Byla Ik-1814-473/2011
Dėl sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Arlauskienės ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus atstovei Alionai Gaidarovič, trečiojo suinteresuoto asmens V. D. atstovei advokatei Andželikai Meškaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Šiaulių naujienos“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. D., dėl sprendimo panaikinimo,

Nustatė

2pareiškėja UAB „Šiaulių naujienos“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus 2010-12-07 sprendimą Nr. SPR-76 „Dėl publikacijoje „Švietimo skyriaus vedėja šiauliečius išvadino kvailiais“ („Šiaulių naujienos“, 2009-08-28, Nr. 197/16045) paskelbtos informacijos“.

3Skunde (b. l. 1-7) pareiškėja nurodo, kad atsakovo sprendimas „Dėl publikacijoje „Švietimo skyriaus vedėja šiauliečius išvadino kvailiais“ („Šiaulių naujienos“, 2009-08-28, Nr. 197/16045) paskelbtos informacijos įspėti viešosios informacijos rengėją - UAB „Šiaulių naujienos“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo (Toliau ir - VIĮ) 3 str. 3 dalies, 15 straipsnio, 41 str. 2 dalies 1 ir 4 punktų, 44 str. 4 dalies nuostatų pažeidimo, yra nepagrįstas. Atsakovas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, neatsižvelgė į gausią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktiką Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) aiškinimo klausimais, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos nacionalinių teismų praktiką. Reikšminga, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra viešasis asmuo ex ofjitio, kadangi ji yra aukšta Šiaulių miesto savivaldybės valdininkė, Švietimo skyriaus vedėja (LR VIĮ 2 str. 60 d.). Šią aplinkybę pripažino ir atsakovas, tačiau į trečiojo suinteresuoto asmens, kaip viešojo asmens, statusą praktiškai neatsižvelgė. Tarptautinėje ir nacionalinėje teismų praktikoje pripažįstama, kad viešajam asmeniui taikytinos žymiai platesnės komentavimo ir kritikos ribos. Atsakovo vertinti publikacijos fragmentai yra ne žinios, bet publikacijos autorės nuomonė, kurią ji susidarė išklausiusi trečiojo suinteresuoto asmens pranešimą viešame Šiaulių miesto švietimo įstaigų vadovų pasitarime, kuriame dalyvavo ir žiniasklaidos atstovai. Nėra ginčo dėl to, kad švietimo darbuotojų pasitarime trečiasis suinteresuotas asmuo pasakė tokius žodžius: „Kaip mes pateikiame informaciją, kad aukštųjų mokslų nebaigęs tėvas ar mama suprastų tą informaciją, yra labai svarbu. Gaila, kad vietoj informacijos tėvus pasiekia dezinformacija“. Taigi trečiasis suinteresuotas asmuo pasitarime pripažino, kad švietimo darbuotojų teikiama informacija yra tokia sudėtinga, kad aukštųjų mokslų nebaigę moksleivių tėvai ir motinos nesugeba adekvačiai suvokti tos informacijos ir informacija virsta dezinformacija, t. y. iki pasiekdamos galutinį adresatą teisingos žinios virsta klaidingomis žiniomis. Trečiasis suinteresuotas asmuo tokiu retoriniu klausimu ragino susirinkimo dalyvius (ir save pačią, į ką orientuoja daugiskaitos pirmasis asmuo mes) teikti tokią adaptuotą informaciją, kad ją suvoktų aukštųjų mokslų nebaigę tėvai ar mamos. Dėl to žurnalistei ir susidarė nuomonė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo mano, jog aukštųjų mokslų nebaigę tėvai ar mamos yra nepakankamai protingi, t. y. riboto, menko proto, nes nesugeba adekvačiai suvokti ieškovės ir kitų Švietimo skyriaus valdininkų teikiamos informacijos, dėl ko ta informacija suvokiama kaip dezinformacija. Publikacijoje nėra teigiama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo šiauliečius pavadino kvailiais. Nurodoma, kad: „...netiesiogiai šiauliečius kvailiais išvadino V. D.“. Žodis netiesiogiai suprastinąs, kaip: ne tiesiai, ne stačiai ir pan. Nors publikacijos anonse yra žodis „Kvailiai“, o pati publikacija vadinasi „Švietimo skyriaus vedėja šiauliečius išvadino kvailiais“, t. y. čia nėra žodžio netiesiogiai, būtina atsižvelgti į publikacijos pavadinimo reikšmę ir specifiką. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 7 d. nutartyje civ. byloje UAB „Klevo lapas“ v. UAB „Respublikos leidiniai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-1092/2001, straipsnio pavadinimas yra straipsnyje analizuojamos temos pristatymas koncentruota forma, o detalesnė analizė pateikiama pačiame straipsnyje; pavadinimui sukurti gali būti panaudotos literatūrinės išraiškos priemonės, siekiant atkreipti skaitytojo dėmesį. Laikraščio „Šiaulių naujienos“ 1 psl. kaip tik yra įvadinė publikacijos dalis, kurioje pateikiama savotiška publikacijos turinio santrauka, keliais sakiniais išreikšta pagrindinė rašinio idėja: „Kaip taip atsitinka, kad savivaldybės švietimo skyrius skelbia informaciją, o gyventojus pasiekia „dezinformacija“? O todėl, kad šiauliečiai neišsilavinę, nebaigę aukštojo mokslo, skirtingai nei valdininkai. Tokią išvadą daro savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja V. D.“. Be to, iš Sprendimo neaišku, kodėl atsakovas pripažino, kad visi Sprendime nurodyti žodžiai liečia trečiąjį suinteresuotą asmenį. Atsakovas pasisakė dėl žodžio „kvailiai“, tačiau kodėl šis žodis liečia trečiąjį suinteresuotą asmenį, atsakovo Sprendime iš viso nenurodoma, t. y. neaišku, ar, atsakovo nuomone, publikacijoje trečiasis suinteresuotas asmuo pavadinta „kvaile“ ir kad tai neatitinka tikrovės, ar kt. Su trečiuoju suinteresuotu asmeniu visiškai nesusiję žodžiai „šiauliečiai neišsilavinę, nebaigė aukštojo mokslo, skirtingai ne valdininkai...“. Žodis „neišsilavinę“ yra vertinamojo pobūdžio, o žodžiai „nebaigė aukštojo mokslo“ iš esmės atitinka tikrovę, nes daugelis šiauliečių nėra baigę aukštojo mokslo, be to, pasakymas, kad žmogus nebaigęs aukštojo mokslo, per se nežemina to asmens garbės ir orumo. Valdininkai paprastai turi aukštąjį išsilavinimą, nes valstybės ir savivaldybės tarnautojams yra taikomas išsilavinimo cenzas, be to, pasakymas, kad valdininkai turi aukštąjį išsilavinimą, tikrai nežemina jų garbės ir orumo. Taigi publikacijoje nebuvo teigiama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra „kvailė“, kad yra „neišsilavinusi ir/ar kad nebaigė aukštojo mokslo“, todėl neaišku, kodėl atsakovas pripažino, kad ši publikacijos dalis liečia trečiąjį suinteresuotą asmenį. Manytina, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus iš viso neturėjo teisės spręsti fizinio ir juridinio asmens ginčo dėl garbės ir orumo gynimo. Asmens teisė į garbės ir orumo gynimą yra asmeninė neturtinė teisė, priskiriama privatinės teisės sričiai. Pripažinimas, kad asmuo paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią kito asmens garbę ir orumą, reiškia teisingumo vykdymą. Konstitucijos 109 str. 1 d. nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. CPK 6 str. taip pat nustatyta, kad teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismai. Žurnalistų etikos inspektorius nėra teismas nei Konstitucijos 109 str. 1 d., nei CPK 6 str. prasme. LR VIĮ 49 str. 1 d. nustatyta, kad atsakovas yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio įstatymo nuostatos. LR VIĮ 44 str. 1 d. nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonių pareigą paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, tokios informacijos paneigimo, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų civilinės atsakomybės sąlygas ir tvarką nustato Civilinio kodekso (toliau – CK) normos. CK 2.24 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės. Taigi įstatymų leidėjas yra aiškiai nustatęs teisminį asmens pažeistos garbės ir orumo gynimo būdą.

4Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 34-39) nurodo bei teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, kad pareiškėjos pozicija yra nepagrįsta, atsakovas neneigia kiekvieno asmens teisės turėti savo įsitikinimus, nuomones, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas. Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuriam įstatymu patikėta prižiūrėti, kaip informuojant visuomenę yra laikomasi pagrindinių visuomenės informavimo principų ir Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų. Todėl inspektorė privalo užtikrinti, kad informuodami visuomenę viešosios informacijos rengėjai, taip pat ir pareiškėja, nepažeistų kitų asmenų teisių ir jų teisėtų interesų. Skunde pareiškėja, cituodama gausią Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką, nukreipia dėmesį nuo esminio dalyko: teismų sprendimuose yra kalbama apie netikslios informacijos ir nuomonių, bet ne žinių paskelbimą. Todėl darytinas esminis skirtumas tarp žinių arba faktų, kurių egzistavimas gali ir turi būti patikrinamas objektyviai egzistuojančiais duomenimis, ir nuomonių, kurios savaime yra subjektyvios ir kurių patikrinimas yra neįmanomas paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, asmens garbės ir orumo pažeidimas yra siejamas su tikrovės neatitinkančių žinių, o ne nuomonių, paskleidimu. Atsakovo sprendime yra aiškiai apibrėžta, kokią informaciją apie trečiąjį suinteresuotą asmenį paskleidė pareiškėja. Sprendime nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens skundžiamuose teiginiuose: „<...> Švietimo skyriaus vedėja šiauliečius išvadino kvailiais <...>“, „<...> Kvailiai <...>“, ir teiginio „<...> šiauliečiai neišsilavinę, nebaigę aukštojo mokslo, skirtingai nei valdininkai. Tokią išvadą daro savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja V. D. <...>“ dalyje „<...> šiauliečiai neišsilavinę, nebaigę aukštojo mokslo, skirtingai nei valdininkai <...>“ paskelbta informacija gali būti patikrinta, todėl laikytina viešai paskelbtomis žiniomis, kuriomis pareiškėjai priskiriami nurodyto turinio pasisakymai. Tokia informacija sprendime kvalifikuota kaip žinios, bet ne nuomonės. Ginčo teiginiuose pareiškėja paskelbė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo šiauliečius išvadino, vadino „kvailiais“. Kito asmens įvardijimas kvailiu prilygsta to asmens pažeminimui, sumenkinimui, o tokia informacija, jei ji neatitinka tikrovės, yra asmenį žeminančio pobūdžio. Paskelbimas, kad trečiasis suinteresuotas asmuo šiauliečius išvadino „kvailiais“, jeigu taip nevyko tikrovėje, pažeidžia garbę ir orumą, nes trečiąjį suinteresuotą asmenį apibūdina kaip nemandagų, kitų visuomenės narių atžvilgiu nepagarbų asmenį. Skundžiamos publikacijos paantrašte, pavadinta „Šiauliečius netiesiogiai išvadino kvailiais“, pareiškėja pati pripažįsta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių bendruomenės narius „kvailiais“ pavadino netiesiogiai, t. y. iš tiesų taip nesakė. Neatsižvelgdama į tai, pareiškėja publikaciją pavadino „<...> Švietimo skyriaus vedėja šiauliečius išvadino kvailiais <...>“ tuo trečiajam suinteresuotam asmeniui priskirdama žodžius, kurių ji tikrovėje nesakė. Todėl šiame teiginyje paskelbta informacija įgyja konstatuojamąją reikšmę. Tokiu būdu pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, jog publikacijoje nėra teigiama, kad trečiasis asmuo šiauliečius išvadino kvailiais, esą buvo pateiktas tik publikacijos autorės išvada, padaryta įvertinus faktines aplinkybes ir trečiojo suinteresuoto asmens pasisakymus, laikytini nepagrįstais. Nagrinėjamu atveju pareiškėja trečiajam suinteresuotam asmeniui priskyrė kitus asmenis žeminančių žinių paskleidimą, neegzistavusį tikrovėje, kas, savo ruožtu, negali būti laikoma sąžiningu naudojimusi literatūrinėmis išraiškos priemonėmis. Remiantis tokiais pareiškėjos argumentais, būtų galima pateisinti bet kurią viešosios informacijos rengėjo daromą išvadą apie asmens pasakytus žodžius, nors jis jų iš tikrųjų nesakė. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos „Dėl žurnalistikos etikos“ Nr. 1003 (1993) 4 punkte nustatyti reikalavimai, keliami antraštėms. Antraštės turi kiek įmanoma geriau atspindėti pateikiamų faktų ir duomenų esmę. Todėl antrašte „Švietimo skyriaus vedėja šiauliečius išvadino kvailiais“ bei anonso pavadinimu „Kvailiai“ pareiškėja siekė sukurti sensaciją kuria norima pritraukti skaitytojus. Tačiau, siekdama sensacingų žinių paskelbimo tiek anonso, tiek publikacijos pavadinimuose, pareiškėja paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, kurių pačioje publikacijoje neįrodė esant teisingomis, tik pacitavo trečiojo suinteresuoto asmens švietimo įstaigų vadovų pasitarime pasakytą kalbą kurioje trečiasis asmuo apskritai jam pareiškėjos priskirtų žodžių net nevartojo. Pareiškėja neatsižvelgia į tai, kad viešojo asmens kritikos ir komentavimo ribos nors ir yra platesnės, tačiau jos nėra beribės ar absoliučios. Todėl tikrovės neatitinkančios bei garbę ir orumą žeminančios informacijos skleidimas, net ir apie viešąjį asmenį, gali būti pagrįstai ribojamas. Todėl ir ginčo informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, nepaisant to, kad šis asmuo yra viešasis, pagrįstai laikytina žeminančia jo garbę ir orumą, o pareiškėjai už tokios informacijos paskleidimą teisėtai buvo pritaikytas Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 3 d. 1 punkte numatytas įspėjimas. Pareiškėjos argumentas, jog inspektorė pasisakė dėl žodžio „kvailiai“, tačiau nenurodė kodėl šis žodis yra susijęs su trečiuoju suinteresuotu asmeniu, yra nenuoseklus ir nesuprantamas, be to, prieštarauja sprendime nustatytoms aplinkybėms. Inspektorė savo sprendime pažymėjo, jog teiginiuose: „<...> Švietimo skyriaus vedėja šiauliečius išvadino kvailiais <...>“, „<...> Kvailiai <...>“ paskelbta informacija trečiajam suinteresuotam asmeniui pareiškėja priskiria žodžius, kurių trečiasis suinteresuotas asmuo tikrovėje nesakė, t. y. inspektorė aiškiai nurodė, kokiu būdu teiginiuose paskleista informacija yra siejama su trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Pareiškėjos argumentas, jog žurnalistų etikos inspektorius iš viso neturėjo teisės spręsti fizinio ir juridinio asmens ginčo dėl garbės ir orumo gynimo, nes tai prilygsta teisingumo, kurį vykdo tik teismai, vykdymui, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, suformuotai analogiškose administracinėse bylose. Pareiškėjos nurodytas CK 2.24 straipsnis reglamentuoja civilinę atsakomybę ir taikomas tuomet, kai asmuo teismo tvarka reikalauja paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius žeminančius jo garbę ir orumą duomenis, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėja neatsižvelgia į tai, kad CK ir Visuomenės informavimo įstatymas reguliuoja skirtingus teisinius santykius kur taikytinos atsakomybės pobūdis taip pat yra skirtingas. CK reglamentuoja civilinės atsakomybės taikymą, tuo tarpu įspėdama pareiškėją dėl Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. 4 dalies nuostatos pažeidimo žurnalistų etikos inspektorė taikė etinę atsakomybę, kuri nei savo turiniu, nei poveikio priemonėmis nėra lygiavertė CK nuostatoms.

5Trečiasis suinteresuotas asmuo V. D. atsiliepime į skundą (b. l. 55-58) ir teismo posėdyje jos atstovė nurodė, kad su skundu nesutinka. Paaiškino, kad 2009-08-28 dienraščio „Šiaulių naujienos“ numeryje 197 (16015) buvo publikuojamas straipsnis, pavadintas „Švietimo skyriaus vedėja šiauliečius išvadino kvailiais“. Šio straipsnio anonsas pirmame puslapyje vadinosi „Kvailiai“, po užrašu buvo publikuojama jos, t. y. Švietimo skyriaus vedėjos, nuotrauka bei straipsnio santrauka, kurioje nurodoma, kad „savivaldybės skyriaus vedėja daro išvadą, kad šiauliečiai yra neišsilavinę, nebaigę aukštojo mokslo, skirtingai, nei valdininkai, todėl, jie nesuvokia Švietimo skyriaus skleidžiamos visuomenei informacijos“. Toliau straipsnyje buvo aprašomas 2009-08-27 vykęs švietimo įstaigų vadovų pasitarimas, kuriame, anot laikraščio, „Švietimo skyriaus vedėja šiauliečius išvadino kvailiais“ (toks buvo straipsnio, publikuojamo 3 laikraščio puslapyje, pavadinimas). Perskaičiusi straipsnį, ji raštu kreipėsi į laikraščio vyriausiąjį redaktorių su prašymu adekvačioje vietoje, artimiausiame laikraščio numeryje paskelbti paneigimą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos, kuri žemina jos garbę ir orumą. Tačiau leidėjas į tokį prašymą nereagavo, paneigimas nebuvo paskelbtas. 2009-09-23 su skundu ji kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių, kuris skundą persiuntė nagrinėti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, išnagrinėjusi skundą, nustatė, kad straipsnio autorė padarė savo išvadas ir savaip pakomentavo V. D. žodžius, kuriuose Komisija nerado nei pastraipos, nei citatos, kuri leistų daryti išvadą, kad šiauliečiai, kad ir netiesiogiai, buvo pavadinti kvailiais. Komisija nurodė laikraščiui „Šiaulių naujienos“ artimiausiame numeryje paskelbti šį komisijos sprendimą. Pareiškėja Komisijos sprendimo nevykdė. 2010-10-11 su ieškiniu dėl asmens garbės ir orumo gynimo ji kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti, jog nurodytoje publikacijoje buvo paskelbtos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios žemino jos garbę ir orumą. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-01-04 sprendimu ieškinys iš esmės buvo patenkintas, teismas pripažino, jog publikacijoje buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios. Teismas konstatavo, kad tokiais veiksmais UAB „Šiaulių naujienos“ pažemino asmens garbę ir orumą ir priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Žurnalistų etikos inspektorius pareiškėjos skundžiamu sprendimu išnagrinėjo ginčą savo kompetencijos ribose, o ginčą dėl garbės ir orumo gynimo išsprendė Šiaulių miesto apylinkės teismas. Tiek žurnalistų etikos inspektorius, tiek teismas, nustatė, jog publikacijoje buvo anonsuota ir paskelbta tikrovės neatitinkanti žinia, kad neva Švietimo skyriaus vedėja „šiauliečius išvadino kvailiais“. Tokia žinia žemina jos kaip asmens garbę ir orumą, nes pateikia visuomenei faktą, kad ji nepagarbiai (neigiamai ir menkinančiai) atsiliepė apie šiauliečius.

6Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 str. 3 d. numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjos atstovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

7Faktinės bylos aplinkybės.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo V. D. 2009-09-28 padavė skundą Žurnalistų etikos inspektoriui dėl laikraščio „Šiaulių naujienos” 2009-08-28 Nr. 197/16045 publikacijoje „Švietimo skyriaus vedėja šiauliečius išvadino kvailiais“ paskelbtos informacijos (b. l. 46-47). Nurodė, kad straipsnio anonsas pirmame puslapyje vadinosi „Kvailiai“, po užrašu buvo publikuojama jos, t. y. Švietimo skyriaus vedėjos, nuotrauka bei straipsnio santrauka, kurioje nurodoma, kad „...šiauliečiai neišsilavinę, nebaigę aukštojo mokslo, skirtingai, nei valdininkai. Tokią išvadą daro savivaldybės skyriaus vedėja V. D.“. Trečiajame laikraščio puslapyje išspausdintas visas straipsnis, kuriame pateikta jos, kaip Švietimo skyriaus vedėjos, pranešimo komentarų interpretacija. Pareiškėja skunde nurodė, kad publikacijoje paskelbta informacija neatitinka tikrovės, žemina jos garbę ir orumą, menkina jos kaip pareigūnės reputaciją, nepagrįstos publikacijos autorės išvados, publikacijos ir anonso pavadinimas bei anonso tekstas, išspausdintas po jos nuotrauka. Taip pat nurodė, kad 2009-09-02 raštu kreipėsi į „Šiaulių naujienos“ redakciją, prašydama paneigti tikrovės neatitinkančią ir ją žeminančią informaciją (b. l. 41), tačiau nei paneigimo, nei atsiprašymo, nei paaiškinimo per įstatymu nustatytą terminą nesulaukė. Straipsnio autorė pateikė skaitytojams tik savo nuomonę ir savo supratimą, tačiau nesuteikė jai kaip kritikuojamam asmeniui galimybės pareikšti savo nuomonės ir paaiškinti faktus, kurių autorė nesuprato (b. l. 40).

9Atsakovas, vadovaudamasi VIĮ 50 str. 3 d. 3 p., 2009-11-10 raštu pareiškėjos skundą dalyje dėl galimų profesinės etikos pažeidimų, persiuntė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai (b. l. 45). Komisija 2009-12-31 išnagrinėjusi skundą, nusprendė, kad minėtoje „Šiaulių naujienos“ publikacijoje buvo pažeistas Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3 str. ir įpareigojo paskelbti Komisijos sprendimą artimiausiame dienraščio „Šiaulių naujienos“ numeryje. Komisija įvertino, kad straipsnio autorė padarė savo išvadas ir savaip pakomentavo V. D. žodžius. Žurnalistės iškreiptai pateikti žodžiai, pakeičiantys valstybės tarnautojos žodžiui, suponuoja neigiamą požiūrį į miesto gyventojus, nors valdininkė to nesiekė (b. l. 48).

10Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens skundą, priėmė 2010-12-07 sprendimą Nr. SPR-76 „Dėl publikacijoje „Švietimo skyriaus vedėja šiauliečius išvadino kvailiais“ („Šiaulių naujienos“, 2009-08-28, Nr. 197/16045) paskelbtos informacijos“, nusprendė pripažinti, kad skundas pagrįstas ir įspėti viešosios informacijos rengėją – UAB „Šiaulių naujienos“ dėl VIĮ 3 str. 3 d., 15 str., 19 str. 2 d., 41 str. 2 d. 1 p., 41 str. 2 d. 4 p., 44 str. 4 d. nuostatų pažeidimo (b. l. 50-54).

11Šiaulių miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių naujienos“, trečiajam asmeniui Linai Jurevičiūtei dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, 2011-01-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-264-841/2011 nusprendė pripažinti, kad 2009-08-28 laikraštyje „Šiaulių naujienos" publikuotame R. S. straipsnyje buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios bei asmens garbę ir orumą žeminančios žinios: kad „Švietimo skyriaus vedėja šiauliečius išvadino kvailiais", kad „šiauliečiai neišsilavinę, nebaigė aukštojo mokslo, skirtingai nei valdininkai ir tokią išvadą daro Švietimo skyriaus vedėja V. D.", kad „netiesiogiai šiauliečius kvailiais išvadino V. D." ir straipsnio anonsas „Kvailiai". Įpareigoti atsakovą nedelsiant toje pačioje visuomenės informavimo priemonėje, adekvačioje vietoje, tokio pat dydžio šriftu, tokia pat forma ir be viešosios informacijos rengėjo komentarų paneigti tikrovės neatitinkančias bei asmens garbę ir orumą žeminančias žinias: kad „Švietimo skyriaus vedėja šiauliečius išvadino kvailiais", kad „šiauliečiai neišsilavinę, nebaigė aukštojo mokslo, skirtingai nei valdininkai ir tokią išvadą daro Švietimo skyriaus vedėja V. D.", kad „netiesiogiai šiauliečius kvailiais išvadino V. D." ir straipsnio anonsą „Kvailiai". Priteisti ieškovei V. D. iš atsakovo UAB „Šiaulių naujienos“, 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

12Teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

13Atsakovo, Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklą reglamentuoja LR visuomenės informavimo įstatymas (toliau – Įstatymas arba VIĮ), nustatantis viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę (VIĮ 1 str. 1 d.).

14Įstatymo 2 str. nustatyta, kad žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (VIĮ 2 str. 33 d.).

15VIĮ 3 str. 3 dalyje nustatyta, jog viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Įstatymo 19 str. 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą; įstatymo 41 str. 2 d. 1 punkte įtvirtinta žurnalisto pareiga teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Pagal įstatymo 41 str. 2 d. 4 punktą, žurnalistas turi vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų.

16VIĮ 15 str. numatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio dalykinei reputacijai ar kitiems teisėtiems interesams pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją, arba pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją. Pagal Įstatymo 44 str. 1 dalį, visuomenės informavimo priemonių pareigą paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, tokios informacijos paneigimo, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų civilinės atsakomybės sąlygas ir tvarką nustato Civilinio kodekso normos. VIĮ 44 str. 4 dalyje nustatyta, kad jeigu visuomenės informavimo priemonė, gavusi šio straipsnio 2 d. nurodytą paneigimą, nusprendžia neskelbti jokio paneigimo, ji privalo per dvi savaites nuo paneigimo gavimo dienos raštu atsakyti paneigimą pateikusiam asmeniui, nurodydama atsisakymo paskelbti paneigimą priežastis ir motyvus.

17Įstatymo 49 str. 1 dalyje nustatyta, kad žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio įstatymo nuostatos. Pagal VIĮ 50 str. 1 dalį, Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus): dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo; dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse; dėl jų asmens duomenų tvarkymo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse (VIĮ 50 str. 1 d. 1-3 p.) Įstatymo 50 str. 3 dalyje numatyta, kad vykdydamas jam pavestas funkcijas Žurnalistų etikos inspektorius gali: įspėti viešosios informacijos rengėjus ir platintojus apie pastebėtus visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti; reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar platintojas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją; kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas bei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją dėl pastebėtų Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir kt.

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 6 p. pasisakė, kad nustatant, ar paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio pasakytina, jog žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens dalykinę reputaciją ar gerą vardą. Tai klaidinga bei asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Žeminantis paskleistų žinių pobūdis nenustatinėjamas, kai žodis ar jų junginiai yra akivaizdžiai žeminantis. Nutarimo 7 p. teismas pažymėjo, kad atribojant žinią (faktą ir duomenis) nuo nuomonės, teismas turi vadovautis tomis sampratomis, jog faktas – tikras, nepramanytas įvykis, reiškinys, dalykas. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes fakto ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įstatyme numatytais įrodymais. Nuomonei tiesos kriterijus netaikomas, bet ji turi remtis tikrais faktais. Nuomonės yra subjektyvios, tačiau jų autorius privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų. Atribojant žinią nuo nuomonės, būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją ir kt.

19Kaip minėta, pareiškėja 2009-08-28 dienos laikraščio „Šiaulių naujienos“ pirmame puslapyje išspausdino anonsą „Kvailiai“ bei laikraščio trečiame puslapyje išspausdinto straipsnį „Švietimo skyriaus vedėja šiauliečius išvadino kvailiais“. 2009-09-02 trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto Švietimo skyriaus vedėja V. D. kreipėsi į atsakovą raštu, kuriame nurodė straipsnio vietas, kurios jos manymu neatitinka tikrovės, žemina jos garbę ir orumą ir prašė išspausdinti paneigimą. 2009-09-23 trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi su skundu į Žurnalistikos etikos inspektorių. Žurnalistų etikos inspektoriaus 2010-12-07 sprendimu Nr. SPR-76 V. D. skundas buvo pripažintas pagrįstu, o viešosios informacijos rengėjas UAB „Šiaulių naujienos“ įspėtas dėl visuomenės informavimo įstatymo nuostatų pažeidimo. Lietuvos Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija 2009-12-28 posėdyje nusprendė, kad minėtoje publikacijoje buvo pažeistas Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3 str., bei nurodė artimiausiame dienraščio numeryje paskelbti šį komisijos sprendimą.

20Pareiškėjos skundžiamuose teiginiuose: „<...> Švietimo skyriaus vedėja šiauliečius išvadino kvailiais <...>", ,,<...> Kvailiai <...>“, ir teiginio „<...> šiauliečiai neišsilavinę, nebaigę aukštojo mokslo, skirtingai nei valdininkai. Tokią išvadą daro savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja V. D. <...>“ dalyje „<...> šiauliečiai neišsilavinę, nebaigę aukštojo mokslo, skirtingai nei valdininkai <...>“ paskelbta informacija gali būti patikrinta, todėl laikytina viešai paskelbtomis žiniomis, kuriomis pareiškėjai priskiriami nurodyto turinio pasisakymai.

21Nagrinėjamu atveju pareiškėja, būdama viešosios informacijos rengėju, paskelbė, jog pareiškėja šiauliečius vadino „kvailiais“. Kito asmens įvardijimas kvailiu prilygsta to asmens pažeminimui, sumenkinimui, o tokia informacija, jei ji neatitinka tikrovės, yra asmenį žeminančio pobūdžio. Paskelbimas, kad V. D. šiauliečius išvadino „kvailiais“, jeigu neatitinka tikrovės, pažeidžia jos garbę ir orumą, nes ją apibūdina kaip nemandagų, kitų visuomenės narių atžvilgiu nepagarbų asmenį. Publikacijos paantraštėje „Šiauliečius netiesiogiai išvadino kvailiais“ viešosios informacijos rengėjas pripažįsta, jog V. D. Šiaulių bendruomenės narius „kvailiais“ nepavadino tiesiogiai, t. y. iš tiesų taip nesakė (b. l. 74). Neatsižvelgdamas į tai, viešosios informacijos rengėjas publikaciją pavadino „<...> Švietimo skyriaus vedėja šiauliečius išvadino kvailiais <...>“ tuo trečiajam suinteresuotam asmeniui priskirdamas žodžius, kurių ji nesakė. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, kad ginčo teiginyje paskelbta informacija įgyja konstatuojamąją reikšmę, o viešosios informacijos rengėjo paaiškinimai, jog teiginiuose „Švietimo skyriaus vedėja šiauliečius išvadino kvailiais“, „Kvailiai“ esą buvo pateiktas tik publikacijos autorės vertinimas, išvada, padaryta įvertinus faktines aplinkybes, laikytini nepagrįstais.

22Trečiasis suinteresuotas asmuo dėl savo užimamų pareigų (Švietimo skyriaus vedėja) yra viešasis asmuo, o viešojo asmens komentavimo ir kritikos ribos yra platesnės. Tačiau tikrovės neatitinkančios bei garbę ir orumą žeminančios informacijos skleidimas apie viešąjį asmenį taip pat gali būti pagrįstai ribojamas. Todėl teismas vertina, kad atsakovas pagrįstai

Nutarė

23, jog ginčo informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, nepaisant to, kad šis asmuo yra viešasis, pagrįstai laikytina žeminančia jos garbę ir orumą ir pareiškėjai už tokios informacijos paskleidimą teisėtai pritaikė VIĮ 50 str. 3 d. 1 punkte numatytą įspėjimą.

24Vadovaujantis VIĮ 15 str., 44 str. 2 d., trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę surašyti apie jį paskelbtos neatitinkančios tikrovės informacijos paneigimą ir pareikalauti, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimą paskelbtų. Pagal šio Įstatymo 44 str. 3 d. ir 4 d., pareiškėja turi pareigą tokį paneigimą nemokamai išspausdinti ar kitu adekvačiu būdu paskelbti, o nusprendusi neskelbti jokio paneigimo – per dvi savaites nuo paneigimo gavimo dienos raštu atsakyti paneigimą pateikusiam asmeniui, nurodydama atsisakymo paskelbti paneigimą priežastis ir motyvus. Šios įstatymo nustatytos pareigos pareiškėja neįvykdė, trečiojo suinteresuoto asmens paneigimo nepriėmė, jo nepaskelbė ir neatsakė pareiškėjui nustatyta tvarka, todėl atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 49 str. 1 d., 50 str. 2 d. 1 p. reikalavimais, skundžiamu 2009-10-02 sprendimu Nr. SPR-65 įspėjo pareiškėją dėl Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. 4 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimo. VIĮ 50 str. 1 dalis įpareigoja atsakovą pagal kompetenciją nagrinėti asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo ir šią pareigą atsakovas tinkamai įvykdė priimdamas skundžiamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas Žurnalistų etikos inspektoriaus 2010-12-07 sprendimas Nr. SPR-76 yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, bei LR Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio nuostatas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas (LR ABTĮ 57 str., 88 str. 1p.).

25Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą taip pat prašė iš pareiškėjos priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja LR ABTĮ 44, 45 straipsniai. LR ABTĮ 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. LR ABTĮ 44 str. 5 d. nustato, kad, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Pagal LR ABTĮ 44 str. 6 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

26Šioj administracinėje byloje atmetus pareiškėjos skundą, trečiasis suinteresuotas asmuo V. D. įgijo teisę gauti turėtų teismo išlaidų atlyginimą (LR ABTĮ 44 str. 1, 5 d.).

27Sprendžiant atstovavimo išlaidų klausimą, teismas vadovaujasi LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) bei LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kuriuo nuo 2008-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga 800 Lt.

28Trečiasis suinteresuotas asmuo reikalavimą priteisti 500 Lt dydžio išlaidas grindžia 2010-03-22 advokato orderiu (serija LAT Nr. ( - )), išrašytu 2011-01-21 susitarimo Nr. 11/04 pagrindu advokatei Andželikai Meškaitei, atstovauti V. D. Vilniaus apygardos administraciniame teisme (b. l. 76), 2011-01-21sąskaita faktūra Nr. ( - ) už teisines paslaugas pagal atstovavimo sutartį Nr. 11/04 (b. l. 78), 2011-02-11 mokėjimo nurodymu Nr. 199 (500 Lt; b. l. 79). Iš bylos medžiagos matyti, kad advokatė A. Meškaitė surašė trečiojo suinteresuoto asmens V. D. atsiliepimą į skundą (b. l. 55-58) ir atstovavo ją 2011-03-30 teismo posėdyje, vykusiame nuo 11.25 val. iki 11.34 val. (b. l. 80-82). Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16, 8.18 ir 9 punktais, maksimali suma, priteistina pareiškėjui už advokato paslaugas surašant skundą, atsiliepimą – 2400 Lt (3 x 800 Lt), už advokato paslaugas atstovaujant pareiškėją teismo posėdyje (trukmė 1.09 val.) – 120 Lt ( (0,15 x 800 Lt)). Trečiojo suinteresuoto asmens prašyme prašyme nurodyta atstovavimo išlaidų suma – 500 Lt neviršija Rekomendacijose numatytą maksimalaus užmokesčio dydžio už suteiktas paslaugas, todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui V. D. iš pareiškėjos UAB „Šiaulių naujienos“ priteisiama 500 Lt atstovavimo išlaidų suma.

29Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsniu, 85-89 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ė:

31pareiškėjos UAB „Šiaulių naujienos“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

32Priteisti iš pareiškėjos UAB „Šiaulių naujienos“ 500 Lt (penkis šimtus litų) teismo išlaidų trečiajam suinteresuotam asmeniui V. D.

33Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. pareiškėja UAB „Šiaulių naujienos“ kreipėsi į teismą su skundu,... 3. Skunde (b. l. 1-7) pareiškėja nurodo, kad atsakovo sprendimas „Dėl... 4. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius prašo skundą atmesti kaip... 5. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. D. atsiliepime į skundą (b. l. 55-58) ir... 6. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR... 7. Faktinės bylos aplinkybės.... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. D. 2009-09-28 padavė skundą Žurnalistų... 9. Atsakovas, vadovaudamasi VIĮ 50 str. 3 d. 3 p., 2009-11-10 raštu... 10. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus išnagrinėjęs trečiojo... 11. Šiaulių miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal... 12. Teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.... 13. Atsakovo, Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklą reglamentuoja LR... 14. Įstatymo 2 str. nustatyta, kad žinia – visuomenės informavimo priemonėse... 15. VIĮ 3 str. 3 dalyje nustatyta, jog viešoji informacija visuomenės... 16. VIĮ 15 str. numatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą... 17. Įstatymo 49 str. 1 dalyje nustatyta, kad žurnalistų etikos inspektorius yra... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 „Dėl... 19. Kaip minėta, pareiškėja 2009-08-28 dienos laikraščio „Šiaulių... 20. Pareiškėjos skundžiamuose teiginiuose: „<...> Švietimo skyriaus... 21. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, būdama viešosios informacijos rengėju,... 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo dėl savo užimamų pareigų (Švietimo... 23. , jog ginčo informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, nepaisant to,... 24. Vadovaujantis VIĮ 15 str., 44 str. 2 d., trečiasis suinteresuotas asmuo turi... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą taip pat prašė iš... 26. Šioj administracinėje byloje atmetus pareiškėjos skundą, trečiasis... 27. Sprendžiant atstovavimo išlaidų klausimą, teismas vadovaujasi LR teisingumo... 28. Trečiasis suinteresuotas asmuo reikalavimą priteisti 500 Lt dydžio išlaidas... 29. Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR administracinių bylų... 31. pareiškėjos UAB „Šiaulių naujienos“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 32. Priteisti iš pareiškėjos UAB „Šiaulių naujienos“ 500 Lt (penkis... 33. Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam...