, ieškovams neatsirastų teisė į J. K. palikimą pagal 1972 m. testamentą. Dėl to ieškovų reikalavimų pripažinti negaliojančiais 1993 m. rugsėjo 24 d. ir 2005 m. sausio 13 d. testamentus, atsakovei išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kitų išvestinių iš šių reikalavimų teismas netenkino, nevertindamas jų pagrįstumo, kaip pareikštų asmenų, neturinčių reikalavimo teisės (netinkamų ieškovų). Nustatęs, kad 1972 m. testamentas nei ieškovams, nei trečiajam asmeniui J. B. negali sukelti jokių teisinių pasekmių, teismas jo teisėtumo klausimo nenagrinėjo. Trečiasis asmuo, prašydamas nustatyti faktą, kad J. K. priėmė palikimą po V. K. mirties, siekia J. K. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą patvirtinimo. Į nurodytą turtą J. K. nuosavybės teisės jau yra įregistruotos, todėl šis reikalavimas negali būti tenkintas. Teismas, nustatęs, kad ieškovų ir trečiojo asmens prašomi nustatyti faktai nesukels jiems teisinių pasekmių, šią bylos dalį nutraukė CPK 293 straipsnio 1 dalies pagrindu.

14Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi atmetė ieškovų apeliacinį skundą ir Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė glaustus motyvus dėl ieškinio reikalavimų, tačiau iš esmės atskleidė bylos esmę.

15Kadangi ieškovai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po senelio mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą, tai kolegija pažymėjo, kad svarbu nustatyti ir teisiškai įvertinti palikimo atsiradimo po V. K. mirties aplinkybes. Byloje nustatyta, kad 1992 m. vasario 18 d. testamentu testatorius V. K. pakeitė savo valią ir iš esmės panaikino ankstesnį testamentą; ginčo dėl šio testamento galiojimo palikimo atsiradimo metu nebuvo, todėl po V. K. mirties turtą paveldėjo J. K. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, jog ieškovai priėmė palikimą pagal 1972 m. testamentą, nesukels jiems jokių teisinių pasekmių, todėl bylą dėl šios dalies nutraukė pagrįstai. Kadangi teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, atmetant ieškinį, nebuvo pasisakyta dėl šio reikalavimo palikimo nenagrinėto, tai kolegija, nekeisdama sprendimo, patikslino sprendimo rezoliucinę dalį.

16Kolegija sutiko su teismo nuomone, kad ieškovai 1992 m. vasario 18 d. testamentą ginčija išimtinai dėl jo formos ydingumo; kitais pagrindais testamento neginčija. Kolegija vadovavosi teismų praktika ir nurodė, kad notarinius veiksmus (tvirtinti testamentą) turėjo teisę atlikti žemesniosios pakopos savivaldybės valdymo organas. Byloje nustatyta, kad V. K. 1992 m. testamentą tvirtino Vievio miesto mero sekretorė (mero reikalų vedėja); faktą, kad ji neturėjo įgaliojimų tokiam notariniam veiksmui atlikti, privalėjo įrodyti ieškovai, tačiau neįrodė. Bylos duomenys, kad mero reikalų vedėja patvirtino ir 1993 m. J. K. testamentą, 1994 m. įgaliojimą atsakovei, visi dokumentai patvirtinti Vievio miesto mero antspaudu, kolegijos nuomone, rodo, kad Vievio miesto mero reikalų vedėja notarinius veiksmus atliko suteiktų įgalinimų pagrindu. Dėl to kolegija sprendė, kad pagrįstai buvo atmestas reikalavimas pripažinti testamentą niekiniu dėl notarinės formos nesilaikymo; sutiko su teismo išvadomis dėl ieškovų teisės reikšti reikalavimus dėl 1993 ir 2005 m. J. K. testamentų ginčijimo. Kadangi ieškovai neturi giminystės ryšio su J. K., tai negali paveldėti po jos mirties pagal įstatymą, t. y. šių testamentų nuginčijimas nesukels ieškovams teisinių pasekmių. Dėl to, kolegijos nuomone, teismas pagrįstai taikė palikimo atsiradimo santykiams galiojančio CK 5.17 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kolegija pripažino, kad ir ieškovų reikalavimas nustatyti, jog atsakovė privertė J. K. sudaryti testamentą savo naudai ir pripažinti, kad ji neturi teisės paveldėti po jos mirties nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą, nesukels ieškovams teisinių pasekmių, nes jie po J. K. mirties nepaveldi nei pagal įstatymą, nei pagal 1972 m. testamentą.

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu ieškovas T. U. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d. nutartį ir grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

191) apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorių vertinimą, ir pasisakė dėl panaikintų ir negaliojančių sandorių, pripažindamas juos galiojančiais ir sukuriančiais teisines pasekmes. Teismas pasisakė, kad ieškovo teisių įgyvendinimui yra reikšmingas 1992 m. V. K. ir 1993 m. J. K. testamentai, todėl vertino tik juos, nekreipdami dėmesio į tai, kad 2005 sausio 13 d. J. K. sudarė naują testamentą, kuris panaikino anksčiau sudarytą testamentą (1993 m.). Kasatorius nurodo, kad vėliau sudarytas testamentas panaikina pirminį testamentą, tačiau teismas šį sandorį vertino kaip galiojantį ir ieškovams sukuriantį teisines pasekmes. Kasatorius pažymi, kad ieškiniu prašė pripažinti ir šį 2005 m. testamentą niekiniu, tačiau teismas jo nevertino;

202) apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl savivaldos pareigūnų atliktų notarinių veiksmų vertinimo. Vertindamas 1992 m. V. K. testamentą dėl formos ydingumo, teismas vadovavosi teismų praktika ir nesvarstė, ar sandorį tvirtinusi pareigūnė turėjo įgalinimus atlikti notarinius veiksmus. Kasatorius mano, kad toks asmuo galėjo tvirtinti testamentą tik tuo atveju, jei savivaldybės taryba būtų suteikusi tokias teises. Tuo tarpu byloje esančių duomenų pagrindu galima teigti, kad 1990-1993 m. Vievio miesto taryba nebuvo priėmusi sprendimo, leidžiančio mero reikalų vedėjai atlikti notarinius veiksmus;

213) apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, t. y. netinkamai analizavo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, taip pažeisdamas CPK 331 straipsnio reikalavimus, be to, neatsklaidė bylos esmės.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimis buvo priimti ieškovo A. U. ir trečiojo asmens V. U. prisidėjimai prie kasacinio skundo.

23Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovai prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

241) teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias testamentų tvirtinimą. Kasatoriaus testamentą ginčijo dėl jo formos ydingumo. Teismas pagrįstai nurodė, kad pagal 1974 m. Valstybinio notariato įstatymą notarinius veiksmus miestų, gyvenviečių, apylinkių vykdomuosiuose komitetuose atlieka vykdomojo komiteto pirmininkas, jo pavaduotojas ar sekretorius. Įsigaliojus Vietos savivaldos pagrindų įstatymui, šios funkcijos atitinkamai paskirtos rajono miesto merui, todėl notarinius veiksmus galėjo atlikti meras, jo pavaduotojas ar sekretorius. Notariato įstatyme nestatyta, kad notarinių veiksmų atlikimas konkrečiam pareigūnui turi būti pavestas tarybos sprendimu. Pasikeitus savivaldos organų pavadinimams, vykdomojo komiteto funkcijos buvo perduotos merams, todėl tokią teisę spręsti turėjo merai. Dėl to kasatoriaus pateikta pažyma niekaip nepagrindžia jo norimo įrodyti fakto, o įrodymų, kad meras nebuvo įgaliojęs, nepateikia, taip pat neprašė teismo tokių duomenų išreikalauti;

252) apeliacinės instancijos teismas nepadarė proceso teisė normų pažeidimų. Atsakovai nurodo, kad teismai pasisakė dėl visų ieškinio reikalavimų: reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliko nenagrinėtą, o kitus atmetė, nurodydamas tokio sprendimo motyvus. Pirmosios instancijos teismo sprendimų glaustumas nesudaro pagrindo pripažinti, kad nebuvo atskleista nagrinėjamos bylos esmė.

26Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, J. B. prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius neįrodė, jog yra faktiškai priėmęs palikimą. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, V. K. palikimą po jo mirties 1993 m. priėmė J. K. Trečiasis asmuo nurodo, kad teismai tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas dėl testamentų tvirtinimo tvarkos, todėl pagrįstai atmetė kasatoriaus reikalavimą pripažinti 1992 m. vasario 18 d. V. K. testamentą niekiniu. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Vievio miesto mero sekretorė A. P. neturėjo įgalinimų tvirtinti testamentus, kasatorius nepateikė. Tai, kad mero sekretorė turėjo teisę atlikti notarinius veiksmus, patvirtina tokių veiksmų atlikimo daugkartiškumas daugiau kaip dvejų metų laikotarpiu. Atsiliepime sutinkama su apeliacinės instancijos teismo nuomone, kad teismo sprendimų glaustumas nesuteikia pagrindo pripažinti, jog nebuvo atskleista bylos esmė. Trečiasis asmuo mano, kad teismas pagrįstai nesvarstė ieškinio reikalavimo dėl 1993 m. rugsėjo 24 d. J. K. testamento, nes ieškovai neturi reikalavimo teisės – nėra įpėdiniai nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Kadangi kasatorius neturėjo reikalavimo teisės ginčyti 1993 m. testamento, tai juolab neturi teisės ginčyti vėlesnio testamento.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29Dėl mero sekretorės (reikalų tvarkytojos) teisės tvirtinti testamentą

30Kasatorius, ginčydamas 1992 m. ir 1993 m. Vievio mero sekretorės (reikalų vedėjos) patvirtintus testamentus, nurodo, kad jie yra niekiniai, nes ginčijamus testamentus patvirtino Vievio mero sekretorė (mero reikalų vedėja) A. P., kuriai savivaldybės taryba nebuvo suteikusi tokios teisės. Testamento sudarymo ir patvirtinimo metu galiojo 1974 m. birželio 26 d. Notariato įstatymo

313 straipsnio 4, 5 dalys (Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. I-92 „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 17 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos notariato įstatymo įsigaliojimo“ 1 punkto pakeitimo“). Šių įstatymo normų įgyvendinimas buvo nustatytas Teisingumo ministerijos 1975 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 8 patvirtintos Miestų, gyvenviečių, apylinkių darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų atliekamų notarinių veiksmų instrukcijos 2 punkte. Nurodyto įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad notarinius veiksmus miestų, gyvenviečių, apylinkių liaudies deputatų vykdomuosiuose komitetuose atlieka vykdomojo komiteto pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba sekretorius, kuriems tarybos vykdomojo komiteto sprendimu pavesta atlikti notarinius veiksmus. Instrukcijos 2 punkte buvo nustatyta, kad notarinius veiksmus miestų, gyvenviečių, apylinkių Darbo žmonių deputatų vykdomajame komitete atlieka vykdomojo komiteto pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba sekretorius, kuriam tarybos vykdomojo komiteto sprendimu pavesta atlikti notarinius veiksmus.

32Nuo 1990 m. kovo 11 d. prasidėjus savivaldos reformai, vykdomųjų komitetų nebeliko, nes pakito vietos savivaldos sistema. Ginčijamų testamentų sudarymo ir tvirtinimo metu žemesniosios pakopos savivaldybės valdymo organas (institucija) buvo apylinkės gyvenvietės (valsčiaus) viršaitis ir rajono (miesto) meras (1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymas). Taigi 1992-1993 metais miesto meras atitiko 1974 m. Notariato įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytą liaudies deputatų tarybų vykdomąjį komitetą – savivaldybės instituciją, turinčią įstatyme nustatytą teisę atlikti notarinius veiksmus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad Notariato įstatymo 3 straipsnio 5 dalis ir Instrukcijos 2 punktas turi būti aiškinami taip, kad viršaitis (meras) notarinius veiksmus turėjo teisę atlikti pagal įstatymą, o viršaičio (mero) pavaduotojas – pagal viršaičio pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje S. O. v. G. O., J. K., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje S. O. v. G. O., J. K., bylos Nr. 3K-3-426/2006). Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas, pakeisdamas savivaldos valdymo organo pavadinimus, nesusiaurino pareigūnų, atliekančių notarinius veiksmus, sąrašo, t. y. notarinių veiksmų funkcijos atlikimas buvo paliktas tiek merui, tiek jo pavaduotojui ir sekretoriui. Taigi, teisėjų kolegija, remdamasi suformuota kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad mero pavedimu Vievio miesto mero sekretorė (reikalų vedėja) turėjo teisę tvirtinti testamentus, ir 1992 m. vasario 18 d. V. K. testamentas atitinka įstatymo reikalavimus sandorio formai (notarinei). Dėl to kasatoriaus argumentą, kad tokiam veiksmui atlikti buvo būtinas savivaldybės tarybos suteiktas įgaliojimas, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą.

33Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kad testamentus ir įgaliojimus tvirtino Vievio mero sekretorė A. P., visi šie dokumentai pasirašyti mero sekretorės ir patvirtinti mero antspaudu, nurodytas registro numeris ir apmokestinta valstybiniu mokesčiu, padarė išvadą, jog mero sekretorė (reikalų vedėja) 1992–1994 m. atliko notarinius veiksmus jai suteiktų įgaliojimų pagrindu. Tai, kad Vievio miesto mero sekretorė A. P. turėjo tokius įgalinimus, patvirtina tokių veiksmų atlikimo daugkartiškumas jų atlikimo laikotarpiu. Įgaliojimų suteikimo nustatymas yra fakto klausimas. Kasacinis teismas nurodytose nutartyse yra pažymėjęs, kad įrodinėti egzistavus asmens įgalinimą tvirtinti ginčijamą testamentą galima ne tik oficialiaisiais rašytiniais, o visais CPK nustatytais įrodymais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas mero sekretorės (reikalų vedėjos) įgaliojimų faktą, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos ir netinkamai taikė bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, todėl atmeta kasatoriaus argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

34Dėl ieškinio reikalavimų eiliškumo ir bylos nagrinėjimo ribų

35Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė Civilinio proceso teisės normas, nes nenagrinėjo ir nepasisakė dėl 2005 m. J. K. sudaryto ir notaro patvirtinto testamento teisėtumo, o nagrinėjo ir pripažino galiojančiais 1992 m. V. K. sudarytą testamentą ir 1993 m. V. K. sudarytą testamentą, nors šis nustojo galioti J. K. 2005 m. sudarius naują testamentą.

36CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris garantuoja kiekvienam asmeniui, manančiam esant jo pažeistas teises ar įstatymo saugomą interesą, teisę į teisminę gynybą ir yra įgyvendinamas civilinio proceso normų nustatyta tvarka, tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje nustatytu dispozityvumo principu. Šis principas reiškia, kad asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti tikrąją tiesą ir apginti pažeistas asmens teises (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. CPK 265 straipsnio 2 dalies nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Tai reiškia, kad teismas sprendimu privalo pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto reikalavimo, tačiau nereiškia, jog teismas yra saistomas ieškinyje išdėstyto reikalavimų eiliškumo ir turi iš esmės nagrinėti pareikštus reikalavimus, į kurių patenkinimą kasatorius neturi teisės. Minėta, kad teismo pareiga yra nustatyti, ar pažeistos asmens, kuris kreipiasi į teismą, teisės, teisėti interesai, tai lemia, ar jie gintini, kokia apimtimi ir kokiu būdu.

37Ieškovai, siekdami paveldėti V. K. ir J. K. palikimą, pareiškė septynis reikalavimus; trimis iš jų ginčijo 2005, 1992 ir 1993 m. sudarytus ir patvirtintus testamentus: 2005 m. V. K. sudarytą testamentą – kaip sudarytą savo veiksmų nesuprantančio asmens, kitus du – kaip patvirtintus nesilaikant testamentams tvirtinti nustatytos tvarkos. Taigi, ieškovai, pradedant vėliausiai sudarytu, ginčijo tris testamentus, dėl kurių jie neteko paveldėjimo teisės. Teismai, nenagrinėdami pagrindų, nurodytų dėl 2005 m. sudaryto testamento teisėtumo, nustatė, kad, tvirtinant 1992 ir 1993 m. sudarytus testamentus, formalioji tuo metu galiojusi testamento tvirtinimo tvarka nebuvo pažeista. Kitais pagrindais šie testamentai nebuvo ginčijami, todėl, neperžengdami ieškinio ribų, kitų 1992 ir 1993 m. sudarytų testamentų negaliojimo pagrindų teismai nenagrinėjo. Nustatę minėtą faktą, teismai konstatavo, kad 1992 ir 1993 m. testamentais iš ieškovų buvo atimta teisė pagal įstatymą ar pagal 1972 m. testamentą paveldėti V. K. ir J. K. palikimą, ir pagal CK 5.17 straipsnio 1 dalį pripažino, jog ieškovai neturi teisės ginčyti 2005 m. testamento, nes nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu gali reikšti tik įpėdiniai pagal įstatymą ar testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas būtų pripažintas negaliojančiu. Teismai taip pat nurodė, kad pagal CK 5.17 straipsnio 2 dalies nuostatą vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus šioje normoje nurodytas išlygas. Nei 2005, nei 1993 m. J. K. sudaryti testamentai nėra ginčijami CK 5.17 straipsnio 2 dalyje nustatytų išlygų pagrindu, todėl net ir nuginčijus šiuos testamentus, kasatoriui neatsirastų paveldėjimo teisė, nes teisėtai 1992 m. V. K. sudarytu testamentu iš ieškovų atimta paveldėjimo teisė. Taigi teismai, nagrinėdami ginčą dėl ieškovų teisės paveldėti V. ir J. K. turtą ir neperžengdami ieškiniu apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, ištyrė ir įvertino reikšmingus faktus, atskleidė bylos esmę ir nustatė, kad kasatorius dėl 1992 ir 1993 m. sudarytų testamentų prarado pavedėjimo teisę, kartu teisę ginčyti 2005 m. testamentą.

38Teisėjų kolegija, sutikdama su teismų išvada, pažymi, kad 2005 m. testamento galiojimas (negaliojimas) reikšmingas R. S. ir R. S. paveldėjimo teisiniams santykiams (J. K. palikimą 1993 m. testamentu paliko atsakovui R. S., o vėlesniu 2005 m. testamentu – R. S.), tačiau šie asmenys testamento neginčija. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai iš esmės tinkamai taikė proceso teisės ir materialiosios teisės, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius, nuostatas, ir nustatę, kad kasatorius dėl 1992 ir 1993 m. sudarytų testamentų prarado paveldėjimo teisę, pagrįstai atmetė pareikštus reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą dėl 2005 m. testamento pripažinimo negaliojančiu, nepasisakydami dėl jo teisėtumo.

39Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą kasatoriaus argumentą, kad teismai pripažino 1993 m. J. K. sudarytą testamentą galiojančiu, nors jis negalioja, nes testatorė, 2005 m. sudarydama naują testamentą, jį panaikino. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai sprendė, ar 1992 ir 1993 m. sudaryti testamentai buvo patvirtinti laikantis tuo metu galiojusių teisės normų nustatytos tvarkos ir sukūrė teisines pasekmes, ir nepasisakė dėl jų galiojimo laiko atžvilgiu.

40Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas sandorius ir savivaldos pareigūno atliktus notarinius veiksmus, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, o kasacinio skundo argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo ir nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų, yra nepagrįstas. Dėl to kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ginčijamą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

42Kadangi kasacinis skundas atmetamas, tai atsakovams bei trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, iš kasatoriaus bei ieškovo A. U., prisidėjusio prie kasacinio skundo, priteistinos lygiomis dalimis išlaidos advokato pagalbai kasacinėje instancijoje apmokėti (CPK 98 straipsnis). Paduodami atsiliepimą į kasacinį skundą, atsakovai patyrė 1500 Lt išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą; trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, J. B. patyrė 800 Lt išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Įvertinus kriterijus, nurodytus Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 2 punkte bei remiantis 8.14 punktu, iš kasatoriaus ir ieškovo A. U. priteistina 500 Lt atsakovams bei 500 Lt trečiajam asmeniui J. B.

43Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 213,75 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus ir prie kasacinio skundo prisidėjusio ieškovo A. U.

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96, 98 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

45Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

46Priteisti iš ieškovo T. U. (a. k. ( - )) ir ieškovo A. U. (a. k. ( - )) po 106,87 Lt (vieną šimtą šešis litus 87 centus) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, ir po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai už kasacinio skundo surašymą apmokėti atsakovei R. S. (a. k. ( - )) bei po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) ) išlaidų advokato pagalbai už kasacinio skundo surašymą trečiajam asmeniui J. B. (a. k. ( - )) .

47Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliamas sandorių vertinimo ir jų atitikties formos reikalavimams... 6. Ieškovai teigė, kad 1972 m. kovo 24 d. jų senelis V. K. ir jo sutuoktinė J.... 7. Be to, vėliau paaiškėjo ir tai, kad J. K. 1993 m. rugsėjo 24 d. buvo... 8. Atsakovė R. S., ieškovų teigimu, žinodama apie J. K. ligą, apgaule... 9. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. B. prašė pripažinti... 10. V. K. mirties 1993 m. J. K. per nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 12. Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį ir... 13. Teismas nustatė, kad J. K. yra antroji V. K. sutuoktinė, jos ir ieškovų... 14. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 15. Kadangi ieškovai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po... 16. Kolegija sutiko su teismo nuomone, kad ieškovai 1992 m. vasario 18 d.... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu ieškovas T. U. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 19. 1) apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė... 20. 2) apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 21. 3) apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, t. y.... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 23. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovai prašo ieškovo kasacinį skundą... 24. 1) teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas,... 25. 2) apeliacinės instancijos teismas nepadarė proceso teisė normų... 26. Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo, pareiškiantis... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 29. Dėl mero sekretorės (reikalų tvarkytojos) teisės tvirtinti testamentą... 30. Kasatorius, ginčydamas 1992 m. ir 1993 m. Vievio mero sekretorės (reikalų... 31. 3 straipsnio 4, 5 dalys (Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. kovo 10 d.... 32. Nuo 1990 m. kovo 11 d. prasidėjus savivaldos reformai, vykdomųjų komitetų... 33. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kad testamentus ir... 34. Dėl ieškinio reikalavimų eiliškumo ir bylos nagrinėjimo ribų... 35. Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė Civilinio proceso... 36. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas,... 37. Ieškovai, siekdami paveldėti V. K. ir J. K. palikimą, pareiškė septynis... 38. Teisėjų kolegija, sutikdama su teismų išvada, pažymi, kad 2005 m.... 39. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą kasatoriaus argumentą, kad teismai... 40. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 42. Kadangi kasacinis skundas atmetamas, tai atsakovams bei trečiajam asmeniui,... 43. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 45. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 46. Priteisti iš ieškovo T. U. (a. k. ( - )) ir ieškovo A. U. (a. k. ( - )) po... 47. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...