Byla 2-42-641/2019
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje A. Š., trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Šiaulių (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė S. J

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Rasa Milvydaitė, sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei, dalyvaujant ieškovei Z. K., jos atstovei advokato padėjėjai Donatai Berezinaitei, atsakovei J. V., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje A. Š., atsakovės J. V. ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje A. Š. atstovei advokatei Laimai Markevičienei, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, Šiaulių (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei S. J.,

2viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. K. ieškinį atsakovei J. V. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje A. Š., trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Šiaulių (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė S. J., ir

Nustatė

31.

4Ieškovė Z. K. ir jos atstovė advokato padėjėja D. Berezinaitė prašė teismo pripažinti negaliojančiu A. K. 2009 m. birželio 2 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Šiaulių (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės S. J., notarinio registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovės mama A. K. dėl savo sveikatos būklės 2009 m. birželio 2 d. testamentą sudarė nesuvokdama savo veiksmų reikšmės ir nesugebėdama jų valdyti bei atsakovės J. V. nesąžiningų veiksmų įtakoje, tokiu būdu J. V. siekė užvaldyti visą A. K. turtą viena. A. K. sunki sveikatos būklė, jos dukters J. V. psichologinis, finansinis spaudimas turėjo įtakos A. K. sugebėjimui tinkamai suvokti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti, suvokti esminę sudaromo sandorio pusę, numatyti sandorio moralines ir teisines pasekmes. Nurodė, kad 2000 m. A. K. ieškovei rodė testamentą, kuriuo turtą buvo užrašiusi ieškovei ir trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje A. B. (šiuo metu – Š.), testamento sudarymo datos nurodyti negali. Apie 2001 m. testamentą ieškovė nežinojo. A. K. negalėjo savarankiškai ir savo iniciatyva pakeisti savo valios, nes visą savo sąmoningą gyvenimo dalį kalbėjo, kad namą su žemės sklypu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), planuoja palikti per pusę ieškovei ir atsakovės dukrai, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje A. Š., nes pasak A. K., jos buvo likimo nuskriaustos, kadangi užaugo be tėvo. Baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovė, prieštaraudama pati sau, nurodė, kad pirmuoju testamentu A. Karkalienė buvo nusprendusi visą turtą palikti dukterims po lygiai. Nurodė, jog 2009 m. birželio 2 d. A. K. sudarytas testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu ir įvertintas kaip neatitinkantis teisingumo ir protingumo principų, nes testatorė A. K. testamento sudarymo metu sunkiai sirgo, o testamentu nepagrįstai atėmė iš ieškovės, savo dukters, paveldėjimo teisę, nors tam jokio pagrindo nebuvo - ieškovės ir A. K. santykiai buvo geri. Pažymėjo, jog galvos svaigimas A. K. pasireikšdavo nuo 1997 m., o atminties sutrikimai – nuo 2007 m. Nuo 2000 m. iki 2014 m. ieškovė buvo išvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini), todėl su mama bendraudavo tik telefonu, tačiau ja rūpinosi, siuntė pinigus. Pokalbių metu A. K. minėdavo, kad jai padeda tik vaistai Axura. Mano, kad siekiant nuslėpti duomenis, kad vaistai Axura A. K. buvo skirti anksčiau nei 2012 m., į bylą nebuvo pateikti ieškovės prašyti kompensuojamųjų vaistų pasai. Prašo remtis 2008 m. lapkričio 6 d. ekspertizės akte nurodyta išvada, jog šeimos gydytojos A. V. užfiksuotas A. K. apsunkintas kalbos suvokimas gali būti siejamas ne su klausos sutrikimu, bet su specifinės smegenų zonos pažeidimu. Argumentavo, jog posėdžio metu apklausta psichiatrė L. Š. nurodė, kad Alzheimerio ligai būdingi sveikatos būklės pablogėjimo epizodai, todėl A. K. psichinių sutrikimų pasireiškimo ieškovė ir atsakovė, taip pat trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje A. Š. galėjo nepastebėti, nes negyveno nuolat su A. K. Nurodė, jog šiuos ieškovės teiginius patvirtina posėdžio metu apklaustų kaimynių parodymai: D. P. - jog jau 2010 m. A. K. vaikščiodavo su lazdele, metus ar pusantrų iki 2010 m. A. K. kartodavo tas pačias frazes; D. D. - jog A. K. vaikščiodavo sunkiai. Abejonę kelia ir tai, jog iš medicininių dokumentų aišku, jog artimu testamento sudarymo laiku A. K. skundėsi kojų skausmais, jai buvo skirtas protezas, todėl ji pati negalėjo nuvykti nei į psichikos sveikatos centrą, nei pas notarą, o kas nuvežė nėra aišku. Taip pat abejotina ar A. K. galėjo tą pačią dieną (2009 m. birželio 2 d.) suspėti apsilankyti ir pas psichiatrą, ir pas notarą, nes iš testamento matyti, kad jis patvirtintas 11.30 val. Psichiatrė, atsižvelgusi į pacientės amžių apsilankymo metu - 86 metai, turėjo suabejoti A. K. sugebėjimu suvokti savo veiksmų reikšmę, bei atlikti jos būklę įvertinančius testus, ko padaryta nebuvo. Kadangi A. K. prašymo Psichikos sveikatos centre išduoti pažymą data taisyta, mano, jog testatorės psichinę būseną patvirtinanti pažyma galėjo būti išduota realiai vėliau, o ne 2009 m. birželio 2 d.

52.

6Atsakovė J. V. ir jos atstovė advokatė L. Markevičienė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 15 - 30 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvados patvirtina, kad A. K. 2009 m. birželio 2 d. sudarydama testamentą galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Tai, kad ginčijamas testamentas atitiko testatorės valią bei tai, kad A. K. sveikatos būklė nesutrukdė priimti sprendimą, kam palikti turtą, patvirtina ne tik minėtas ekspertizės aktas, bet ir į bylą pateikti medicininiai duomenys, atsakovės J. V., trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje A. Š., liudytojų A. V., T. U., D. P., D. D. ir notarės S. J. parodymai. A. K. testamento sudarymo metais dažnai lankėsi pas šeimos gydytoją, tačiau buvo konsultuota tik dėl kataraktos, sąnarių, aukšto kraujospūdžio. 2009 m. su kojos įtvaru A. K. vaikščiodavo laisvai, pasirūpindavo savimi. 2009 m. birželio 2 d. testamentą A. K. sudarė pati ir savo iniciatyva, J. V. nevežė jos nei į psichikos sveikatos centrą, nei pas notarą. Asmens sveikatos kortelės duomenys patvirtina atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje A. Š., liudytojų paaiškinimus, jog sutrikusi atmintis A. K. pasireiškė tik 2012 m., ir tik 2012 m. pastaroji konsultuota neurologo ir psichiatro, tų pačių metų rugpjūčio mėnesį nustatyta Alzheimerio liga ir paskirti vaistai Axura. Tai, kad testatorė testamento sudarymo metu buvo savarankiška, aiškaus proto patvirtino liudytojai T. U., D. P., D. D.. Liudytojų D. P., D. D. ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje A. Š. paaiškinimai patvirtina, kad testatorė buvo išsakiusi savo valią palikimą palikti tik vienai dukteriai – J. V., kuri rūpinosi A. K., padėjo buityje, o pablogėjus A. K. sveikatos būklei, lydėjo pas gydytojus ir lankė slaugos namuose. 2009 m. birželio 2 d. Psichikos sveikatos centre esančioje A. K. sveikatos kortelėje gydytojos psichiatrės atliktas įrašas patvirtina, kad išsamiai, visapusiškai įvertinus testatorės būseną, padaryta išvada, jog testamento sudarymo dieną A. K. buvo psichiškai sveika, tuo pagrindu psichiatrė pagrįstai išdavė A. K. pažymą. Tikros testatorės sveikatos būklės 2009 m. ieškovė galėjo nežinoti, nes, kaip pati ieškovė nurodė, į Lietuvą grįžo tik 2014 m. Ieškovė klaidingai ieškinyje nurodo, kad testatorė ankstesniu testamentu buvo nusprendusi turtą palikti ieškovei ir A. Š., nes iš į bylą išreikalauto 2001 m. gruodžio 12 d. testamento turinio matyti, kad A. K. šiuo testamentu buvo nusprendusi turtą palikti ieškovei ir atsakovei. Kadangi 2001 m. gruodžio 12 d. testamentu A. K. buvo nurodžiusi testamentines įpėdines: ieškovę Z. K. ir atsakovę J. V., galima spręsti, jog testatorės valia palikti turtą savo dukrai J. V. nekito, valia pasikeitė tik dėl Z. K., tačiau pati ieškovė neneigė su testatore ir atsakove buvusi konfliktiškuose santykiuose. Vaistų korteles, nupirkusi vaistus, J. V. grąžindavo A. K., kur jos yra po testatorės mirties, atsakovė nežino.

73.

8Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė S. J. nurodė su ieškiniu nesutinkanti ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad šio konkretaus atvejo neprisimena, tačiau ji, atlikdama kiekvieną notarinį veiksmą, elgiasi, kaip ir reikalaujama iš notaro, maksimaliai apdairiai, rūpestingai ir atsakingai. Paaiškino, jog, prieš tvirtindama testamentą, ji visada ilgo pokalbio metu įsitikina asmens veiksnumu, kruopščiai patikrina pateiktus dokumentus ir registrus, testatoriui išaiškina atliekamo notarinio veiksmo, t. y. testamento, prasmę ir pasekmes, kalbant su testatoriumi išsiaiškina tikrąją testatoriaus valią.

94.

10Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje A. Š. ir jos atstovė advokatė L. Markevičienė nurodė su ieškiniu nesutinkanti ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 24 d. A. K. jai pasakė, kad 2009 m. birželio 2 d. sudarė testamentą, kuriuo nusprendė visą turtą palikti J. V.. A. K. tokią savo valią paaiškino tuo, kad kita duktė yra išvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini), o ja rūpinasi J. V.. 2009 m., testamento sudarymo metu, A. K. buvo aktyvi, savarankiška, pagal savo amžių pasirūpindavo buitimi, bendraudavo su kaimynais, ravėjo daržą, prižiūrėdavo kapines, pati mobiliuoju telefonu paskambindavo pasikalbėti ar paprašyti pagalbos, savarankiškai nueidavo pas gydytoją. 2009 m. birželio 2 d. A. Š. nevežė A. K. nei į Psichikos sveikatos centrą, nei pas notarą. Apie jokį testamentą, sudarytą jos ir ieškovės Z. K. naudai A. K. jai nebuvo minėjusi, jai nebuvo žinoma. A. Š. ir jos mama J. V. dažnai lankydavo A. K., padėdavo jai buityje, bendraudavo, kartu švęsdavo šventes, susirgus lydėjo pas gydytojus, esant reikalui, nupirkdavo vaistų, parveždavo iš parduotuvės, visokeriopai rūpinosi ja iki testatorės mirties. Nurodė, kad jai žinoma, jog ieškovė 2014 m., grįžusi iš (duomenys neskelbtini), dvi savaites gyveno A. K. namuose, dėl to pastaroji dažnai skambindavo telefonu A. Š., verkdavo ir skųsdavosi, kad nesutaria su Z. K. Ieškinys atmestinas. Bylos faktai ir reikšmingos procesiniam sprendimui priimti aplinkybės.

115.

12Iš į bylą pateiktų dokumentų ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė Z. K. ir atsakovė J. V. yra palikėjos A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini), dukterys, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje A. Š. – palikėjos vaikaitė, atsakovės J. V. duktė (t. 1, b. l. 7, 11, 46, 173, 174, 179).

136.

142009 m. birželio 2 d. 11.30 val. Šiaulių (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė S. J. patvirtino A. K. testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. K. jai priklausantį turtą – Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir visą kitą turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų ateityje, paliko savo dukrai J. V. Testamentą pasirašė pati testatorė (t. 1, b. l. 15 – 16, 41, 47, 166, 167, 175, 176 – 177, 193). J. V. 2017 m. gegužės 31 d. Šiaulių (duomenys neskelbtini) notarų biure pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo (t. 1, b. l. 172, 178). Notarei S. J., testamento tvirtinimui buvo pateiktas 2009 m. birželio 2 d. VĮ Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos skyriaus gydytojos L. Š. išduotas medicininis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta išvada: A. K. psichiškai sveika, pažyma skirta notarui (t. 1, b. l. 48, 168, 188, 192).

157.

16Iš testamentų registro išrašo matyti, jog A. K. 2001 m. gruodžio 12 d. buvo sudariusi testamentą, notarinio registro Nr. 2-11994, kurį patvirtino Šiaulių (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė I. D. P. (t. 1, b. l. 15 – 16). Šiuo testamentu A. K. savo mirties atveju buvo padariusi patvarkymą – jai priklausančią ½ dalį žemės sklypo, 38/100 dalis gyvenamojo namo, kitų statinių, visą garažą 4G1/p, esančius adresu (duomenys neskelbtini), palikti savo dukrai Z. K.; ½ dalį žemės sklypo, 62/100 dalis gyvenamojo namo, kiemo statinių, visą ūkinį 3I 1/p, esančius adresu (duomenys neskelbtini), palikti savo dukrai J. V.; visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų palikti lygiomis dalimis savo dukroms Z. K., J. V. (priedas Nr. 1).

178.

18UAB „Varpo šeimos klinika“ raštu informavo, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d. A. K. ambulatorinė kortelė pagal pateiktą įstaigos prašymą buvo išsiųsta į VšĮ Šiaulių Centro polikliniką, kompensuojamųjų vaistų knygelės UAB „Varpo šeimos klinikoje“ iki 2017 m. spalio 5 d. nebuvo išduodamos ir priimamos (t. 1, 160, 162 b. l.).

199.

20VĮ Šiaulių centro poliklinikos 2017 m. lapkričio 27 d. rašte nurodyta, kad kompensuojamųjų vaistų pasas A. K. buvo išduotas 2014 m. vasario 6 d., šioje įstaigoje kompensuojamųjų vaistų pasas keistas nebuvo, o po A. K. mirties nebuvo grąžintas į šią įstaigą (t. 1, b. l. 199).

2110.

22Ieškovės prašymu, testatorės A. K. psichinei būklei testamento pasirašymo metu nustatyti, byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. 2019 m. balandžio 15 - 30 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertė, įvertinusi anamnestinius duomenis, nustatė, jog A. K. eilę metų sirgo hipertonine liga, 1997 m. jai buvo diagnozuota discirkuliacinė encefalopatija (specifiniai galvos smegenų funkcijos sutrikimai dėl smegenų kraujotakos sutrikimų), pažymėti skundai galvos skausmais, griuvimu į šonus, nuo 1998 m. nustatyta galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozė, lėtinis smegenų kraujotakos nepakankamumas. Nuo 2002 m. nustatyta abiejų akių glaukoma ir katarakta. 2004 m. pažymėta sutrikusi klausa. 2006 m. kovo 9 d. šeimos gydytoja pažymėjo lėtinio galvos smegenų kraujotakos nepakankamumo paūmėjimo epizodą, 2006 m. kovo 16 d. nustatė A. K. buvus PSIP (praeinantį smegenų išemijos priepuolį). 2006 m. kovo 28 d. neurologas A. K. nustatė discirkuliacinę encefalopatiją, II stadiją (lėtinę galvos smegenų išemiją 167.8, šiuo terminu apibūdinami nespecifiniai neurologiniai ir psichikos simptomai, atsiradę dėl įvairios kilmės ilgalaikio smegenų kraujotakos sumažėjimo) ir PSIP (praeinantį smegenų išemijos priepuolį) - tai ūminis galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas, pasireiškiantis neurologine simptomatika, visiškai išnykstančia per 24 val. nuo ligos pradžios, viena iš pagrindinių jų priežasčių - smegenų arterijų aterosklerozinis susiaurėjimas (Klinikinė neurologija, 2009 m.). - - 2008 m. lapkričio 6 d. šeimos gydytojos užfiksuotas A. K. apsunkintas kalbos suvokimas (girdi kalbą, bet nesupranta ką kalba), kas gali būti siejamas ne su klausos sutrikimu, bet su specifinės smegenų zonos pažeidimu. Specialiojoje literatūroje aprašoma, kad dėl lėtinio smegenų kraujotakos nepakankamumo ir tokių rizikos veiksnių, kaip arterinė hipertenzija, persirgti insultai ir paciento amžius (ypač daugiau kaip 60 metų) vyksta smegenų baltosios medžiagos pažeidimas, dėl kurio gali sulėtėti mąstymo greitis, blogėti dėmesio koncentracija, atmintis. Discirkuliacinės encefalopatijos pradinei (pirmajai) stadijai būdinga emocinis labilumas, galvos skausmai, atminties nusilpimas, ūžimas ausyse. Antrajai stadijai būdingas anksčiau buvusių sutrikimų paryškėjimas, kraujagyslinės krizės priepuoliai, po kurių išryškėja organinė simptomatika ir pakinta psichika: atsiranda neužtikrintumas savyje, polinkis nerimastingumui, silpnadvasiškumas, hipochondriškumas, baimingumas, paryškėja atminties nusilpimas, ypač einamiesiems įvykiams, asmuo nepamena, ką buvo sakęs ar daręs neseniai (Neurologijos žinynas, 1981 m.). Tačiau 2009 m. gegužės 29 d., artimu testamento sudarymui (2009 m. birželio 2 d.) laiku, šeimos gydytoja A. K. psichikos būsenos ypatumų neaprašė, nurodė skundus kelio sąnarių skausmu, sunkumą vaikščioti. Psichiatrės įraše (testamento sudarymo dieną) pažymėta nesutrikusi A. K. orientacija, nuoseklus mąstymas, nesutrikę dėmesys ir atmintis, konstatuota „psichiškai sveika“. Pažymėtina, kad šios konsultacijos metu nebuvo atlikti jokie psichodiagnostiniai testai kognityvinių funkcijų lygiui įvertinti, nebuvo patikslinti subjektyviai pateikti faktiniai duomenys. Civilinės bylos medžiagoje esantys ieškovės ir atsakovės pateikti duomenys apie A. K. psichikos sveikatos būklę nagrinėjamu (artimu testamento surašymui) laikotarpiu yra prieštaringi, tačiau įvertinus liudytojų parodymus, konstatuojama, kad juose nėra nurodyta A. K. 2009 m. buvus pastebimų psichikos sutrikimų. Vėliau, 2011 m. vasario 17 d. šeimos gydytoja užfiksavo A. K. atminties sutrikimus ir sutrikusį bendravimą (greit pamiršta informaciją, klausia to paties, ko prieš keletą minučių klausė). Tik 2012 m. gegužės 15 d., šeimos gydytojai dėl ryškių atminties sutrikimų nukreipus psichiatro konsultacijai, A. K. 2012 m. gegužės 30 d. buvo atliktas MMSE testas, kuriuo gauta 19 balų ir konstatuotas vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas, psichologės konstatuoti grubūs ilgalaikės atminties sutrikimai. 2012 m. rugsėjo 27 d. neurologas taip pat pažymėjo sutrikusią A. K. atmintį, galvos kompiuterine tomografija nustatyti galvos smegenų atrofijos požymiai ir diagnozuota Alzheimerio liga. Apibendrinus šiuos duomenis, konstatuota, kad A. K. 2009 m. birželio 2 d. nebuvo įvertintas pažinimo funkcijų lygis objektyvizuojančiais būseną testais, o 2012 m. gegužės 30 d. jai buvo nustatytas vidutinio sunkumo pažinimo funkcijų sutrikimas (MMSE - 19 balų). Vertinant teoriškai, dėl lėtinio smegenų kraujotakos nepakankamumo per vienerius metus MMSE rodiklis vidutiniškai gali pablogėti 3-mis balais, todėl remiantis tuo, 2009 m. A. K. pažinimo funkcijos galėjo būti riboje tarp normalaus lygio ir lengvo pažinimo sutrikimo. Pažymėta, kad tik gilūs ir pastovūs psichikos sutrikimai sutrikdo asmens gebėjimą suvokti ir išreikšti savo vidinę testamentinę valią. Atsižvelgiant į tai, kad gydytoja psichiatrė klinikinio ištyrimo metu A. K. pažinimo funkcijų deficito nenustatė, o vertinant retrospektyviai nuo 2012 m. A. K. nustatyto vidutinio pažinimo funkcijų sutrikimo lygio galima daryti prielaidą 2009 m. A. K. buvus ne didesnį nei lengvo kognityvinio sutrikimo lygį, todėl konstatuota, kad A. K. 2009 m. birželio 2 d., sudarydama testamentą, nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu demencija, todėl ji galėjo teisingai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, galėjo suvokti sudaromo juridinio sandorio esmę ir numatyti jo pasekmes. Suformuluotos išvados: 1) nėra faktinių duomenų apie tai, kad A. K. testamento surašymo dieną, t. y. 2009 m. birželio 2 d., būtų sirgusi psichikos liga ar ūmiu laikinu psichikos sutrikimu; 2) A. K. 2009 m. birželio 2 d. sudarydama testamentą galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (t. 2, b. l. 72 -75).

2311.

24Iš VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro A. K. asmens sveikatos istorijos Įr. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog asmens sveikatos istorija pradėta 2009 m. kovo 20 d. 2009 m. birželio 2 d. (pataisyta dienos data) A. K. pateikė prašymą išduoti pažymą notarui. 2009 m. birželio 2 d. gydytoja L. Š. įrašė: atėjo dėl pažymos notarui; ketina perrašyti testamentą; 1991 m. turtą padalino savo dukroms po lygiai; dabar galvoja viską palikti vienai iš dukrų, kuri gyvena Šiauliuose; <...> objektyviai: sąmoninga, orientuota, kontaktas geras, mąstymas nuoseklus, pakankamo produktyvumo, nuotaika normali, emocijos adekvačios, atmintis, dėmesys nesutrikę, intelektas normalus; diagnozė - psichiškai sveika; išduota pažyma notarui. 2012 m. gegužės 15 d. UAB „Varpo šeimos klinika“ gydytoja A. V. surašė siuntimą psichiatro konsultacijai, įrašė diagnozę Dementia senilis (senatvinė demencija), galima Alzheimerio liga; aprašė A. K. būseną: pasidarė užmarši, po 5 min. gali vėl kalbėti apie tą patį; minėti reiškiniai apie pusmetį laiko. 2012 m. gegužės 24 d. A. K. konsultuota psichiatrės L. Š., kuri nurodė, jog atėjo dėl prastėjančios atminties; objektyviai: sąmoninga, neblogo kontakto, savy, vietoje orientuota, laike – ne; mąstymas mažiau produktyvus, be aktyvios psichopatologijos; nuotaika nebloga; emocijos labilios; atmintis pasilpusi; kritiška; diagnozė: Org. kognityvinis sutrikimas. 2012 m. gegužės 30 d. A. K. būklė medicinos psichologės E. L. įvertinta Blessedo demencijos skale, gauta 12 balų (vidutinis pablogėjimas): pažymėtas sutrikęs gebėjimas suskaičiuoti nedideles sumas, atsiminti trumpą daiktų sąrašą, orientuotis pažįstamose gatvėse, atsiminti neseniai buvusius įvykius, tvarkingai valgyti įrankiais, apsirengti; pažymėtas padidėjęs mąstymo rigidiškumas, egocentrizmas, emocijų nevaldymas, sumažėjusi iniciatyva, didėjanti apatija. Taip pat atliktas trumpas protinės būklės tyrimas (MMSE), gauta 19 balų - vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas, pažymėta sutrikusi orientacija laike, sutrikęs dėmesys, mintinio skaičiavimo gebėjimas, pilnai sutrikusi trumpalaikė atmintis, įsiminimas ir atkartojimas, grafinis/erdvinis suvokimas; psichologinio tyrimo išvadoje nurodytas sutrikęs dėmesio paskirstymas su grubiais ilgalaikės atminties sutrikimais. 2012 m. rugpjūčio 27 d. A. K. konsultuota gydytojos neurologės R. A., nurodyta, jog pacientė skundžiasi apie pusmetį laiko labai pablogėjusia atmintimi, varginančiais skausmais kelio sąnariuose ir stubure, sunku vaikščioti; nustatyti galvos KI degeneraciniai pakitimai, atrofijos požymiai, diagnozuota Alzheimerio liga ir kiti neurologiniai periferinės nervų sistemos sutrikimai, gydymui skirtas memantinas. (Priedas Nr. 2).

2512.

26Iš UAB „Varpo šeimos centro“ asmens sveikatos istorijos matyti, jog A. K. nuo 1997 m. išsakė nusiskundimus galvos svaigimu, mėtymu į šonus; nuo 1998 m. diagnozuoti: hipertenzinė liga; discirkuliacinė encefalopatija; galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozė, Lėtinis galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas; nuo 2002 m. - abiejų akių katarakta ir glaukoma; 2003 m. atlikta dešinės kaklo pusės odos naviko šalinimo operacija; nuo 2005 m. hipertenzinė kardiopatija; širdies nepakankamumas, II funkcinė klasė; išeminė širdies liga; lėtinė lumbosakralinės (juosmens ir kryžkaulio) srities radikulopatija; Šeimos gydytoja A. V. 2008 m. lapkričio 6 d. aplankė A. K. namuose, nurodė, jog pacientė girdi kalbą, bet nesupranta, ką kalba, todėl nukreipė surdologo (klausos specialisto) konsultacijai; 2009 m. balandžio 17 d. A. K. konsultuota Šiaulių apskrities ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje ortopedo traumatologo, pažymoje nurodyta, kad skauda dešinį kelio sąnarį, sunkiai paeina, diagnozuota III laipsnio gonartrozė; 2009 m. balandžio 27 d. atliktas kojų venų skenavimas; 2009 m. gegužės 29 d. šeimos gydytoja aplankė A. K. namuose, nurodė, jog sunkiai vaikšto, skauda abu kelių sąnarius; 2009 m. rugpjūčio 12 d. apžiūros metu šeimos gydytoja A. V. nurodė nusiskundimus skausmais keliuose; 2009 m. rugsėjo 27 d. konsultuota okulisto; 2009 m. lapkričio 3 d. pateikta radiologo konsultacijos išvada (Priedas Nr. 2). Iš VšĮ Šiaulių centro poliklinikos ambulatorinės asmens sveikatos istorijos matyti, jog įrašai prasideda nuo 2010 m., šeimos gydytojo surašytos diagnozės: II 1.0 (hipertenzinė širdies liga); I67.8 9 (lėtinė smegenų išemija); H40.1 (pirminė atviro kampo glaukoma); H25 (senatvinė katarakta); M17 (gonartrozė). 2011 m. vasario 17 d. šeimos gydytojos įrašyta, jog greitai pamiršta informaciją, klausia to paties, ko prieš keletą min. klausė; 2012 m. lapkričio 19 d. šeimos gydytojos pažymėta, jog klausinėja to paties, ko klausė prieš 2-3 min., pamiršta ein. pasakymus. įvykius, diagnozuota: F00.1 (demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga). 2012 m. gruodžio 14 d. įraše: viską užmiršta, diagnozė F00.1 (Priedas Nr. 2). Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

2713.

28Ieškovė yra palikėjos A. K. duktė ir po motinos mirties ginčija testatorės 2009 m. birželio 2 d. sudarytą ir notarine tvarka patvirtintą testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindu, tvirtindama, jog testamento sudarymo metu jos mama buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti ir testamentą surašė įtakota atsakovės J. V. nesąžiningų veiksmų. Atsakovė ieškovės teiginius ginčijo tvirtindama, jog testamento sudarymo dieną testatorė, nors ir turėjo sveikatos problemų, tačiau jos nebuvo susijusios su psichine sveikata, ji buvo socialiai orientuota, orientavosi laike, vietoje, aplinkoje, pažino žmones, fiziškai judėjo, dirbo, bendravo su aplinkiniais ir pan., o ieškovė tikrosios testatorės sveikatos būklės nežinojo, kadangi gyveno (duomenys neskelbtini) ir su testatore bendraudavo tik telefonu.

2914.

30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) savo praktikoje yra konstatavęs, kad įstatyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu, o tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011). Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Pasisakydamas dėl šios normos aiškinimo ir taikymo, LAT yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Pažymėtina, kad siekiant nuginčyti testamentą, kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti ir jų valdyti asmens, turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013). Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu LAT jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės.

3115.

32Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patirtinančių, kad 2009 m. birželio 2 d. oficialiajame testamente neišreikšta tikroji testatorės A. K. valia. Byloje taip pat nėra duomenų, jog A. K. 2009 m. birželio 2 d. teismo sprendimu būtų buvusi pripažinta neveiksnia. Liudytojų, neturinčių suinteresuotumo bylos baigtimi gydytojos ir kaimynės A. V., kaimynių D. P. ir D. D. parodymai taip pat nepatvirtina, jog ginčo testamento sudarymo momentu testatorė negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, o priešingai, kaip tik rodo, jog iki 2009 m. pabaigos testatorė buvo socialiai orientuota, veikli, vaikščiojo pati, pažino žmones, bendravo su kaimynais, buvo reikli tvarkai, pati pasirūpino savo buitimi, t. y. suvokė savo veiksmus ir juos valdė. Itin reikšminga šio ginčo kontekste aplinkybe teismas laiko tai, jog testamentą pasirašė pati testatorė notaro akivaizdoje, testatorės parašas yra padėtas pakankamai tvirtai, parašytas vardas ir pavardė, parašas, pasirašyta tinkamoje vietoje, nepraleidžiant raidžių, kas taip pat leidžia teismui tikėti ginčo testamento pasirašymo momentu testatorės sąmoninga ir socialiai orientuota būkle. Ne mažiau svarbi ir ta aplinkybė, jog testatorės parašo tikrumas ginčo testamente ieškovės nebuvo ginčijamas, kas leidžia tvirtinti, jog ieškovė nesuabejojo, jog A. K. 2009 m. birželio 2 d. gebėjo pasirašyti testamente.

3316.

34Tai, kad testamento sudarymo metu A. K., sudarydama testamentą veikė sąmoningai, iš esmės patvirtino ir teisme apklausta notarė S. J., kuri nurodė, jog kiekvieną kartą, prieš tvirtindama testamentą ji ilgai – apie 40 minučių bendrauja su testamentą sudarančiu asmeniu ir įsitikina asmens veiksnumu, išsiaiškina tikrąją testatoriaus valią, kruopščiai patikrina pateiktus dokumentus ir registrus, testatoriui išaiškina atliekamo notarinio veiksmo, t. y. testamento, prasmę ir pasekmes, taip buvo ir A. K. atveju. Nebuvo nei nustatyta, nei įrodinėjama, kad notarė turėjo interesą netinkamai atlikti savo pareigas, todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti testamentą tvirtinusios notarės, kuri nėra testamento pagrindu susiklosčiusių paveldėjimo santykių subjektas ir neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl testamento galiojimo, nurodomomis aplinkybėmis tiek dėl testamento tvirtinimo procedūros, tiek dėl testatorės sugebėjimo suprasti savo veiksmus sudarant testamentą, jį pasirašant, tiek gebėjimo juos valdyti.

3517.

36Ieškovės iškelta abejonė, jog A. K. tą pačią 2009 m. birželio 2 d. negalėjo spėti nuvykti ir į Psichikos sveikatos centrą dėl pažymos iš psichiatro gavimo, ir pas notarę, kadangi, kaip nurodyta testamente, jis buvo patvirtintas 11.30 val., laikytina subjektyvia ieškovės prielaida ir ją atmeta kaip nepagrįstą. Dėl ieškovės argumentų, jog testamento sudarymo laiku testatorė A. K. dėl medicininiuose dokumentuose nurodytų nusiskundimų kojų skausmais, skirto protezo negalėjo pati nuvykti nei į Psichikos sveikatos centrą, nei pas notarą, o ją galimai nuvežė atsakovė J. V., teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 48 straipsnio 2 dalimi, CK 5.18 straipsnio 1 dalimi, įpėdinių dalyvavimas sudarant testamentą yra leidžiamas ir net jų dalyvavimas, įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą savaime nereiškia nesąžiningumo ar apgaulės, prievartos naudojimo testatorės atžvilgiu bei neturi įtakos testamento galiojimui, todėl daro išvadą, jog minėti ieškovės argumentai nesudaro jokio pagrindo abejoti testamento sudarymo procedūros atlikimu ar testatorės galimybe 2009 m. birželio 2 d. laisva valia nurodyti ginčijamo testamento turinį. Nagrinėjamu atveju ieškovė, tvirtindama, jog atsakovė primetė savo valią testatorei ginčo testamento sudarymo metu, nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, jog testamento sudarymo metu testatorės valia atsakovės veiksmais būtų palaužta. Ieškovės nurodytas jai žinomas atsakovei būdingas nesąžiningumas, neleidžia spręsti, jog buvo eliminuota tikroji palikėjos valia. Nustatyta leidžia konstatuoti, jog oficialiojo testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos trūkumų nebuvo, testamento formos trūkumų taip pat nenustatyta.

3718.

38Teismas nesutinka ir su ieškovės teiginiais, jog A. K. Alzheimerio liga, dėl šiai ligai būdingų psichinės būklės svyravimų (pagerėjimo ir pablogėjimo epizodų), galėjo būti anksčiau nei 2012 m., artimu testamento sudarymo laikotarpiu, ieškovės ir atsakovės nepastebėta bei medikų nenustatyta. Šiuos teiginius ieškovė grindžia duomenimis, jog A. K. nuo 1997 m. pasireikšdavo galvos svaigimas, nuo 2007 m. – atminties sutrikimai; liudytojos gydytojos psichiatrės L. Š. paaiškinimais teismo posėdžio metu; Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadų dalies teiginiu, jog 2008 m. lapkričio 6 d. šeimos gydytojo užfiksuotas A. K. apsunkintas kalbos suvokimas (girdi ką kalba, bet nesupranta ką kalba), gali būti siejamas ne su klausos sutrikimu, bet su specifinės smegenų zonos pažeidimu. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu gydytoja psichiatrė L. Š., nors ir nurodė, kad Alzheimerio ligos atveju asmens psichinei būklei gali būti būdingi pagerėjimo – pablogėjimo epizodai, tačiau pažymėjo, jog net ir pagerėjimo metu asmeniui neišnyksta visi ligos požymiai, o galvos svaigimas yra daugelio ligų, taip pat ir nesusijusių su asmens pažintine veikla, požymis. Medicininiai dokumentai rodo, jog įrašai apie A. K. sveikatos būklę yra fiksuoti jau nuo 1995 metų ir šie įrašai patvirtina faktą, jog A. K. gydymo įstaigose lankėsi nuo 1995 iki 2017 m., minėtu laikotarpiu apsilankymai fiksuoti kiekvienais metais, per metus apsilankant po keletą ir daugiau kartų, o 2009 m. lankėsi daugiau nei 15 kartų, pas skirtingus gydytojus specialistus (šeimos gydytoją, ortopedą traumatologą, okulistą, radiologą) (sprendimo 12 punktas), kas paneigia ieškovės argumentus, jog A. K. psichinės būklės sutrikimas būtų galėjęs likti nepastebėtas. Svarbu pažymėti ir tai, jog ne kartą apsilankymų pas medikus metu, laikotarpiu nuo 1997 m., kai A. K. buvo diagnozuota galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozė, testatorė buvo išsakiusi nusiskundimus galvos svaigimu, svyravimu į šonus, tačiau iki 2012 m. medicininiuose dokumentuose nėra fiksuota įrašų dėl A. K. psichinės sveikatos sutrikimų. Daugiau nei 10 metų iki ginčo testamento sudarymo dienos (2009 m. birželio 2 d.), A. K. pas medikus lankantis bent keletą kartų per metus, o kai kuriais metais ir daugiau nei dešimt kartų per metus, nei vieno vizito metu minėti pojūčiai nesukėlė testatorę gydžiusiems gydytojams abejonių dėl jos psichinės sveikatos, nors logiškai mąstant per tokį ilgą laikotarpį ieškovės nurodomos testatorei besivysčiusios Alzheimerio ligos požymiai tikrai turėjo būti akivaizdūs ir medikų pastebėti. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą surašiusi ekspertė, nors ir nurodė, jog 2008 m. lapkričio 6 d. šeimos gydytojo užfiksuotas A. K. apsunkintas kalbos suvokimas gali būti siejamas ne su klausos sutrikimu, visgi, įvertinusi, tai, kad per vienerius metus MMSE rodiklis teoriškai vidutiniškai gali pablogėti 3-mis balais, o 2012 m. gegužės 30 d. A. K. buvo nustatytas vidutinio sunkumo pažinimo funkcijų sutrikimas (MMSE-19 balų), padarė išvadą, jog 2009 m. A. K. pažinimo funkcijos galėjo būti ribose tarp normalaus lygio ir lengvo pažinimo sutrikimo, o tik gilūs ir pastovūs psichikos sutrikimai sutrikdo asmens gebėjimą suvokti ir išreikšti savo vidinę testamentinę valią (sprendimo 10 punktas). Liudytojų A. V., D. P., D. D. parodymai apie testatorės elgseną 2009 m. ir ankstesniu laikotarpiu taip pat nekelia jokių abejonių dėl testatorės psichinės sveikatos, t. y. iš esmės tik patvirtina medicininiuose dokumentuose fiksuotus duomenis apie A. K. sveikatos būklę ginčo testamento sudarymo metu. Skirtingai, nei argumentavo ieškovės atstovė, liudytoja D. P. 2018 m. sausio 10 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog A. K. atminties sutrikimai pasireikšdavo metai ar daugiau praėjus nuo 2010 m., o ne, kaip teigė ieškovės atstovė, metai ar daugiau iki 2010 m. (2018 m. sausio 10 d. garso įrašas nuo 2 val. 1 min. iki 2 val. 11 min.)

3919.

40Medicininiuose dokumentuose esantys įrašai patvirtina, jog iki ginčo testamento sudarymo A. K. sirgo gana sunkiomis ligomis - hipertenzine liga, discirkuliacine encefalopatija, galvos smegenų kraujagyslių ateroskleroze, lėtiniu galvos smegenų kraujotakos nepakankamumu, abiejų akių katarakta ir glaukoma, širdies nepakankamumu (II funkcinės klasės); išemine širdies liga, lėtine lumbosakralinės (juosmens ir kryžkaulio) srities radikulopatija, III laipsnio gonartroze, t. y. jos fizinė sveikata nebuvo gera, tačiau nei šie duomenys, nei garbus ((duomenys neskelbtini)) amžius, nesudaro pagrindo išvadai, jog A. K. 2009 m. birželio 2 d. sirgo psichikos ligomis, dėl kurių negalėjo suprati savo veiksmų ir jų valdyti, kadangi duomenų, jog šios ligos būtų sukėlusios testatorės psichinės sveikatos pablogėjimą, medicininiuose dokumentuose nėra, to nepatvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Tokių duomenų į bylą nepateikė ir ieškovė. Svarbu pažymėti ir tai, kad, ieškovė negyveno su testatore, laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2014 m. su ja bendraudavo tik telefonu, todėl A. K. sveikatos būklę galėjo įvertinti ribotai.

4120.

42Teismas ieškovės argumentus, jog psichiatrės L. Š. 2009 m. birželio 2 d. A. K. psichinė sveikata buvo netinkamai įvertinta, kadangi nebuvo atlikti jokie psichodiagnostiniai testai, laiko deklaratyviais teiginiais ir juos atmeta kaip nepagrįstus, įvertinęs tai, jog ieškovė nėra gydytoja psichiatrė, neturi specialiųjų medicinos žinių, reikalingų asmens psichinės sveikatos būklės įvertinimui, todėl nėra pajėgi ir objektyviai įvertinti kada specialūs tyrimo metodai turi būti skiriami pacientui. Ieškovė nepateikė į bylą nei vieno įrodymo, kuris leistų suabejoti minėtą medicininę pažymą testatorei išdavusios gydytojos psichiatrės objektyvumu vertinant testatorės psichinę būklę, minėtas medicininis dokumentas šiai dienai nėra panaikintas ar nuginčytas teismine tvarka, yra galiojantis, todėl teismas nemato pagrindo juo nesiremti ir atmeta ieškovės argumentus dėl jo neteisėtumo.

4321.

44Minėta, ieškovė, siekdama pagrįsti savo ieškinį, nurodė, kad 2007 m. A. K. jai sakė savo atminčiai gerinti vartojanti vaistą Axurą. Iš A. K. asmens sveikatos istorijų matyti, jog Alzheimerio ligai gydyti skirta vaistinė medžiaga memantinas, kurio vienas iš vaistinio preparato pavadinimų yra Axura, A. K. buvo skirta gydytojo neurologo nuo 2012 m. rugpjūčio 27 d., kitų įrašų galinčių patvirtinti ieškovės teiginius, jog A. K. vaistus Axurą vartojo nuo 2007 m., asmens sveikatos istorijose nėra. Teismas, įvertinęs: liudytojos gydytojos psichiatrės L. Š. paaiškinimus teismo posėdžio metu, jog Axura yra receptiniai, psichotropiniai vaistai, kurių įsigijimas be recepto yra negalimas; tai, kad asmens sveikatos istorijose medikai atlieka ne tik įrašus dėl asmeniui diagnozuotų ligų, tačiau ir dėl skirto gydymo; jog, į bylą nebuvo pateikti A. K. kompensuojamųjų vaistų pasai, ieškovės teiginį, jog A. K. vaistą Axurą vartojo jau nuo 2007 m., laiko neįrodytu, todėl nepagrįstu.

4522.

46Nagrinėjamoje byloje ieškovės prašymu buvo paskirta ir atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, paremta medicininiais dokumentais ir bylos medžiaga. Byloje nustatyta, kad psichiatrė ekspertė, įvertinusi pateiktą informaciją, pateikė išvadą, jog A. K. 2009 m. birželio 2 d. testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (sprendimo 10 punktas). Nors ekspertizės aktas teismui neprivalomas, ekspertizės akto duomenys neturi teismui išankstinės galios ir yra vertinami pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, o konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Teismas, įvertinęs ekspertės išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis, ją papildančius medicininius duomenis bei kitus byloje surinktus įrodymus, nemato pagrindo abejoti šios pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis, ekspertės argumentacija ir padarytomis išvadomis, kadangi jas pagrindžia faktiniai tyrimo duomenys, taip pat jos atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Byloje apklausti jokio suinteresuotumo neturintys liudytojai A. V., D. P., D. D. paliudijo, jog A. K. elgesys 2009 m. nekėlė jokių abejonių, jog ji suprato savo veiksmų reikšmę ir juos valdė. Tai, jog testatorė testamento pasirašymo metu suprato savo veiksmų reikšmę ir juos valdė patvirtino ir gydytoja psichiatrė L. Š. bei medicininiai duomenys apie A. K. sveikatą. Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje esantys medicininiai duomenys neginčijamai patvirtina faktą, jog A. K. testamento sudarymo dieną tikrai sirgo įvairiomis ir gana sunkios ligomis, tačiau nei viena jų, kaip matyti iš medicininių duomenų gydytojų nebuvo siejama su testatorės psichine sveikata. Testatorė ginčo testamento dienai buvo garbaus amžiaus ((duomenys neskelbtini)), tačiau, nei asmens amžius, nei fizinė negalia negali būti pripažįstama aplinkybėmis, leidžiančiomis abejoti asmens gebėjimu suvokti savo veiksmus (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1361-431/2014).

4723.

48Minėta, testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Vertinant ginčijamo testamento turinį jo naudingumo ar žalingumo, pagrįstumo, protingumo bei kitais reikšmingais CK 1.89 straipsnio taikymui aspektais, pažymėtina, jog testatorė visą savo turtą paliko artimajam giminaičiui – dukrai J. V.. Byloje surinkti duomenys rodo, jog J. V., nors ir negyveno kartu su A. K., tačiau iki mirties ja rūpinosi, prižiūrėjo, lankė, lydėdavo pas gydytojus ir pan. Ieškovė didelę A. K. senatvės dalį (nuo 2000 m. iki 2014 m.) buvo išvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini), bendraudavo tik telefonu. Teismas sprendžia, kad turto palikimas dukrai J. V. iš esmės atitiko testatorės gyvenimiškas aplinkybes, yra logiškas ir gana tikėtinas, įvertinus tai, jog būtent atsakovė visapusiškai rūpinosi testatore bei tai, jog ieškovė Z. K. testamento sudarymo metu gyveno toli, (duomenys neskelbtini). Be to, teismas nagrinėjamoje situacijoje itin reikšmingais laiko šiuos įrodymus – 2001 m. gruodžio 12 d. testamentą (notarinio registro Nr. 2-11994), iš kurio matyti, jog A. K. savo turtą paliko dukterims J. V. ir Z. K., didesnę turto dalį paliekant J. V. (sprendimo 7 punktas). Iš to galima spręsti, jog A. K. valia dalyje dėl turto palikimo dukrai J. V. nekito. Teismas pažymi, jog ieškovė nepateikė į bylą jokių duomenų, pagrindžiančių jos teiginius, kad ankstesniais nei 2000 m. A. K. buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą turtą buvo nusprendusi palikti ieškovei ir trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje A. Š., todėl šie teiginiai laikytini nepagrįstais. A. K. 2009 m. birželio 2 d. vizito pas psichiatrę L. Š. metu nurodė, jog 1991 m. testamentu buvo nusprendusi palikti turtą dukterims po lygiai, tačiau į bylą nebuvo pateiktas šis testamentas, kitų įrodymų, galinčių patvirtinti 1991 m. testamento egzistavimą, į bylą nepateikta, todėl teismas šiais duomenimis nesiremia ir dėl galimai 1991 m. palikėjos išreikštos valios nepasisako. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos D. D., D. P. nurodė, jog joms A. K. buvo minėjusi, kad po mirties savo turtą ketina palikti J. V.. Visų šių aptartų duomenų visuma patvirtina, jog A. K. 2009 m. birželio 2 d. testamentu išsakė savo tikrąją, nuosekliai susiformavusią valią, nebūdama nieko įtakota, tai padarė sąmoningai.

4924.

50Ištyręs bei įvertinęs visų byloje surinktų įrodymų visumą teismas nenustatė jokių testatorės A. K. valios įforminimo trūkumų ar ginčijamame testamente išreikštos valios neatitikties tikrajai velionės valiai, ieškovės teiginiai apie A. K. psichinę sveikatos būklę nepasitvirtino, byloje surinktų įrodymų visuma rodo, jog 2009 m. birželio 2 d. testamento sudarymo metu testatorė A. K., nors ir turėjo somatinių ligų, tačiau psichikos ligomis nesirgo, buvo socialiai orientuota, pati suformavo savo valią bei ją išreiškė ginčo testamente, t. y. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, medicininis kriterijus yra vienareikšmis ir nėra prieštaravimų tarp pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadų, medicininių dokumentų įrašų, gydytojos psichiatrės L. Š. pažymos ir parodymų, notarės S. J. paaiškinimų bei kitų liudytojų, nesuinteresuotų bylos baigtimi, paliudytų aplinkybių, medicininis ir juridinis kriterijus sutampa, todėl teismas mano, jog nagrinėjamu atveju ginčo sandoris (testamentas) turėtų būti išsaugotas, todėl ieškinį atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Bylinėjimosi išlaidos ir kiti procesiniais klausimai.

5125.

52Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teise (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) <...> (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

5326.

54Atsakovė byloje rašytiniais įrodymais pagrindė patyrusi 1 089,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 34 – 49, 88 - 91). Iš trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje A. Š. į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog jos bylinėjimosi išlaidas sudaro 242,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 6 - 8). Teismas patyrė 9,49 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

5527.

56Įvertinus advokatės L. Markevičienės atsakovei J. V. ir trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje A. Š. suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, teismas daro išvadą, jog atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų, dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

5728.

58Kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškovės Z. K. priteisiamos: 1 089,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti atsakovei J. V.; 242,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje A. Š.; 9,49 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

5929.

60Kadangi ieškinys atmetamas, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

6130.

62Sprendimui įsiteisėjus, 2001 m. gruodžio 12 d. A. K. testamento originalas (Priedas Nr. 1) grąžintinas Lietuvos Notarų rūmams, jo kopiją paliekant byloje.

63Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.17 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio1 dalies 3 ir 6 punktais, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 150 straipsnio 2 dalimi, 259 - 270 straipsniais,

Nutarė

64ieškinį atmesti.

65Priteisti iš ieškovės Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 089,00 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt devynių eurų 00 euro centų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

66Priteisti iš ieškovės Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 242,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 00 euro centų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

67Priteisti iš ieškovės Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 9,49 Eur (devynių eurų 49 euro centų) teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

68Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarę S. J. neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo pagal A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), 2009 m. birželio 2 d. testamentą įpėdinei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kol nebus įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu – palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

69Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos Notarų rūmams A. K. 2001 m. gruodžio 12 d. sudarytą testamentą.

70Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Rasa... 2. viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. 1.... 4. Ieškovė Z. K. ir jos atstovė advokato padėjėja D. Berezinaitė prašė... 5. 2.... 6. Atsakovė J. V. ir jos atstovė advokatė L. Markevičienė su ieškiniu... 7. 3.... 8. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto... 9. 4.... 10. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje... 11. 5.... 12. Iš į bylą pateiktų dokumentų ir dalyvaujančių byloje asmenų... 13. 6.... 14. 2009 m. birželio 2 d. 11.30 val. Šiaulių (duomenys neskelbtini) notarų... 15. 7.... 16. Iš testamentų registro išrašo matyti, jog A. K. 2001 m. gruodžio 12 d.... 17. 8.... 18. UAB „Varpo šeimos klinika“ raštu informavo, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d.... 19. 9.... 20. VĮ Šiaulių centro poliklinikos 2017 m. lapkričio 27 d. rašte nurodyta, kad... 21. 10.... 22. Ieškovės prašymu, testatorės A. K. psichinei būklei testamento pasirašymo... 23. 11.... 24. Iš VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro A. K. asmens... 25. 12.... 26. Iš UAB „Varpo šeimos centro“ asmens sveikatos istorijos matyti, jog A. K.... 27. 13.... 28. Ieškovė yra palikėjos A. K. duktė ir po motinos mirties ginčija... 29. 14.... 30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) savo praktikoje yra... 31. 15.... 32. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patirtinančių, kad 2009 m.... 33. 16.... 34. Tai, kad testamento sudarymo metu A. K., sudarydama testamentą veikė... 35. 17.... 36. Ieškovės iškelta abejonė, jog A. K. tą pačią 2009 m. birželio 2 d.... 37. 18.... 38. Teismas nesutinka ir su ieškovės teiginiais, jog A. K. Alzheimerio liga, dėl... 39. 19.... 40. Medicininiuose dokumentuose esantys įrašai patvirtina, jog iki ginčo... 41. 20.... 42. Teismas ieškovės argumentus, jog psichiatrės L. Š. 2009 m. birželio 2 d.... 43. 21.... 44. Minėta, ieškovė, siekdama pagrįsti savo ieškinį, nurodė, kad 2007 m. A.... 45. 22.... 46. Nagrinėjamoje byloje ieškovės prašymu buvo paskirta ir atlikta pomirtinė... 47. 23.... 48. Minėta, testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas –... 49. 24.... 50. Ištyręs bei įvertinęs visų byloje surinktų įrodymų visumą teismas... 51. 25.... 52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 53. 26.... 54. Atsakovė byloje rašytiniais įrodymais pagrindė patyrusi 1 089,00 Eur... 55. 27.... 56. Įvertinus advokatės L. Markevičienės atsakovei J. V. ir trečiajam... 57. 28.... 58. Kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškovės Z. K. priteisiamos: 1 089,00 Eur... 59. 29.... 60. Kadangi ieškinys atmetamas, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d.... 61. 30.... 62. Sprendimui įsiteisėjus, 2001 m. gruodžio 12 d. A. K. testamento originalas... 63. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.17 straipsnio... 64. ieškinį atmesti.... 65. Priteisti iš ieškovės Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei... 66. Priteisti iš ieškovės Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiajam... 67. Priteisti iš ieškovės Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės... 68. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartimi pritaikytas... 69. Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos Notarų rūmams A. K. 2001 m.... 70. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių...