Byla 2A-1361-431/2014
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys byloje – Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro notaras T. P. V., A. P., V. P. ir A. P

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių A. J. ir V. K. ieškinį atsakovui G. P. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys byloje – Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro notaras T. P. V., A. P., V. P. ir A. P..

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovės prašė pripažinti negaliojančiu 2012 m. gegužės 8 d. J. P. surašytą ir patvirtintą testamentą, registracijos Nr. 2983, bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. gegužės 8 d. J. P. pakeitė savo ankstesnį testamentą ir visą savo turtą paliko atsakovui G. P.. Testamento sudarymo dieną J. P. buvo senyvo amžiaus, ji buvo ligota, be kitų sunkių ligų ji sirgo ir senatvine demencija. 2012 m. gegužės 8 d. testamentą sudarė dėl atsakovo spaudimo, pati ji negalėjo tokiam spaudimui pasipriešinti dėl savo fizinės ir psichinės būklės. Testamento sudarymo metu J. P. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Jau 2007 metais J. P. būnant ligoninėje notaras atsisakė patvirtinti jos testamentą, nes kilo abejonių dėl močiutės būsenos ir galimybės suvokti savo veiksmų reikšmę. Apie naują testamentą ieškovės sužinojo tik 15 dienų po močiutės mirties, pasikreipus į notarą su senu testamentu.

6Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad iki pat J. P. mirties atsakovas su šeima ja rūpinosi. Ieškovės J. P. nesirūpino, nelankė jos ligoninėje. Iki savo mirties J. P. ne sykį buvo sakiusi, kad visą savo turtą nori palikti atsakovui. 2012 m. gegužės 8 d. testatorė J. P. Vilniaus rajono 3 notaro biure sudarė du dokumentus: įgaliojimą, kuriuo įgaliojo jį nupirkti iš valstybės nuosavybės teisės žemės sklypą ir atlikti visus veiksmus, susijusius su žemės sklypu, o taip pat atstovauti testatorę visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose; bei testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko jam (atsakovui). Iki pat mirties testatorė gerai orientavosi laike, įsiminė praeities įvykius ir suprato, kas vyksta tuo metu, bei kokie jos santykiai su artimaisiais. Per visą savo 100 metų gyvenimą J. P. sugebėjo gulėti ligoninėje tik tris kartus, paskutinis buvo mirtinas; testatorės ligos medicininė kortelė beveik tuščia, nes nebuvo rimtų priežasčių kreiptis į gydytojus, tuo labiau gydytojus psichiatrus. J. P. niekada nebuvo gydoma nuo senatvinės demencijos, nors toks įrašas atsiranda pastarosios sveikatos istorijoje, tačiau ligos istorijoje nėra nei vieno įrašo dėl paskirto gydymo demencijai gydyti.

7Trečiasis asmuo A. P. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog senelė J. P. nuo 2003 m. iki mirties gyveno viena, savarankiškai gamino valgyti, sodino ir prižiūrėjo daržus, pati gaudavo pensiją ir ja disponuodavo, suprato kas vyksta ir kokie jos santykiai su artimaisiais.

8Tretieji asmenys A. P. ir V. P. sutiko su ieškiniu. Nurodė, kad dėl ligų ir amžiaus prosenelė J. P. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti ir tai yra pagrindas pripažinti, jog 2012 m. gegužės 8 d. testamente jos tikra valia nebuvo išreikšta. Atsakovas, veikdamas nesąžiningai, žinodamas apie prosenelės sunkią sveikatos būklę, apgaule įtikino ją pasirašyti testamentą, nors prosenelė visada sakydavo, kad savo turtu jau pasirūpino seniai, t.y. kad po jos mirties visas turtas atiteks jos trims vaikams, o jiems mirus – jų įpėdiniams.

9Trečiasis asmuo notaras T. P. V. prašė bylą išnagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad pas testatorę nuvažiavo savo automobiliu, su testatore bendravo rusų kalba ir nepastebėjo, kad pastaroji nesuvoktų savo veiksmų. Kartu patvirtino ir įgaliojimą tvarkyti žemės atkūrimo reikalus.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino ir pripažinti negaliojančiu J. P., mirusios 2012 m. birželio 5 d., testamentą, sudarytą 2012 m. gegužės 8 d., patvirtintą Vilniaus rajono 3-iojo notaro biuro notaro Tomo P. V., registro Nr. 2983. Priteisė iš atsakovo 2257,18 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovėms, 100,00 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui A. P., 112,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

12Teismas nustatė, kad byloje ginčijamas mirusiosios J. P. 2012 m. gegužės 8 d. sudarytas testamentas, kuriuo testatorė patvarkė po mirties visą turtą palikti atsakovui – anūkui G. P.. Iš bylos medžiagos matyti, kad prieš tai - 1989 m. sausio 11 d. testatorė buvo sudariusi testamentą, kuriuo jai priklausantis turtas turėjo atitekti po lygiai testatorės trims sūnums.

13Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).

14Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog testamento sudarymo metu J. P. buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

15Vertinant testatorės būseną sandorio sudarymo metu, teismas atsižvelgė į tai, jog testamento sudarymo metu testatorė buvo perkopusi į antrąjį savo gyvenimo šimtmetį, kelios dienos po išrašymo iš ligoninės. Iš sveikatos istorijos 2012 m. balandžio 30 d., gegužės 2 d. ir 3 d. įrašų, padarytų prieš išrašant testatorę iš ligoninės, yra labiau tikėtina, kad praėjus kelioms dienoms po išrašymo testatorės būsena buvo netinkama testamento sandoriui sudaryti ir jo reikšmei suvokti. Apie tai byloja gydytojų įrašai, kuriose nurodyta, jog testatorę vargino silpnumas, dusulys, kojų skausmai dėl pragulų, permanentinis prieširdžių virpėjimas, lėtinė galvos smegenų išemija. Kiti į bylą pateikti medicininiai dokumentai: VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorija ir VšĮ Grigiškių pirminės sveikatos priežiūros centro gydymo stacionare istorijos patvirtina, jog dar 2007 metais testatorei buvo diagnozuota lėtinė galvos smegenų išemija, testatorę vargino galvos svaigimai, dėl ko ne kartą buvo susižeidusi. Nuo 2007 metų, visuose medicininiuose dokumentuose sutikimą dėl gydymo testatorės vardu išreikšdavo kiti asmenys (vieni ar kiti giminaičiai). Dėl nustatytų aplinkybių teismas neturi pagrindo abejoti byloje atliktos J. P. pomirtinės psichiatrijos ekspertizės išvadomis, kuriose be kita ko nurodyta, jog J. P. nuo 2007 m. sirgo nepatikslinto laipsnio silpnaprotyste, kuri dėsningai progresavo dėl lėtinės smegenų išemijos ir amžinių pakitimų, o 2012 m. balandžio – gegužės mėnesiais patirtas lėtinių ligų žymus pablogėjimas dar labiau pablogino testatorės psichikos būseną ir pažintinę veiklą, dėl ko tikėtina, jog pasirašydama ginčijamą testamentą pastaroji negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir valdyti, negalėjo suprasti sudaromo sandorio esmės.

16Byloje apklaustų liudytojų paaiškinimai nepaneigia tokios išvados, nes tiek kartu ligoninėje besigydžiusių L. B., K. S., D. V. ir J. P. nurodytos aplinkybės apie tai, jog ligoninėje testatorė buvo labai mandagi, tvarkinga ir visoms labai draugiškai, tiek testamento sudaryme dalyvavusių sutuoktinių V. ir A. R. paaiškinimai apie tai, jog nepastebėjo, kad testatorė nesuprastų savo veiksmų, nepatvirtina, jog bendraudama su notaru testatorė buvo tokios būsenos, kuri leido jai adekvačiai įvertinti situaciją ir priimti jos valią atitinkantį sprendimą dėl paliekamo turto.

17Teismui duoti notaro T. P. V. paaiškinimai, jog jis nieko įtartino J. P. elgesyje nepastebėjo, nepaneigia minėtų teismo padarytų išvadų, nes notaras neturėdamas medicininių žinių galėjo tik vizualiai nustatyti testatoriaus veiksnumą.

18Vertinant sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) manytina, kad testamento, kuriuo turtas paliekamas tik vienam anūkui, sudarymas neatitiko testatorės gyvenimiškų aplinkybių. Nors liudytojų paaiškinimai dėl šių aplinkybių yra prieštaringi, tačiau iš rašytinių įrodymų matyti, kad testatore rūpinosi tiek ieškovės, tiek atsakovas. Tai matyti iš testorės išduotų įgaliojimų tvarkyti testatorės reikalus dėl žemės išpirkimo, ieškovės V. K. kreipimosi į Socialinės paramos centrą dėl techninės pagalbos priemonių testatorei suteikimo bei šimtmečio šventimo nuotraukų. Be to, abi šalys teismui nurodė ir tai matyti iš rašytinių įrodymų, jog testatorė globojo savo proanūkes A. P. ir V. P., kurios iki pilnametystės gyveno ( - ), tačiau savaitgaliais, atostogų ir švenčių dienomis vykdavo pas prosenelę. Todėl abejotina, ar galėdama adekvačiai vertinti situaciją, testatorė būtų sudariusi ginčijamą testamentą ir nieko nepalikusi nei kitiems savo mirusių sūnų vaikams, nei be tėvų globos likusioms proanūkėms.

19Todėl atsižvelgęs į objektyvius duomenis apie testatorės būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį, teismas padarė išvadą, kad yra pakankamai duomenų pripažinti testamentą negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį ir kad toks pripažinimas atitiks tiek teisinį tiek socialinį teisingumą.

20III. Apeliacinio skundo argumentai

21Atsakovas G. P. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas.

22Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

231) Teismo išvada, jog testamento sudarymo metu J. P. buvo tokios būsenos, kuri neleido jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto, neatitinka bylos faktinių aplinkybių, yra šališka. Teismas bylos duomenis vertino vienpusiškai, savo išvadas grindė bylos įrodymais, kurių nesusiejo į vieningą loginę visumą, nepaisė byloje esančių daugybės prieštaravimų tarp liudytojų parodymų, išrašų iš medicininių dokumentų. Nors demencija dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, senatvė jokiu būdu nėra demencijos priežastis, bet tik rizikos veiksnys. Teismas sprendime akcentavo testatorės amžių. Taip pat nepagrįstai teigė, kad iš sveikatos istorijos įrašų, padarytų prieš išrašant testatorę iš ligoninės, yra labiau tikėtina, kad praėjus kelioms dienoms po išrašymo testatorės būsena buvo netinkama testamento sandoriui sudaryti ir jo reikšmei suvokti. Toks teiginys neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Gydymo laiku minėtos įstaigos gydytojas nepažymėjo ir nenustatė J. P. mąstymo, intelekto ir kitų sutrikimų, nebuvo jokio siuntimo pas neurologą arba psichiatrą, nebuvo jokio specifinio gydymo psichotropiniais vaistais. Minėtoje 2012 m. gegužės 3 d. epikrizės Nr. 2012/S4631 diagnozėje nėra duomenų apie senatvinę demenciją, tai yra kaip liga demencija nediagnozuota.

242) Asmens būseną gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. Eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Teismas nesigilino į byloje esančius duomenis, faktus, parodymus, neanalizavo jų ir rėmėsi tik byloje atliktos J. P. pomirtinės psichiatrijos ekspertizės išvadomis, kurios nesutampa su byloje esančiais duomenimis, faktais ir parodymais. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad J. P. psichikos būsena testamento sudarymo metu buvo tirta ir profesionaliai įvertinta, tai yra turimi objektyvūs duomenys neleidžia įvertinti tikėtino psichikos sutrikimo eigos, dinamikos ir poveikio testatorei. Ekspertė atliko tik formalų, paviršutinišką byloje esančių duomenų tyrimą. Ekspertė nekreipė dėmesio į byloje esančius duomenis, faktus, parodymus, savo išvadose klaidingai nurodo datas, ieškovę A. J. vadina liudytoja, vietoj advokatės N. Š., nurodė advokatą J. B.. Ekspertė klaidingai nurodė kada ir kas įrašė į J. P. asmens sveikatos istoriją senatvinės demencijos diagnozę. Septintajame J. P. asmens sveikatos istorijos lape yra išrašas iš VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės nuo 2007 m. gegužės 30 d. iki 2007 m. rugsėjo 21 d. Šiame išraše aprašyta J. P. būklė po operacijos ir nurodyta senatvinės demencijos diagnozė, kurią be tyrimų ir teisės įrašė gydytojas traumatologas M. Š., teismo posėdžio metu nurodęs, kad jis nėra kompetentingas šiai diagnozei nustatyti. Laikinai dirbusi gydytoja V. S. nurodė diagnozę, kurią tik perrašė iš gydytojo traumatologo M. Š., nes jos rekomendacijose nėra demencijos gydymo. Aštuntame lape šeimos gydytoja G. S. neatkreipė dėmesio į senatvinės demencijos diagnozę ir nepaskyrė gydymo, neišrašė siuntimo pas psichiatrą, neurologą, nes žinojo savo pacientės sveikatos būklę. Eksperto išvadoje nurodyta aplinkybė, kad šeimos gydytoja jau 2007 m. gegužės 10 d. J. P. nustatė kraujagyslinę demenciją, neatitinka tikrovės. Pagal J. P. asmens sveikatos istoriją senatvinė demencija buvo įrašyta tik septintame lape pagal 2007 m. gegužės 30 d. išrašą, kurį surašė gydytojas traumatologas M. Š.. Gydytojas traumatologas iš viso neturėjo teisės diagnozuoti psichikos sutrikimus. Grigiškių slaugos ligoninės ligos istorijos tituliniame lape demencijos diagnozė nenurodyta. Įrašas „demencija“ egzistuoja tik paguldymo į skyrių dieną ir išraše iš ligos istorijos (epikrizės). Tačiau jokių klinikinių demencijos simptomų ligos istorijoje neaprašyta, priešingai, priėmimo metu nurodyta, kad ligonė yra sąmoninga ir orientuota. Todėl visiškai neaišku, kokiu pagrindu J. P. yra nustatoma demencija. Ekspertizės akte nenurodyta, kad gydytojas traumatologas pagal savo profesinę kompetenciją neturi teisės nustatyti psichiatrinės diagnozės. Teismo sprendime tokios aplinkybės iš viso neminimos ir nekomentuojamos. Ekspertė neanalizavo ir nevertino tai, kad šlaunikaulio kaklelio lūžis, hospitalizavimas ir pati operacija su narkoze galėjo veikti J. P. kaip stresiniai faktoriai, išprovokuojantys delyro būseną. Pakartotinės hospitalizacijos į Grigiškių slaugos ligoninę 2007 m. gegužės 30 d. ligos istorijoje Nr. 138 tituliniame lape yra nurodyta demencijos diagnozė, tačiau ligos istorijoje jokių klinikinių demencijos simptomų nenurodyta, aprašyta tik asteninio pobūdžio simptomatika, tai yra nerimas ir padidintas jautrumas. Neaišku, kokiu pagrindu ekspertė savo išvadoje teigė, kad skirtingi gydytojai (šeimos gydytoja, gydytojas traumatologas, slaugos skyriaus gydytoja) stebėjo J. P. tuos pačius psichikos sutrikimus (orientacijos, mąstymo, atminties ir dėmesio sutrikimus). Teismas ir ekspertė nepastebėjo, kad J. P. sveiktos būklė nerodė pagrindinių demencijos simptomų.

253) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuo 2007 m. visuose medicininiuose dokumentuose sutikimą dėl gydymo testatorės vardu išreikšdavo kiti asmenys. Tačiau pagal bylos duomenis pati J. P. davė sutikimą operacijai ir pasirašė. Ekspertizės akte nurodyta, kad paciento sutikimo lape J. P. parašas yra labai neaiškus ir akivaizdžiai pasirašytas sunkiai valdoma ranka. Sutikimas buvo pasirašytas 2007 m. gegužės 25 d. Tačiau ekspertei nekilo abejonių dėl J. P. parašo 2007 m. gegužės 24 d. įgaliojime ieškovės vardu, kuris buvo pasirašytas ir patvirtintas Vilniaus notarų biuro notarės P. J. dieną prieš operaciją. Teismas neanalizavo šios aplinkybės. Teismas nesusiejo įrodymų į vieningą loginę visumą. Teismas įvertino tik ieškovių liudytojus: R. K., V. J., A. P., V. P. ir J. M.. Teismas neištyrė įrodomųjų duomenų tarpusavio santykio – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Teismo sprendime yra užfiksuotas, bet neištirtas be jokių motyvų svarbus bylos įrodymas – 2007 m. vasario 24 d. vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip J. P. 2007 m. tvarko savo žemės sklypų dokumentus ir yra susidomėjusi savo žemės sklypų išpirkimu. Teismo sprendime nebuvo atsižvelgta į liudytojų D. V., J. P., L. B., K. S., J. V., A. R., M. P., notaro T.P. V. parodymus. Šių liudytojų parodymai prieštarauja pateiktai eksperto išvadai ir teismo sprendimui.

26Ieškovės A. J. ir V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad J. P. jau 2007 m. buvo diagnozuota lėtinė galvos smegenų išemija (kraujotakos nepakankamumas). Pagal ligos istorijos dokumentus akivaizdžiai matyti, kad testatorės būklę įvertinę skirtingi gydytojai stebėjo jos psichikos būsenoje silpnaprotystės požymius. Teismas teisingai konstatavo, kad praėjus kelioms dienoms po išrašymo iš ligoninės J. P. būsena buvo netinkama testamento sandoriui sudaryti ir jo reikšmei suvokti.

27Trečiasis asmuo A. P. atsiliepimu sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti. Nurodo, kad teismas nesigilino į byloje esančius duomenis, faktus, parodymus, neanalizavo jų ir rėmėsi tik byloje atliktos J. P. pomirtinės psichiatrijos ekspertizės išvadomis, kurios nesutampa su byloje esančiais duomenimis.

28IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

29Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

30Byloje kilo ginčas dėl mirusios J. P. gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, sudarant 2012 m. gegužės 8 d. testamentą, bei dėl šio testamento galiojimo.

31Byloje nustatyta, kad mirusioji J. P. 2012 m. gegužės 8 d. testamentu visą turtą paliko atsakovui – anūkui G. P. (t. I, b. l. 65). Testamento sudarymo metu dalyvavo du liudytojai J. V. ir J. V., už testatorę pasirašė A. R..

32Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį.

33Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (LAT 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Taigi ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (LAT 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt).

34Pirmos instancijos teismas 2013 m. vasario 25 d. nutartimi paskyrė J. P. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-144/2013 ekspertas padarė išvadą, jog J. P., 2012 m. gegužės 8 d. pasirašydama testamentą, tikėtinai sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – įgyta silpnaprotyste – nepatikslinta demencija, dėl ko ji, tikėtina, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo suprasti sudaromo sandorio esmės (t. II, b.l. 103-106). Ekspertas rėmėsi bylos šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais ir gydytojų įrašais asmens sveikatos istorijoje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo skunde išdėstytais argumentais dėl ekspertizės akto neišsamumo ir netikslumo. Pati eksperto išvada yra suformuluota neišsamiai, nurodant tik tikėtinumą, jog testatorė testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Ekspertas pripažino, jog kategoriškos išvados negalima daryti, nes J. P. nebuvo apžiūrėta psichiatro ir jos pažintinė veikla nebuvo įvertinta psichodiagnostiniais testais. Prielaida, jog testatorė tikėtinai sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, buvo padaryta pagal turimus medicininių dokumentų duomenis.

35Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmą kartą J. P. lėtinė galvos smegenų išemija buvo diagnozuota 2007 m. balandžio 24 d. gydytojo traumatologo M. Š.. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. Š. pripažino, jog demenciją nustato psichiatras, o jis pats nėra tos srities specialistas, specialių tyrimų nedarė, diagnozę nustatė tik iš kontakto su paciente prieš operaciją. Į klausimą, ar jis turi teisę be tyrimų rašyti tokią diagnozę, liudytojas neatsakė (t. II, b.l. 31-33). Todėl nėra aišku, kaip 2007 m. gegužės 10 d. Grigiškių slaugos ligoninėje J. P. buvo diagnozuota lėtinė galvos smegenų išemija ir kraujagyslinė demencija. Prieš testamento sudarymą J. P. 2012 m. balandžio 27 buvo pristatyta į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę dėl tachikardijos ir dusulio, gydymo metu jai buvo diagnozuota hipochrominė anemija, stabili krūtinės angina, permanentinis prieširdžių virpėjimas, tachisistolinė forma, dešinio plaučio stazinis uždegimas, kvėpavimo nepakankamumas, abiejų kojų pragulos ir lėtinė galvos smegenų išemija. Tačiau ligos istorijoje apie gydymo eigą nėra aprašyta pacientės psichikos būklė, o nurodoma tik jos fizinė savijauta (t. II, b.l. 105). Kitą kartą į gydymo įstaigą J. P. buvo pristatyta tik 2012 m. gegužės 17 d., tai yra jau po testamento sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ekspertizės akte nebuvo nustatyta, kokios stadijos buvo mirusiosios demencija, kaip greitai galėjo vykti ir vyko atminties silpnėjimo bei pažintinių sutrikimų procesas, ar jis buvo negrįžtamas, be pokyčių, ar tik periodiškas, ar negalėjo būti recesijos ir, jei taip, – kaip dažnai ir ilgai ji truko. Šios svarbios faktinės aplinkybės nebuvo nustatytos, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad negalima vadovautis šia eksperto išvada.

36Pirmos instancijos teismas, vertindamas eksperto išvadą ir kitus byloje esančius medicininius dokumentus, neatsižvelgė į aukščiau nurodytą ekspertizės neišsamumą, į pirminės demencijos diagnozės įrašymo aplinkybes. Taip pat pripažintina, kad testatorės amžius ir jos negalėjimas pasirašyti skundžiamame teismo sprendime nepagrįstai buvo įvertinti kaip požymiai, rodantys mirusiosios negebėjimą suvokti savo veiksmų ir juos valdyti. Nei amžius, nei fizinė negalia negali būti pripažįstamos aplinkybėmis, leidžiančiomis abejoti asmens gebėjimu suvokti savo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad notaras neturi medicininių žinių, tačiau įstatymas jam nustato pareigą, tvirtinant sandorius įsitikinti asmens veiksnumu. Be to, reikšmingu pripažintinas notaro T. P. V. liudijimas, jog testamento sudarymo metu jis pajuokavęs dėl per ilgo J. P. amžiaus, o testatorė jam atsakiusi, jog ją pamiršo dievas (t. I, b.l. 184). Pripažintina, kad J. P. testamento sudarymo metu buvo pakankami sąmoninga, turėjo humoro jausmą. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytojų L. B., D. V. ir J. P. parodymus dėl J. P. sveikatos būklės. Šie asmenys, duodami parodymus, nebuvo susiję giminystės ryšiais su testatore, bendravo su testatore, jai besigydant ligoninėje, likus mėnesiui iki testamento sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų visuma nepatvirtina aplinkybės, jog J. P., sudarydama 2012 m. gegužės 8 d. testamentą buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

37Byloje taip pat nustatyta, kad J. P. 1989 m. sausio 11 d. testamentu visą savo turtą buvo palikusi savo trims sūnums lygiomis dalimis (t. I, b.l. 22-23). Palikėjos sūnūs mirė iki jos mirties. Byloje yra notaro nepatvirtintas 2007 m. gegužės 24 d. J. P. testamentas, kuriame visas testatorės turtas paliekamas jos trims anūkams – ieškovėms ir atsakovui (t. I, b.l. 127-129). Taip pat gydančio gydytojo 2007 m. gegužės 20 d. rašytas raštas, jog ligonė J. P. pageidauja po mirties palikti savo turtą anūkams po lygiai (t. I, b.l. 126; t. III, b.l. 14-16). Šalių paaiškinimai patvirtina, kad nurodytas testamentas buvo sudaromas ieškovių iniciatyva (t. I, b.l. 180). Tačiau po penkerių metų testatorė visą savo turtą pliko tik vienam iš anūkų – atsakovui.

38Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CK 5.18 straipsnio 1 dalį įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui. Liudytojai, dalyvavę ginčijamo testamento sudarymo metu, patvirtina, kad jokio spaudimo iš atsakovo pusės testatorei nebuvo (t. I, b.l. 190-191). Taigi, ta aplinkybė, kad atsakovui pavyko įtikinti testatorę visą turtą palikti jam vienam, negali būti pagrindas teigti, kad toks testamentas neatitinka tikrosios palikėjos valios ar yra nenaudingas bei žalingas. Atsakovas yra palikėjos anūkas, taigi nėra svetimas asmuo nei jai, nei visiems kitiems, giminystės ryšiais susijusiems asmenims.

39Byloje esantys duomenys patvirtina, kad su testatore kartu gyveno atsakovo tėvas nuo 1996 m. iki pat savo mirties 2003 m., vėliau J. P. gyveno viena, tačiau ieškovės ir atsakovas bei jo motina lankydavo ją ir rūpinosi (t. I, b.l. 181; 183). Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad testatorei itin svarbus buvo žemės nuosavybės įsiteisinimas. A. J. atstovavo J. P. pagal 2006 m. gegužės 19 d. ir 2007 m. gegužės 24 d. įgaliojimus, teikė prašymus Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl žemės sklypo, esančio ( - ) įteisinimo, kadastrinių matavimų suderinimo, pirkimo ir prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo (t. I, b.l. 89-93). J. P. 2012 m. gegužės 8 d. įgaliojo atsakovą nupirkti iš valstybės nuosavybės teise žemės sklypą, esantį ( - ) (t. I, b.l. 144-145). Už minėtą žemės sklypą, esantį ( - ), buvo sumokėta 17.212,70 Lt, mokėjimą atliko atsakovas (t. I, b.l. 146-148).

40Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ginčijamo testamento turinį jo naudingumo ar žalingumo, pagrįstumo, protingumo bei kitais reikšmingais CK 1.89 straipsnio taikymui aspektais, sprendžia, kad pirmos instancijos teismo išvada, jog turto palikimas tik vienam anūkui neatitiko testatorės gyvenimiškų aplinkybių, yra nepagrįsta. Tiek ieškovės, tiek atsakovas testamento sudarymo metu buvo suaugę, savarankiški, savo šeimas turintys asmenys. Testatorės proanūkės A. P. ir V. P., kurios vasaromis iki 2010 m. gyvendavo kartu su ja, testamento sudarymo dieną buvo jau pilnametės. Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti apie kokį nors palikėjos įsipareigojimą ar moralinę pareigą ieškovėms, dėl kurio palikimo palikimą tik atsakovui būtų galima pripažinti neatitinkantį testatorės gyvenimiškoms aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ta aplinkybė, jog atsakovas įsipareigojo nupirkti testatorės vardu žemės sklypą pagal įgaliojimą, gali būti pripažįstama pakankamu pagrindu palikti visą turtą tik jam vienam. Byloje yra įrodymas, patvirtinantis, jog atsakovas testatorės vardu už minėtą žemės sklypą iš tikrųjų sumokėjo 17.212,70 Lt sumą dar 2012 m. gegužės 27 d., tai yra iki palikėjos mirties (t. I, b.l. 146-148). Šios aplinkybės teismo posėdžių metu neginčijo nei viena ieškovė. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įsipareigojimas nupirkti žemės sklypą ir realus šios pareigos išpildymas buvo pakankamas pagrindas, dėl kurio J. P. visą savo turtą paliko tik vienam iš anūkų. Taigi pripažintina, kad ginčijamas testamentas visiškai atitiko J. P. valią, todėl nėra pagrindo pagal CK 1.89 straipsnio nuostatas pripažinti šio testamento negaliojančiu.

41Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas. Išdėstytieji motyvai dėl materialinės teisės normų pažeidimo sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovių ieškinį atmetant.

42Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme patyrė 3100,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (t. I, b.l. 160-161; t. II, b.l. 4-9), bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 145,00 Lt žyminio mokesčio (t. III, b.l. 31) ir 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (t. III, b.l. 33-35), todėl atsakovui iš ieškovių priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos. Taip pat iš ieškovių priteistinos 112,46 Lt teismo pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

43Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Nutarė

44Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

45Ieškinį atmesti.

46Priteisti atsakovui G. P., asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis iš ieškovių A. J., asmens kodas ( - ) ir V. K., asmens kodas ( - ) 145,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt penkis litus 0 ct) žyminio mokesčio ir 4100,00 Lt (keturis tūkstančius vieną šimtą litų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

47Priteisti iš ieškovių J., asmens kodas ( - ) ir V. K., asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis 112,46 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. P.... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovės prašė pripažinti negaliojančiu 2012 m. gegužės 8 d. J. P.... 6. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.... 7. Trečiasis asmuo A. P. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog senelė J. P. nuo... 8. Tretieji asmenys A. P. ir V. P. sutiko su ieškiniu. Nurodė, kad dėl ligų ir... 9. Trečiasis asmuo notaras T. P. V. prašė bylą išnagrinėti teismo... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį... 12. Teismas nustatė, kad byloje ginčijamas mirusiosios J. P. 2012 m. gegužės 8... 13. Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas... 14. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad... 15. Vertinant testatorės būseną sandorio sudarymo metu, teismas atsižvelgė į... 16. Byloje apklaustų liudytojų paaiškinimai nepaneigia tokios išvados, nes tiek... 17. Teismui duoti notaro T. P. V. paaiškinimai, jog jis nieko įtartino J. P.... 18. Vertinant sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą... 19. Todėl atsižvelgęs į objektyvius duomenis apie testatorės būseną sandorio... 20. III. Apeliacinio skundo argumentai... 21. Atsakovas G. P. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo... 22. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 23. 1) Teismo išvada, jog testamento sudarymo metu J. P. buvo tokios būsenos,... 24. 2) Asmens būseną gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau... 25. 3) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuo 2007 m. visuose medicininiuose... 26. Ieškovės A. J. ir V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus... 27. Trečiasis asmuo A. P. atsiliepimu sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo... 28. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 30. Byloje kilo ginčas dėl mirusios J. P. gebėjimo suprasti savo veiksmų... 31. Byloje nustatyta, kad mirusioji J. P. 2012 m. gegužės 8 d. testamentu visą... 32. Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas... 33. Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos... 34. Pirmos instancijos teismas 2013 m. vasario 25 d. nutartimi paskyrė J. P.... 35. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmą kartą J. P.... 36. Pirmos instancijos teismas, vertindamas eksperto išvadą ir kitus byloje... 37. Byloje taip pat nustatyta, kad J. P. 1989 m. sausio 11 d. testamentu visą savo... 38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CK 5.18 straipsnio 1 dalį... 39. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad su testatore kartu gyveno atsakovo... 40. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ginčijamo testamento turinį jo... 41. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pripažintini pagrįstais apeliacinio... 42. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 43. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti... 45. Ieškinį atmesti.... 46. Priteisti atsakovui G. P., asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis iš ieškovių... 47. Priteisti iš ieškovių J., asmens kodas ( - ) ir V. K., asmens kodas ( - )...