Byla 3K-3-519-415/2015
Dėl nuosavybės teisės pripažinimo; tretieji asmenys: „Nordea Bank“, AB, veikianti per „Nordea Bank“, AB, Lietuvos skyrių, A. R. ir S. R

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Algio Norkūno,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaigosta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 4 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Vaigosta“ ieškinį atsakovei UAB ,,Domus ARX“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo; tretieji asmenys: „Nordea Bank“, AB, veikianti per „Nordea Bank“, AB, Lietuvos skyrių, A. R. ir S. R.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių į saulės elektrinę, pastatytą jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pripažinimo.

6Ieškovė UAB „Vaigosta“ prašė nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. pripažinti jai nuosavybės teisę į saulės elektrinę, unikalus Nr. 440026942174, Klaipėdos r., Jokulių k. (toliau – ir elektrinė; saulės elektrinė).

7Ieškovė nurodė, kad siekė verstis saulės šviesos energijos gamyba, turėjo pakankamai lėšų, dalykinių žinių, ryšių ir pajėgumų elektrinei statyti, tačiau neturėjo leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą ir teisėtais pagrindais valdomo žemės sklypo elektrinei statyti, todėl negalėjo pradėti objekto statybos darbų. Leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą ir panaudos teise valdomą žemės sklypą turėjo atsakovė UAB „Domus ARX“, tačiau ji neturėjo lėšų elektrinei statyti. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą minėto leidimo turėtojas negalėjo jo perleisti kitam asmeniui. Dėl nurodytų priežasčių šalys 2013 m. gegužės 8 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė šalių įnašais suprojektuoti ir pastatyti saulės elektrinę bei atsakovės vardu gauti leidimą gaminti elektros energiją ir už nustatytą 25 000 Lt (7240,50 Eur) mokestį perleisti elektrinę, žemės sklypo panaudos teises ir leidimą gaminti elektros energiją ieškovei. 2013 m. liepos 17 d. statybos užbaigimo akto pagrindu ieškovės vadovas, veikdamas pagal atsakovės išduotą įgaliojimą, įregistravo elektrinę atsakovės vardu Nekilnojamojo turto registre. 2013 m. liepos 26 d. atsakovė gavo leidimą gaminti elektros energiją, jį 2013 m. rugsėjo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido ieškovei. Tą pačią dieną ieškovė sudarė su žemės sklypo, kuriame pastatyta elektrinė, savininkais S. ir A. R. sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

8Atsakovė UAB ,,Domus ARX“ yra trečiojo asmens „Nordea Bank“, AB, skolininkė, jai buvo iškelta civilinė byla dėl skolos priteisimo, 2013 m. liepos 18 d. joje priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolis areštavo ir atsakovei priklausančią elektrinę, dėl to susitarimas perleisti elektrinę nebuvo įgyvendintas.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

10Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas nepriėmė atsakovės ieškinio pripažinimo, nes šis prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms.

12Teismas pažymėjo, kad ieškovė, prašydama jai nustatyti nuosavybės teisę į saulės elektrinę, savo ieškinį kildina iš CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodyto nuosavybės įgijimo pagrindo – daikto pagaminimo, tačiau prašo nuosavybės teisę pripažinti tik nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d., nes su atsakove susitarė, kad ši perleis elektrinę ieškovei, t. y. įrodinėja ir CK 4.47 straipsnio 1 punkte nurodytą nuosavybės teisės įgijimo pagrindą – sandorį. Teismas nustatė, kad ginčo elektrinę atsakovė valdo kaip pirminė savininkė; ieškovės argumentai, jog ji į statybas investavo daugiau negu 1 mln. Lt (289620,02 Eur), statybos metu sudarinėjo rangos sutartis, pirko medžiagas ir atliko kitus veiksmus, susijusius su statybos darbų eiga ir pastatyto objekto įteisinimu, neleidžia daryti išvados, kad ieškovė įgijo nuosavybės teisę į elektrinę ją pagaminusi. Į bylą ieškovės pateiktų sutarčių, sąskaitų faktūrų, ieškovės direktoriui V. V. išduoto įgaliojimo atstovauti atsakovei, audito išvados teismas nepripažino pagrindu pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ginčo elektrinę. Teismas taip pat pažymėjo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma neįrodo, jog šalys sudarytą jungtinės veiklos sutartį išviešino, nes VMI neatlieka sandorių išviešinimo ar juridinių faktų konstatavimo funkcijų.

13Byloje dalyvaujantys asmenys žinojo, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatyta, jog leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus negali būti perleistas kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui. Siekdamos apeiti tokį teisinį reglamentavimą, šalys, sudarydamos jungtinės veiklos sutartį, susitarė, kad atsakovė perleis ieškovei nuosavybės teisę į elektrinę po to, kai ši elektrinė bus pastatyta, įregistruota ir bus gautas leidimas gaminti elektros energiją. Teismas konstatavo, kad šalys aiškiai susitarė, jog elektrinė kuriama atsakovės nuosavybėn (pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas), o atsakovė vėliau perleis nuosavybės teisę į ją ieškovei; ieškovė, prašydama jai nuosavybės teisę į pastatytą elektrinę pripažinti nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d., pripažįsta, kad atsakovė yra pirminė elektrinės ir su ja susijusių teisių savininkė. Jungtinės veiklos sutartį teismas kvalifikavo kaip preliminariąją sutartį, kuria šalys susitarė dėl nuosavybės teisių perleidimo ateityje, tačiau šio susitarimo neišviešino, todėl jis negali būti panaudojamas prieš trečiuosius asmenis, iš jo ieškovei negali kilti pirmenybės teisė prieš kitus asmenis.

14Leidimo gaminti elektros energiją pirkimo–pardavimo sutartį teismas ex officio pripažino niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes ji sudaryta galiojant Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Vaigosta“ apeliacinį skundą, 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko iš esmės nepakeistą; papildė jo rezoliucinę dalį nurodydama, kad teismas nusprendžia pripažinti negaliojančia 2013 m. rugsėjo 26 d. leidimo gaminti elektros energiją pirkimo–pardavimo sutartį nuo jos sudarymo momento.

16Kolegija pažymėjo, kad CK 4.56 straipsnio 1 dalies nuostata, reglamentuojanti daikto pagaminimą iš savos ir svetimos medžiagos, nesusijusi su jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgyto turto ir turtinių santykių reglamentavimu; sprendė, jog tas faktas, kad atsakovės įnašas buvo ne piniginis (žemės sklypo panaudos teisė, turimas leidimas statyti elektrinę), nesudaro pagrindo teigti, kad vien tik ieškovė sukūrė elektrinę ir įgijo nuosavybės teisę į ją. Jungtinės veiklos sutarties nuostatos (preambulės c ir d punktai, 1.1, 1.2, 2.3, 4.1.5, 4.1.7, 4.2.4, 4.3.6, 4.4.3, 4.5.3, 6.1.1, 6.1.2 punktai), kolegijos vertinimu, patvirtina, kad šia sutartimi buvo siekiama sukurti elektrinę atsakovės nuosavybėn ir sutarta dėl jos perleidimo ateityje ieškovei abiem šalims naudingomis sąlygomis, o ne dėl jungtinės veiklos sutartimi sukurto rezultato pasidalijimo; jungtinės veiklos rezultatas buvo pasiektas šalims pastačius elektrinę, ją įregistravus atsakovės vardu ir gavus leidimą gaminti elektros energiją; šalių susitarimas dėl elektrinės perleidimo, kolegijos nuomone, nėra jungtinės veiklos sutarties dalykas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, atsakovei neįvykdžius susitarimo dėl elektrinės perleidimo, ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti jos patirtus nuostolius (Sutarties 4.1.10 punktas).

17Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodęs, jog atsisako priimti atsakovės ieškinio pripažinimą, turėjo nurodyti, kokioms normoms jis prieštarauja, tačiau šis procesinis pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą; nurodė, jog, priėmus ieškinio pripažinimą ir tenkinus ieškinį, ieškovei būtų perleistas trečiojo asmens naudai areštuotas turtas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks pripažinimas prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CPK 18 straipsniui). Kolegija taip pat pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytais argumentais pripažino 2013 m. rugsėjo 26 d. leidimo gaminti elektros energiją pirkimo–pardavimo sutartį ex officio negaliojančia, tačiau šio klausimo sprendime (rezoliucinėje dalyje) neišsprendė, todėl ši papildyta (CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Vaigosta“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad ji nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. įgijo nuosavybės teisę į saulės elektrinę. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201. Dėl nuosavybės teisės pagal jungtinės veiklos sutartį. Jungtinės veiklos sutartyje nustatyta, kad šalių įnašai nėra lygūs, kaip ir jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai nėra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė – elektrinė priklausys nuosavybės teise kasatorei, o atsakovė gaus atitinkamą užmokestį už savo indėlį sukuriant bendrą objektą, todėl teismų išvada, kad nereikšmingi kasatorės argumentai ir įrodymai, susiję su elektrinės statybos finansavimu, pažeidžia materialiosios teisės nuostatas, taip pat prieštarauja teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. UAB „Rodena“, bylos Nr. 3K-3-435/2013). Kasatorė jau sutartyje buvo nurodžiusi, kad atsakovė nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. perleidžia jai nuosavybės teises į elektrinę, būtent esant tokiai sąlygai kasatorė ir investavo visas lėšas į elektrinės statybą.

212. Dėl sutarčių aiškinimo. Kasatorės nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kas gali būti jungtinės veiklos sutarties dalyku, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sutartys gali būti ir mišriosios, teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Bylą nagrinėję teismai neaiškino sutarčių, o dėstė argumentus, susijusius su trečiojo asmens interesais, neatsižvelgdami į kasatorės interesus. Pažymėtina, kad atsakovė sutiko su ieškiniu, taip patvirtino šalių sutartinius santykius ir kokių rezultatų jos tikėjosi sudarydamos sutartį. Teismai bylą nagrinėjo atmestinai, leidimo pirkimo–pardavimo sutarties negaliojimo klausimas pirmosios instancijos teismo neišspręstas, taigi kasatorė negalėjo jo ginčyti, buvo apribota teisė apginti savo teises ir interesus.

223. Dėl jungtinės veiklos sutarties ir jos viešumo. Kasatorė nesutinka, kad jungtinės veiklos sutartį galima laikyti preliminariąja. Kasatorė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, taigi ir atsakovė privalo įvykdyti savuosius. Preliminariojoje sutartyje būna užprogramuotas pasirinkimas, ar vykdyti jos sąlygas, tačiau šalių sudarytoje sutartyje to nėra. Jei kasatorei investavus visas lėšas į objekto statybą atsakovė pareikštų, kad neprivalo vykdyti sutarties ir gali grąžinti visas investuotas lėšas, tai kiltų daug problemų išardant pastatytą objektą ir parduodant jau panaudotas dalis, kurių kaina nebebūtų lygi pradinei, sutartis prarastų savo prasmę. Jungtinės veiklos sutartis buvo išviešinta 2013 m. gegužės 20 d., kai ji buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai kartu su prašymu įregistruoti kasatorę kaip PVM mokėtoją. Taigi jungtinės veiklos sutartis ir statybos darbai kasatorės lėšomis vyko dar iki banko reikalavimų atsiradimo, kasatorės reikalavimas įgyti nuosavybės teisę į elektrinę atsirado 2013 m. gegužės 8 d. jungtinės sutarties pagrindu, o banko reikalavimas atsirado tik 2013 m. liepos 18 d. teismui priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių; sudarant sutartį kasatorei nebuvo žinoma apie atsakovės įsipareigojimus; be to, kasatorė 2013 m. gegužės 8 d. sudarė preliminariąją žemės sklypo, kuriame bus statoma elektrinė, pirkimo–pardavimo sutartį, taigi jungtinės veiklos sutartis nėra apsimestinė, įsipareigojimai abiejų šalių buvo sąžiningai vykdomi iki trečiojo asmens įsitraukimo, kasatorė buvo sąžininga sudarydama sandorius ir neturėjo siekio nuslėpti elektrinę nuo banko, tačiau teismai šių aplinkybių visiškai nevertino, taip pažeisdami proceso teisės normas. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į leidimų verstis veikla elektros energetikos sektoriuje išdavimo praktiką ir masiškumą, kai kurie asmenys, realiai siekę statyti saulės elektrines ir turėję tam lėšų ir žmogiškųjų išteklių, tų leidimų negalėjo gauti; šalys sandorį sudarė siekdamos bendromis jėgomis pastatyti elektrinę, o ne išvengti kreditoriaus įsipareigojimų bankui.

234. Dėl kitų teisių gynimo būdų. Kasatorės nuomone, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, apeliacinio teismo pasiūlymas reikalauti iš atsakovės atlyginti nuostolius yra nelogiškas ir neetiškas. Kasatorė įsipareigojo vien tik savo lėšomis statyti elektrinę, tad atsakovė nepasižymi dideliais finansiniais pajėgumais, jai finansinius (kreditoriaus) reikalavimus jau reiškia bankas, tad kasatorė, reikšdama ieškinį atsakovei, turėtų prašyti areštuoti elektrinę, kuri ir taip yra pastatyta jos lėšomis ir teisiškai turėtų nuosavybės teise priklausyti jai; patenkinus ieškinį, kasatorė gautų elektrinę (tikėtina, tik jos dalį) kaip nuostolių atlyginimą, o ne kaip ir taip jai nuosavybės teise priklausantį objektą; kasatorės siekis sudarant sutartį ir buvo įgyti nuosavybės teisę į elektrinę su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis, o ne gauti atgal visas lėšas, kurias investavo į šį projektą, ir atsidurti pradinėje pozicijoje.

24Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo „Nordea Bank“, AB, veikiantis per „Nordea Bank“, AB, Lietuvos skyrių, prašo skundą atmesti, skundžiamus procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime remiamasi tokiais argumentais:

251. Dėl imperatyviųjų teisės normų pažeidimo. Kasatorė siekia, kad kasacinis teismas pažeistų imperatyviąsias Turto arešto aktų registro įstatymo 4, 5 straipsnių, CPK 18 straipsnio ir CK 1.80 straipsnio normas, taip pat teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės į sukurtą saulės elektrinę įgijimo pagrindą (t. y. kad teismas be jokio pagrindo ir pažeisdamas teisinį reguliavimą patvirtintų elektrinės savininku asmenį, kuris negalėjo (ir tai pripažįsta (CPK 187 straipsnis)) savo vardu sukurti nuosavybės).

262. Dėl nuosavybės teisės į elektrinę įgijimo pagrindo ir juridinių faktų išviešinimo tikslo bei panaudojimo prieš sąžiningus trečiuosius asmenis. Kasatorė neįrodė, kad yra / gali būti elektrinės savininke nei pagal sutartį, nei pagal įstatymą, priešingai, ji tai pati paneigė; apie susitarimą, jog „faktiškai“ kasatorė buvo elektrinės savininkė, šalys sąmoningai viešai neinformavo; tokia kasatorės pozicija prieštarauja imperatyviosioms normoms, reglamentuojančioms saulės elektrinių statybą, taip pat jos pačios elgesiui, nes ji visada pripažino, jog atsakovė yra elektrinės statytoja. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama tik vienu CK 4.47 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, tačiau kasatorės ieškinio, apeliacinio ir kasacinio skundų motyvai yra prieštaringi ir iš jų neaišku, kuo remdamasi kasatorė teigia, kad yra elektrinės savininkė. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovė yra pirminė elektrinės savininkė, statytoja, kurios nuosavybės teisė į elektrinę negali būti kaip nors varžoma ar ribojama, o kasatorė nebuvo ir nėra įgijusi nuosavybės teisės į elektrinę jokiu pagrindu. Žinodama, kad statybos užbaigimo akto pagrindu nuosavybės teisė yra įregistruota atsakovės vardu, kasatorė šio akto neskundė, taigi aiškiai suvokė, kad negali būti laikoma pirmine elektrinės savininke (CK 4.47 straipsnio 4 dalis). Byloje kasatorė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji būtų atsiskaičiusi už elektrinės statybą savo lėšomis ir tai sukurtų jai nuosavybės teisę į elektrinę. Jungtinės veiklos sutartimi šalys aiškiai susitarė, kad kasatorė neįgis nuosavybės teisės į elektrinę dėl to, kad ji finansuos statybas. Sutartis nebuvo pateikta nei gaunat leidimą statyti elektrinę, nei sudarant statybos užbaigimo aktą. Kasatorei kildinant nuosavybės teisę į elektrinę iš jungtinės veiklos sutarties, ši turėtų būti sudaryta notarine forma (tačiau to negalėjo būti, nes nebuvo sukurto objekto). Nekilnojamojo turto registre elektrinė, su jos statyba bei elektros energijos gamyba susiję leidimai buvo ir yra įregistruoti atsakovės vardu, kitų juridinių faktų dėl elektrinės savininko ar disponavimo daiktinėmis teisėmis į ją ar šių teisių apribojimų nebuvo ir nėra įregistruota bei išviešinta (CK 4.262 straipsnis), taigi trečiasis asmuo (ir visi kiti sąžiningi atsakovės kreditoriai, kurie rėmėsi viešais registro duomenimis) neturėjo jokio pagrindo manyti, kad elektrinė kuriama ne atsakovės nuosavybėn ir / ar kad iš leidimo gaminti elektros energiją gautinos pajamos nepriklausys jai. Sutartinių santykių uždarumo principas, pripažįstamas ir teismų praktikoje, nurodo, kad sutartis gali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms tik įstatymo nustatytais atvejais. Kasatorė, nurodydama, kad atsakovė neva „formaliai“ yra nurodyta kaip elektrinės savininkė ir kad visi veiksmai bei sandoriai buvo sudaromi ir vykdomi atsakovės vardu tik „formaliai“, pripažįsta, kad jie yra apsimestiniai (CK 1.87 straipsnis), taigi tikslingai nebuvo išviešinti. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį ir į tai, kad šalių susitarimas dėl elektrinės perleidimo už 25 000 Lt (7240,50 Eur) yra neadekvatus ir apsimestinis (kasatorė ieškinyje nurodo, kad elektrinės vertė yra 430 000 Lt (124 536,61 Eur), kurio tikslas yra nesąžiningas – kad atsakovės kiti kreditoriai gautų kuo mažesnę pinigų sumą savo reikalavimams patenkinti.

273. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013. Šia nutartimi remiamasi kasaciniame skunde, tačiau trečiajam asmeniui neaišku, kaip ji susijusi su šia byla, nes bylų ratio decidendi nesutampa.

284. Dėl kasatorės pateiktų įrodymų įrodomosios reikšmės. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas neapima kasatorės finansinės padėties, buhalterinės apskaitos ir mokestinių prievolių vykdymo klausimų, todėl visi kasatorės teiginiai, susiję su minėtais klausimais, peržengia ginčo ribas ir negali būti nagrinėjami. Kasatorės teiginys, jog neva ji išviešino jungtinės veiklos sutartį pateikdama ją Valstybinei mokesčių inspekcijai, nepagrįstas ir nelogiškas.

295. Dėl bylos nagrinėjimo tinkamumo ir leidimo gaminti elektros energiją pirkimo–pardavimo sutarties negaliojimo ab initio. Kasatorė apeliaciniu skundu neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl leidimo gaminti elektros energiją pirkimo–pardavimo sutarties, taigi apeliacinės instancijos teismas dar papildomai motyvuodamas šio sandorio naikinimo pagrindą nutartyje patikslino šią sprendimo dalį, taigi, visi kasatorės ir kitų asmenų procese pareikšti reikalavimai buvo išspręsti, dėl jų pateikti žemesnės instancijos teismų motyvai.

306. Dėl atsakovės kreditorių interesų gynimo ir viešojo intereso. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorė neteisėtai siekia per teismą įgyti prioritetą prieš visus kitus atsakovės kreditorius bei teismo keliu įgyti nuosavybės teisę į atsakovės kreditoriaus naudai areštuotą turtą. Kasaciniame skunde pateiktas aiškinimas (be kita ko, kurio nebuvo žemesnės instancijos teismuose), kad neva sudarant jungtinės veiklos sutartį bankas nebuvo pateikęs reikalavimo atsakovei, nepaneigia to, kad bankas nuo 2008 m. balandžio 8 d. yra atsakovės kreditorius.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

33Dėl jungtinės veiklos sutarties esmės

34Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Dėl to įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas.

35Pagal teisinį tikslą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės doktrinoje priskiriama prie bendradarbiavimo sutarčių grupės, t. y. sutarčių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties šalių bendri tikslai.

36Bendra veikla kildinama ne iš įstatymo, bet grindžiama sutartimi. Jungtinės veiklos sutartis laikoma savanoriška asociacija, kuri pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų. Teisėti bendri tikslai ir vienodi interesai yra partnerystės sutartį kvalifikuojantys požymiai. Pažymėtina, kad komercinės partnerystės galutinis tikslas (rezultatas) visada siejamas su pelno uždirbimu. Šiandienėje doktrinoje esminis partnerystės santykių elementas – partnerių įsipareigojimas atsisakyti savo trumpalaikių interesų ir suteikti prioritetą ne asmeninei, bet visos partnerių grupės gerovei; partneriai subordinuoja savo interesus ir bendradarbiauja, tikėdamiesi ilgalaikės asmeninės naudos maksimizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. UAB „Rodena“, bylos Nr. 3K-3-435/2013).

37CK 6.970 straipsnyje nustatyta, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, o įnašai laikomi lygiais, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis (CK 6.976 straipsnio 1 dalis). Šis teisinis reglamentavimas suponuoja, kad sutartimi galima susitarti tiek dėl partnerių įnašų proporcijos, tiek dėl įnešto turto nuosavybės bei pelno paskirstymo. Įstatymas šiuo atveju taikomas tik tada, jei šalys nesusitaria kitaip. Šios teisės normos nepaneigia jungtinės veiklos sutarties šalių laisvės susitarti dėl įnašų ir veiklos rezultato nuosavybės teisės (pirmiau minėta nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).

38Dėl šalių sutartinių santykių, iš jų kylančių prievolių ir sandorio pagrindu atsirandančių teisių vertinimo

39Anksčiau nurodytas kasacinio teismo pateiktas teisės aiškinimas reikšmingas ir tiesiogiai taikytinas nagrinėjamoje byloje vertinant šalių susitarimus dėl jungtinės veiklos sutarties šalių interesų, įnašų proporcijos, veiklos rezultato ir iš jo kildintinos partnerių naudos nuosavybės teisės sukūrimo ir su tuo susijusio turtinio intereso pasiskirstymo aspektais. Kartu pažymėtina sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklių, reglamentuotų CK 6.193–6.195 straipsniuose, svarba šios bylos kontekste. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011; kt.). Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš sutarties sudarymą ir po jo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

40Minėta, kad teisėti bendri tikslai ir vienodi interesai yra partnerystės sutartį kvalifikuojantys požymiai. Vertindamas šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties sąlygas, kasacinis teismas prieina prie išvados, kad bendras sutarties tikslas, kuriuo siekiama abipusiškai naudingomis sąlygomis panaudojant atsakovės turimą leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus žemės sklype partnerės (kasatorės) finansiniais ir organizaciniais resursais suprojektuoti ir pastatyti saulės elektrinę, atsakovei gauti leidimą gaminti elektros energiją ir elektrinę perleisti išimtinai kasatorės nuosavybėn atsakovei gaunant finansinę naudą – sutartyje nustatyto dydžio užmokestį iš partnerės (kasatorės), yra teisėtas. Pažymėtina, kad šios sutarties partnerių įnašų (turtinių, intelektualinių, darbinių išteklių) kooperavimo ypatumai, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turėjo tik teisines prielaidas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, tačiau neturėjo tam finansinių bei organizacinių pajėgumų, suponavo ir partnerių bendrų interesų kaip jungtinės veiklos rezultato ypatumus. Kadangi teisės normos nepaneigia jungtinės veiklos sutarties šalių laisvės susitarti dėl įnašų ir veiklos rezultato nuosavybės teisės ir kitokios naudos pasiskirstymo, anksčiau paminėtos faktinės aplinkybės, lėmusios jungtinės veiklos sutarties sąlygas, nepaneigia nei teisėto partnerystės sutarties tikslo, nei tikslo bei intereso bendrumo.

41Pagal sutarties sąlygas dėl jungtinės veiklos rezultato nuosavybės teisės šalys sulygo, kad kasatorei nuosavybės teisė į elektrinę perleidžiama po to, kai elektrinė pripažįstama tinkama naudoti ir atsakovės vardu bus gautas leidimas gaminti elektros energiją.

42Taigi, jungtinės veiklos sutartimi buvo sulygta dėl veiklos rezultato nuosavybės teisės. Ši teisė kildinama iš sandorio, kaip įstatyme nustatyto nuosavybės teisės įgijimo pagrindo. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu buvo pagamintas naujas daiktas, todėl šioje faktinėje situacijoje, kai partneriai veikdami bendrai sukūrė naują daiktą ir jungtinės veiklos sutartimi sulygo dėl veiklos rezultato nuosavybės teisės, pripažintina dviejų teisinių nuosavybės teisės įgijimo pagrindų sutaptis – nustatytų tiek CK 4.47 straipsnio 1 punkte, tiek ir CK 4.47 straipsnio 4 punkte.

43Byloje nustatyta (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad statybos užbaigimo aktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priimtas 2013 m. liepos 17 d. (T. 1, b. l. 21, 22). Leidimas gaminti elektros energiją atsakovo vardu išduotas 2013 m. liepos 26 d. (T. 23, b. l. 134). Vadovaujantis jungtinės veiklos sutarties 6.1.1 punktu, faktinė ir teisinė situacija 2013 m. liepos 26 d. visiškai atitiko sandorio sąlygas kasatorei suteikti nuosavybės teisę į jungtinės veiklos rezultatą, tačiau, priešingai susitarimui dėl jungtinės veiklos rezultato nuosavybės teisės, be teisėto pagrindo Nekilnojamojo turto registre buvo išviešinta atsakovei priklausanti nuosavybės teisė į jungtinės veiklos rezultatą – elektrinę, o tai sukėlė teisinius padarinius, atsakovės kreditoriui ėmus ginti savo teises.

44Šių byloje nustatytų aplinkybių ir teisinių vertinimų kontekste svarbu pažymėti, kad šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties atveju, jau minėta, yra dviejų teisinių nuosavybės teisės įgijimo pagrindų sutaptis – nustatytų tiek CK 4.47 straipsnio 1 punkte, tiek ir CK 4.47 straipsnio 4 punkte, kurią lėmė specifinis teisinių santykių, kylančių tokios sutarties pagrindu, pobūdis. Todėl atsižvelgiant į tai, kad CK 4.49 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgyjama nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatymo, o jungtinę veiklą reglamentuojančios teisės normos nepaneigia jungtinės veiklos sutarties šalių laisvės susitarti dėl veiklos rezultato nuosavybės teisės (pirmiau minėta nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013), toks kitas, t. y. sutartinis, daikto nuosavybės teisės atsiradimo momentas yra leidžiamas ir, vadovaujantis CK 4.49 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, kad visos teisinės prielaidos nuosavybės teisei į jungtinės veiklos rezultatą kasatorei atsirado nuo elektrinės pripažinimo tinkama naudoti ir atsakovei įvykdžius pareigą gauti leidimą gaminti elektros energiją, tačiau be teisėto pagrindo neįvykdžius partnerių susitarimo jungtinės veiklos rezultatą – elektrinę – nedelsiant sandoriu perleisti kasatorei, priešingai susitarimams dėl jungtinės veiklos rezultato nuosavybės, nuosavybės teisę be teisėto pagrindo Nekilnojamojo turto registre registravus atsakovės vardu (Nekilnojamojo turto registro 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), šie veiksmai negali būti pripažįstami teisėtu atsakovės nuosavybės teisės į pagamintą naują daiktą įgijimo pagrindu, todėl gintinos jungtinės veiklos sutarties partnerės – kasatorės – teisės, kylančios partnerių sutartinių įsipareigojimų pagrindu (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), ir teismo sprendimu pripažįstama, kad ieškovė UAB „Vaigosta“ 2013 m. gegužės 8 d. jungtinės veiklos sutarties, sudarytos UAB „Domus ARX“ ir UAB „Vaigosta“, pagrindu įgijo nuosavybės teisę į jungtinės veiklos rezultatą – saulės elektrinę, unikalus Nr. 4400-2694-2174, Klaipėdos rajone, Jokulių kaime.

45Toks procesinis sprendimas suponuoja Nekilnojamojo turto registro 16 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas, taikymą.

46Kasatorė į bylą pateikė įrodymus, kuriais grindė savo argumentus, kad būtent jos resursais buvo pastatyta elektrinė, t. y. ji įvykdė sutartinius įsipareigojimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nurodydami, kad į bylą kasatorės pateiktos sutartys ir PVM sąskaitos faktūros neįrodo, kad medžiagos sunaudotos ir darbai atlikti statant būtent ginčo elektrinę, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje byloje taikytinos nurodytos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, t. y. šalys turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje nepateikta jokių kasatorės pateiktus įrodymus apie jos panaudotus ginčo elektrinės statybai resursus paneigiančių įrodymų, todėl, taikant kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina, taip pat sprendžia, kurie šalių nurodomi argumentai bei pateikiami duomenys yra susiję su byloje nustatinėjamų faktų (įrodinėjimo dalyko) esme, taigi ir reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti, teismas; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą ir nereikalauja, kad absoliučiai visi šalių dėstomi argumentai bei pateikiami duomenys būtų ištirti ir įvertinti, o tik tie, kurie susiję bei reikšmingi aplinkybėms, įrodinėjamoms proceso metu, išsiaiškinti ir nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. UAB „VL turto valdymas“, bylos Nr. 3K-3-185/2011), kasacinis teismas prieina prie išvados, kad byloje įrodyti kasatorės argumentai, jog ji į ginčo elektrinę investavo daugiau kaip 1 mln. Lt, statybos metu sudarinėjo rangos sutartis, pirko medžiagas ir atliko kitus veiksmus, susijusius su statybos darbų eiga ir pastatyto objekto įteisinimu.

47Dėl bylos nagrinėjimo ribų

48Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių – iš naujo nenustatinėja faktinių aplinkybių, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis ir sprendimuose konstatuotomis bylos aplinkybėmis. Kasacinis teismas tik patikrina, ar pagal konstatuotų faktinių aplinkybių visumą teismai tinkamai taikė ir aiškino teisės normas.

49Teismai procesiniais sprendimais ex officio pripažino niekine 2013 m. rugsėjo 26 d. šalių sudarytą leidimo gaminti elektros energiją pirkimo–pardavimo sutartį.

50Kasatorė kasaciniame skunde nenurodo jokių teisinių argumentų dėl šios skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų dalies, t. y. neginčija jos teisėtumo, todėl, vadovaudamasis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, kasacinis teismas dėl to nutartyje nepasisako.

51Dėl bylinėjimosi išlaidų

52Kasacinis teismas patyrė 12,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš trečiojo asmens, nes būtent jis, o ne atsakovė, buvo aktyvus procese (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2, 5 dalys).

53Kasatorė pateikė mokėjimo dokumentus, iš kurių matyti, kad už kasacinį skundą ji sumokėjo 2411,88 Eur žyminio mokesčio, nors turėjo sumokėti 2404 Eur. 2404 Eur suma priteistina kasatorei iš trečiojo asmens (CPK 93, 98 straipsniai), o 7,88 Eur kasatorei grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

55Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 4 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas UAB „Vaigosta“ ieškinys pripažinti ieškovei UAB „Vaigosta“ nuosavybės teisę į saulės elektrinę, unikalus Nr. 4400-2694-2174, Klaipėdos rajone, Jokulių kaime, panaikinti.

56Priimti naują sprendimą.

57Pripažinti ieškovei UAB „Vaigosta“ (j. a. k. 302860119) nuosavybės teisę į saulės elektrinę, unikalus Nr. 4400-2694-2174, Klaipėdos rajone, Jokulių kaime.

58Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 4 d. nutarties dalį, kuria pripažinta niekine 2013 m. rugsėjo 26 d. UAB „Vaigosta“ ir UAB ,,Domus ARX“ sudaryta leidimo gaminti elektros energiją pirkimo–pardavimo sutartis, palikti nepakeistą.

59Priteisti iš trečiojo asmens „Nordea Bank“, AB Lietuvos skyriaus (j. a. k. 303252632) ieškovei UAB „Vaigosta“ (j. a. k. 302860119) 2404 (du tūkstančius keturis šimtus keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų.

60Priteisti iš trečiojo asmens „Nordea Bank“, AB Lietuvos skyriaus (j. a. k. 303252632) 12,43 Eur (dvylika Eur 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), įmokos kodas 5660).

61Grąžinti T. Č. (duomenys neskelbtini) dalį 2015 m. kovo 9 d. banke „Swedbank“, AB, už UAB „Vaigosta“ kasacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio – 7,88 Eur (septynis Eur 88ct).

62Nutarties kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.

63Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių į saulės... 6. Ieškovė UAB „Vaigosta“ prašė nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. pripažinti... 7. Ieškovė nurodė, kad siekė verstis saulės šviesos energijos gamyba,... 8. Atsakovė UAB ,,Domus ARX“ yra trečiojo asmens „Nordea Bank“, AB,... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 10. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 11. Teismas nepriėmė atsakovės ieškinio pripažinimo, nes šis prieštarauja... 12. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, prašydama jai nustatyti nuosavybės teisę... 13. Byloje dalyvaujantys asmenys žinojo, kad Atsinaujinančių išteklių... 14. Leidimo gaminti elektros energiją pirkimo–pardavimo sutartį teismas ex... 15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 16. Kolegija pažymėjo, kad CK 4.56 straipsnio 1 dalies nuostata, reglamentuojanti... 17. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame... 18. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 19. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Vaigosta“ prašo panaikinti Lietuvos... 20. 1. Dėl nuosavybės teisės pagal jungtinės veiklos sutartį. Jungtinės... 21. 2. Dėl sutarčių aiškinimo. Kasatorės nuomone, teismas nepagrįstai... 22. 3. Dėl jungtinės veiklos sutarties ir jos viešumo. Kasatorė nesutinka, kad... 23. 4. Dėl kitų teisių gynimo būdų. Kasatorės nuomone, atsižvelgiant į... 24. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo „Nordea Bank“, AB,... 25. 1. Dėl imperatyviųjų teisės normų pažeidimo. Kasatorė siekia, kad... 26. 2. Dėl nuosavybės teisės į elektrinę įgijimo pagrindo ir juridinių... 27. 3. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 28. 4. Dėl kasatorės pateiktų įrodymų įrodomosios reikšmės. Trečiasis... 29. 5. Dėl bylos nagrinėjimo tinkamumo ir leidimo gaminti elektros energiją... 30. 6. Dėl atsakovės kreditorių interesų gynimo ir viešojo intereso.... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 33. Dėl jungtinės veiklos sutarties esmės ... 34. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau... 35. Pagal teisinį tikslą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės... 36. Bendra veikla kildinama ne iš įstatymo, bet grindžiama sutartimi. Jungtinės... 37. CK 6.970 straipsnyje nustatyta, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką... 38. Dėl šalių sutartinių santykių, iš jų kylančių prievolių ir sandorio... 39. Anksčiau nurodytas kasacinio teismo pateiktas teisės aiškinimas reikšmingas... 40. Minėta, kad teisėti bendri tikslai ir vienodi interesai yra partnerystės... 41. Pagal sutarties sąlygas dėl jungtinės veiklos rezultato nuosavybės teisės... 42. Taigi, jungtinės veiklos sutartimi buvo sulygta dėl veiklos rezultato... 43. Byloje nustatyta (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad statybos užbaigimo aktas... 44. Šių byloje nustatytų aplinkybių ir teisinių vertinimų kontekste svarbu... 45. Toks procesinis sprendimas suponuoja Nekilnojamojo turto registro 16 straipsnio... 46. Kasatorė į bylą pateikė įrodymus, kuriais grindė savo argumentus, kad... 47. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 48. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 49. Teismai procesiniais sprendimais ex officio pripažino niekine 2013 m. rugsėjo... 50. Kasatorė kasaciniame skunde nenurodo jokių teisinių argumentų dėl šios... 51. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 52. Kasacinis teismas patyrė 12,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 53. Kasatorė pateikė mokėjimo dokumentus, iš kurių matyti, kad už kasacinį... 54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 55. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 56. Priimti naują sprendimą.... 57. Pripažinti ieškovei UAB „Vaigosta“ (j. a. k. 302860119) nuosavybės... 58. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 59. Priteisti iš trečiojo asmens „Nordea Bank“, AB Lietuvos skyriaus (j. a.... 60. Priteisti iš trečiojo asmens „Nordea Bank“, AB Lietuvos skyriaus (j. a.... 61. Grąžinti T. Č. (duomenys neskelbtini) dalį 2015 m. kovo 9 d. banke... 62. Nutarties kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.... 63. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...