Byla 2A-569-544/2013
Dėl nuosavybės teisių į turtą pripažinimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Laimutės Sankauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-95-400/2013 pagal ieškovų V. S., R. S. ieškinį atsakovui I. T. dėl paveldimo turto dalių nustatymo bei asakovo priešieškinį ieškovams dėl nuosavybės teisių į turtą pripažinimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovai prašė pripažinti, kad sutuoktiniai I. T. ir A. T. įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė ieškinyje nurodytą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas. Nurodė, kad atsakovo sutuoktinė A. T. mirė 2009-07-29. Ji buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą lygiomis dalimis paliko V. S. ir R. S.. Po testatorės A. T. mirties kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau notaras atsisakė jį išduoti motyvuodamas tuo, kad sutuoktinę pergyvenęs I. T. nesutiko, jog būtų išduotas nuosavybės teisės liudijimas į 1/2 dalį turto A. T. vardu. Atsakovo mirusi žmona A. T. buvo ieškovo V. S. motinos sesuo. Su I. ir A. T. jie bendrauja nuo 1960 m. ir bendravo iki pat A. T. mirties. A. ir I. T. vertėsi namudine veikla, pynė laidotuvėms vainikus, megzdavo, augino įvairias gėles, jų daigus, vaismedžių sodinukus, augino nutrijas, vištas, triušius, dalį mėsos ir produkcijos parduodavo. Iki A. T. mirties sutuoktiniai Taruškos kartu turėjo ir vedė bendrą ūkį, todėl iš bendro darbo sukauptų lėšų įsigijo turtą bendroje jungtinėje nuosavybėje ir jų turto dalys yra lygios (1 t., b. l. 3-5).

5Atsakovas I. T. priešieškiniu prašė ieškinį atmesti ir pripažinti, kad santuokoje su A. T. įgytas 15,1888 ha žemės sklypas, gyvenamasisi namas su priklausiniais, esantys( - ), piniginiai indėliai, esantys priešieškinyje nurodytose bankų sąskaitose A. T. ir I. T. vardu, traktoriai, priekabos, ūkininko ūkis, 2000-04-10 registruotas I. T. vardu, yra jo asmeninė nuosavybė. Nurodė, kad visas minėtas turtas yra jo įsigytas už tetos A. N. jam padovanotus 203 000 JAV dolerių. Už minėtus pinigus jis nusipirko 8 ha tėviškės žemės, atkūrė sodybos pastatus Stetiškių k. Panevėžio raj. A. T. vardu esantys indėliai taip pat yra jo asmeninė nuosavybė, nes jis, siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo, savo pinigus laikė sutuoktinės vardu esančiose sąskaitose. A. T. ilgai sirgo, todėl bendrai jų uždirbtos pajamos buvo išleistos jos gydymui, slaugai ir laidotuvėms (1 t., b. l. 38-41).

6Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-04-24 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė: pripažino, kad A. T. su sutuoktiniu I. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė ½ dalį 35967/37967 dalių žemės sklypo, bendras plotas 15,1888 ha, esančio ( - ), registruoto I. T. vardu, įgyto 1993-03-31 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, ½ dalį gyvenamojo namo, unik. Nr. ( - ), ½ dalį ūkinio pastato,unik.Nr. ( - ), ½ dalį garažo, unik. Nr. ( - ), ½ dalį tvarto, unik.Nr., ½ dalį kitų statinių (šulinys, lauko tualetas), unik. Nr. ( - ) registruotų I. T. vardu, esančių ( - ), ½ dalį piniginių indėlių: A. T. vardu Swedbank, AB atkuriamoji sąskaita Nr. ( - ) 5779,00 Lt 2009-08-21, sąskaitos Nr.( - ) - 305,63 USD 2008-08-18, sąskaitos Nr. ( - )– 257,52 USD (indėlio aptarnavimo sąskaita Nr.( - )) 2009-08-18, sąskaitos Nr.( - ) 1604,04 USD (indėlio aptarnavimo sąskaita Nr.( - )) 2009-08-18, sąskaitos Nr. ( - ) -3676,15 USD (indėlio aptarnavimo sąskaita Nr.( - )) 2009-08-21, sąskaitos Nr.( - ) 1 734,02 USD (indėlio aptarnavimo sąskaita Nr.( - )) 2009-08-18, ½ dalį piniginių indėlių – A. T. vardu SEB bankas, sąskaitos Nr. ( - ) - 16 047,1 EUR 2009-09-02; sąskaitos Nr. ( - ) - 41,13 USD 2009-09-02; sąskaitos Nr. ( - ) - 2627,92 USD 2009-09-02, sąskaitos Nr. ( - ) - 4000 Lt. 2009-09-02, sąskaitos Nr. ( - ) -200,49 EUR 2009-09-02; sąskaitos Nr. ( - ) - 416,84 USD 2009-09-02, sąskaitos Nr. ( - ) - 186,69 Lt. 2009-09-02; sąskaitos Nr. ( - ) - 2,54 USD 2009-09-02; ½ dalį piniginio indėlio - I. T. vardu AB DnB Nord banke sąskaitos Nr. ( - )– 1 259,37 USD 2009-08-19; ½ dalį piniginio indėlio: I. T. vardu AB DnB Nord bankas, sąskaitos Nr. ( - ) - 1 047,38 Lt, ½ dalį 2009-07-28, ½ dalį traktoriaus MTZ - 50L, valst. Nr. ( - ), T40A, valst. Nr. ( - ), 1993-05-25 registruoto I. T. vardu, ½ dalį traktoriaus T-40A, valst. Nr. ( - ) I, 1990-09-21 registruoto I. T. vardu, ½ dalį traktorinių priekabų 2PTS-4-887B, valst. Nr. ( - ), PSE-F-12,5B, valst.Nr. ( - ), 1991-02-27 registruotų I. T. vardu, ½ dalį ūkininko ūkio, 2000-04-10 registruoto I. T. vardu.

7Teismas nustatė, kad atsakovas su A. T. susituokė 1950-01-21 ir santuokoje pragyveno iki A. T. mirties 2009-07-29. Santuokoje bendrosios jungtinės nuosvybės teise įgijo sprendime nruodytą turtą. A. T. 2005-12-06 sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą lygiomis dalimis paliko V. S. ir R. S.. Dalis žemės sklypo, gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai, dėl kurių teisinio statuso ir priklausomybės, yra kilęs ginčas, sukurti iki 2000 m. Tuo metu galiojusio SŠK 21 str. buvo nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Kitam santuokoje įgytam turtui taikoma CK 3.88 str. 2 d. ir CK 3.88 str. 1 d. 1, 4 p. prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas, vadovaudamamsis byloje surinktais įrodymais, nustatė, kad A. ir I. T. buvo labai darbštūs ir taupūs žmonės, abu santuokos metu gaudavo papildomų pajamų iš įvairios namudinės veiklos, ūkininko ūkio, kurias kaupė įvairiose bankų sąskaitose. Teismas pažymėjo, jog I. T. paaiškinimai, pateikti teismui skirtingu metu ir skirtingose bylose, skirtingi ne tik dėl jo tetos A. N. dovanotų sumų dydžio, bet ir pinigų perdavimo aplinkybių. 2010-06-14, 2011-03-28 ir 2011-04-04 paaiškinimuose I. T. teigia, kad 1982-1983 metais jam viešint JAV teta A. N. ir J. N. padovanojo 98 000 JAV dolerių, kuriuos jis slapta ir įmontavęs į radijo imtuvą atsivežė į Lietuvą. 2003-06-01 laidojant A. N., jo pusbrolis jam perdavė mirusios dovaną 25 000 JAV dolerių. Analogiškus parodymus I. T. davė ir 2011-06-11 posėdžio metu, tačiau pripažino, kad jo mirusiai sutuoktinei priklauso ½ dalis nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (civ. 2-1787-452/2011). 2010-07-02 sprendime konstatuota, kad atsakovas dar 2005-11-04 buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą po savo mirties lygiomis dalimis paliko ieškovams. Todėl teismas padarė išvadą, kad labiausiai tikėtina, jog abu sutuoktiniai buvo sutarę, jog turimas turtas jiems priklauso lygiomis dalimis. Liudytojas J. K. nurodė, kad jo namuose atsakovas laikė A. N. dovanotą pinigų sumą doleriais, kad per kelis kartus ją pasiėmė, nes statėsi namus, pirko žemės ūkio techniką ir įvairius padargus, kad ji paskutiniais savo gyvenimo metais pardavė visą savo turtą ir iki mirties gyveno senelių pensionate. Jo nuomone, I. T. negalėjo gauti iš A. N. dovanų 203 000 JAV dolerių pinigų sumos. Liudytojo J. K. parodymais teismas rėmėsi iš dalies, nes jis yra atsakovo testamentinis įpėdinis ir galimai suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, jis nurodė, kad A. N. rėmė visus savo giminaičius, pirkdavo jiems įvairių daiktų, dovanodavo pinigų sumas. Šį faktą patvirtino ir liudytoja apklausta I. T. sesuo E. B. Š., kuri nurodė, kad brolis niekad nėra sakęs, kiek jam pinigų yra padovanojusi A. N. ir kad jis už juos įsigijo visą savo turtą. Teismas pažymėjo, kad remtis minėtos liudytojos parodymais negalima, nes ji posėdžio metu nurodė, kad jai tėviškės žemė svarbi ir ji nenorinti, kad visa tai atitektų svetimiems žmonėms V.R. S.. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovas, aiškindamas 1983 m. jam dovanotų 98 000 JAV dolerių aplinkybes, nurodė, kad pinigai buvo kupiūromis po 500 ir 100 JAV dolerių, tačiau 500 JAV dolerių kupiūros buvo išimtos iš apyvartos dar 1969 metais. Prieštaringi yra ieškovo pateikti įrodymai, kada ir kiek buvo išleista statyboms Stetiškių k., kokia valiuta mokėta, nes teismas suabejojo atsakovo galimybe laisvai keisti JAV dolerius į rublius dar iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo. Kituose rašytiniuose paaiškinimuose I. T. nurodo, kad turto įsigijimui ir A. T. gydymui išleista bei indėliais į banką padėta 203 000 JAV dolerių. Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad santuokoje įgytas turtas buvo įgytas iš jo asmeninių lėšų. Net ir tuo atveju, jeigu sutuoktinis fiziškai neprisideda prie konkretaus turto įgijimo, tačiau tuo pačiu metu vykdo kitas šeimos pareigas, laikoma, kad jis prisideda prie turto įgijimo savo darbu. Byloje yra duomenų, kad sutuoktinių pajamos iš esmės nesiskyrė, todėl jie prie bendro turto įsigijimo ir išlaikymo prisidėjo vienodomis dalimis. Atsakovas, kaip svarbią aplinkybę, nurodė išlaidas A. T. gydymui, tačiau iš pateiktų teismui įrodymų, matyti, kad tai buvo 2009 m., A. T. mirė tais pačiais metais, lyginant su santuokoje įgyto turto verte, tai iš esmės nedideles sumos, be to, jos nepagrįstos konkrečiais įrodymais (2 t., b. l. 34-40).

8Apeliaciniu skundu atsakovas prašo 2013-04-24 sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Nurodo, kad sprendime neteisingai nurodyta, kad sprendimas priimtas 2012 metais, tuo pažeista CPK 270 str. 2 d. l p. Teismas be pagrindo netaikė turto įgijimo laikotarpiu galiojusių teisės normų, numačiusių, kad dovanotas santuokos metu turtas buvo ir yra laikomas asmenine nuosavybe (SŠK 22 str. l d.). Taip pat nuosavybės santykius reguliuoja ir dabar galiojančio CK 3.89 str. l d. Nebuvo teisinio pagrindo ginčijamo sprendimo išvadai, kad ½ dalis 35967/37967 žemės sklypo yra A. T. nuosavybė, o šis sklypas įgytas jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Panevėžio apskrities viršininko 1992-12-09 sprendimu Nr.21-214-4308 jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvo turėtą 8,11 ha žemės ssklypą Stetiškių kaime, kas sudaro 1/2 dalį ginčijamo žemės sklypo, ir tai yra jo asmeninė nuosavybė. Šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-89-828/2012, o teismas nepagrįstai netaikė CPK 182 str. 2 p. Jo vardu pagal 1993-03-31 pirkimo- pardavimo sutartį buvo įgyta tik 8,11 ha ploto žemės sklypas. Neteisinga sprendimo išvada, kad jo ir A. T. testamentai įrodo jų susitarimą, kad santuokoje įgyto turto dalys lygios, nes tai nėra vedybinė sutartis ar kitas susitarimas dėl turto įgijimo, juose nenurodyta testatoriui priklausantis konkretus turtas ar jo dalis. Teismas nesilaikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų ir neobjektyviai įvertino nuoseklius ir vienas kitą papildančius liudytojų J. K., E.B. Š. parodymus, be pakankamo pagrindo vieno liudytojo parodymų dalimi vadovosi, o kitą dalį vertino kritiškai. Šių liudytojų parodymus patvirtino ir kiti įrodymai: A. N. laiškai, kuriuose ji nuolat kvietė jį atvykti į JAV kad perduoti jam turtą, išvykimo ir buvimo JAV 1982-1983 metais dokumentai, po ko atsivežė 98 000 JAV dolerių; statybos, medžiagų bei žemės sklypo, žemės ūkio technikos pirkimo dokumentai, kurie patvirtina, kad per trumpą laikotarpį pastatyti ginčo pastatai, įdėtos ženklios pinigų sumos didžiulės infliacijos laikotarpiu. Tai patvirtinančius dokumentus teismas nepagrįstai atsisakė prijungti, o tik prijungė jų suvestinę, išrašus iš užrašų knygeles, atspindinčius atliktus darbus, įgytas medžiagas, panaudotas lėšas. Pateiktos nuotraukos su užrašais ant jų apie jam perduotas pinigų sumas patvirtina ženklų sumų perdavimą jam. Testamentą ieškovų naudai panaikino, nes jie ketino pasisavinti turtą jam dar esant gyvam ir už priežiūrą norėjo papildomo mokėjimo. Ieškovai klaidino teismą, nurodydami, kad atsakovas nuolat dirbo ūkvedžiu, o ne inžinieriumi, kad JAV viešėjo ir buvo išlaikomas jų giminaitės. Kadangi byloje buvo netinkamai taikytos ir esminiai pažeistos procesinės ir materialinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo procesą ir asmeninės nuosavybės įgijimo santuokos metu pagrindus, nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 str. l d. 2p., 2 t., b. l. 44-49).

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti, nes 2013-04-24 teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Liudytojų J. K., E. B. Š. parodymai nėra nei išsamūs, nei papildantys vieni kitus ir prieštarauja paties I. T. parodymams dėl saugoti paliktos pinigų sumos, dėl jos atsiėmimo aplinkybių ir laiko, dėl A. T. piktnaudžiavimo alkoholiu, dėl A. N. lankymosi pas I. T. namuose ir pan. Teismas teisingai vertino, kad šie liudytojai gali būti suinteresuoti teismo priimtu sprendimu. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas sprendime nepagrįstai nustatė, kad A. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė ½ dalį 35967/37967 žemės sklypo. Panevėžio m. apylinkės teismo 2012-01-20 spendimu civilinėje byloje Nr.2-89-828/2012 konstatuota, kad I. T. pardavė dalį jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusio minėto žemės sklypo, o likusi sklypo dalis priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise I. ir A. T., nes jų santuokos metu buvo išpirkta iš valstybės. Teismas teisingai taikė ir aiškino 1964 m. SŠK 21 str., 2000 m. CK 3.88 str. 2 d. Kadangi nebuvo pateikta neginčytinų įrodymų, jog įgyjant žemės sklypą, statant gyvenamąjį namą bei kitus pastatus A. T. lėšos, darbas buvo mažesni nei I. T., tai byloje buvo įrodyta, kad A. ir I. T. santuokos metu nuosavybę sukūrė lygiomis dalimis. Byloje surinktų įrodymų visuma teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad sutuoktiniai turėjo pakankamai bendrų lėšų jų nekilnojamajam turtui įsigyti ir savo poreikiams tenkinti. Apeliantas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie jo tetos A. N. jam tariamai padovanotas dideles pinigų sumas JAV doleriais bei jų panaudojimą gyvenant santuokoje su A. T. nekilnojamojo turto įsigijimui. I. T. nesąžiningumą parodo ir tai, kad jis ir anksčiau teismui yra nurodęs tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie tai, kad A. T. testamento sudarymo metu buvo neveiksni (2 t., b. l. 55-58).

10Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. 2013-04-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas keistinas dalyje dėl 15,1868 ha žemės sklypo (35967/37967 dalių), unikalus Nr.6677-0008-0226, registruoto I. T. vardu, įgyto 1993-03-31 pirkimo-pardavimo sutarties, 1992-12-09 sprendimo pagrindais, esančio Stetiškių km., Panevėžio raj., pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, dėl šio turto dalies bendrojoje jungtinėje nusoavybėje nustatymo ir dalies turto pripažinimo asmenine I. T. nuosavybe, o likusioje dalyje teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išskyrus sprendimo dalį dėl minėto žemės sklypo, ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

11Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad ieškovas I. T. ir velionė A. T. susituokė 1950-01-21 ir santuokoje gyveno iki A. T. mirties 2009-07-29 (Panevėžio m. apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1787-452/2011, 1 t., b. l. 6, 7). Santuokos metu A. T. ir I. T. nuosavybėn įgijo ir A. T. mirties dieną buvo likęs šis turtas: 35967/37967 dalių žemės sklypo, plotas 15,1888 ha, esančio ( - ), registruoto I. T. vardu, įgyto 1993-03-31 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir 1992-12-09 sprendimo pagrindu; gyv.namą, un. Nr. ( - ), ūkinį pastatas, un.Nr. ( - ), garažą, un. Nr. ( - ), tvartą, un. Nr. ( - ), kitus statinius (šulinys, lauko tualetas), unik. Nr. ( - ), registruota I. T. vardu, esančius ( - ), piniginius indėlius bankų sąskaitose abiejų sutuoktinių vardu, traktorių MTZ - 50L valst. Nr. ( - ), T40A-valst.Nr. ( - ), 1993-05-25 registruotą I. T. vardu, traktorių T-40A, valst. Nr. ( - ), 1990-09-21 registruotą I. T. vardu, traktorines priekabas 2PTS-4-887B, valst. Nr. ( - ), PSE-F-12,5B, valst. Nr. ( - ), 1991-02-27 registruotą I. T. vardu, ūkininko ūkį, 2000-04-10 registruotą I. T. vardu. Atsakovo sutuoktinė A. T. 2005-12-06 sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą lygiomis dalimis paliko ieškovams V. S. ir R. S. (civilinė byla Nr. 2-289-755/2010 T 1, 8 b.l.). Ieškovai prašo pripažinti, kad testatorei A. T. ir jos sutuoktiniui atsakovui I. T. priklausė po ½ dalį jų santuokoje įgyto turto.

12Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl turto, igyto galiojant SŠK. Pagal LR CK patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 25 str. 1 d. civilinio kodekso normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal istatymus nustatytu teisiniu rėžimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK isigaliojimo, ar jam isigaliojus. Pagal CK 3.88 str. 2 d. preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Analogiška nuostata buvo itvirtinta ir SŠK (21 str. 1, 3 d.). Kilus ginčui ar teismui sprendžiant klausimus dėl konkretaus turto, nuosavybės teisės į jį rūšies ir subjektų, sprendžiama pagal CK 3.88 str. 1 d., 3.89 str. 1 d., 3.90 str. ir kitose normose esančius pagrindus pagal turto įgijimo ar jo tvarkymo aplinkybes. Tokiu atveju CK 3.88 str. 2 d. nustatyta prezumpcija reiškia, kad asmuo, kuris aiškina, kad turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių, privalo tai įrodyti, t. y. paneigti CK 3.88 str. 2 d. nustatytą prielaidą dėl sutuoktinių turto bendrumo. Asmuo, kuris remiasi šia prezumpcija, gali, bet neprivalo teikti įrodymus apie sutuoktinių turto bendrumą.

13Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 3.89 str. 1 d. 7 p. asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio igytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto igijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia igyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikydami naujojo Civilinio kodekso normas iki jo isigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK isigaliojimo igytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktiniu nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 str. 1 d. 7 p. nustatyta sąlyga, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina ivertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 str. 1 d., palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymu leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtine nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas igyjamas asmeninėn nuosavyben, nebuvo reikalaujama (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisejų kolegijos 2008 m. gegužes 19 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-280/2008).

14Pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių irodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas ivertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinejamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teisejų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spresti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisejų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-171/2008).

15Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visas 35967/37967 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nustatė, kad A. T. priklauso ½ dalis viso šio sklypo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nestinkamai taikė minėtas materialinės teisės normas, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 1992-12-09 Lietuvos žemės ūkio ministerijos sprendimu atsakovui I. T. atkurtos nuosavybės teisės į 8,11 ha ploto žemės sklypą, kuris iki nacionaliacijos nuosavybės teise prijklausė atsakovo tėvui I. T. (1 t., b. l. 74, civ. byla Nr. 2-1787-452/2013 1 t., b. l. 59-61). 1993-03-31 pirkimo pardavimo sutartimi atsakovo I. T. vardu iš valstybės privačiam ūkiui steigti buvo įgytas 8,11 ha ploto žemės sklypas (1 t., b. l. 75-76). Iš šių sklypų vėliau buvo suformuotas vienas sklypas, ( - ) (1 t., b. l. 81-83). Kadangi į dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 6677-0008-0226, atsakovui I. T. nuosavybės teisės buvo atkurtos kaip į jo tėvo I. T. turėtą nuosavybę, tai ši dalis nurodyto žemės sklypo priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise ir kitų bendrasavininkų šiai daliai nebuvo ir nėra (CK 3.89 str. 1 d. 2 p., 4.72 str.). Tai konstatuota ir įsiteisėjusiame Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-20 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-89-828/2012, kuris turi šioje byloje prejudicinę galią (1 t., b. l. 181-183, CPK 182 str. 2 p.). Minėtu 2012-01-20 teismo sprendimu ieškovų V. S. ir R. S. ieškinys atsakovams I. T., D. K., A. K., E. M., trečiajam asmeniui notarei N. I. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas teismui padarius išvadą, kad ginčijama sutartimi buvo perleistas ne visas žemės sklypas, kaip nuosavybės teisės objektas, o I. T. asmeninės nuosavybės teise priklausančio sklypo dalies atitinkamos dalys – 2000/37967 minėto sklypo dalys (civ. byla Nr. 2-1787-452/2011, 1 t., b. l. 112-118). Kadangi 1993-03-31 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytas 8,11 ha ploto žemės sklypas sutuoktinių buvo įgytas santuokos metu ir byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų įrodymų apie tai, kad ši sklypo dalis yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, tai ši žemės sklypo dalis yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kurios lygi ½ dalis priklausė mirusiajamai A. T.. Šioje dalyje tiek ieškinys, tiek priešieškinys tenkinami iš dalies atitinkamai pakeičiant skundžiamo sprendimo dalį.

16Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų ieškinį dėl likusio paveldimo turto dalių nustatymo, svarstė ir teisingai vertino visas nurodytas aplinkybes, visus byloje esančius įrodymus, motyvavo savo išvadas ir nurodė argumentus, kodėl ieškinį tenkina. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti įrodymų. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais motyvais šioje dalyje, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Iš byloje esančių duomenų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad abu susuoktiniai buvo charakterizuojami kaip darbštūs, taupūs žmonės, abu santuokos metu gaudavo papildomų pajamų iš įvairios namudinės veiklos, vėliau ir iš ūkininko ūkio (1 t., b. l. 166-175, 199-201). Kadangi nebuvo pateikta neginčytinų įrodymų, jog įgyjant žemės sklypą, statant gyvenamąjį namą bei kitus pastatus A. T. indėlis lėšomis, darbu, kita pagalba buvo mažesnis nei I. T., pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje įrodyta, kad A. ir I. T. santuokos metu nuosavybę sukūrė lygiomis dalimis. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos padarė išvadą apie ieškinio šioje dalyje nepagrįstumą. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra motyvų ar kad byloje liko neatskleista bylos esmė. Skundžiamojo teismo sprendimo dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas nepaneigė ieškovų argumentų ir teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

17Vertinanat apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 282 str. 1 d. dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip du tūkstančiai litų, turi būti rašytinės formos. 1964 m. CK 58 str. numatė, kad įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais, o įstatyme įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Iš esmės analogiški reikalavimai rašytinei sandorio formai nustatyti ir nuo 2001-07-01 įsigaliojusiame LR civiliniame kodekse. Vadovaujantis LR CK 1.93 str. 2 d. įstatymų reikalaujamos formos nesilakymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstaymuose nustatytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Atsakovo nurodytos sumos, kurias jis teigia gavęs dovanų ir kurias panaudojo asmeninėn nuosavybėn įgyjant virš minėtą turtą, yra žymiai didesnės, negu 1964 m. CK 282 str. 1 d. ar 2001 m. CK 6.469 str. 1 d. nurodytos minimalios sumos, kurių dovanojimo sandoriui yra reikalaujama rašytinė forma, todėl, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, liudytojų J. K. ir E. B. Š. parodymais negalima remtis ne vien todėl, kad šie asmenys yra galimai suinteresuoti bylos baigtimi, bet ir todėl, kad jie neatitinka aukščiau nurodytų įrodinėjimui keliamų reikalavimų. Dėl tos pačios priežasties atsakovo atžymos ant teismui pateiktų nuotraukų apie tai tikrų sumų gavimą neatitinka rašytinės dovanojimo sandorio formos ir nepatvirtina kitokio sandorio dėl pinigų perdavimo buvimo, nes nėra patvirtinti abiejų šalių parašais, neaišku, kada įrašai padaryti, jie nepatvirtina dovanotojos valios dovanoti pinigus būtent asmeninėn atsakovo nuosavybėn. Todėl tokie duomenys atsakovo priešieškinio faktinio pagrindo neįrodo. Faktas, kad atsakovas tam tikrą laiką lankėsi JAV, pats savaime nepatvirtina, kad jis iš tetos A. N. gavo dovanų 203 000 USD, rašytinių įrodymų apie tai nėra, o atsakovo nurodomos pinigų įvežimo, laikymo ir kitos su tuo susijusios aplinkybės abejotinos ir neįtikimos dėl pirmosios instnacijos teismo sprendime nurodytų motyvų. Be to, pats ieškovas skirtingose bylose skirtingai nurodo ir įrodinėja faktus apie tai, kokį turtą jis įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise su A. T. bei apie jų turtinę padėtį, nes civilinėje byloje Nr. 2-1787-452/2011 jis nurodė, kad A. T. ir jam minėtas turtas priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bet ji jį paliko pagal testamentą kitiems asmenims (1 t., b. l. 2-4), taip pat jis prašė pripažinti, kad A. T. mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas bei pats prašė pripažinti, kad minėtas turtas jo ir A. T. buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir kievienam jų priklausė po ½ dalį minėto turto.

18Teismo sprendimo įžanginėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą teismas ištaisė 2013-05-27 nutartimi CPK 276 str. tvarka (2 t., b. l. 50-51).

19Apeliantas I. T. prašo bylą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, šalių pastabomis (kaip nagrinėjamu atveju). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl atsakovo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkintinas.

20Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 3 d.). Ieškovė R. S. pirmosios instancijos teisme patyrė 1700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 9-10), todėl jai priteistina 1400 Lt šių išlaidų suma, ieškovė sumokėjo 142 Lt žyminio mokesčio (1 t., b. l. 6), todėl jai priteisina 118 Lt pirmosios instancijos teismui suokėto žyminio mokesčio suma. Atsakovui teikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 % antrinės teisinės pagalbos išlaidų, duomenys apie išlaidų dydį iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigosa ir šiuo metu nepateikti (1 t., b. l. 31, 33, CPK 98 str. 1 d.). Už atsiliepimo į apeliacinį skundą patrengimą ieškovas V. S. sumokėjo 500 Lt (2 t., b. l. 59). Atsižvelgiant į dalinį apeliacinio skundo patenkinimą, jam priteisiama 250 Lt išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo surašymą. Šalių advokatų pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose dydis, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą ir kitas aplinkybes, atitinka CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 3 p.,

Nutarė

22Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą pakeisti.

23Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

24Pripažinti, kad A. T., a. k. ( - ) mirusi 2009-07-29, su sutuoktiniu I. T., a. k. ( - ) bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė 18983.5/37967 dalis žemės sklypo, ( - ), kurio ½ dalis priklausė mirusiajai A. T., a. k. ( - )

25Pripažinti, kad I. T., a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise priklauso 16983.5/37967 dalis žemės sklypo, ( - ).

26Ieškovei R. S. (a. k. ( - ) iš atsakovo I. T. (a. k. ( - ) priteistą žyminį mokestį sumažinti nuo 132 Lt iki 118 (vieno šimto aštuoniolikos) Lt, o išlaidas advokato pagalbai apmokėti nuo 1500 Lt iki 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) Lt.

27Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti ieškovui V. S. (į. k. ( - ) iš atsakovo I. T. (a. k. ( - ) 250 (du šimtus penkiasdešimt) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovai prašė pripažinti, kad sutuoktiniai I. T. ir A. T. įgijo ir... 5. Atsakovas I. T. priešieškiniu prašė ieškinį atmesti ir pripažinti, kad... 6. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-04-24 sprendimu ieškinį tenkino... 7. Teismas nustatė, kad atsakovas su A. T. susituokė 1950-01-21 ir santuokoje... 8. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo 2013-04-24 sprendimą panaikinti, ieškinį... 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą... 10. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. 2013-04-24 Panevėžio... 11. Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad ieškovas I. T. ir velionė A. T.... 12. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl turto, igyto galiojant SŠK. Pagal LR CK... 13. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po... 14. Pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas,... 15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad... 16. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų ieškinį dėl likusio... 17. Vertinanat apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad pagal tuo metu... 18. Teismo sprendimo įžanginėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą... 19. Apeliantas I. T. prašo bylą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. CPK 322... 20. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, proporcingai patenkintų... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 3 p.,... 22. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą... 23. Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 24. Pripažinti, kad A. T., a. k. ( - ) mirusi 2009-07-29, su sutuoktiniu I. T., a.... 25. Pripažinti, kad I. T., a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise priklauso... 26. Ieškovei R. S. (a. k. ( - ) iš atsakovo I. T. (a. k. ( - ) priteistą... 27. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.... 28. Priteisti ieškovui V. S. (į. k. ( - ) iš atsakovo I. T. (a. k. ( - ) 250 (du...