Byla 2-264-841/2011
Dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo

1Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovei V. D., jos atstovei advokatei Andželikai Meškaitei, atsakovo UAB „Šiaulių naujienos“ atstovui advokatui Vygantui Barkauskui, trečiajam asmeniui L. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių naujienos“, trečiajam asmeniui L. J. dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo ir

Nustatė

3ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu, prašydama: pripažinti, kad 2009-08-28 laikraštyje „Šiaulių naujienos" publikuotame R. S. straipsnyje buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios bei asmens garbę ir orumą žeminančios žinios: kad „Švietimo skyriaus vedėja šiauliečius išvadino kvailiais", kad „šiauliečiai neišsilavinę, nebaigė aukštojo mokslo, skirtingai nei valdininkai ir tokią išvadą daro Švietimo skyriaus vedėja V. D.", kad „netiesiogiai šiauliečius kvailiais išvadino V. D." ir straipsnio anonsas „Kvailiai". Įpareigoti atsakovą nedelsiant toje pačioje visuomenės informavimo priemonėje, adekvačioje vietoje, tokio pat dydžio šriftu, tokia pat forma ir be viešosios informacijos rengėjo komentarų paneigti tikrovės neatitinkančias bei asmens garbę ir orumą žeminančias žinias: kad „Švietimo skyriaus vedėja šiauliečius išvadino kvailiais", kad „šiauliečiai neišsilavinę, nebaigė aukštojo mokslo, skirtingai nei valdininkai ir tokią išvadą daro Švietimo skyriaus vedėja V. D.", kad „netiesiogiai šiauliečius kvailiais išvadino V. D." ir straipsnio anonsą „Kvailiai". Priteisti ieškovei iš atsakovo 30000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė taip pat prašė priteisti jai iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, teismui paaiškino, dirba Šiaulių miesto Švietimo skyriaus vedėja nuo 1993 m., prie kritikos yra pratusi, į ją reaguoja normaliai. Niekada nežemino šiauliečių, nekalbėjo apie juos nepagarbiai. „Šiaulių naujienose“ publikuotas straipsnis ieškovę įžeidė ir pažemino. Kadangi pati yra kalbininkė, mano, kad straipsnis nėra nuomonė, o miesto visuomenei paskelbta žinia- teiginys. Straipsnis žeidžia jos kaip asmens bei kaip švietimo skyriaus vedėjos garbę ir orumą. Dėl savo darbo spaudoje buvo kritikuojama ir anksčiau, žino, kaip reaguoti į kritiką, tačiau šis straipsnis ne kritika, nes informacija jame išgalvota. 2009-08-28 „Šiaulių naujienose“ publikuotas straipsnis po Švietimo darbuotojų rudeninės konferencijos ją įžeidė ir pažemino, nors kreipėsi į redakciją, paneigimas nebuvo išspausdintas, negavo net jokio atsakymo, todėl praėjus įstatyme numatytam terminui, kreipėsi į Žurnalistų etikos komisiją, kuri pateikė sprendimą. Aprašytame pasitarime dalyvavo daug žmonių, todėl po šios publikacijos pasipylė skambučiai ir iš tų asmenų, kurie dalyvavo pasitarime, stebėjosi, kad publikacijoje rašoma ne tai, ką jie girdėjo pasitarimo metu. Straipsnyje melagingai rašoma, kad ieškovė aukštino valdininkus ir žemino šiauliečius. Šiauliečius žeminančių žodžių pasitarimo metu nesakė. Apie komunikacijos problemas tarp mokyklos ir tėvų buvo kalbama, nes pagal švietimo įstatymą vadovas turi teikti plačiai visuomenei suprantamą informaciją. Į šį straipsnį jautriai reagavo ieškovės pažįstami, artimi žmonės. Mano, kad reikalavimas atspausdinti paneigimą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra pagrįstas, nes straipsnis įžeidė ieškovės kaip asmens, kaip valstybės tarnautojo garbę ir orumą. Laikraščio tiražas didelis, laikraštį skaito moksleiviai, jų tėveliai, pedagogai, kolegos. Tikrovės neatitinkančios žinios buvo paskleistos plačiai, ieškovės manymu straipsnio anonsas ir pavadinimas nėra nuomonė, o būtent žinia, juo buvo pažeista jos garbė ir orumas.

5Ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai, teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias. Jei atsakovas su tuo nesutinka, turi įrodyti, kad žinia tikra. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė tokius žodžius, kurie cituojami straipsnyje, sakė. Žurnalistų etikos inspektorius nusprendė, kad straipsnis pažeidžia žurnalistinės etikos normas. Ieškovė į teismą kreipėsi pagrįstai, užimamas pareigas ji eina daug metų ir žino, kaip reaguoti į kritiką, tačiau šis straipsnis nėra įprasta kritika ir tai patvirtino žurnalistų darbą prižiūrinčios institucijos. Prašoma neturtinė žala 30000 Lt todėl, kad, žiniasklaida yra verslas, leidinio populiarumas priklauso nuo to, kaip pritraukiami skaitytojai, tačiau to nevalia siekti neleistinomis priemonėmis kaip šiuo atveju. Tokia prašomos neturtinės žalos suma todėl, kad ieškovė užima atsakingas pareigas, ir tai, kad buvo paskleista žinia, kad švietimo skyriaus vedėja šiauliečius tiesiogiai žemina, vadindama kvailiais padarė ieškovei didelę žalą. Ieškovę pažemino ir šio straipsnio anonsas, ir pavadinimas, nes tai buvo pateikta, kaip ieškovės nuomonė. Straipsnyje nurodyta, kad gyventojai nesupranta valdininkų, nes yra neišsilavinę. Atsakovas straipsnio pavadinimu siekė pritraukti skaitytojų dėmesį. Ieškovė problemą matė ne šiauliečių supratime, o valdininkų pranešimuose, ragino siekti, kad informacija būtų pateikiama aiškiai, suprantamai. Teksto turinys neatitinka pavadinimo, nes ieškovė to nesakė, negalima daryti net tokios išvados. Straipsnio vertinimas pateikiamas žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime, kuriame pasisakoma, kad tokios žinios žemina asmens garbę ir orumą. Išvadinimas kvailiais yra neigiamas požiūris į tam tikrą visuomenės dalį. Ieškovė pasisakė, kad šiauliečių nežemino, todėl teigimas, kad žemino, diskredituoja ją pačią. Ieškovės asmeniui padaryta ženkli neturtinė žala. Liudytojas M. D. patvirtino, kad ir anksčiau kritikavo švietimo skyriaus darbą, tačiau į kritiką ieškovė reagavo normaliai. Šiuo atveju tai nėra kritika, tai melagingų žinių, žeidžiančių asmens garbę ir orumą, paskleidimas.

6Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atstovas prašė teismo vadovautis išsamiais motyvais, kuriuos išdėstė atsiliepime į ieškinį bei paaiškinimuose. Atsakovas mano, kad buvo paskleista nuomonė, šokiruojanti, nemaloni bet nuomonė. Laikai, kai apie valdininkus buvo galima rašyti gerai arba nieko, praėjo. Konstitucinė teisė į saviraiškos laisvę konkuruoja su teise į garbės ir orumo gynimą. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad prioritetas teikiamas teisei skleisti informaciją ir turėti nuomonę. Ieškovė yra viešas asmuo, todėl turi su tuo susitaikyti arba pasirinkti kitą specialybę. Aštri kritika yra skelbiama nuolat ir apie valstybės vadovus. Yra suformuota gausi teismų praktika, kaip atriboti nuomonę nuo žinios, kaip vartoti literatūrines priemones. Švietimo skyriaus darbuotojų rudeninėje konferencijoje ieškovė kėlė komunikacijos problemas tarp švietimo darbuotojų ir mokinių tėvų, ji patvirtino, kad ta problema egzistuoja. Kad ne visi šiauliečiai yra baigę aukštąjį mokslą, yra visuotinai žinoma aplinkybė, kurios įrodinėti nereikia ir tai nežemina asmens garbės ir orumo. Žodis „kvailys“ vertintinas kontekste, publikacijoje paaiškinta, kad ieškovė sakė ne tokį žodį, o išsireiškė netiesiogiai, kad šiauliečiai nesuvokia problemų, kurias skleidžia švietimo bendruomenė. Svarbu, koks duomenų paskelbimo tikslas, ar apšmeižti, ar informuoti apie tai, kad vedėja įžvelgia komunikavimo ir tėvų suvokimo problemas. Ieškovė nei patvirtina, nei paneigia, kad tokia citata buvo, renginį stebėjusi žurnalistė susidarė tokią nuomonę, kad problema yra šiauliečiuose, tokia nuomonė ir buvo išreikšta straipsnyje, tretysis asmuo įrašo neišsaugojo, todėl nėra galimybės patikrinti. Turime aiškią nuomonę apie ieškovę, tačiau neturime delikto, kad atsakovui sukeltų civilinę atsakomybę. Nenustačius garbės ir orumo pažeidimo, ieškovė neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Sprendžiant dėl žalos dydžio privalu atsižvelgti į teismų praktiką panašiose bylose. Kasacinis teismas pasisako, kad viešo asmens garbės ir orumo ribos siauros, nustačius, kad tos ribos buvo pažeistos, priteisiama mažesnis žalos atlyginimas nei eiliniams asmenims. Viešiesiems asmenims svarbu nustatyti, kad garbė ir orumas buvo pažeisti, o ne neturtinės žalos dydis. Dėl žurnalistinės etikos komisijos laiško ir sprendimo atsakovas norėjo atkreipti teismo dėmesį, kad šie dokumentai teismui padidintos įrodomosios galios neturi. Kiekvienas turi dirbti savo darbą. Konstitucijos 109 str. 1 d. teisę vertinti suteikė tik teismams.

7Tretysis asmuo L. J., straipsnio autorė, prašė pakeisti jos procesinę padėti, nes kaip tretysis asmuo atsakovo pusėje negali veikti prieš atsakovą, todėl prašė pakeisti jos statusą į liudytojo, nesutiko su atsakovo atsiliepimu į ieškinį. Teismui paaiškino, kad ji dalyvavo tame švietimo skyriaus darbuotojų pasitarime, darė garso įrašą. Citatos, kurios publikuotos kabutėse, buvo pasakytos. Straipsnio pavadinimo ir anonso nerašė. Grįžusi iš pasitarimo, parašė straipsnį, jį pateikė redaktoriaus pavaduotojui M. D.. Galutinis straipsnio variantas su autore nebuvo derintas. Šiuo metu pas atsakovą nebedirba. Kai dirbo, buvo įprasta, kad straipsniui pavadinimą suteikia autorius, tačiau ir pavadinimai, ir straipsniai koreguojami, taisomi. Įrašo iš pasitarimo neišsaugojo, taip pat negali pateikti pirminio straipsnio varianto, nes neturi. Jai susidarė įspūdis, kad buvo pasakyta, kad problema tame, kad šiauliečiai nelabai supranta, ką kalba valdininkai. Straipsnis buvo trumpa to pasitarimo apžvalga, autorė nerašė, kad švietimo skyriaus vedėja išvadino šiauliečius kvailiais.

8Liudytojas M. D. teismui paaiškino, kad jis yra „Šiaulių naujienų“ vyriausiasis redaktorius jau septyneri metai, antri metai yra UAB „Šiaulių naujienos“ direktoriaus pavaduotojas. 2009 metais rugsėjo gale vyko tradicinis švietimo darbuotojų pasitarimas, jame dalyvavo žurnalistė L. J., po pietų ji atnešė straipsnį, M. D. jį redagavo, parašė anonsą. Anonsus rašo redaktorius, anonsuose mažai kūrybos, tik nuoroda į straipsnį. Redaguojant straipsnį, daugiau informacijos neatsiranda, nebūtų dalykų redaktorius nesugalvoja. Šis renginys žurnalistei pasirodė kontraversiškas, grįžusi ji dalinosi įspūdžiais. Šį straipsnį atsimena todėl, kad po jo buvo skundų. Dėl straipsnio pavadinimo, anonso su autore ginčo neprisimena. Redaktorius dirba su tekstu, žiūri sakinio logikos vientisumą, sakinio struktūrą, taip pat yra atsakingas, kad straipsnyje nebūtų prasilenkta su įstatymais, nes atsako už asmens duomenų paviešinimą, poveikį nepilnamečiams. Tai, kas pasakoma viešame renginyje, yra pasakiusio asmens atsakomybė. Su ieškove dažnai tenka bendrauti, nes „Šiaulių naujienos“ rašo apie reformas švietimo sistemoje. Su žurnaliste L. J. darbiniai santykiai baigėsi, ji išėjo iš darbo po nemalonaus įvykio dėl jos klaidos. Žurnalistė išeidama iš darbo ištrynė duomenis kompiuteryje, todėl nėra galimybės patikrinti, koks buvo straipsnis. Pats liudytojas straipsnio bei jo pavadinimo parašymo aplinkybių gerai neprisiminė, nes didesnis dėmesys kreipiamas į pirmo puslapio straipsnius, kiti straipsniai dažniausia paliekami tokie, kokius pateikia žurnalistai. Straipsnyje išdėstytų faktinių aplinkybių redaktorius netaiso.

9Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, liudytojo parodymų, byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad 2009-08-28 dienos laikraščio „Šiaulių naujienos“ pirmame puslapyje buvo išspausdintas anonsas „Kvailiai“ bei laikraščio trečiame puslapyje išspausdintas straipsnis „Švietimo skyriaus vedėja šiauliečius išvadino kvailiais“ (b.l.9-10). 2009-09-02 ieškovė V. D. kreipėsi į atsakovą raštu, rašte nurodė straipsnio vietas, kurios jos manymu neatitinka tikrovės, žemina jos garbę ir orumą ir prašė išspausdinti paneigimą (b.l.11).2009-09-23 ieškovė kreipėsi su skundu į Žurnalistikos etikos inspektorių. 2010-12-07 Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu Nr.SPR-76 „Dėl publikacijoje „Švietimo skyriaus vedėja šiauliečius išvadino kvailiais („Šiaulių naujienos“, 2009-08-28, Nr.197/16045) paskelbtos informacijos“ pareiškėjos V. D. skundas buvo pripažintas pagrįstu, o viešosios informacijos rengėjas UAB „Šiaulių naujienos“ įspėtas dėl visuomenės informavimo įstatymo nuostatų pažeidimo (b.l.56-61). 2009-12-28 posėdyje Lietuvos Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija nusprendė, kad minėtoje publikacijoje buvo pažeistas Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3 str., bei buvo nurodyta artimiausiame dienraščio numeryje paskelbti šį komisijos sprendimą (b.l.13). Žurnalistė L. J. UAB „Šiaulių naujienos“ dirbo nuo 2005-09-26 pagal darbo sutartį, nuo 2008-04-01pagal autorinę sutartį, darbo sutartis nutraukta 2010-09-30 (b.l.32-35,39-41).

11LR Civilinio kodekso 2.24 str., reglamentuojantis asmens garbės ir orumo gynimą, numato, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą žalą. Asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: a) žinių paskleidimo faktas; b) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; c) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; d) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės.

12Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ginčo dėl išvardintų pirmųjų dviejų faktų nebuvo, t.y. nebuvo ginčijamas žinių paskleidimo faktas bei tai, kad žinios buvo paskleistos būtent apie ieškovę V. D.. Sprendžiant dėl to, ar paskleistos žinios atitinka tikrovę ir žemina ieškovės V. D. garbę ir orumą, teismas vertino straipsnį, kaip visumą, analizuodamas visą straipsnio tekstą. Kaip matyti iš pažodžiui pacituotų V. D. kalbos ištraukų, ieškovė nepavartojo žodžio „kvailiai“ bei kitaip nepagarbiai apie šiauliečius ar kitus asmenis nekalbėjo, t.y, paskleista žinia neatitiko tikrovės. Tokia išvada buvo padaryta rašant straipsnį arba jį redaguojant. Iš teksto yra suprantama, kad pasitarime dalyvavusiems švietimo darbuotojams buvo kalbama apie tai, kad informacija visuomenei turi būti pateikiama taip, kad būtų suprantama ir ne švietimo specialistui. Ieškovė yra valstybės tarnautoja, savivaldybės švietimo skyriaus vedėja, pakankamai gerai Šiauliuose žinomas žmogus, ir tai, kad jai buvo priskirti šiauliečius menkinantys nepagarbūs pasisakymai, teismo manymu pažemino ieškovės garbę ir orumą. Nors atsakovo atstovas bei liudytojas aiškino, kad straipsnio tekste buvo aiškiai parašyta, kad ieškovė šiauliečius kvailiais išvadino netiesiogiai, t.y. taip nesakė, tik iš jos pasisakymo buvo galima padaryti tokią išvadą, tačiau turint omenyje, kad tokia išvada buvo padaryta straipsnio pabaigoje, bei tai, kad dalis skaitytojų skaito tik anonsus ar tik antraštes, teismo manymu atsakovo paskleista žinia pažemino ieškovės kaip asmens bei kaip valstybės tarnautojos garbę ir orumą, sumenkino ją, kaip atsakingas pareigas užimantį asmenį, pažemino kaip žmogų ir sukėlė dvasinį sukrėtimą bei pažeminimą.

13Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens elgesys vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007). Teismo manymu šioje byloje pranešimas apie faktą neatitiko tikrovės, tokio fakto, apie kurį buvo pranešta, nebuvo, nes švietimo skyriaus vedėja šiauliečių kvailiais neišvadino, toks išsireiškimas nebuvo jos pavartotas.

14Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentą, kad straipsnyje buvo pateikta ne žinia o nuomonė.

15„Teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės. Atribojant žinią ir nuomonę visų pirma remiamasi šių sąvokų („žinia“ ir „nuomonė“) samprata. Pagal Visuomenės informavimo įstatymą žinia laikomi visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar tiesa pagrįsti duomenys (2 straipsnio 41 dalis), o nuomone – visuomenės informavimo priemonėse skelbiami požiūriai, mintys, vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius (2 straipsnio 18 dalis). Taigi vienas pagrindinių kriterijų, padedančių atriboti žinią nuo nuomonės, yra tai, kad žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas ir tai įmanoma patikrinti. Tačiau atribojant žinią nuo nuomonės įvertinti vien ginčijamą teiginį nepakanka, būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje A. S., M. V. ir V. J. v. A. J. ir kt.,bylos Nr. 3K-3-142/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. individualiai įmonei „Uola“ bylos Nr. 3K-3-667/2006). Ar tam tikri teiginiai yra žinios, informacija, t. y. duomenys CK 2.24 straipsnio prasme, sprendžiama iš visos publikacijos turinio, tikslo, kryptingumo, pavartotų meninės išraiškos formų. Įvertinimas pagal šiuos kriterijus gali lemti išvadą, ar pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, ar žinia. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2010, kat. 114.8.2; 26.6; 44.5.2.2;)

16Nagrinėjamoje byloje teismas laiko, kad straipsnyje buvo paskelbta apie įvykusi švietimo darbuotojų pasitarimą, t.y. toks pasitarimas tikrai vyko ir ieškovė, būdama Švietimo skyriaus vedėja, jame kalbėjo. Todėl teismas laiko, kad visuomenės informavimo priemonėje buvo paskelbta žinia apie įvykusį faktą ir jai yra taikytinas tiesos kriterijus. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovė jai straipsnio anonse bei pavadinime priskirtų žodžių bei išsireiškimų nesakė, atsakovas to neįrodė, t.y straipsnyje buvo paskelbtas subjektyvus požiūris į žinią, kuris buvo pateiktas kaip žinia.

17Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovė yra viešas asmuo, viešieji asmenys, net ir valstybės vadovai, viešosios informacijos priemonėse yra nuolat aštriai kritikuojami ir ieškovė turi pasirinkimą arba susitaikyti su tokia kritika arba nebūti viešu asmeniu.

18Teismas sutinka, kad viešas asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Jis privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui. Iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį, nes tai reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2001-12-14 civ. byloje Nr. 3K-3-529/2001; 2002-09-09 civ. byloje Nr. 3K-3-973/2002; 2003-06-11 civ. byloje Nr. 3K-3-687/2003; 2009-02-10 civ. byloje Nr. 3K-3-51/2009 ir kt.).

19Nors ieškovė ir yra viešas asmuo, tai nesuteikia teisės atsakovui elgtis nesąžiningai, remiantis tikrais faktais, juos iškreipti, papildyti savais teiginiais ir taip sumenkinti ir pažeminti viešą asmenį. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovas, paskleisdamos tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę, sumenkino ją visuomenės akivaizdoje, pažemino jos garbę ir orumą, o ne informavo visuomenę apie jos veiklą. Visuomenės informavimo priemonės turi informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai. Spaudos laisvė ir teisė skleisti informaciją nėra absoliuti ir yra teisėta tol, kol nepažeidžia kito asmens teisių. Kai pažeidžiamos kito, kad ir viešo, asmens teises, taikoma teisinė atsakomybė.

20Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. VIĮ 53 straipsnis reglamentuoja, kad žala, atsiradusi dėl šio įstatymo pažeidimų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2. 24 str. 1 d.). Neturtinė žala nustatoma pagal CK 6. 250 straipsnyje nurodytus kriterijus: asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala tai dvasinė skriauda, kurios neįmanoma tiksliai materialiai įvertinti, o galima tik iš dalies kompensuoti. Piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis yra kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui negali atstoti nei pinigai, nei kitas materialus turtas. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, sukeliančiais kančias, išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą ir pan. Asmuo tai vertina ir ateities požiūriu, kaip patirtas stresas paveiks tolimesnę jo gyvenimo kokybę, gerą vardą, sveikatą ir pan.

21Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką. Asmens prašomas priteisti kaip neturtinė žala nuostolių dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jį nustato teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys: 2003-03-26 civ. byla Nr. 3K-3-371; 2005-04-18 civ. byla Nr. 3K-7-255/2005;2005-04-27 civ. byla Nr. 3K-3-280/2005; 2006-11-06 civ. byla Nr. 3K-3-569/2006; 2008-08-14 civ. byla Nr.3K-3-393/2008 ir kt.).

22Nagrinėjamojoje byloje straipsnis apie ieškovę paskleistas vietiniame (ne respublikiniame) laikraštyje „Šiaulių naujienos“ , kurio nurodytas tiražas- 8050 egzempliorių. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad paskelbė Lietuvos Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimą artimiausiame dienraščio „Šiaulių naujienos“ numeryje, kaip tai buvo nurodyta, taip pat neišspausdino paneigimo, kaip to prašė raštu ieškovė. Teismas sutinka su atsakovo atstovo argumentais, kad viešieji asmenys pagal įtvirtintą įstatymo nuostatą ir Lietuvos teismų praktiką nesinaudoja vienoda teisine pažeistų teisių gynyba, ir priteisiama neturtinė žala gali būti minimali ar artima minimaliai. Teismas laiko, kad ieškovės prašoma 30000 Lt neturtinės žalos suma yra aiškiai per didelė, ir, atsižvelgdamas į visas aukščiau išvardintų aplinkybių visumą bei Lietuvos teismų praktiką bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, mano, kad ieškovei priteistina 1/10 dalis prašomos priteisti sumos, t.y. 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

23Teismui ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo klausimas. Iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra savarankiškas, nes jo tenkinimą lemia pagrindinės ieškinio dalies išsprendimas – garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimas. Ieškovės prašoma priteisti neturtinės žalos suma nevaržo teismo diskrecijos. Ieškinys dėl garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo patenkintas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos- 90,00 Lt žyminio mokesčio (3000x3proc) bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti- 2000,00 Lt (CPK 93 str. 2 d.).

24Iš atsakovo valstybei priteistinos su procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos 11,20 Lt (CPK 92 str.).

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas

Nutarė

27Ieškinį tenkinti iš dalies.

28Pripažinti, kad 2009-08-28 laikraštyje „Šiaulių naujienos" publikuotame R. S. straipsnyje buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios bei asmens garbę ir orumą žeminančios žinios: kad „Švietimo skyriaus vedėja šiauliečius išvadino kvailiais", kad „šiauliečiai neišsilavinę, nebaigė aukštojo mokslo, skirtingai nei valdininkai ir tokią išvadą daro Švietimo skyriaus vedėja V. D.", kad „netiesiogiai šiauliečius kvailiais išvadino V. D." ir straipsnio anonsas „Kvailiai". Įpareigoti atsakovą nedelsiant toje pačioje visuomenės informavimo priemonėje, adekvačioje vietoje, tokio pat dydžio šriftu, tokia pat forma ir be viešosios informacijos rengėjo komentarų paneigti tikrovės neatitinkančias bei asmens garbę ir orumą žeminančias žinias: kad „Švietimo skyriaus vedėja šiauliečius išvadino kvailiais", kad „šiauliečiai neišsilavinę, nebaigė aukštojo mokslo, skirtingai nei valdininkai ir tokią išvadą daro Švietimo skyriaus vedėja V. D.", kad „netiesiogiai šiauliečius kvailiais išvadino V. D." ir straipsnio anonsą „Kvailiai".

29Priteisti ieškovei V. D. a.k( - ) iš atsakovo UAB „Šiaulių naujienos“, įmonės kodas 144342654, buveinė: Aušros al. 48, Šiauliai, 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

30Priteisti ieškovei V. D. a.k( - ) iš atsakovo UAB „Šiaulių naujienos“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas -2000,00 Lt (du tūkstančius litų)advokato pagalbos išlaidų ir 90,00 Lt (devyniasdešimt litų) žyminio mokesčio.

31Priteisti iš atsakovo UAB „Šiaulių naujienos“ 11,20 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

32Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė,... 3. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu, prašydama:... 4. Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, teismui... 5. Ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai, teismo... 6. Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti... 7. Tretysis asmuo L. J., straipsnio autorė, prašė pakeisti jos procesinę... 8. Liudytojas M. D. teismui paaiškino, kad jis yra „Šiaulių naujienų“... 9. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 10. Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, liudytojo parodymų, byloje... 11. LR Civilinio kodekso 2.24 str., reglamentuojantis asmens garbės ir orumo... 12. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ginčo dėl išvardintų pirmųjų... 13. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad paskleisti duomenys... 14. Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentą, kad straipsnyje buvo pateikta ne... 15. „Teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas yra suformuluoti kriterijai,... 16. Nagrinėjamoje byloje teismas laiko, kad straipsnyje buvo paskelbta apie... 17. Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovė yra viešas asmuo, viešieji asmenys,... 18. Teismas sutinka, kad viešas asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo... 19. Nors ieškovė ir yra viešas asmuo, tai nesuteikia teisės atsakovui elgtis... 20. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos... 21. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės... 22. Nagrinėjamojoje byloje straipsnis apie ieškovę paskleistas vietiniame (ne... 23. Teismui ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų... 24. Iš atsakovo valstybei priteistinos su procesinių dokumentų siuntimu... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260... 27. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 28. Pripažinti, kad 2009-08-28 laikraštyje „Šiaulių naujienos"... 29. Priteisti ieškovei V. D. a.k( - ) iš atsakovo UAB „Šiaulių naujienos“,... 30. Priteisti ieškovei V. D. a.k( - ) iš atsakovo UAB „Šiaulių naujienos“... 31. Priteisti iš atsakovo UAB „Šiaulių naujienos“ 11,20 Lt procesinių... 32. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių...