Byla 2-20-182/2012
Dėl 7877,84 Lt už aplinkai padarytą žalą priteisimo

1Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Nina Butnorienė, sekretoriaujant Jolantai Lasevičienei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui R. M., atsakovo UAB „Sulfinita“ atstovui advokatei Danutei Puzirauskienei, trečiajam asmeniui I. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui UAB „Sulfinita“, trečiajam asmeniui I. N. dėl 7877,84 Lt už aplinkai padarytą žalą priteisimo, ir

Nustatė

2Ieškovo atstovas prašo priteisti iš atsakovo 7877,84 Lt už aplinkai padarytą žalą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento naudai. Ieškovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnas nustatė, kad 2010 m. vasario 27 d. UAB „Sulfinita“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. 4400-1995-0356, žemės sklypo kadastrinis Nr. 3865/0008:475, Švendubrės k. v., Druskininkų savivaldybės Jaskonių kaime, Druskininkų girininkijos kvartale Nr. 312, sklype Nr. 7, jo pažymėtoje dalyje7c, savavališkai išpjovė ir išvežė iš miško 13 (trylika) eglių, 2 (dvi) pušis, 6 (šešis) beržus, 48 (keturiasdešimt aštuonis) juodalksnius, kurių bendras tūris sudaro 40,757 m. Iškirstų medžių tūris ne vandens apsauginėje juostoje sudaro 28,883 m. Iškirstų medžių tūris vandens apsauginėje juostoje sudaro 11,874 m3. Taip pat atsakovas įstatymų nustatyta tvarka neturėdamas leidimo praplatino ir pagilino Ratnyčios upelį. Iš jo iškasta 294 m3 grunto, kuris supiltas ant miško paklotės. Tokiais veiksmais atsakovas sunaikino 245 m2 miško paklotės. Neteisėtais veiksniais buvo pažeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo II skyriaus 9 straipsnio 6 dalyje („draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas“), Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124.1 punkte (draudžiama „reguliuoti natūralias upes ir keisti jų vagą bei ežerų natūralų vandens lygį;“), 124.3 punkte (draudžiama „tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo;“), 126.7 punkte (draudžiama „vykdyti pagrindinius plynus miško kirtimus, naikinti miško paklotę“) nustatyti draudimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 patvirtinta „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarka“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr.198 „Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika“ paskaičiuota aplinkai padaryta žala - 7877,84 Lt. Ieškovas neatlygina padarytos žalos, todėl ši iš atsakovo priteistina.

3Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad UAB „Sulfinita“ direktorė I. N. 2010-04-16 nutarimu ATP byloje Nr. DA-89 AM 037979 buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 621 str. 1 d., skiriant jai 2000 Lt administracinę baudą, nutarimas įsiteisėjęs, jame nurodyta sumokėti žalą. Žala negali būti perkelta sumokėti juridiniam asmeniui, ko šiuo ieškiniu siekia ieškovas. Už tą patį veiksmą patraukti atsakomybėn dar vieną asmenį (šiuo atveju juridinį) negalima, nes taip būtų suponuota dviguba atsakomybė už vieną ir tą patį pažeidimą. Be to, nurodo, kad medžiai išpjauti ne miško ūkio paskirties žemėje, vykdytas tik pakrantės valymas, ir jokie leidimai šiems darbams nebuvo reikalingi.

4Trečiasis asmuo UAB „Sulfinita“ direktorė I. N. su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad ji nubausta administracinio teisės pažeidimo byloje kaip fizinis asmuo ir žalos atlyginimas negali būti perkeltas UAB „Sulfinita“, tai yra, juridiniam asmeniui. Nurodo, kad jokie leidimai medžiams kirsti nebuvo reikalingi, buvo atlikti tik upelio ir miško valymo darbai.

5Ieškinys tenkintinas.

6Ieškovo atstovo, atsakovo atstovo, trečiojo asmens paaiškinimais, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovui UAB „Sulfinita“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1995-0356, žemės sklypo kadastrinis Nr. 3865/0008:475, Švendubrės k. v., Druskininkų savivaldybės Jaskonių kaime (1 t., b. l. 6, 7). Žemės sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos: vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, vandens telkinių apsaugos zonos, ryšių linijų apsaugos zonos, kurortų apsaugos zonos, elektros linijų apsaugos zonos, kelių apsaugos zonos.

72010 m. vasario 27 d. Druskininkų aplinkos apsaugos agentūros specialistai, nuvykę į žemės sklypą, kadastrinis Nr. 3865/0008:475, Švendubrės k.v., , Druskininkų savivaldybės Jaskonių kaime, Druskininkų girininkijos kvartale Nr. 312, sklype Nr. 7, pagal miškotvarkos projektą 312 kvartalo 7 c sklype, nustatė, kad UAB „Sulfinita“ savavališkai išpjovė ir išvežė iš miško 13 (trylika) eglių, 2 (dvi) pušis, 6 (šešis) beržus, 48 (keturiasdešimt aštuonis) juodalksnius, kurių bendras tūris sudaro 40,757 m, taip pat įstatymų nustatyta tvarka neturėdama leidimo praplatino ir pagilino Ratnyčios upelį, iš jo iškasė 294 m3 grunto, kuris supiltas ant miško paklotės, kurios sunaikinta 245 m2. Pareigūnai surašė Savavališkai kirtimais iškirstų medžių apmatavimo duomenis (1 t., b. l. 4). Tuo pagrindu 2010-03-02 Alytaus regiono aplinkos departamento Druskininkų agentūros vyresnysis specialistas J. Č. surašė patikrinimo aktą Nr. 207 (1 t., b. l. 3), kurio pagrindu 2010-04-12 atsakovo direktorei I. N. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. AM 068604, Nr. DA-89 (1 t., b. l. 17), už tai, kad 2010 m. vasario 27 d. privačioje miško valdoje UAB „Sulfinita“ (neturėdama leidimo kirsti mišką) Jaskonių k., Viečiūnų sen., Druskininkų sav., Druskininkų girininkijos 312 kvartale sklype Nr. 7 savavališkai išpjovė ir išvežė iš miško 13 (trylika) eglių, 2 (dvi) pušis, 6 (šešis) beržus, 48 (keturiasdešimt aštuonis) juodalksnius, kurių bendras tūris sudaro 40,757 m., iškirsta šešiasdešimt devyni medžiai. Iš visų iškirstų medžių dvidešimt yra vandens apsauginėje juostoje. Taip pačiu praplatintas ir pagilintas Ratnyčios upelis. Iškastas gruntas 294 m3 supiltas ant miško paklotės, kurios sunaikinta 245 m2 plotas. Tuo atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu 1992-05-12 patvirtintas Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas XXVIII skyriaus 124.1 ir 124.3 punktus, XXIX skyriaus 126.7 punktą. Už pažeidimus, nurodytus administracinio teisės pažeidimo protokole, 2010-04-16 Alytaus regiono aplinkos departamento Druskininkų agentūros nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje AM 037979 Nr. DA-89 atsakovo atstovei direktorei I. N. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 621 str. 2 d. paskirta 2000 Lt administracinė bauda, nurodant, kad pažeidimu buvo padaryta 7882,00 Lt žala aplinkai (1 t., b. l. 19-20).

82010-08-04 Alytaus regiono aplinkos departamento Druskininkų agentūra pareiškė pretenziją atsakovei UAB „Sulfinita“ dėl 7877,84 Lt aplinkai padarytos žalos atlyginimo (1 t., b. l. 24). Aplinkai padaryti nuostoliai apskaičiuoti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 patvirtinta „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarka“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 patvirtinta „Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika“ (1 t., b. l. 22).

9Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotini aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nurodyto įstatymo nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis. Tai reiškia, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (Lietuvos A. T. 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-433/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Graanul invest“, bylos Nr. 3K-7-465/2008).

10Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte, kuriame įgyvendintos 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (toliau – Direktyva) 2 straipsnio 2 dalies nuostatos, žala aplinkai apibrėžta kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Nurodytas teisinis reglamentavimas perkeltas iš Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies.

11Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (žr. Lietuvos A. T. 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-433/2008).

12Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, tai atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl žalos atsiradimo. Šios kategorijos žalos atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės (aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis), tačiau toks atsakomybės principas neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti žalos padarymo faktą ir jos dydį, nes žalos atsiradimo faktas, kaip toks, nepreziumuojamas.

13Neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai. Ieškovo atstovė paaiškino, jog UAB „Sulfinita“ darbus atliko sklype unikalus Nr.4400-1995-0356 , kuriame yra žemės ūkio paskirties žemė, vykdė veiklą nepažeisdama įstatymų reikalavimų, nes jokių specialiųjų sąlygų, susijusių su miško naudojimo apribojimais, šiame sklype pagal Nekilnojamojo turto registro pažymėjimą nėra nustatyta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo iškirstas miškas ir pažeisti įstatymo reikalavimai. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo – pažymėjimo (2 t., b. l. 21-22) matyti, kad registre tarp specialiųjų naudojimo sąlygų iš tiesų nėra nurodyta Miško naudojimo apribojimų, nors pažymėjime nurodyta, kad Miško žemės plotas sudaro 23,7355 ha. Atsakovo atstovė advokatė prašo remtis viešais registro duomenimis, nes jie laikomi teisingais, kol neįrodyta priešingai. Pažymėtina, jog Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo dienos laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju, iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdyje, liudytojų parodymų matyti, kad žala aplinkai padaryta žemės sklypo Jaskonių kaime, Druskininkų sav., unikalus Nr. 4400-1995-0356, kadastrinis Nr. 3865/0008:475 dalyje, kuri Miškotvarkos projekte (1 t ., b. l. 28, 92) pažymėta 7c sklypu, Miškų kadastro kartografinės duomenų bazės fragmente (b. l. 1 t., b. l. 31) 312 kvartale pažymėta 7 sklypu. Iš minėtų dokumentų matyti, kad ši žemės sklypo dalis priskirta miško žemei, kurioje realai augo miškas. Iš 2010 m. perengto Detalaus žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1995-0356, plano (2 t., b. l. 37, 41) matyti, kad žemės sklypo daliai, esančiai tarp Ratnyčios upelio ir geležinkelio, tarp Ratnyčios upelio bei sklypo detaliajame plane pažymėto taškais 24, 25, 26, 27, 28, bei teritorijai aplink sklypą, pažymėtą taškais 24, 25, 26, 27, 28, yra taikomi Miško naudojimo apribojimai. Būtent šią teritoriją atitinka ieškovo koordinatėmis apibrėžta teritorija, kurioje dėl atsakovo veiksmų padaryta žala gamtai (2 t., b. l. 39-40). Be to, iš Alytaus apskrities viršininko 2009-09-16 įsakymo dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo Nr. Ž-2734-(13) matyti, kad, pakeitus žemės sklypo Nr. 99-2 (kadastrinis Nr. 3865/0008:342), esančio Druskininkų savivaldybėje, Viečiūnų seniūnijoje, Jaskonių kaime, nekilnojamojo turto registro duomenis, buvo suformuotas žemės sklypas Nr. 99-2-1 (Nr. 4400-1995-0356, kadastrinis Nr. 3865/0008:475), kuriam taikyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų I, II, VI, XVI, XXVI, XXIX skyrių reikalavimai (2 t., b. l. 9). Atkreiptinas dėmesys, kad būtent Alytaus apskrities viršininko 2009-09-16 įsakymo Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo Nr. Ž-2734-(13) pagrindu buvo suformuotas atskiras sklypas, unikalus Nr. 4400-1995-0356, kadastrinis Nr. 3865/0008:475, ir jo duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Iš šio sklypo kadastro bylos duomenų (2 t., b. l. 21-33) matyti, kad Žemės sklypo kadastro duomenyse nurodyti miško naudojimo apribojimai 23,7355 ha sklypo daliai (2 t., b. l. 27), o iš Miško ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo (2 t., b. l. 33) matyti, kad 312 kvartale 7 sklype, kurio plotas 1,9822 ha, medynų tūrio vertė - 2000 Lt, todėl teismas turi pagrindo konstatuoti, jog įrodymų visuma patvirtina, kad UAB „Sulfinita“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. 4400-1995-0356, žemės sklypo kadastrinis Nr. 3865/0008:475, Švendubrės k.v., Druskininkų savivaldybės Jaskonių kaime, Druskininkų girininkijos kvartale Nr. 312, sklype Nr. 7, pagal miškotvarkos projektą 312 kvartalo 7 c sklype augo miškas, kuriam taikomos specialiosios naudojimo sąlygos XXVI - Miško naudojimo apribojimai. Miškų apsaugą, naudojimą ir racionalų miškų išteklių tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, kurio 9 straipsnio 6 dalyje miško kirtimo teisėtumas siejamas su nustatyta tvarka išduoto leidimo gavimu. Leidimas kirsti mišką yra dokumentas, suteikiantis teisę atlikti kirtimus miškuose, kuriame nurodoma kirtimų rūšis, kvartalo numeris, sklypo numeris, plotas, kirstinų medžių rūšis, numatomas iškirsti likvidinis medienos tūris. Miško kirtimo teisėtumą lemia nustatyto leidimo buvimas ir faktas, jog leidimo turėtojo veiksmai atitinka visas jame nurodytas sąlygas. Miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai yra organizuojami pagal sudarytą miškotvarkos projektą (Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 14 straipsnis). Iš byloje esančio Miškotvarkos projekto 2008-2017 (1 t., b. l. 93) matyti, kad pagal miškų kirtimo žiniaraštį miško kvartale Nr. 312, sklype Nr. 7c kirtimai galimi tik nuo 2014 metų, bei pastabose nurodyta, kad negalima kirsti upelio apsaugos juostoje. Liudytojų L. T., J. Č., G. P. parodymai patvirtina, kad jie, atvykę pagal skundą į UAB „Sulfinita“ priklausantį sklypą Jaskonių k. (unikalus Nr. 4400-1995-0356), rado išpjautus medžius, praplatintą ir pagilintą upelį bei dumblą, suverstą ant miško paklotės, be to, jie rado toje teritorijoje dirbantį UAB „Sulfinita“ darbuotoją. Liudytojų parodymai neprieštaringi, juos patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai. Iškirstų medžių kiekį patvirtina 2010 m. vasario 27 d. Druskininkų aplinkos apsaugos agentūros savavališkais kirtimais iškirstų medžių apmatavimo duomenys (1 t., b. l. 4). Byloje esančiose nuotraukose (1 t., b. l. 9-16) akivaizdžiai matyti, kad aplink upelį auga miškas, upelio pakrantėje matyti nukirstų medžių kelmai, upelio krante matyti krūvos, kaip nurodo liudytojai, iškasto dumblo, upelio vagoje ir ant krantų mėtosi medžių dalys. Pažymėtina, kad UAB „Sulfinita“ darbuotojas liudytojas J. M. neigia sąmoningai pagilinęs ir praplatinęs Ratnyčios upelį, tačiau neneigia, kad galėjo tai padaryti netyčia. 2012 m. balandžio 4 d. UAB „Sulfinita“ direktorė paaiškino, kad „nereikėjo leidimo kirsti medžiams. Buvo kreiptasi į Druskininkų agentūrą, kur žodžiu buvo pasakyta, kad leidimo nereikia. Mes medžių nekirtome, mes valėme sausuolius“, iš tokio paaiškinimo matyti, kad I. N. kategoriškai neneigia, kad minėtoje teritorijoje buvo vykdyti kirtimai, tačiau nurodo, kad kirtimus atliko legaliai, nes leidimas nebuvo reikalingas, o kertami buvo tik sausuoliai. Be to, atsakovo atstovė advokatė teismo posėdžio metu taip pat nebuvo nuosekli, tai ji kategoriškai neigė, kad medžiai buvo kertami, tai teigė, kad „gal trūktų kelių pušų ar kelių krūmų“. Iš byloje esančio Miškotvarkos projekto matyti, kad UAB „Sulfinita“ vykdė medžių kirtimus gretimose teritorijose (1 t., b. l. 97), o iš direktorės I. N. paaiškinimų matyti, kad ji tinkamai nekontroliavo atliekamų darbų, todėl, įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, turi pagrindo manyti, kad UAB „Sulfinita“ jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. 4400-1995-0356, žemės sklypo kadastrinis Nr. 3865/0008:475, Švendubrės k. v., Druskininkų savivaldybės Jaskonių kaime, Druskininkų girininkijos kvartale Nr. 312, sklype Nr. 7, pagal miškotvarkos projektą 312 kvartalo 7 c sklype, savavališkai išpjovė ir išvežė iš miško 13 (trylika) eglių, 2 (dvi) pušis, 6 (šešis) beržus, 48 (keturiasdešimt aštuonis) juodalksnius, kurių bendras tūris sudaro 40,757 m . Iškirstų medžių tūris ne vandens apsauginėje juostoje sudaro 28,883 m3. Iškirstų medžių tūris vandens apsauginėje juostoje sudaro 11,874 m3. Neteisėtų veiksmų konstatavimas reiškia, kad atsakovas pažeidė įstatymus, reglamentuojančius miško išteklių naudojimą, o tuo pačiu ir apsaugą. Miškas yra specifinis objektas, kurį iškirtus ar sunaikinus, jo atkūrimui reikalingas pakankamai ilgas laikas, dėl ko įstatymais ir reglamentuojamas miško naudojimas, apsauga bei atkūrimas. Atsakovas, neteisėtai iškirtęs mišką, pabloginęs miško atsikūrimo sąlygas, neabejotinai padarė žalą gamtai, jos ekosistemai.

141992-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose nurodyta: 124.1 p. draudžiama „reguliuoti natūralias upes ir keisti jų vagą bei ežerų natūralų vandens lygį“, 124.3 p. draudžiama „tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo“, 126.7 p. draudžiama „vykdyti pagrindinius plynus miško kirtimus, naikinti miško paklotę“. Iš registro duomenų matyti, jog žemės sklypui, unikalus Nr. 4400-1995-0356, kadastrinis Nr. 3865/0008:475, Švendubrės k.v., Druskininkų savivaldybės Jaskonių kaime nustatytos specialios naudojimo sąlygos: vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, vandens telkinių apsaugos zonos. Iš byloje esančio 2010-03-02 J. M., davusio paaiškinimus administracinio teisės pažeidimo byloje, paaiškinimo (1 t. b. l. 5) matyti, kad jis, būdamas UAB „Sulfinita“ darbuotoju, atliko upelio valymo darbus pagal įmonės parengtą projektą. Šiame projekte nurodyta, kad pakrantės tvarkymo darbai apima šiukšlių surinkimą ir išvežimą į atliekų kaupimo ir utilizavimo vietas, esant reikalui bus išvežami ir utilizuojami gamtinės kilmės objektai (išvirtę medžių kamienai, kelmai, krūmokšniai), blokuojantys upės tėkmę, projektas suderintas su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Druskininkų agentūros vedėju (1 t. b. l. 27-28, 125). 2010-03-10 UAB „Sulfinita“ direktorės I. N. paaiškinime (1. t. b. l. 21) paaiškinta, kad ji žemės sklype Jaskonių k., Druskininkų sav., unikalus Nr. 4400-1995-0356, kadastrinis Nr. 3865/0008:475, nurodė darbininkui išvalyti upelio kraštus ir mišką. Darbininkas, atvykęs vykdyti darbų, gerai nesuprato projekto ir netinkamai juos atliko. Iš 2010-04-12 Administracinio teisės pažeidimo protokole AM Nr. 068604 (1 t. b. l. 18) esančio UAB „Sulfininta“ direktorės I. N. paaiškinimo matyti, kad ji pripažino, jog įmonės darbuotojas, atlikdamas upelio valymo darbus, nesigilino į projektą ir padarė protokole išvardintus pažeidimus. Įvertinęs šiuos įrodymus teismas turi pagrindą pripažinti, kad UAB „Sulfinita“ pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124.1 p., kuriuo draudžiama „reguliuoti natūralias upes ir keisti jų vagą bei ežerų natūralų vandens lygį“, 124.3 p., kuriuo draudžiama „tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo“, 126.7 p., kuriuo draudžiama „vykdyti pagrindinius plynus miško kirtimus, naikinti miško paklotę‘, nes atliko upelio gilinimo ir platinimo darbus, nustatyta tvarka neturėdama leidimo, o iškastą upelio gruntą 294 m3 supylusi ant miško paklotės sunaikino 245 m2 miško paklotės, t. y., padarė gamtai (aplinkai) neigiamą pokytį – žalą.

15Aptarti įrodymai patvirtina, kad gamtai buvo padarytas neteisėtas poveikis ir dėl jo aplinka patyrė neigiamą aplinkos pokytį: buvo pakeista upelio vaga – jos plotis ir gylis, iškirstas miškas ir sunaikinta miško paklotė. Žalos dydį teismas nustato pagal ieškovo pateiktus skaičiavimus, atliktus remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 patvirtinta „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarka“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 patvirtinta „Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika“. Atsakovas nepateikė duomenų ar įrodymų, kurių pagrindu ieškovo paskaičiuota žala turėtų būti pripažinta nepagrįsta ar neteisinga, sumažinta. Atsakovo atstovės advokatės argumentus, kad žala negali būti paskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 patvirtintą „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarką“ , teismas pripažįsta nepagrįstais, nes bylos medžiaga nustatyta, kad aplinkai žala padaryta miške. Iš ieškovo pateikto (1 t., b. l. 22) žalos paskaičiavimo matyti, kad žala dėl savavališko kirtimo IV grupės miške įvertinta 2242,84 Lt, dėl sunaikintos 245 m2 miško paklotės -1225 Lt, žala už iškastą 294 m3 gruntą, pakeičiant reljefo formas vandens pakrančių apsaugos juostoje, įvertinta 4410 Lt, todėl iš atsakovo priteistina iš viso 7877,84 Lt už aplinkai padarytą žalą.

16Atsakovo atstovė nurodo, kad už gamtai padarytą žalą negali atsakyti atsakovas UAB „Sulfinita“, nes UAB „Sulfinita“ direktorė I. N. 2010-04-16 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. DA-89 AM 037979 buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 621 str. 1 d., skiriant jai 2000 Lt administracinę baudą, nutarimas yra įsiteisėjęs, jame nurodyta sumokėti žalą. Teismas įvertinęs tai, kad I. N. administracinio teisės pažeidimo byloje paaiškinimus davė kaip UAB „Sulfinita“ direktorė, teismo posėdžio metu patvirtino, jog, būdama darbdave, davė UAB „Sulfinita“ darbuotojui nurodymus išvalyti upelio kraštus ir mišką, tačiau, kaip šis atliko jam pavestus darbus, tinkamai nekontroliavo, nors tokią pareigą turėjo, turi pagrindo spręsti, kad atsakovas, veikdamas per savo vienasmenį valdymo organą – direktorę I. N., organizavusią UAB „Sulfinita“ veiklą, bei jo darbuotojus – atlikusius konkrečius veiksmus, padarė aplinkai 7877,84 Lt dydžio žalą. Remiantis CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu principu, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo, atsakovas UAB „Sulfinita“ turi pareigą atsakyti už aplinkai padarytą žalą, o aplinkybė, kad I. N., būdama UAB „Sulfinita“ direktore, buvo nubausta administracine tvarka už UAB „Sulfinita“ padarytą teisės pažeidimą, nešalina šios atsakovo pareigos.

17Kiti atsakovo atstovės advokatės argumentai, kad administracinio pažeidimo byloje 2010 m. vasario 27 d. Druskininkų aplinkos apsaugos agentūros savavališkais kirtimais iškirstų medžių apmatavimo duomenys (1 t., b. l. 4) ir 2010-03-02 privačios miško valdos būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktas Nr. 207 (1 t., b. l. 3) surašyti nesilaikant nustatytos tvarkos ir procedūrų, vertintini, kaip nereikšmingi šios bylos kontekste. Nors, matuojant iškirstus medžius bei surašant privačios miško valdos būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktą Nr. 207, nebuvo pranešta UAB „Sulfinita“ ir jos atstovas nedalyvavo, tačiau iš administracinės bylos medžiagos, liudytojo J. M. liudijimo matyti, kad UAB „Sulfininta“ darbuotojas 2010-02-27 buvo įvykio vietoje – žemės sklype Jaskonių k., Druskininkų sav., unikalus Nr. 4400-1995-0356, kadastrinis Nr. 3865/0008:475, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad UAB „Sulfinita“ per savo darbuotoją disponavo duomenimis apie atliekamą patikrinimą jau 2010-02-27. Be to, sužinojusi apie šiuos dokumentus, direktorė I. N. turėjo teisę procedūrinius pažeidimus apskųsti, tačiau nei šių pažeidimų, nei nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje neskundė, todėl laikytina, jog administracinėje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir šiais dokumentais teismas turi pagrindą remtis šioje byloje.

18Ieškovas prašo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento naudai, tačiau ieškovas šioje byloje gina ne savo turtinius interesus, bet valstybės teises ir interesus, kuriuos ginti jam pavesta įstatymu.

19Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą teismas turi pagrindą nuspręsti, kad ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 7877,84 Lt už aplinkai padarytą žalą, sumokant juos į Lietuvos Respublikos apsaugos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atsiskaitomąją sąskaitą (CK 6.263 str. 2 d.).

20Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas pagal CPK 83 str. 1 d. 5 p., už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis – 236 Lt priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 str. 1 d.).

21Atsakovas turi pareigą valstybei atlyginti 40,36 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

22Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-268, 270 str.,

Nutarė

23Ieškinį tenkinti visiškai.

24Priteisti iš atsakovo UAB „Sulfinita“, į. k. 150112533, buveinė Margio g. 15, Alytus, valstybės naudai 7877,84 Lt (septynis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis litus 84 ct) už aplinkai padarytą žalą, sumokant į Lietuvos Respublikos apsaugos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, į. k. 190742671, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią Nord/LB, Alytaus skyriuje.

25Priteisti iš atsakovo UAB „Sulfinita“ valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas: 263,00 Lt žyminio mokesčio bei 40,36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 303,36 Lt (tris šimtus tris litus 36 ct), sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmonės kodas 188659752, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

26Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Nina Butnorienė,... 2. Ieškovo atstovas prašo priteisti iš atsakovo 7877,84 Lt už aplinkai... 3. Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad UAB... 4. Trečiasis asmuo UAB „Sulfinita“ direktorė I. N. su ieškiniu nesutinka,... 5. Ieškinys tenkintinas.... 6. Ieškovo atstovo, atsakovo atstovo, trečiojo asmens paaiškinimais, liudytojų... 7. 2010 m. vasario 27 d. Druskininkų aplinkos apsaugos agentūros specialistai,... 8. 2010-08-04 Alytaus regiono aplinkos departamento Druskininkų agentūra... 9. Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotini... 10. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte, kuriame įgyvendintos 2004... 11. Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant... 12. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas... 13. Neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos... 14. 1992-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintose... 15. Aptarti įrodymai patvirtina, kad gamtai buvo padarytas neteisėtas poveikis ir... 16. Atsakovo atstovė nurodo, kad už gamtai padarytą žalą negali atsakyti... 17. Kiti atsakovo atstovės advokatės argumentai, kad administracinio pažeidimo... 18. Ieškovas prašo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos Respublikos... 19. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą teismas turi pagrindą... 20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 93 str. 1 d.... 21. Atsakovas turi pareigą valstybei atlyginti 40,36 Lt išlaidas, susijusias su... 22. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-268, 270 str.,... 23. Ieškinį tenkinti visiškai.... 24. Priteisti iš atsakovo UAB „Sulfinita“, į. k. 150112533, buveinė Margio... 25. Priteisti iš atsakovo UAB „Sulfinita“ valstybės naudai bylinėjimosi... 26. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...