Byla 2A-141-258/2012
Dėl LR Generalinės prokuratūros nutarimo Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-224-589/2009, suinteresuoti asmenys V. A., Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. Š., Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra

1Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Ritos Kisielienės,

2teisėjų Danutės Kutrienės, Vido Stankevičiaus,

3apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. B. skundą dėl LR Generalinės prokuratūros nutarimo Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-224-589/2009, suinteresuoti asmenys V. A., Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. Š., Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Pareiškėja A. P. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2010- 07- 30 nutarimą Nr. 17.9-111-1524 atsisakyti kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-224-589/2009 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovėms A. P. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM (Panevėžio apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai), trečiajam asmeniui Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarei A. Š. dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo akto, Panevėžio apskrities viršininko administracijos įsakymų pripažinimo negaliojančiais.

6Nurodė, kad 2010-07-13 kreipėsi į LR Generalinę prokuratūrą su prašymu dėl proceso atnaujinimo Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-224-589/2009 CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Teigė, kad tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas bei tokiu būdu padarė sprendimuose aiškią teisės normos taikymo klaidą, dėl ko priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus pažeisdami viešą interesą. Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2010-07-30 priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, nurodžiusi, kad nėra padaryta esminių teisės normų taikymo klaidų, be to, nebuvo nustatytas viešojo intereso pažeidimas. Pareiškėja nuomone teismai faktinių bylos aplinkybių pilnai netyrė, o tai lėmė šališkus sprendimus V. A. naudai, t.y. dalinai buvo patenkintas jo ieškinys ir panaikinta visa eilė įsiteisėjusių sprendimų ir aktų. Teismai neteisingai aiškino įstatymus, painiojo akivaizdžius faktus, pažeidė A.P. B. teises, LR Konstitucijos 109 str. reikalavimus, numatančius, jog teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Be to, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nurodė įstatymų ir teisės aktų (LR Žemės įstatymo 2str. 14p., 10 str. ld.,5d., 7d., LRV 2004-11-07 nutarimo Nr. 1442 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių" 2.1 p., jų 3d., 6d.), bendrines normas, kurios šio konkretaus ginčo nepadeda išspręsti, ir netaikė tų normų, kurias privalėjo taikyti. Kreiptis dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p. (jei byla buvo peržiūrėta apeliacine tvarka) gali tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Pareiškėja, net ir esant proceso atnaujinimo pagrindui - aiškiai teisės normos taikymo klaidai, tokios teisės neturi.

7Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad generalinis prokuroras nenustatė nei LR CPK 366 str. 1 d. numatytų pagrindų procesui atnaujinti, nei viešojo intereso pažeidimo. Pareiškėjos pateiktas viešojo intereso sąvokos aiškinimas neatitinka teismų praktikoje suformuotos viešojo intereso sąvokos. Teismų praktikoje viešasis interesas paprastai suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, taip pat pripažįstama, jog viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Šiuo atveju pareiškėja gina privačius savo interesus ir siekia įgyti daugiau turtinių teisių, negu jai suteikia norminiai teisės aktai ir įsiteisėję bei galiojantys teismo sprendimai Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-224-589/2009. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad teismų priimti procesiniai sprendimai priimti iš esmės prieštaraujant Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimui. Pastarajame sprendime yra nurodyta, jog A. P. B. civilinėje byloje ieškiniu gynė savo teises, pripažintas viešojo administravimo subjektų aktais po santuokos nutraukimo iki turto padalijimo. Kol nėra viešojo administravimo subjekto akto, kuriuo būtų nuspręsta parduoti V. A. priklausančią namų valdos žemės sklypo dalį, tol namų valdos žemės sklypą nuspręsta parduoti A. P. B., bet tai jokiu būdu nereiškia, jog V. A. praranda teises į ginčo namų valdos dalį. Teismų priimti procesiniai sprendimai minėtoje civilinėje ir civilinėje byloje, kurioje pareiškėja siekia atnaujinti procesą, neprieštarauja vieni kitiems, o yra nuoseklūs, nes 2008 m. civilinėje buvo ginami A. P. B. turtiniai interesai, o civilinėje byloje Nr. 2-224-589/2009, kurioje siekiama atnaujinti procesą, buvo apginti pareiškėjos bendraturčio turtiniai interesai ir teisės, dėl kurių buvo pasisakyta ir 2008 m. civilinėje byloje. Teismų procesinių sprendimų teisės taikymo klaidas patikrina kasacinės instancijos teismas. Pareiškėja buvo pateikusi kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegija jo nepriėmė.

8Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio žemėtvarkos skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko. Nurodė, kad teismų sprendimai buvo motyvuoti ir pagrįsti. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio žemėtvarkos skyrius nėra gavęs V. A. atsisakymo įgyti namų valdos turtą, todėl pareiškėjos įsitikinimas, kad žemės sklypas priklauso jai vienai, yra nepagrįstas.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nusprendė išieškoti iš ieškovės A. P. B. valstybės naudai 32,81 Lt pašto išlaidų. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2009 12 07 priimdamas nutartį dėl 2009 07 17 sprendimo patikrino, ar nėra pažeistos ir ar teisingai pritaikytos procesinės ir materialinės teisės normos, ir pagrįstai ginčo sprendimą paliko nepakeistą. Tokiu būdu visos ieškovės nurodytos aplinkybės teismams buvo žinomos priimant procesinius sprendimus bei buvo tinkamai ir kvalifikuotai įvertintos. Be to, ieškovė yra pasinaudojusi ir kasacinio skundo teise, tačiau LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2010-02-26 nutartyje atsisakydama priimti ieškovės kasacinį skundą konstatavo, jog kasacinio skundo teisiniai argumentai prieštarauja byloje nustatytiems faktams dėl ginčo žemės sklypo įsigijimo aplinkybių, todėl pagal teisinę situaciją byloje jos nagrinėjimas Lietuvos Aukščiausiame Teisme neatitiktų kasacijos paskirties, nes nebūtų reikšmingas teisės aiškinimo ir taikymo plėtojimui, teisingam bylos išnagrinėjimui. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, jog LR Generalinis prokuroras, atsisakydamas tenkinti jos prašymą dėl proceso atnaujinimo, suvaržė ieškovės konstitucinę teisę į teisingą teismą. Kadangi pagal LR CPK 365 str. 1 d. nuostatas prašymą atnaujinti procesą gali paduoti tiek bylos šalys, tiek tretieji asmenys, o taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, būdama bylos šalimi, ieškovė turi galimybę realizuoti jai įstatymo suteiktą teisę ir pati kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo minėtoje civilinėje byloje, o LR Generalinis prokuroras negali būti įpareigotas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo ginčo civilinėje byloje, jeigu jis nenustatė jokių teisinių pagrindų tokiam prašymui pateikti. Teismas pažymėjo, jog galimybė atnaujinti procesą negali būti vertinama kaip dar viena galimybė byloje dalyvaujančiam asmeniui apskųsti jį netenkinantį teismo sprendimą, todėl kitoks nei įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose pateiktas faktinių bylos aplinkybių ar byloje pateiktų įrodymų vertinimas savaime negali būti laikomas pagrindu manyti, jog bylą nagrinėję teismai padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. nuostatų prasme.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12Apeliaciniu skundu pareiškėja A. P. B. prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti visiškai. Nurodė, kad teismas mechaniškai patvirtinto prokuroro išvadas, išdėstytas nutarime atsisakyti kreiptis dėl proceso atnaujinimo, nors turėjo savarankiškai įvertinti visą bylos medžiagą bei padaryti išvadą, ar yra teisinis pagrindas proceso atnaujinimui. Teismai neatskleidė bylos esmės, bylą nagrinėjo ne tirdami atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, bet pasisakydami apie situaciją, kurios ji neprašė nagrinėti. Ginčas kilęs dėl to, kad asmuo, savarankiškai, nieko neverčiamas notariškai atsisakęs nuo teisės išsipirkti sodo sklypą, vėliau, nenuginčijęs šio vienašalio sandorio, nebeįgyja šios teisės ateityje. Neatskleidus bylos esmės buvo padarytas CPK 327 str. 1 d. 2 p. pažeidimas, o teismas turėjo pasakyti, ar tai yra pagrindas atnaujinti procesą. Apeliantės nuomone, byloje egzistuoja akivaizdus viešasis interesas. Pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A.P. B. pasinaudojo kasacijos teise, nes jis pats nustatė, kad kasacinis skundas nebuvo priimtas. Teismas, padaręs išvadą, kad Panevėžio teismai bylą sprendė teisingai, to nemotyvavo. Jis nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės teisės nebuvo pažeistos.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismų sprendimai yra motyvuoti ir pagrįsti. Ieškovo pažeista teisė apginta. Pareiškėjos nurodyti argumentai, kad V. A. atsisakė savo teisės įgyti namų valdos turtą, nepagrįsti, nes tokių pareiškimų žemėtvarkos skyriaus byloje nėra. 2004 m. A. P. B. žemės tvarkymo byloje yra 2003-03-31 prašymas įteisinti jos vardu išpirktą 0,3958 ha namų valdą, kuri, kaip ir pastatai, priklausė abiems šalims bendrosios jungtinės nuosavybės tiesėmis. 1996-11-25 sutikime V. A. nurodė sutinkantis, kad šeimai skirta 2,71 ha asmeninio ūkio žemė būtų privatizuota A. P. B. vardu, tačiau žemės pirkimo sutarties dieną situacija buvo pasikeitusi – namo savininkais buvo du asmenys.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo LR Generalinė prokuratūra prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad šioje byloje nagrinėjamas generalinio prokuroro priimto nutarimo pagrįstumo, o ne proceso atnaujinimo klausimas. Todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti, ar yra pagrindas atnaujinti procesą, nes tokie klausimai sprendžiami tik teismui priėmus prašymą atnaujinti procesą, o šiuo atveju toks prašymas nepateiktas. Kadangi skundžiamu sprendimu nebuvo sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas, atmestini skundo argumentai, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas turėjo argumentuotai pasisakyti, ar yra pagrindas atnaujinti procesą dėl to, kad neatskleista bylos esmė. A. P. B. prašė inicijuoti proceso atnaujinimą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu – esant aiškiai teisės taikymo klaidai. Teisės normų taikymas ir aiškinimas yra kasacijos pagrindas, kurio Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad negali būti patenkintas apeliantės prašymas įpareigoti generalinį prokurorą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-224-589/2009.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Pareiškėjos A. P. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

17Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja A. P. B. 2010-08-23 kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą dėl prokuroro veiksmų, t.y. LR Generalinės prokuratūros 2010 m. liepos 30 d. nutarimo atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-224-589/2009. A. P. B. prašymas atnaujinti procesą buvo grindžiamas CPK 366 str. 1 d. 9 p. ir viešu interesu. Prokurorė atsisakė kreiptis į teismą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-224-589/2009 atnaujinimo nesant CPK 366 str. 1 d. numatytų pagrindų proceso atnaujinimui ir viešojo intereso pažeidimo, tačiau su nurodytu vertinimu A. P. B. nesutinka, atskirąjį skundą grįsdama iš esmės savo pirminio skundo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui motyvais, t.y. teigdama, kad prokurorė nepagrįstai atsisakė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, nes CPK 1 d. 9 p. numatytas pagrindas egzistuoja.

18LR CPK 365 str. 2 d. numato, kad prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.

19Ši įstatymo nuostata yra bendrosios taisyklės, kad procesas gali būti atnaujinamas tik asmenų, kurių materialioji teisė pažeista ar ginčijama, iniciatyva (CPK 365 straipsnio 1 dalis), išimtis, įstatymų leidėjo suteikta siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Taigi generalinis prokuroras šią įstatymų leidėjo jam suteiktą teisę gali įgyvendinti tik esant dviem sąlygoms: 1) esant rimto pagrindo manyti, kad egzistuoja aplinkybės, sudarančios bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, ir 2) esant būtinybei proceso atnaujinimo instituto pagalba apginti viešąjį interesą. Atsižvelgiant į išimtinį proceso atnaujinimo instituto pobūdį, taip pat į tai, kad generalinio prokuroro teisė (ir pareiga) inicijuoti proceso atnaujinimą yra bendrųjų civilinio proceso principų išimtis, akivaizdu, kad viešojo intereso sąvoka CPK 365 straipsnio 2 dalies prasme negali būti aiškinama plečiamai, kaip įpareigojanti generalinį prokurorą kreiptis į teismą bet kuriuo atveju, kai byloje dalyvavusiems asmenims kyla abejonių byloje priimtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso įstatymuose teismų sprendimų kontrolei nustatyta speciali – instancinė tvarka, kuria turi galimybę naudotis byloje dalyvaujantys asmenys, nesutinkantys su byloje priimtais teismų sprendimais. Nors viešojo intereso sąvoka yra plati, ir apie viešojo intereso egzistavimą turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, tačiau viešojo intereso gynimas negali būti tapatinamas vien tik su konkretaus asmens teisių ar interesų gynimu, jis turi būti susijęs su neindividualizuotu visos visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių socialiai vertingų teisių bei interesų pažeidimo pašalinimu. Kadangi teisė inicijuoti proceso atnaujinimą generaliniam prokurorui suteikta viešojo intereso apsaugos tikslais, šia teise generalinis prokuroras negali naudotis vien siekdamas apginti byloje dalyvavusio privataus asmens interesus, ypač tais atvejais, kai tokiam asmeniui buvo sudarytos visos galimybės savo interesus procese ginti savarankiškai.

20Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo daryti išvados, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pažeistas viešasis interesas, kurį būtina ginti inicijuojant proceso atnaujinimą. Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėja viešąjį interesą siejo su tuo, kad buvo pažeistos jos nuosavybės teisės, Panevėžio miesto apylinkės teismui 2009 m. liepos 17 d. sprendimu panaikinus, o Panevėžio apygardos teismui 2009 m. gruodžio 7 d. nutartimi šį sprendimą palikus nepakeistą, visą eilę įsiteisėjusių sprendimų ir aktų, kaip pagrindo V. A. įsigyti dalį 0,3986 ha žemės sklypo, esančio ( - ). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčas šiuo atveju susijęs tik su dviejų asmenų – A. P. B. ir V. A. nuosavybės teisėmis į 0,3958 ha žemės sklypą, t.y. tik su dviejų asmenų interesais. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutarties panaikinimu būtų suinteresuota ne tik pareiškėja A. P. B., bet ir visa visuomenė ar jos dalis, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu dėl viešo intereso, kaip pagrindo prokurorui inicijuoti proceso atnaujinimą, egzistavimu.

21Aiški teisės normos taikymo klaida, kaip pagrindas proceso atnaujinimui, reglamentuota CPK 366 str. 9 p. Ja, apeliantės nuomone, yra netinkamas įrodymų vertinimas, netinkamas teisės normų taikymas, bylos esmės civilinėje byloje Nr. 2-224-589/2009 neatskleidimas, kurį ji sieja su tuo, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas pilnai neištyrė faktinių bylos aplinkybių, neatsižvelgė, kad ieškovo V. A., jau nebeesančio santuokoje, du kartus 1996-11-07 ir 1996-11-25 duoti notariškai patvirtinti sutikimai privatizuoti vienai A. P. B. namų valdą, yra sandoriai, kuriais ieškovas panaikina savo teises įsigyti namų valdos žemę, o pareiškėjai suteikia teisę vienai jį įsigyti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bylos esmės neatskleidimas, netinkamas įrodymų vertinimas ir teisės normų taikymas yra pagrindas peržiūrėti teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui. Šią teisę apeliantė realizavo pateikusi apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui. Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutarties matyti, kad pareiškėja A. P. B. tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismui buvo nurodžiusi apie V. A. 1996-11-07 ir 1996-11-25 sutikimus įgyti ginčo žemės sklypą jos vienos vardu, o abu teismai šias aplinkybes vertino. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 17 d. sprendime, įvertinęs aukščiau minėtas aplinkybes, nurodė, kad nesutinka su A. P. B. pozicija, kad žemės sklypas priklauso jai vienai, nes V. A. yra davęs sutikimą įgyti žemės sklypą jos vienos vardu. Teismas nurodė, kad žemės tvarkymo byloje tokio ieškovo sutikimo nėra, o atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. V. A. turėjo teisę įgyti valstybinės žemės sklypą privačion nuosavybėn. Atsakovė A. P. B. turėjo pranešti žemės sklypo pardavėjui Panevėžio apskrities viršininko administracijai, kad namo dalis priklauso V. A., kuris irgi turėjo teisę pirkti dalį žemės sklypo ir pateikti žemės pardavėjui susitarimą dėl žemės pirkimo (b.l. 6-12). Skųsdama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimą, A. P. B. nurodė argumentus, kurių pagrindu prašo proceso atnaujinimo, t.y. – nebuvo atskleista bylos esmė, nes teismas nenustatė esminių bylos faktinių aplinkybių ir teismas neišsprendė visų atsakovės reikalavimų. Pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta esant notariškai patvirtintiems ieškovo atsisakymams nuo teisės įsigyti žemės sklypą šią teisę perleižiant vienai A. P. B.. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad šiuos jos apeliacinio skundo argumentus Panevėžio apygardos teismas analizavo, vertino ir šiuo pagrindu padarė išvadą, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė neįrodė aplinkybės, kad ieškovas jai yra davęs sutikimą įgyti 0,3958 ha namų valdos žemės sklypą individualiam namui/statiniams statyti ir eksploatuoti tik jos vardu. 1996-11-07 sutikime ieškovas sutiko, kad atsakovė 2 ha žemės ūkio naudmenų asmeniniam ūkiui padengtų savo paveldėta žeme, 1996-11-25 sutikime - kad jų šeimai skirta 2,71 ha asmeninio ūkio žemės su namų valdoje esančiomis žemės ūkio naudmenomis būtų privatizuota atsakovės vardu. Šiuo konkrečiu atveju valstybė per įstatymų leidėją suformavo viešąjį imperatyvų interesą, jog namų valdos valstybinės žemės sklypai turi būti parduodami ar nuomojami visiems atitinkamame žemės sklype esančio gyvenamojo namo bendrasavininkams, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį. Šiuo atveju net jeigu ir būtų buvęs sutikimas 0,3958 ha namų valdos žemės sklypą privatizuoti vieno buvusių sutuoktinių vardu, tai savaime nereiškia, jog įsiteisėjus 2007 02 21d. teismo sprendimui dėl namo nuosavybės tarp buvusių sutuoktinių pasidalinimo, valstybei išliko pareiga perleisti nuosavybės teisę į visą žemės sklypą vienam iš bendrasavininkų, kai jos tokį perleidimą ribojo imperatyvios teisės normos. Tai rodo, jog tiek Panevėžio miesto apylinkės teismas, tiek Panevėžio apygardos teismas ištyrė šalių (taip pat ir atsakovės A. P. B.) nurodytas bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, o tai įvertinęs prokuroras turėjo pagrindą atsisakyti kreiptis dėl proceso atnaujinimo civ. byloje Nr. 2-224-589/2009. A. P. B. pasinaudojo ir kasacijos teise, tačiau jos skundas, Lietuvos Aukščiausiajam teismui nurodžius, kad skunde nepateikta teisinių argumentų, kurie pagrįstų skundžiamų teismų sprendimo ir nutarties motyvų ir teisinių išvadų neatitiktį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimo ir taikymo praktikai, nebuvo priimtas (b.l. 52-53).

22Darytina išvada, kad pareiškėjos argumentai dėl bylos esmės neatskleidimo, netinkamo teisės normų taikymo išnagrinėti visose teismų instancijose. Teismų išvados atitinka teisės aktus, nes nors abu ieškovo sutikimai duoti nutraukus santuoką, tačiau nepadalijus bendro santuokoje įgyto turto, be to, sutikimas privatizuoti žemės sklypą A. P. B. vardu nereiškia nuosavybės teisės į šį žemės sklypą įgijimo atsisakymo, o tik nurodo apie sutikimą dėl žemės sklypo privatizavimo vieno asmens vardu. Minėti ieškovo sutikimai (1996-11-07 ir 1996-11-25) nepaneigia jam Žemės reformos įstatymo nuostatomis ir jo įgyvendinimą reglamentuojančių LR Vyriausybės 1993-0721 Nr. 550, 1999-03-09 Nr. 260 nutarimų nuostatomis suteiktos teisės įsigyti atitinkamą žemės sklypo dalį privačion nuosavybėn.

23Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad prokurorės atsisakymas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo dėl akivaizdžios teisės normos taikymo klaidos ir viešo intereso buvimo vertintinas kaip pagrįstas, o pareiškėjos A. P. B. skundas - kaip siekis dar sykį patikrinti aukščiau minėtų Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo nutarties teisėtumą.

24Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, padarytos išvados apie pagrindo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo nebuvimą yra pagrįstos, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą naikinti ar keisti (CPK 325 str. 1 d. 1 p.).

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėja

Nutarė

26Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. teisėjų Danutės Kutrienės, Vido Stankevičiaus,... 3. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 4. I. Ginčo esmė... 5. Pareiškėja A. P. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti... 6. Nurodė, kad 2010-07-13 kreipėsi į LR Generalinę prokuratūrą su prašymu... 7. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra prašė... 8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 12. Apeliaciniu skundu pareiškėja A. P. B. prašė panaikinti Vilniaus miesto 1... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo LR Generalinė... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. Pareiškėjos A. P. B. apeliacinis skundas netenkintinas.... 17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja A. P. B. 2010-08-23 kreipėsi į... 18. LR CPK 365 str. 2 d. numato, kad prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant... 19. Ši įstatymo nuostata yra bendrosios taisyklės, kad procesas gali būti... 20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų... 21. Aiški teisės normos taikymo klaida, kaip pagrindas proceso atnaujinimui,... 22. Darytina išvada, kad pareiškėjos argumentai dėl bylos esmės neatskleidimo,... 23. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad... 24. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ištyrė visas... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 26. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti...