Byla Iv-468-561/2011
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, pareiškėjų atstovui L. R., atsakovų atstovams Irmai Šapokaitei, Linai Vairei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. Ž. ir A. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, ir Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai J. Ž. ir A. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) skundu (II tomas, b. l. 12 – 20) ir patikslintu skundu (III tomas, b. l. 49 – 57) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės priteisti jiems 35 000 Lt neturtinę žalą, padarytą neteisėtais veiksmais, kai buvo išduota teigiama išvada dėl detaliojo plano atitikimo teisės aktų reikalavimams; iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priteisti jiems 15 000 Lt neturtinę žalą, padarytą neteisėtais veiksmais, kai buvo neteisėtai patvirtintas detalusis planas ir išduotas statybos leidimas.

5Pareiškėjai nurodė, kad 2010 m. sausio 25 d. gavo iš UAB „Kitos pusės projektai“ raštą, kuriame informuojama, kad jiems bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančiame sklype, kadastrinis Nr. ( - ), adresu ( - ) (toliau – ir Sklypas), planuojamo vienbučio namo projektavimas ir statyba yra neįmanoma, nes Sklype yra suprojektuoti ir nutiesti požeminiai vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklai, kuriems nustatytos apsauginės zonos, kas ir neleidžia realizuoti jų teisėtų lūkesčių statytis vienbutį gyvenamąjį namą. Aiškinantis aplinkybes, kokiu būdu per jiems priklausantį Sklypą be jų žinios ir sutikimo buvo suprojektuoti ir nutiesti požeminiai vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklai, jiems tapo žinoma, kad A. N. ir D. N., nuosavybės teise valdantys žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), adresu ( - ) (toliau – ir Sklypas Nr. 2), 2004 m. spalio 20 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) su prašymu išduoti planavimo sąlygas jų nuosavybei priklausančiam Sklypui Nr. 2 detaliajam planui rengti. Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas nustatė planavimo sąlygas minėto žemės sklypo detaliajam planui rengti. Vėliau buvo parengtas ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai (toliau – ir VAVA) pateiktas Sklypo Nr. 2 detalusis planas, kad ši institucija atliktų parengto detalaus plano patikrinimą dėl atitikimo įstatymams ir, kad būtų gauta išvada. VAVA teigiamą išvadą dėl detalaus plano pateikė 2005 m. rugpjūčio 23 d. patikrinimo aktu Nr. 293, o Administracija 2005 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 30-1654 šį detalųjį planą patvirtino. 2005 m. lapkričio 17 d. 963-oji gyvenamojo namo statybos bendrija (toliau – ir Bendrija) pateikė prašymą naujam projektavimo sąlygų sąvadui gauti naujo statinio – gyvenamosios paskirties (daugiabučio) pastato – statybai. Administracija 2006 m. sausio 30 d. prašomą projektavimo sąlygų sąvadą Bendrijai išdavė. 2006 metų gegužės 17-18 d. Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolu Nr. 21 įforminta išvada, kad statinio projektas neatitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimų, tačiau po mėnesio, birželio 14-15 d., komisija įformino išvadą, kad statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus ir rekomendavo išduoti statybos leidimą. Tuo pagrindu Administracija 2006 m. birželio 27 d. išdavė statybos leidimą Nr. ( - ) (toliau – ir Statybos leidimas). Pareiškėjai pabrėžė, kad visos aukščiau nurodytos aplinkybės jiems nebuvo žinomos, kadangi jie nuo 2005 metų gyvena ne Lietuvoje. Tik pradėję domėtis apie galimybę savo Sklype pasistatyti vienbutį gyvenamąjį namą, sužinojo, kad Sklype be jų sutikimo atlikti statinio statybos darbai ir nutiesti požeminiai infrastruktūriniai tinklai. 2009 m. rugsėjo 15 d. jie paprašė Administracijos suteikti informaciją dėl aplinkybių, kurių pagrindu buvo išduotas statybos leidimas tiesti inžinerinius tinklus per jiems priklausantį Sklypą ir, ar jiems buvo pateiktas jų sutikimas. Administracija 2009 m. spalio 21 d. raštu Nr. A51-23422(3.3.16.5-PD4) informavo, kad vandens tiekimo ir nuotekų tinklai buvo suplanuoti Administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 30-1654 patvirtintame detaliajame plane. Taip pat informavo, kad šį detalųjį planą patikrino VAVA ir pateikė teigiamą išvadą, kuri įforminta 2005 m. rugpjūčio 23 d. patikrinimo aktu Nr. 293. Į klausimą, ar pateiktuose dokumentuose yra jų sutikimas, neatsakė. Pareiškėjų teigimu, VAVA neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad 2005 m. rugpjūčio 23 d. patikrinimo aktu Nr. 293 ji pateikė teigiamą išvadą dėl detalaus plano (toliau – ir Išvada), kurios pagrindu Administracijos direktorius 2005 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 30-1654 patvirtino Sklypo Nr. 2 detalųjį planą (toliau – ir Įsakymas). VAVA Išvada yra neteisėta iš esmės savo detaliojo plano sprendiniais: V1A – anksčiau suprojektuotu vandentiekiu; V1 – projektuojamu vandentiekiu; FS1- projektuojama spaudimine buitine nuotekyne, kurie nurodyti infrastruktūros objektų ir komunikacijų koridorių brėžinyje ir buvo suplanuoti statyti jiems nuosavybės teise priklausančiame Sklype be jų sutikimo naudotis jų Sklypu, tokiu būdu suvaržant jų teises naudotis savo nuosavybe. VAVA Išvada yra neteisėta dėl to, kad ją priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą ir neteisėta iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Konstitucijos 23 straipsniui. Pareiškėjai teigė, jog VAVA privalėjo patikrinti pateiktus detaliojo plano brėžinius su teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo reikalavimais, patikrinti, ar yra užneštos sklypų ribos teritorijose, kuriose planuojami sprendiniai, kaip to reikalauja Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 39 punktas. Pažymėjo, jog VAVA Išvada sudarė prielaidą tolimesniems neteisėtiems veiksmams, t. y. teikti derinimui ir tvirtinimui detaliojo plano sprendinius ir jų pagrindu rengti statinio techninį projektą bei gauti statybos leidimą. VAVA savo neteisėtais veiksmais sudarė pagrindą jų teisėtų lūkesčių naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu Sklypu pagal paskirtį, statyti vienbutį gyvenamąjį namą pažeidimui. Tokiu būdu buvo apsunkintos galimybės jiems grįžti į gimtąją šalį ir čia turėti patenkinamas gyvenimo sąlygas, kas sukėlė jiems dvasinius išgyvenimus. Šios aplinkybės be kita ko sukėlė nepatogumų, nes teko rūpinantis savo teisių gynimu ir atsirado su tuo susijusių rūpesčių. Jie turėjo teisėtą lūkestį, kad VAVA, vadovaudamasi Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje nustatyta, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, veiks sąžiningai, nepažeisdama viešojo administravimo principų ir konstitucinių vertybių, tokių kaip nuosavybės neliečiamumas. Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamiesi Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 37 straipsniu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi pareiškėjai iš VAVA ar jų teisių perėmėjų manė turintys teisę reikalauti atlyginti patirtą 35 000 Lt neturtinę žalą. Pareiškėjai nesutiko su Administracijos Įsakymo dalimi, kurioje patvirtinti Sklypo Nr. 2 detaliojo plano sprendiniai. Pabrėžė, kad Sklypo Nr. 2 detalųjį planą Administracija galėjo patvirtinti, tik turėdama Vilniaus miesto tarybos pavedimą, tačiau Įsakyme toks pavedimas nėra nurodytas. Be to, detalusis planas, prieš teikiant jį tvirtinti, turėjo būti suderintas Administracijos sudarytoje Nuolatinėje statybos komisijoje, kurioje dalyvauja ir tie darbuotojai, kurie išdavė planavimo sąlygas. Tačiau šiuo atveju darbuotojai neatsižvelgė, kad pateikti detaliojo plano sprendiniai planuojami ne detaliojo plano pareiškėjo Sklype Nr. 2 ir, kad Bendrija nėra pateikusi jų leidimo naudotis jiems priklausančiu Sklypu. Įsakymas yra priimtas vadovaujantis neteisėta Išvada, Įsakymo dalis, tvirtinanti Sklypo Nr. 2 detaliojo plano sprendinius, susijusius su vandentiekio ir spaudiminės buitinės nuotekynės suprojektavimu, savo turiniu prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, todėl yra neteisėta. Administracijos 2006 m. birželio 27 d. Bendrijai išduotą Statybos leidimą jie laikė neteisėtu dėl to, kad jis prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktui. Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgdami į tai, kad tokie Administracijos veiksmai pažeidė jų teisėtus lūkesčius naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu Sklypu pagal paskirtį, statyti jame namą, kad jie patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus rūpinantis savo teisių gynimu, pareiškėjai prašė priteisti jiems iš Savivaldybės, Administracijos veiksmais padarytą moralinę žalą, kurią įvertino 15 000 Lt suma.

6Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimais į pareiškėjų skundą (II tomas, b. l. 100 – 104, III tomas, b. l. 61 – 65) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, jog siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Speciali savivaldybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus savivaldybės tarnautojo ar kito savivaldybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, kas reiškia, jog savivaldybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad savivaldybės darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, tačiau pareiškėjai nė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų nepagrindė jokiais įrodymais, todėl, pareiškėjams nepateikus jokių jų teiginius dėl patirtos neturtinės žalos pagrindžiančių įrodymų, jų skunde nurodyti argumentai vertintini kritiškai, vien tik kaip niekuo nepagrįstos prielaidos. Administracija pažymėjo, kad pareiškėjai neįrodo Savivaldybės veiksmų neteisėtumo kaip būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti. Pareiškėjai Savivaldybės neteisėtus veiksmus sieja su Įsakymo priėmimu ir Statybos leidimo išdavimu. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 29 d. nutartyje, priimtoje šioje administracinėje byloje, nusprendė, kad pareiškėjai praleido įstatymų nustatytą terminą skundui paduoti, pareiškėjų nurodomos termino praleidimo priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą, netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti jų skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Įsakymo dalį ir Statybos leidimą. Ši Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis buvo palikta nepakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartimi. Taigi, pareiškėjams praleidus įstatymų nustatytą terminą skundui paduoti, Įsakymo ir Statybos leidimo teisėtumo klausimas negali būti keliamas. Manė, kad įstatymų nustatyta tvarka nenuginčijus minėtų administracinių aktų (Įsakymo ir Statybos leidimo), laikytina, jog jie yra teisėti. Atsižvelgiant į tai, nėra Savivaldybės veiksmų (aktų) neteisėtumo kaip civilinės atsakomybės sąlygos ir civilinė atsakomybė Savivaldybės atžvilgiu neatsiranda. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai jokiais įrodymais nepagrindė prašomo priteisti iš Savivaldybės neturtinės žalos dydžio, t. y. nėra pateikta jokių argumentų ar įrodymų, kodėl būtent 15 000 Lt suma pareiškėjai vertina patirtą neturtinę žalą, kokių praradimų ar nepatogumų patyrė, todėl jų reikalavimas priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos yra nepagrįstas ir atmestinas. Pabrėžė, jog remiantis CK 6.247 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda tik esant priežastiniam ryšiui tarp asmens veikos ir atsiradusios žalos. Šiuo atveju, pareiškėjai jokiais įrodymais ar argumentais priežastinio ryšio tarp Savivaldybės veiksmų bei žalos neįrodė. Pareiškėjai teigia, jog jie patyrė dvasinį išgyvenimą, kad apsunkinamos aplinkybės grįžti į gimtąją šalį, miestą ir čia turėti patenkinamas gyvenimo sąlygas ir t. t., tačiau pareiškėjų minėti išgyvenimai gali būti sąlygoti visai kitų aplinkybių, kurios nesusijusios su Savivaldybės veikimu ar neveikimu.

8Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepimais į pareiškėjų skundą (II tomas, b. l. 119 – 124, III tomas, b. l. 66 – 69) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9Inspekcija nurodė, jog šiuo atveju tam, kad atsirastų turtinė prievolė Inspekcijai, būtina nustatyti tam tikrų tokios atsakomybės sąlygų visetą: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Kadangi neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, Inspekcija, įvertinusi pareiškėjų skunde išdėstytus argumentus, laikė, kad abstraktūs teiginiai negali būti pagrindu priteisti moralinei žalai, taip pat nurodomi argumentai nėra susiję su Inspekcijos veiksmais, nėra šių veiksmų pasekmė. Inspekcija laikėsi pozicijos, jog pareiškėjai neįrodė, kad jų nurodytuoju atveju įstatymai numato neturtinės žalos atlyginimo prievolę Lietuvos valstybei. Taip pat pareiškėjai neįrodė, kad jie patyrė neturtinę žalą, vertinamą pinigais. Visi teiginiai turi būti pagrįsti įrodymais. Manė, kad pareiškėjų nurodomi dvasiniai išgyvenimai negali būti pripažįstami pasekmėmis, užtraukiančiomis neturtinės žalos atlyginimo pinigais prievolę, todėl pareiškėjų reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinę žalą, yra atmestinas. Jokių duomenų apie sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl atsakovo veiksmų neigiamo poveikio pareiškėjams masto, intensyvumo, pobūdžio, laipsnio, pareiškėjai nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjų sveikatos būklė, kitos fizinės arba psichinės savybės galėjo sąlygoti didesnį nei įprasta, išskirtinį neigiamą poveikį. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pvz., pažymų apie sveikatos būklę ir pan., todėl laikytina, kad pareiškėjų teiginiai yra neįrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o prielaidomis grindžiamas sprendimas negali būti teisėtas ir pagrįstas. Inspekcija taip pat manė, kad pareiškėjų reikalavimas yra nepagrįstas, nes detaliojo plano patikrinimo akto išvada institucijai, tvirtinančiai detalųjį planą, yra tik rekomendacinio, o ne privalomo pobūdžio; Sklypo Nr. 2 detaliojo plano patikrinimo aktas (Išvada) yra galiojantis ir nepanaikintas. Tai, kad Inspekcijos detaliojo plano patikrinimo akto išvada savivaldybės tarybai ar jos įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui yra tik siūlymas ir, kad tokia išvada pati savaime nėra pagrindas tvirtinti detalųjį planą, patvirtina Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų lingvistinis ir sisteminis aiškinimas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius turi kompetenciją spręsti tvirtinti ar ne detalųjį planą, Inspekcija laikė, kad tik toks sprendimas galėjo sukelti žalą pareiškėjams, o valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos pateikta teigiama išvada patikrinimo akte negali sukelti žalos pareiškėjams, todėl Išvada ir pareiškėjų nurodoma žala CK 6.247 straipsnio taikymo požiūriu nesiejami priežastiniu ryšiu. Kadangi reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Taip pat manė, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama Inspekcijos, yra netinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje. Įrodžius žalą, turėtų atsakyti Savivaldybės administracija, kadangi tik jos sprendimas galėjo sukelti žalą pareiškėjams, o valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos pateikta Išvada patikrinimo akte negalėjo sukelti ir nesukėlė pareiškėjams jokios žalos.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu (III tomas, b. l. 85 – 94) pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjų naudai iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 15 000 Lt neturtinę žalą, kitoje dalyje pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12Teismas, spręsdamas ginčą, nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, 2010 m. liepos 29 d. nutartimi atsisakė priimti skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo dalį, tvirtinančią Sklypo Nr. 2 detaliojo plano sprendinius, ir Statybos leidimą, kaip paduotus praleidus skundo padavimo terminą. Pareiškėjų skundas nagrinėti teisme priimtas tik dalyje dėl reikalavimų priteisti neturtinę žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 22 d. nutartimi pareiškėjos J. Ž. atskirojo skundo netenkino ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kuria pareiškėjų skundas priimtas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas vadovavosi ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CK 6.246 straipsniu, 6.247 straipsniu, 6.248 straipsniu, 6.249 straipsniu CK 6.271 straipsnio 4 ir 1 dalimis. Sistemiškai aiškindamas pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Todėl teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, pažymėjo, jog turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus ir jų pagrindu padaryti vienokią ar kitokią išvadą. Tokios pozicijos bylose dėl žalos atlyginimo laikosi ir LVAT (administracinė byla Nr. A6-1286/2006). Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais 2010 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2006 m. birželio 16 d. nutartyje Nr. A4-1030/2006, administracinėje byloje Nr. A10-332/2007. Išdėstytų įstatymų nuostatų ir nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste Administracijos ir Inspekcijos atsiliepimuose į pareiškėjų skundą išdėstyti argumentai, kad neįrodžius šių institucijų neteisėtų veiksmų, t. y. nepanaikinus Įsakymo dalies ir Statybos leidimo, nėra įrodyti ir šių institucijų ar jų pareigūnų neteisėti veiksmai, taigi, neįrodyta, kad Savivaldybės ar VAVA pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymus, teismo atmesti kaip nepagrįstos prielaidos. Teismas pažymėjo, jog pareiga tirti atsakovo veiksmus įtvirtinta CK 6.246 straipsnyje ir išplėtota administracinių bei bendrosios kompetencijos teismų praktikoje bylose dėl žalos atlyginimo, todėl teismas, nagrinėjamu atveju, visų pirma, privalo tirti sprendimus, kurių pagrindu per pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį Sklypą buvo nutiesti inžineriniai tinklai, trukdantys pareiškėjams statytis vienbutį gyvenamąjį namą, ir pasisakyti dėl šių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo. Teismo vertinimu, pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2003 m. balandžio 18 d. valdo 0,06 ha namų valdos paskirties žemės sklypą, esantį ( - ). VAVA, kaip valstybinės teritorijos planavimo priežiūrą atliekanti institucija, atliko Bendrijos projekto „Žemės sklypo (kad. Nr. ( - )) ( - ), detalusis planas“ patikrinimą ir, patikrinimo metu nustačiusi, kad parengti detaliojo plano sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus, 2005 m. rugpjūčio 23 d. patikrinimo akte Nr. 293 pasiūlė parengtą detalųjį planą tvirtinti, t. y. davė teigiamą Išvadą. Administracijos direktorius 2005 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 30-1654 patvirtino sklypo ( - ), detalųjį planą. Administracijos Nuolatinė statybos komisija, 2006 m. birželio 14-15 d. apsvarsčiusi gyvenamosios paskirties (daugiabučio) namo ( - ), statinio projektą, padarė išvadą, kad statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus ir rekomendavo išduoti statybos leidimą. 2006 m. birželio 27 d. Savivaldybės administracija išdavė Bendrijai Statybos leidimą gyvenamosios paskirties (daugiabučiam) namui ( - ), statyti. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl fakto, kad aptariamu patvirtintu detaliuoju planu pareiškėjų nuosavybės teise valdomo Sklypo vietoje numatytas infrastruktūros objektų ir komunikacijų koridorius, kuriame suplanuoti elektros, vidutinio slėgio dujotiekio, vandentiekio, ūkio nuotekynės bei ryšių tinklai. Tai neginčytinai savo 2009 m. spalio 21 d. raštu Nr. A51‑23422 (3.316.5-PD4) patvirtino ir Administracija. Teismas, vertindamas pareiškėjų reikalavimą VAVA (dabar Inspekcijos) atžvilgiu, padarė išvadą, jog prieš teikiant tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus, jie turi būti patikrinti atitinkamoje valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Taisyklių 48 punktu, taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu 2008 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146–1846/2008, 2007 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS17–285/2007. Išanalizavęs žalos atlyginimo teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų reikalavimas iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės priteisti jiems 35 000 Lt neturtinę žalą, padarytą VAVA neteisėtais veiksmais, kai buvo išduota teigiama Išvada dėl detaliojo plano atitikimo teisės aktų reikalavimams, negali būti tenkinama, nes, net ir konstatavus VAVA neteisėtus veiksmus ar neveikimą ir nustačius, kad pareiškėjai patyrė moralinę žalą, prašoma priteisti 35 000 Lt žala negali būti priteisiama atlyginti, kadangi Savivaldybės taryba ar savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu, priimdamas sprendimą dėl detalaus plano patvirtinimo, savarankiškai nuo VAVA patikrinimo akte esančios teigiamos išvados sprendžia, ar tvirtinti detalųjį planą, todėl pareiškėjams neturtinė žala negalėjo kilti dėl to, kad VAVA išdavė teigiamą Išvadą Sklypo Nr. 2 detaliajam planui tvirtinti. Kitaip tariant, teismo nuomone, ginčo atveju, nesama vienos iš civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, t. y. nesama priežastinio ryšio tarp VAVA neteisėtos veiklos ir pasekmių (pareiškėjams atsiradusios žalos). Teismas taip pat pažymėjo, jog pateikti įrodymai patvirtina, kad Administracijos direktoriui Įsakymu patvirtinus Sklypo Nr. 2 detalųjį planą ir vėliau šio detaliojo plano sprendinių pagrindu Administracijai išdavus Statybos leidimą, per pareiškėjų Sklypą buvo nutiesti požeminiai inžineriniai tinklai, kurie užima didžiąją sklypo dalį (2/3) ir, kad tokiame Sklype vienbučio gyvenamojo namo projektavimas ir statyba yra neįmanoma. Ginčo dėl fakto, kad Sklypo Nr. 2 detalusis planas patvirtintas ir Statybos leidimas daugiabučiam namui šiame sklype statyti išduotas neturint pareiškėjų sutikimo, byloje nėra. Priešingai, faktą, kad pareiškėjų sutikimas tvirtinant detalųjį planą ir išduodant Statybos leidimą nebuvo gautas, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir Administracijos atstovė. Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendžiant pareiškėjų reikalavimo priteisti jiems iš Savivaldybės 15 000 Lt neturtinę žalą klausimą, esminę reikšmę įgyja nustatymas aplinkybės, ar, prieš tvirtinant Sklypo Nr. 2 detalųjį planą ir/ar išduodant Statybos leidimą, kurių pagrindu per pareiškėjams nuosavybės teise valdomą Sklypą buvo nutiesti inžineriniai tinklai, turėjo būti gautas pareiškėjų (Sklypo savininkų) sutikimas tokiems darbams atlikti. Teismas vadovavosi Statybos įstatymo (redakcija aktuali nuo 2005 m. lapkričio 17 d. iki 2006 m. spalio 16 d.) 23 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 9 dalimi ir remdamasis išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad Savivaldybė, išduodama Bendrijai Statybos leidimą, nepareikalavo, kad Bendrija pateiktų sutartį su Sklypo, per kurį pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą numatyta nutiesti inžinerinius tinklus, savininkais (šiuo atveju, pareiškėjais), todėl darytina išvada, kad Savivaldybė, išduodama Statybos leidimą, pažeidė pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl tokie Savivaldybės (jos pareigūnų) veiksmai laikytini neteisėtais ir nepagrįstais. Teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atkreipė dėmesį, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Teismas pažymėjo, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise valdomame Sklype dėl jame be jų sutikimo suprojektuotų ir nutiestų požeminių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų, kuriems nustatytos 5 metrų apsauginės zonos pagal Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 343, negali statytis vienbučio gyvenamojo namo, dėl ko yra pažeidžiami jų teisėti lūkesčiai, realiai tikėtina, kad sukeliami nepatogumai, dvasiniai išgyvenimai, o tai yra pagrindas priteisti pareiškėjams neturtinę žalą. Spręsdamas dėl pareiškėjų patirtos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjų Sklypas, kuriame dėl Savivaldybės neteisėtų veiksmų jie nebegali statytis gyvenamojo namo, yra prestižine laikomoje Vilniaus vietoje (Antakalnyje), kas reiškia, kad praradimas teisės statytis namą tokioje vietoje gali sukelti didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją. Todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas laikė, kad pareiškėjų reikalavimas priteisti jiems 15 000 Lt neturtinę žalą iš Savivaldybės, padarytą neteisėtais veiksmais, kai buvo patvirtintas detalusis planas ir išduotas Statybos leidimas, yra protingas ir pagrįstas. Įvertinęs, kad tarp Savivaldybės ir pareiškėjų patirtos neturtinės žalos yra akivaizdus priežastinis ryšys, taigi, nustatęs visas civilinės atsakomybės sąlygas, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų skundas dalyje, kurioje prašoma iš atsakovo Savivaldybės priteisti jiems 15 000 Lt neturtinę žalą, padarytą neteisėtais veiksmais, kai buvo patvirtintas detalusis planas ir išduotas statybos leidimas, tenkintinas visa reikalavimo apimtimi.

13III.

14Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (III tomas, b. l. 101 – 111) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

151. Teismas skundžiamame sprendime vadovavosi nagrinėjamai administracinei bylai neaktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kas lėmė nepagrįsto 2011 m. balandžio 11d. sprendimo priėmimą. Nė viena iš Vilniaus apygardos administracinio teismo nurodytų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtų administracinių bylų nebuvo analogiška nagrinėjamai administracinei bylai: nė vienoje pirmosios instancijos teismo nurodytoje byloje nebuvo konstatuota, jog praleistas skundo administracinių aktų apskundimui padavimo terminas, ir nebuvo atsisakyta tuo pagrindu priimti reikalavimus dėl administracinių aktų apskundimo, be to, minėtose bylose nebuvo ginčijami administraciniai aktai, prašoma juos panaikinti ar pripažinti negaliojančiais, tad teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo užkirstas kelias teismui kvestionuoti administracinių aktų teisėtumo (kaip būtinos sąlygos civilinės atsakomybės atsiradimui). Remdamasis ne analogiškose bylose pateiktomis teisės aiškinimo taisyklėmis, pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir pažeidė ABTĮ 81 straipsnį bei 86 straipsnio 1 dalį.

162. Būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinėje Nr. A143-452/2009, kuri savo esme analogiška nagrinėjamai administracinei bylai. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pažeidė tiek materialinės bei procesinės teisės normas, tiek ir bendrus teisėtų lūkesčių, protingumo ir kt. principus, dėl to buvo neteisingai išspręsta byla ir priimtas neteisėtas bei nepagrįstas sprendimas.

173. Nukrypdamas nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pareiškėjams praleidus įstatymų nustatytą terminą skundui paduoti dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 30-1654 „Dėl sklypo ( - ) detaliojo plano tvirtinimo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. birželio 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. ( - ) nuginčijimo, Vilniaus apygardos administracinis teismas neteisėtai, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo analizavo šių administracinių aktų patvirtinimo, išdavimo procedūras ir konstatavo, kad buvo padaryti pažeidimai.

184. Teismas skundžiamame 2011 m. balandžio 11 d. sprendime konstatuodamas Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtus veiksmus, padarytus tuo, jog „savivaldybė, išduodama Bendrijai Statybos leidimą, nepareikalavo, kad Bendrija pateiktų sutartį su sklypo, per kurį pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą numatyta nutiesti inžinerinius tinklus, savininkais (šiuo atveju, pareiškėjais)“, negalėjo daryti vienareikšmiškos išvados, jog pareiškėjų sutikimas nagrinėjamu atveju buvo reikalingas ir kad toks sutikimas nebuvo gautas, nes į bylą nebuvo pateiktas ginčijamas statybos leidimas su visa projektine dokumentacija, byloje buvo tik atskiri statybos leidimą sudarantys dokumentai. Be to, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas sprendime, Administracijos atstovė nepatvirtino, jog pareiškėjų sutikimas tvirtinant detalųjį planą ir išduodant Statybos leidimą nebuvo gautas.

195. Tiek pagal CK 6.250 straipsnį, tiek pagal teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose asmens reikalavimas atlyginti jam padarytą neturtinę žalą yra vertintinas itin individualiai, todėl pats nukentėjusysis privalo nurodyti ir pagrįsti kuo konkrečiai jam, kaip atskiram fiziniam asmeniui, pasireiškė žalos padarymas, kokios konkrečios pasekmės dėl to jam atsirado, ar pasekmės atsirado būtent dėl atsakovo veiksmų, t. y. būtina įrodyti konkrečiai patirtas pasekmes, ar tai buvo atsakovo veiksmų padarinys, ar nukentėjusio asmens patyrimai vertintini kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Kaip matyti iš pareiškėjų skundo bei teismo sprendimo, neturtinės žalos padarymo faktas ir dydis grindžiami bendro pobūdžio teiginiais, nepateikus išsamaus žalos pagrindimo bei jos patvirtinimo įrodymais. Be to, teismas skundžiamame sprendime konstatavo Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtus veiksmus tik dėl statybos leidimo išdavimo procedūrų, nors 15 000 Lt neturtinės žalos priteisimo buvo prašoma ir dėl detaliojo plano patvirtinimo, ir dėl statybos leidimo išdavimo procedūrų pažeidimo, todėl visos prašomos neva patirtos neturtinės žalos priteisimas šiuo atveju yra visiškai neproporcingas ir neprotingas.

206. Pareiškėjai jokiais įrodymais ar argumentais priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų bei žalos neįrodė, priežastinio ryšio nenustatinėjo ir pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime formaliai nurodydamas, jog tarp „savivaldybės ir pareiškėjų patirtos neturtinės žalos yra akivaizdus priežastinis ryšys“.

217. Teismas, net ir laikydamasis pozicijos, kad šioje byloje galėjo būti vertinamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus išduoto statybos leidimo bei administracijos direktoriaus Įsakymu patvirtinto detaliojo plano teisėtumas, tokiu atveju privalėjo įvertinti ir kitų institucijų veiksmus, vertinti detaliojo plano rengėjo ir organizatoriaus bei statytojo (užsakovo) 963-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos veiksmus, statinio projekto vadovo veiksmus, Vilniaus apskrities viršininko administracijos, kuri pagal savo kompetenciją tuo atveju, jei buvo nustatyti pažeidimai, privalėjo pateikti neigiamą išvadą parengtam detaliajam planui, tačiau to nepadarė, veiksmus, nustatyti, ar teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros institucijos veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktuose nustatytas funkcijas, kad būtų užkirstas kelias neigiamų padarinių dėl vykdomos daugiabučio gyvenamojo namo statybos atsiradimui.

22Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą (III tomas, b. l. 117 – 119) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

231. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvu, kad teismas neįvertino Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos veiksmų. Teismas įvertino Detaliojo plano tikrinimo ir tvirtinimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismų praktiką dėl šių nuostatų aiškinimo ir pagrįstai konstatavo, jog detaliojo plano patikrinimo akte pateikiama teigiama išvada yra tik siūlymas, t. y. ne privalomo, o tik rekomendacinio pobūdžio, ir kad tokia išvada pati savaime nėra pagrindas tvirtinti detalųjį planą.

242. Savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius turi kompetenciją spręsti, tvirtinti ar ne detalųjį planą, todėl tik jos sprendimas galėjo sukelti žalą pareiškėjams, o valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos pateikta teigiama išvada patikrinimo akte negali sukelti žalos pareiškėjams, todėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. rugpjūčio 23 d. patikrinimo akto Nr. 293 išvada ir pareiškėjų nurodoma žala CK 6.247 straipsnio taikymo požiūriu nesiejami priežastiniu ryšiu.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV.

27Tenkindamas iš dalies pareiškėjų skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos administracinis teismas priėjo prie išvados, kad sprendžiant žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo klausimą, teismas privalo tirti ir faktinį pagrindą iš kurio kildinama žala, nežiūrint to, kad tas pagrindas atskira tvarka ir nenuginčytas.

28Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Iš paminėtų įstatymo nuostatų seka, kad žalos atsiradimo pagrindas šiuo atveju yra valstybės valdžios institucijų neteisėti aktai. Kad atsirastų teisė į žalos atlyginimą, įstatymas nereikalauja, kad neteisėti valstybės valdžios aktai būtų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka. Todėl konstatavus, kad valstybės valdžios institucijos aktas yra neteisėtas, ir kad dėl to atsirado žala, esant pareikštam reikalavimui, teismas turi iš esmės nagrinėti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Ar valstybės valdžios institucijos aktas, iš kurio kildinama žala, yra teisėtas, teismas turi nustatyti nagrinėdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo( LVAT nutartys Nr. A-6-1286/2006, A-4-1030/2006, Nr. A-10-332/2007, Nr.A-822-207/2010).

29Pareiškėjai kreipėsi į teismą manydami, kad žala jiems buvo padaryta dėl VAV administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, išduodant teigiamą patikrinimo akto išvadą detaliajam planui tvirtinti ir įsakymu patvirtinus sklypo Nr. 2 detalųjį planą ir jo pagrindu išdavus statybos leidimą. Pirmosios instancijos administracinis teismas, išnagrinėjęs VAVA 2005-08-23 akto Nr. 293 su teigiama išvada dėl detalaus plano, reikšmę detalaus plano rengimo procedūroje, konstatavo, kad tarp VAVA veiksmų ir atsiradusių pasekmių nėra tiesioginio priežastinio ryšio ir šioje dalyje pareiškėjų reikalavimą atmetė.

30Pareiškėjai pirmosios instancijos teisme neturtinę žalą kildino tame tarpe ir iš valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos – Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimą ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2005 m. rugpjūčio 23 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. 293 pateiktos teigiamos išvados dėl detalaus plano, kuri buvo pagrindu tęsti detaliojo plano tvirtinimo procedūrą Pagal teritorijų planavimo įstatymo nuostatas tik esant teigiamai išvadai galima tolesnė detaliojo plano-tvirtinimo procedūra. Esant teigiamai VAVA išvadai, savivaldybės administracijos direktorius 2005-10-09 įsakymu Nr. 30-1654 patvirtino sklypo Nr. 2 detalųjį planą, ir išdavė statybos leidimą. Minėtu detaliuoju planu be pareiškėjų sutikimo jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype projektuojam inžineriniai tinklai, tame tarpe spaudiminė buitinė nuotėkynė, kurie nurodyti infrastruktūros ir objektų ir komunikacijų koridorių brėžinyje, Šie pareiškėjų sklype suplsnuoti inžineriniai tinklai skirti aptarnauti gretimą sklypą, nesant pareiškėjų sutikimo naudotis jų sklypu .Detaliojo plano sprendiniai, išdavus leidimą , buvo įgyvendinti. To pasekoje pareiškėjai prarado galimybę naudotis žemės sklypu pagal paskirtį, nes įgyvendinus detaliojo plano sprendinius, pareiškėjams gyvenamojo namo statyba jų sklype tapo negalima.

31Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas pareiškėjų skundą, bylą išsprendė iš esmės teisingai.

32Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas (byloje aktuali 2004 m. sausio 15 d.įstatymo Nr.IX-1962 redakcija); Detaliųjų planų rengimo taisyklės (byloje aktuali Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr.D1-239 redakcija); Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 12 d. nutarimu Nr.867 (toliau – Priežiūros nuostatai); Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr.D1-200 (toliau – Aprašas); Statybos techninis reglamentas „Statybos leidimas“.

33Detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas (TPĮ 25 straipsnio 1 dalis). Baigiamasis etapas: 1) teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas; 2) teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje (toliau – Priežiūros institucija), tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre (TPĮ 25 straipsnio 5 dalis, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27.4 punktas). Pagal Teritorijų planavimo įstatyme pateiktas sąvokas (TPĮ 2 straipsnio 3 dalis) detalusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Detaliųjų planų rengimo taisyklių 38 punkte nurodyta, kad detalųjį planą sudaro: aiškinamasis raštas, brėžiniai su teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimais ir procedūrų dokumentai. Tų pačių Taisyklių 40 punktas detaliojo planavimo procedūrų dokumentams priskiria: planavimo sąlygų sąvadą; planavimo užduotį; viešojo svarstymo ataskaitą; sprendinių poveikio vertinimo ataskaitą; įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais – strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą; savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos derinimo protokolą; apskrities viršininko administracijos patikrinimo aktą. Taigi, pareiškėjų skundžiamas Patikrinimo aktas yra detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo procedūrinis dokumentas.

34Prieš teikiant tvirtinti teritorijų detaliojo planavimo dokumentus, jie turi būti patikrinti atitinkamoje valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27.4 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą teritorijų planavimo dokumento tikrinimas valstybinę planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje yra detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo privalomoji stadija. Dėl teritorijos planavimo dokumento tikrinimo į Priežiūros instituciją kreipiasi detaliojo planavimo organizatorius. Tikrinimo rezultatas įforminamas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu, kuriame Priežiūros institucija pateikia teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai motyvuotą išvadą (teigiamą arba neigiamą) dėl teritorijos planavimo dokumento tvirtinimo tikslingumo (Priežiūros nuostatų 20.3 punktas, Aprašo 12,14 punktai). Priežiūros institucijos teigiama patikrinimo išvada dėl teritorijos planavimo dokumento detalųjį planą tvirtinančiai institucijai yra patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio, tačiau esant neigiamai patikrinimo akto išvadai, tolesnė detaliojo plano tvirtinimo procedūra negalima.

35Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis nustato bendrąjį reikalavimą detaliesiems planams – detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams. Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad rengiant detaliuosius planus, nustatomas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas: teritorijos naudojimo būdas ir (ar) pobūdis; leistinas pastatų aukštis, sklypo užstatymo tankumas ir užstatymo intensyvumas; statinių statybos zona, statybos riba ar linija; komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų, teritorijos inžinerinio aprūpinimo būdai ir komunikaciniai koridoriai; susisiekimo sistemos organizavimas; servitutai. Detaliojo plano sprendiniai realizuojami ir konkretizuojami pagal išduotą projektavimo sąlygų sąvadą rengiant statinio projektą, o įgyvendinami nustatyta tvarka gavus leidimą statinio statybai. Minėto įstatymo 26 straipsnio 4 dalis nustato, kad detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu. Detalusis planas patvirtinamas per 20 dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos. Minėto straipsnio 5 dalis nustato, kad detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Tais atvejais, kai siūloma detalųjį planą tvirtinti, savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, atsisakę detalųjį planą tvirtinti, privalo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos. Taigi, šis teisinis reglamentavimas patvirtina ankščiau padarytą išvadą, kad patikrinimo aktas yra rekomendacinio pobūdžio procedūrinis dokumentas, tačiau priėmus teigiamą išvadą, nustačius, kad ji priimta pažeidžiant įstatymo reikalavimus, ji sukelia teisines pasekmes. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad detaliojo plano sprendinių patikrinimo aktas teisinių pasekmių nesukėlė.

36Nagrinėjamu atveju patvirtintas detalusis planas ir jo pagrindu išduotas statybos leidimas sukėlė teisines pasekmes pareiškėjams, nes detaliuoju planu pareiškėjams priklausančiame sklype buvo suprojektuoti inžineriniai tinklai, nesant pareiškėjų sutikimo, kai toks sutikimas pagal Statybos įstatymą yra būtinas, o detalaus plano pagrindu buvo išduotas statybos leidimas taip pat nesant pareiškėjų sutikimo vykdyti statybos darbus jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype. Šių neteisėtų savivaldybės institucijos veiksmų pasekmė- pareiškėjų sklype be jų sutikimo įrengti inžineriniai tinklai, dėl ko pareiškėjai negali įgyvendinti savo nuosavybės teisių-statyti gyvenamąjį namą.

37Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais pareiškėjų argumentus, kad detaliojo plano sprendiniai ir leidimas statybai, pagal kurį pareiškėjų sklype be jų sutikimo buvo įrengti inžineriniai tinklai, tapo kliūtimi statyti individualų gyvenamajį namą, tai reiškia, kad neteisėti veiksmai galėjo būti ir buvo pareiškėjų nurodytų neigiamų pasekmių priežastimi (CK 6.271 str., 6.246 str., 6.247 str.).

38Spręsdamas dėl nukentėjusio asmens teisės į žalos atlyginimą, teisėjų kolegija atmeta atsakovo atstovės argumentus, kad nenuginčijus administracinių aktų, teismai neturi jokio teisinio pagrindo kvestionuoti šių administracinių aktų, jų išdavimo, tvirtinimo procedūrų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai yra teisėti, todėl nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti- neteisėtų veiksmų-pareiškėjų prašymas neturi būti tenkinamas.

39Spręsdama dėl pareiškėjų teisės į neturtinės žalos atlyginimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad savivaldybės valdžios institucijai keliami aukštesni reikalavimai veikti teisėtai, nepriklausomai nuo kitų subjektų veiksmų, ji visais atvejais atsakinga už kompetencijos ribose priimtų sprendimų teisėtumą. Viešojo administravimo principai reikalauja priimant sprendimus paisyti įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, teisėtumo bei kitų principų, kurie numatyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje. Aukšti savivaldybės valdžios institucijų veiklos teisėtumo standartai suponuoja atitinkamus privačių asmenų, kitų subjektų lūkesčius – kad priimami sprendimai bus pagrįsti, teisėti. Teisėjų kolegija pripažino, kad atsakovas neveikė taip, kaip privalėjo veikti, priimdamas administracinius aktus, neatitinkančiu imperatyviųjų įstatymų reikalavimų, pažeidė pareiškėjų nuosavybės teises, kas yra svarbi vertybė visuomenėje. Aptariamu aspektu atsakovo neteisėti veiksmai yra susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su pareiškėjų neturtine žala. Atsakovui, pažeidusiam pareiškėjų pagrįstus lūkesčius į priimamų sprendimų teisėtumą, tenka pareiga kompensuoti neturtinę žalą dėl pažeistos, konkrečiam asmeniui reikšmingos, vertybės. Tačiau sprendžiant dėl galimybės priteisti konkretų neturtinės žalos atlyginimą, turi būti įvertinti visi aspektai – argumentai ir įrodymai, patvirtinantys jo dydį, kitos susijusios aplinkybės, taip pat ieškinio senaties terminai.

40Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu pareiškėjų pateiktų įrodymų, kuriais grindžiamas reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo dydis, vertinimu bei išvada, kad pareiškėjai pagrindė reikalaujamos atlyginti žalos dydį. Apeliaciniame skunde nėra pakankamų motyvų nei argumentų, kurie paneigtų teismo padarytas išvadas.

41Žalos dydis, taip pat ir neturtinės, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad pareiškėjas turi nurodyti ir pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą, nurodytė, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas , o būtent: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmais patvirtinant įstatymų neatitinkančiu administracinius aktus, buvo paneigti pareiškėjų teisėti lūkesčiai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu pagal paskirtį, statyti viebbutį gyvenamąjį namą, nes įgyvendinus detaliojo plano sprendinus pareiškėjų sklype pastačius inžinerinius tinklus, pareiškėjų planuota gyvenamojo namo statyba tapo negalima, tai sukėlė pareiškėjams dvasinius išgyvenimus, apsunkino jų grįžimą į Lietuvą, nes buvo paneigta galimybė statyti namą t.y šeimą aprūpinti gyvenamuoju būstu.

42Kolegijos nuomone nurodytos pasekmės- prarasta galimybė naudoti nuosavybe pagal paskirtį ir to pasekoje patirti dvasiniai išgyvenimai yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjų reikalavimą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir daro išvadą, jog priteista neturtinė žala , nėra per didelė.

43Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad šioje byloje apygardos administracinis teismas neanalizavo kitų subjektų veiksmų, atmetami kaip nepagrįsti. Šioje byloje žala padaryta tretiesiems asmenims, kurie nebuvo detaliojo planavimo dalyviai. Kaip jau buvo minėta, teisines pasekmes jiems sukėlė atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus aktai. Net ir darant prielaidą apie kitų detaliojo plano dalyvių įstatymo pažeidimus detaliojo plano priėmimo procedūroje, šie galimi pažeidimai neatleidžia nuo pareigos savivaldybės administraciją priimti teisėtus administracinius aktus. Tai galėtų turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio. Tačiau šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija jau pasisakė, kad priteistas žalos dydis nėra per didelis.

44Kam reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, sprendžia pareiškėjas. Pareiškėjai šioje byloje sprendimo dalyje dėl VAVA atsakomybės neskundžia., todėl teismui, nesant pareiškėjų skundo dėl žalos priteisimo iš valstyės atstovaujamos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, nėra pagrindo šią sprendimo dalį keisti.

45Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika nėra nekintamas dalykas, todėl atsakovo atstovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos Vyriausiojo administracinio teismo praktikos, yra atmetami kaip nepagrįsti.

46Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

47Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

48Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjai J. Ž. ir A. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) skundu (II tomas,... 5. Pareiškėjai nurodė, kad 2010 m. sausio 25 d. gavo iš UAB „Kitos pusės... 6. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimais į pareiškėjų... 7. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, jog siekiant pripažinti... 8. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos... 9. Inspekcija nurodė, jog šiuo atveju tam, kad atsirastų turtinė prievolė... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu... 12. Teismas, spręsdamas ginčą, nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis... 13. III.... 14. Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (III tomas, b.... 15. 1. Teismas skundžiamame sprendime vadovavosi nagrinėjamai administracinei... 16. 2. Būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m.... 17. 3. Nukrypdamas nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 18. 4. Teismas skundžiamame 2011 m. balandžio 11 d. sprendime konstatuodamas... 19. 5. Tiek pagal CK 6.250 straipsnį, tiek pagal teismų praktiką neturtinės... 20. 6. Pareiškėjai jokiais įrodymais ar argumentais priežastinio ryšio tarp... 21. 7. Teismas, net ir laikydamasis pozicijos, kad šioje byloje galėjo būti... 22. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos... 23. 1. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvu, kad teismas neįvertino... 24. 2. Savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV.... 27. Tenkindamas iš dalies pareiškėjų skundą dėl neturtinės žalos... 28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 29. Pareiškėjai kreipėsi į teismą manydami, kad žala jiems buvo padaryta dėl... 30. Pareiškėjai pirmosios instancijos teisme neturtinę žalą kildino tame tarpe... 31. Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 32. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas... 33. Detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas,... 34. Prieš teikiant tvirtinti teritorijų detaliojo planavimo dokumentus, jie turi... 35. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis nustato bendrąjį... 36. Nagrinėjamu atveju patvirtintas detalusis planas ir jo pagrindu išduotas... 37. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais pareiškėjų argumentus, kad... 38. Spręsdamas dėl nukentėjusio asmens teisės į žalos atlyginimą, teisėjų... 39. Spręsdama dėl pareiškėjų teisės į neturtinės žalos atlyginimą,... 40. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu... 41. Žalos dydis, taip pat ir neturtinės, išreikštas pinigais, yra bendrieji... 42. Kolegijos nuomone nurodytos pasekmės- prarasta galimybė naudoti nuosavybe... 43. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad šioje byloje apygardos... 44. Kam reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, sprendžia pareiškėjas.... 45. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika nėra nekintamas... 46. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 47. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.... 48. Nutartis neskundžiama....