Byla 2A-1696-553/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,

3kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Zitos Smirnovienės,

4sekretoriaujant Monikai Stankevičienei,

5dalyvaujant atsakovui J. N., atsakovo atstovui advokatui A. B., ieškovo 599-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovui A. K. ir ieškovo atstovei advokatei E. B.,

6teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-01-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 599-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) ieškinį atsakovui J. N. dėl skolos priteisimo.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

8

  1. Ginčo esmė

9Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 292,25 Lt įsiskolinimą ir 12,39 Lt delspinigių už atsisakymą mokėti rinkliavą, skirtą 599-osios DNSB bendrojo naudojimo objektų priežiūrai. Nurodė, kad 2008-11-26 protokolu Nr. 15 buvo padidinta rinkliava už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Atsakovas apie tai buvo informuotas. 2008-12-01 atsakovas informavo ieškovą, kad išstoja iš 599-osios DNSB ir atsisako mokėti minėtą rinkliavą. Ieškovas pažymėjo, kad išstojimas iš DNSB neatleidžia atsakovo nuo pareigų, kylančių iš bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo.

10Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįsta. Pažymėjo, kad jam netaikomas 599-osios DNSB 2008-11-26 sprendimas, nustatantis padidintą nebūtinų eksploatacinių išlaidų tarifą, be to, atsakovo nuomone, toks sprendimas buvo priimtas neteisėtai.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-01-18 priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 292,25 Lt skolos, 12,39 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 780 Lt bylinėjimosi išlaidų (66 Lt žyminis mokestis ir 714 Lt išlaidos teisinei pagalbai). Teismas nustatė, kad ieškovas laikėsi 599-osios DNSB įstatų reikalavimų, todėl jo sprendimas padidinti bendrų patalpų savininkų eksploatacines išlaidas nuo 0,2 iki 1,0 Lt/ kv. m. yra teisėtas. Atsakovas, turintis butą daugiabučiame name esančiame (duomenys neskelbtini), pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio nuostatas tapo šio namo bendraturčiu, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės dalyviu. Tai, jog atsakovas išstojo iš 599-osios DNSB narių jam neduoda pagrindo nepaisyti namo bendraturčių daugumos priimtų sprendimų dėl namo eksploatacinių išlaidų ir jis privalo juos vykdyti.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011-01-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo 599-osios DNSB ieškinį atmesti, bei priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas be motyvų. Teismas nepasisakė dėl visų atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų (599-osios DNSB narių rašytinės apklausos ir valdybos sprendimų neteisėtumo).
  2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepanaikino imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančios rašytinės apklausos rezultatų. Rašytinės apklausos metu galioję 599-osios DNSB įstatai nenumatė galimybės ne visuotinio savininkų susirinkimo metu nustatyti kokias nors rinkliavas ar privalomas įmokas.
  3. Sprendime nebuvo pasisakyta dėl atsakovo argumento, kad rašytinės apklausos rezultatus patvirtino neteisėtos sudėties valdyba, kuri taip pat negalėjo įgalioti 599-osios DNSB valdybos pirmininko kreiptis su ieškiniu į teismą. Visi neteisėtos sudėties 599-osios DNSB valdybos priimti sprendimai teismo turėjo būti ex officio pripažinti niekiniais.
  4. Teismas nepasisakė dėl atsakovo ginčytų 599-osios DNSB valdybos pirmininko įgaliojimų bei priimdamas sprendimą vadovavosi akivaizdžiai suklastotu įrodymu.
  5. Nors atsakovas ginčijo ieškovo teisę priteisti iš jo neva įstatymu nustatytus delspinigius, savo sprendime pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuo vadovaudamasis jis ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 12,39 Lt delspinigių.
  6. Teismas nepasisakė dėl atsakovo nurodytos įmokos dydžio pagrįstumo, nors atsakovas tuo grindė savo atsikirtimus.
  7. Nebuvo faktinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes atsakovas nebuvo skolingas bendrijai, kadangi iki atsakovo išstojimo iš bendrijos atsakovas buvo apmokėjęs visas išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų išlaikymu, o po atsakovo išstojimo iš bendrijos, tokių išlaidų apmokėjimas jam tapo neprivalomos.

13Savo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas 599-oji DNSB nurodė prašymą apeliacinio skundo netenkinti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

  1. Daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2008-11-26 sprendimas dėl mėnesinės rinkliavos (1 Lt/ kv. m.) nustatymo yra galiojantis, teisėtas ir privalomas visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, tarp jų ir apeliantui (CK 4.85 straipsnio 4 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantas privalo mokėti mėnesinį mokestį, skirtą namo eksploatavimo išlaidų padengimui ir priteisė iš apelianto ieškovui 292,25 Lt skolą, delspinigius ir kt.
  2. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl pagrindo teigti, jog sprendimas yra visiškai be motyvų, nėra. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).
  3. Apeliantas teismui pateiktuose dokumentuose patvirtino, kad žinojo apie 599-osios DNSB organų sprendimus, kurie jo nuomone yra neteisėti, nuo šių sprendimų priėmimo, t. y. 2008 m. lapkričio mėn., tačiau iki šiol (praleisdamas 3 mėnesių ieškinio senaties terminą) nėra ėmęsis jokių veiksmų ir pasinaudojęs CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teise kreiptis į teismą dėl pastarųjų sprendimo pripažinimo negaliojančiais, todėl 599-osios DNSB sprendimai yra teisėti ir galiojantys. Ieškovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesiėmė ex officio nagrinėti ir spręsti apelianto nurodomų 599-osios DNSB organų sprendimų negaliojimo klausimo, nes apeliantas nebuvo pareiškęs reikalavimo pripažinti minėtus sprendimus negaliojančiais priešieškinio forma.
  4. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų rašytinės apklausos rezultatai ir kiti 599-osios DNSB sprendimai yra niekiniai. Pagal CK 4.85 straipsnio 5 dalį teisė balsuoti raštu įgyvendinama nepriklausomai nuo to, nustatyta tokia balsavimo procedūra bendrijos įstatuose ar ne. Ieškovas, vykdydamas apklausą raštu, laikėsi aplinkos ministro 2001-11-15 įsakymu Nr. 554 patvirtintų Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinių įstatų VI skyriuje numatytų reikalavimų. Byloje ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad balsavimas raštu įvyko teisėtai.
  5. Tai, kad 599-osios DNSB valdybos 2009-05-07 posėdžio protokole Nr. 17 buvo įsivėlusi techninė/rašymo klaida, kuri buvo ištaisyta vykstant pasirengimui bylos nagrinėjimui, nesudaro pagrindo teigti, kad 599-osios DNSB pirmininkas neturėjo įgaliojimų bendrijos vardu pateikti ieškinį dėl atsakovo skolos bendrijai. Pirmininkas, pareikšdamas ieškinį bendrijos vardu, įgyvendina lojalumo bendrijai pareigą, nes imasi priemonių pašalinti bendrijos ir jos narių interesų pažeidimus.
  6. Ieškovas turi teisę reikalauti delspinigių vadovaujantis tiek galiojančiais teisės aktais, tiek 599-osios DNSB įstatais.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14CPK 320 straipsnis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

15Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spęsdamas klausimą dėl ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo ir atsakovo pareigos sumokėti ieškovui įsiskolinimą, t. y. rinkliavą, skirtą 599-osios DNSB bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, tinkamai išaiškino materialines teises normas, tinkamai taikė įrodinėjimo institutą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai prielaidų panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą nesudaro, todėl šis skundas yra atmestinas.

16Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą.

17Tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl to, kad atsakovas J. N., turintis butą daugiabučiame name esančiame (duomenys neskelbtini), atsisakė mokėti ieškovui, t. y. minėto namo patalpų savininkų 599-ajai DNSB šios bendrijos 2008-11-26 sprendimu nustatytą padidintą rinkliavą, skirtą šios bendrijos bendrojo naudojimo objektų priežiūrai. Pažymėtina, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 5 dalis. Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. DNSBĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003). Bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-7-515/2009). Tačiau CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

18Šioje byloje nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka mokėti 599-osios DNSB 2008-11-26 sprendimu nustatytos padidintos rinkliavos už šios bendrijos bendrojo naudojimo objektų priežiūrą savo atsisakymą pagrįsdamas iš esmės pagrindiniu argumentu, kad minėtas 599-osios DNSB 2008-11-26 sprendimas yra neteisėtas. Vertinant šį atsakovo argumentą, pastebėtina, kad byloje nustatyta, jog 2008-11-26 vykusio 599-osios DNSB valdybos posėdžio metu buvo nutarta nuo 2008-12-01 bendrijos nariams taikyti mėnesinę 1 Lt/ kv. m. rinkliavą bendrijos eksploatacinėms išlaidoms (T.1, b. l. 142). Toks sprendimas buvo priimtas patvirtinus bendrijos narių rašytinės apklausos, paskelbtos 599-osios DNSB 2008-11-05 sprendimu (T. 1, b. l. 144), rezultatus. Atsakovas ginčiją minėtą sprendimą teigdamas, kad bendrija neturėjo teisės priimti sprendimą vadovaujantis patvirtintais rašytinės apklausos rezultatais, nes tuo metu galioję 599-osios DNSB įstatuose nebuvo nustatyta galimybė priimti sprendimus balsuojant raštu. CK 4.85 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę (2 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (5 dalis). Vyriausybė 2000-09-08 nutarimu Nr. 1070 (2001-06-29 nutarimo Nr. 820 redakcija) įpareigojo Aplinkos ministeriją parengti ir suderinus su Teisingumo ministerija patvirtinti Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinius įstatus. Aplinkos ministras 2001-11-15 įsakymu Nr. 554 patvirtino Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinius įstatus, kurių VI skyriuje apibrėžiama bendrijos narių sprendimų priėmimo balsuojant raštu tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas bendrijos narių teisės balsuoti raštu klausimą, konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad DNSBĮ 21 straipsnio 8 dalis 2001-10-09 įstatymo Nr. IX-532 redakcija buvo pakeista įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą derinant su CK 4.85 straipsnio 5 dalies nuostatomis, t. y. įtvirtinta taisyklė, kad bendrijos narių sprendimai gali būti priimti balsuojant raštu bendrijos įstatų nustatyta tvarka, atsakovui atsirado pareiga suderinti įstatuose numatytas bendrijos narių sprendimų priėmimo formas ir jų įgyvendinimo tvarką su pirmiau nurodytais teisės aktais. Byloje nustatyta, kad priimant ginčijamus sprendimus atsakovo įstatai nebuvo pakeisti ir nenumatyta sprendimų priėmimo balsuojant raštu teisė bei šios teisės įgyvendinimo procedūra, tačiau toks bendrijos narių neveikimas nepaneigia įstatymu suteiktos teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pagal CK 4.85 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą teisė balsuoti raštu įgyvendinama nepriklausomai nuo to, nustatyta tokia balsavimo procedūra bendrijos įstatuose ar ne. Ši teisė suteikta įstatymu, o jos įgyvendinimo tvarka apibrėžiama Vyriausybės įgaliotos institucijos priimtame teisės akte – Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinių įstatų VI skyriuje, todėl, net ir nepakeitus įstatų, tačiau vykdant balsavimo raštu procedūras laikantis Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinių įstatų VI skyriuje numatytų reikalavimų, toks balsavimas ir jo pagrindu priimami sprendimai yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje V. Z. V. Garažų eksploatavimo bendrija ,,Eismas“, bylos Nr. 3K-3-370/2009). Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, atsakovo argumentas dėl 599-osios DNSB 2008-11-26 sprendimo neteisėtumo yra atmestinas.

19Savo apeliacinio skundo pagrįstumą atsakovas taip pat grindžia 2008-03-27 ir 2008-11-26 599-osios DNSB sprendimų neteisėtumu ir teismo pareiga minėtus sprendimus ex officio pripažinti niekiniais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas negavo atsakovo priešieškinio, kuriame būtų nurodytas reikalavimas minėtus sprendimus pripažinti niekiniais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisinius padarinius tik tada, kai, nagrinėjant bylą, pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktą negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-12-10 nutartis, priimta civilinėje byloje P. Vilkis v. E. M. V., Klaipėdos rajono meras, Klaipėdos rajono žemėtvarkos tarnyba, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-1319/2001; 2002-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB DK ,,Hermis-draudimas” v. AB ,,Šlifavimo staklės”, bylos Nr. 3K-3-1107/2002; 2004-03-01 nutartis, priimta civilinėje byloje 312-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija v. UAB “Skraida”, UAB “Nabukas”, S. Lankelis, bylos Nr. 3K-3-150/2004; 2004-09-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybins mokesčių inspekcija v. UAB ,,Baltic Building Fund“, bylos Nr. 3k-3-448/2004; 2006-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. M. V., H. B. G., bylos Nr. 3K-3-89/2006; 2009-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“, bylos Nr. 3K-3-252/2009, 2011-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio ryšio statyba“ v. Surdoko individuali hidrogeologijos firma „Artezija“, bylos Nr. 3K-3-42/2011). Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad akivaizdus pagrindas pripažinti atsakovo nurodytus 2008-03-27 ir 2008-11-26 599-osios DNSB sprendimus niekiniais nėra nustatytas. Be to, pažymėtina, kad pagal CK 1.125 straipsnio 4 dalį reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais yra taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovas yra praleidęs minėtą ieškinio senaties terminą. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad 599-osios DNSB priimti sprendimai nėra nuginčyti, todėl galioja ir yra privalomi tiek šios bendrijos nariams, tiek asmenims, kurie nėra bendrijos variai, tačiau yra bendrijai priklausančio turto bendraturčiai.

20Atsakovas taip pat pažymi, kad nebuvo faktinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes atsakovas nebuvo skolingas bendrijai, kadangi iki atsakovo išstojimo iš bendrijos atsakovas buvo apmokėjęs visas išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų išlaikymu, o po atsakovo išstojimo iš bendrijos, tokių išlaidų apmokėjimas jam tapo neprivalomos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytus argumentus, daro vienareikšmišką išvada, kad atsakovo išstojimas iš 599-osios DNSB nepanaikina jo pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

21Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas be motyvų. Teismas nepasisakė dėl visų atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

22Atsakovo argumentas, kad ieškinys buvo paduotas neįgalioto asmens nepaneigia bendrijos pirmininko įstatyminės pareigos atstovauti bendrijai (DNSBĮ 22 straipsnio 2 dalis), be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatyta, kad tai buvo techninė/rašybos klaida, kuri vėliau buvo ištaisyta, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis apelianto argumentas nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

23Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 12,39 Lt delspinigių už nesumokėtą rinkliavą, kadangi Įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 1 straipsnyje yra nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius, o Vyriausybės 1995-01-25 nutarimas Nr. 124, kuriuo vadovavosi ieškovas reikšdamas reikalavimą priteisti minėtus delspinigius, pasak atsakovo, yra priimtas būtent šio įstatymo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apelianto argumentu, kadangi minėtame Vyriausybės nutarime nėra pažymėta, kad jis priimtas įgyvendinant Įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims tam tikras nuostatas, be to, šiame įstatyme taip pat nėra nurodyta, kad tam tikros jo nuostatos yra įgyvendinamos Vyriausybės priimtais poįstatyminiais aktais. Tai yra du savarankiškai teisės aktai, taikomi esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas teisėtai reikalavo, o pirmosios instancijos teismas teisėtai priteisė ieškovui iš atsakovo 12,39 Lt delspinigių už eksploatavimo išlaidų neapmokėjimą.

24Be to, atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo nurodytos įmokos dydžio pagrįstumo, nors atsakovas tuo grindė savo atsikirtimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinio reikalavimui priteisti 292,25 Lt skolą išspręsti taikytinų teisės normų taikymui teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės yra nustatytos pirmosios instancijos teismo. Pripažinti, kad jos nustatytos netinkamai ar pažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, teisinio pagrindo nėra. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo nurodytos įmokos pagrįstumo.

25Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas J. N. yra skolingas ieškovui 599-ajai DNSB 292,25 Lt už namo eksploatacines išlaidas, ir šią sumą kartu su 12,39 Lt delspinigiais priteisė ieškovui iš atsakovo. Tokiu būdu vertintina, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra įstatyminio pagrindo.

26Kadangi netenkintas apeliacinis skundas, todėl vadovaujantis CPK 98 str. ieškovui iš atsakovo priteistinos advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (bylinėjimosi išlaidos). Ieškovas prašo priteisti 1 000 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Šis prašymas tenkintinas. Ieškovui iš atsakovo priteistina 1000 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, ginčo sumą, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.

27Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 ir 96 straipsniais).

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-01-18 sprendimą palikti nepakeistą.

30Priteisti ieškovui 599-ajai DNSB iš atsakovo J. N. 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

31Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank” įmokos kodas 5660) iš apelianto J. N. 5,80 Lt (penkis litus 80 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,... 3. kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Zitos Smirnovienės,... 4. sekretoriaujant Monikai Stankevičienei,... 5. dalyvaujant atsakovui J. N., atsakovo atstovui advokatui A. B., ieškovo... 6. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J. N. apeliacinį... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 8.
  1. Ginčo esmė
...
9. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 292,25 Lt... 10. Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo jį... 11. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-01-18 priėmė sprendimą, kuriuo... 12. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011-01-18 Vilniaus miesto 2... 13. Savo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas 599-oji DNSB nurodė... 14. CPK 320 straipsnis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant... 15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, pripažįsta, jog... 16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje... 17. Tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl to, kad atsakovas J. N., turintis... 18. Šioje byloje nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka mokėti 599-osios DNSB... 19. Savo apeliacinio skundo pagrįstumą atsakovas taip pat grindžia 2008-03-27 ir... 20. Atsakovas taip pat pažymi, kad nebuvo faktinio pagrindo tenkinti ieškinį,... 21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas be... 22. Atsakovo argumentas, kad ieškinys buvo paduotas neįgalioto asmens nepaneigia... 23. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas... 24. Be to, atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl... 25. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo... 26. Kadangi netenkintas apeliacinis skundas, todėl vadovaujantis CPK 98 str.... 27. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 29. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-01-18 sprendimą palikti nepakeistą.... 30. Priteisti ieškovui 599-ajai DNSB iš atsakovo J. N. 1 000 Lt bylinėjimosi... 31. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija...