Byla II-135-1095/2019
Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato 2019 m. birželio 3 d. nutarimo panaikinimo

1Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, sekretoriaujant Raimundai Šateikienei, Jolantai Žižiūnienei, dalyvaujant skundą padavusiai O. A.-B.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo O. A.-B. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato 2019 m. birželio 3 d. nutarimo panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) 2019 m. birželio 3 d. nutarimu buvo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl A. Č. neteisėtų, savavališkų veiksmų.

5Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas O. A.-B. skundas, kuriame prašoma panaikinti Komisariato 2019 m. birželio 3 d. nutarimą, patraukti A. Č. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnį dėl savavališko žemės sklypo naudojimo, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padaryto sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, išreikalauti iš A. Č. susitarimo dėl žemės sklypo nuomos originalą.

6Skunde nurodoma, kad A. Č. savavališkai naudojasi O. A.-B. ir M. A. priklausančia žemės klypo, esančio ( - ) k., Karsakiškio sen., Panevėžio r., dalimi. Šiuo atveju nebuvo visapusiškai ištirtos faktinės aplinkybės, neapklausti O. A.-B., M. B., neatsižvelgta į tai, kad A. Č. žemę savavališkai dirba jau daug metų, į policiją dėl to kreiptasi jau 3 kartą, taip pat buvo kreiptasi ir į kitas institucijas. Policija rėmėsi dokumentais, tačiau neįsitikino jų teisėtumu, neatsižvelgė į jų turinį, nerinko papildomų dokumentų. Nors vyko derybos dėl žemės sklypo nuomos santykių įforminimo, tačiau galutinis susitarimas nebuvo pasiektas. Policija pasitikėjo su pažeidimo tyrimu nesusijusio asmens S. T. melagingais teiginiais apie nenustatytą sklypo naudojimosi tvarką ir paties A. Č., kuris be jokių sutarčių dirba ir kitų asmenų žemę, žodžiais. A. Č. ne kartą buvo įspėtas, kad nesinaudotų žeme savavališkai. Nors riboženklių žemės sklype nėra, nes jie sunaikinti, tačiau A. Č. buvo žinomos ginčo žemės sklypo ribos.

7Komisariatas atsiliepime į skundą nurodo, kad nesutinka su skundu, nes skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes (b. l. 1).

8O. A.-B. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko skundą, ir paaiškino, jog žeme po to, kai ji 2018 metais kreipėsi į policiją, A. Č. pradėjo tartis dėl žemės nuomos santykių įteisinimo ir nuo 2012 metų susidariusio nuomos mokesčio įsiskolinimo sumokėjimo. Surašė susitarimo projektą, pasirašė ir nufotografuotą išsiuntė el. paštu buhalteriui J. M.. Pagal susitarimą pinigai turėjo būti sumokėti iki 2018 m. rugsėjo 30 d., o žeme tokiu atveju būtų galima naudotis iki 2018 m. gruodžio 31 d. A. Č. 2018 m. spalio 4 d. sumokėjo 300 Eur, o 2018 m. spalio 19 d. – dar 1200 Eur. Tai, kad sutartis abiejų šalių nebuvo pasirašyta, pinigai iki 2018 m. rugsėjo 30 d. nebuvo sumokėti, reiškia, jog civiliniai teisiniai santykiai tarp šalių nesusiklostė, jai nebuvo pranešta, kad A. Č. pasirašė el. paštu gautą sutarties projektą. A. Č. nerodė jokio geranoriškumo, nebuvo rūpestingas, kad santykiai būtų įforminti. Todėl siekia, kad A. Č. savavališkai nebesinaudotų žeme. A. Č., žinodamas situaciją, 2018 m. rudenį žemės sklype vėl pasėjo kultūrą, kuri nuimtina tik 2019 metais. Skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokie civiliniai santykiai susiklostė, kokios teisės normos juos reglamentuoja, tyrėja buvo šališka, nesiėmė veiksmų esantiems prieštaravimams pašalinti.

9Liudytojas A. Č. paaiškino, kad 2010 metais T. pasiūlė išsinuomoti virš 6 ha žemės sklypą, matė, jog dar yra bendrasavininkis A., tačiau tuo metu užtekdavo vieno iš savininkų sutikimo, įformino sutartį, sumokėjo nuomos mokestį, sutvarkė apleistą žemės plotą ir dirbo žemę. 2012 ar 2013 m. paskambino O. tėvas ir pasakė, kad savavališkai užgrobė žemės plotą. Pabendravus su O. ir jos tėvu, jie pasakė, kad atsiskirs žemės plotus. Buvo susitarta, kad jiems bus mokamas nuomos mokestis už jų dalį (apie 3,7 ha). Sužinojo, kad 2016 ar 2017 metais O. su broliu turima žemės dalis buvo atskirta. 2018 m. rugpjūčio mėn. buvo pasirašytas susitarimas, kad bus sumokėtas nuomos mokestis nuo 2011 ar 2012 m., t. y. susidėliojo grafiką, kiek pinigų už visą tą laiką turi būti sumokėta. Pirma įmoka buvo 300 Eur, vėliau buvo sumokėta 1200 Eur ir dar liko apie 500 Eur skolos. Būtų ir tie 500 Eur sumokėti, tačiau gavo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą, kad nėra nuomos sutarties su A. Tada pateikė viso žemės ploto nuomos sutartis, sudarytas su valstybe, su Kavaliauskais, su O., su Tamošiūnais. Vieną savaitgalį O. skambino gal 10–12 kartų, tačiau buvo išvykęs ir negalėjo kalbėti. Kai grįžo po kelių dienų, perskambino, norėjo susitarti dėl sutarties pratęsimo ir įsiskolinimo likučio sumokėjimo, bet niekas neatsiliepė. 2018 m. rugsėjo 5–6 d. bendrame 18 ha plote buvo pasėti ir patręšti žieminiai kvietrugiai. Iki šių metų pavasario, norėdamas pabaigti susitarti, kaip sumokėti už 2019 m. ir nusikulti kvietrugius, nemažai skambino O., bet O. skambučius neatsakė. Nors niekas neatsakė, toliau dirbo bendrą žemės plotą, kvietrugiai pavasarį buvo patręšti, bet purškimo darbai nebuvo vykdomi. Gal birželio mėn. į ūkį atvažiavo policija ir informavo, jog yra savavališkai užgrobtas 3,7 ha žemės plotas, jog buvo purkšta baltais milteliais. Pareigūnams buvo parašytas pasiaiškinimas ir pareigūnai išvažiavo. Po kelių dienų ar savaitės atvažiavo specialistai patikrinti, kokios medžiagos buvo naudotos, jiems pateikė visus žurnalus, augalų apsaugos priemones, informavo, kas tame lauke buvo panaudota, t. y. kas ir kada buvo purškiama. Kai nuvyko į vietą, O. nebuvo, buvo atvykęs tik O. vyras. Dalis kvietrugių jau buvo aparta, sunaikinta gal 1–1,5 ha. Vėliau buvo apkaltintas, kad riboženklius išvartė ir sunaikino, tačiau savininkas savo sklypo ribas pažymi, o „augalų inspekcija“ to nesprendžia, jie žiūrėjo, ar niekas nėra išnaikinta. Po savaitės paskambino iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), kad bus vykdomas patikrinimas, ar buvo sunaikinti riboženkliai. Kai nuvyko į lauką, buvo atvykusi komisija, O. nebuvo. Apėjus visą plotą nė vieno kuolo nebuvo rasta, tai buvo užfiksuota, parašė pasiaiškinimą. Po kelių dienų ar savaitės paskambino O., kuri sakė, kad nėra jokių sutarčių. Atsakė, kad galėjo išspręsti viską taikiai, o dabar pasėliai yra sunaikinti, padaryta apie 1500 Eur žala. Joks nusikaltimas nėra padarytas, civiliniai klausimai turėtų būti sprendžiami dėl 500 Eur skolos arba dėl padarytos žalos. Kaltinimas, kad nėra sumokama savininkams, galėtų būti reiškiamas, jeigu būtų realūs įrodymai. 2018 m rugpjūčio 24 d. pateiktas susitarimas buvo pačios O. elektroniniu būdu atsiųstas jau pasirašytas. Esant tokiai situacijai, suprato, kad yra susitarę su O. dėl žemės nuomos, tačiau nežino, ar O. atgal buvo išsiųstas pasirašytas susitarimas. Jeigu nebebūtų planuojama nuomoti žemės 2019 metais, nuomotojas paprastai perspėja, praneša apie tai. Žinojo, kad 2018 m. rudenį pasėtus kvietrugius reikės nusiimti 2019 metais, tačiau dar prieš tą susitarimą kalbėjosi, kad dar metus dirbs žemę. Rašytinio susitarimo dėl žemės nuomos 2019 metais neturi. Kvietrugių derlius šiuo metu dar nėra nuimtas. Žino viso 18 ha ploto, kurį dirba, ribas, taip pat žino tai, kad dalis šio lauko priklauso O., tačiau tikslių ginčo žemės sklypo ribų nežino. Šiuo metu nebederina jokių reikalų dėl nuomos 2019 m. Jokių civiline tvarka ginčų su O. dėl įsiskolinimo ar žalos nėra. Nežino, kodėl 2018 m. rugsėjo 26 d. buhalteris nurodė patikslinti susitarimą. Nežino apie 2018 m. spalio 1 d. siųstą patiksliną susitarimą. Susitarimo, kuris yra pateiktas teismui, turinys yra žinomas, tačiau nelabai gilinosi, kas yra nurodyta susitarimo 9 punkte. Esant elektroniniu būdu pasirašytai sutarčiai, vertina ją kaip galiojančią. Tokios sutartys yra tinkamos ir valstybės įmonei Registrų centrui. Žino, kad nuo 2017 m. turi būti visų savininkų sutikimas nuomoti žemę. Kokius ir kada paaiškinimus teikė policijai, tiksliai negali atsakyti. Gali būti, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo teiktas paaiškinimas NŽT.

10Liudytojas M. B. paaiškino, kad jis yra O. A.-B. sutuoktinis. 2019 m gegužės 14 d. atvažiavęs į ginčo žemės sklypą pamatė per šią žemę važiuojantį traktorių, pritaikytą purkšti, kurį nufilmavo ir nusekė iki Č. fermų. Šiandien suprato, kad tą traktorių vairavo prieš teismo posėdį koridoriuje sutiktas asmuo, kuris naudojosi žeme, tačiau nemokėdavo pinigų. Žmona bandė su juo sudaryti sutartį dėl žemės nuomos (viena iš sąlygų buvo sumokėti nuomos mokestį ir tada sutartis įsigaliotų), 2018 m. rudenį buvo išsiuntusi sutarties projektą el. paštu, tačiau jis ilgą laiką vengė pasirašyti sutartį, paskambinęs telefonu kalbėdavo neesminius dalykus, nesusijusius su sutarties esme. Sutarties projekto sąlygų A. Č. nevykdė, todėl sutartis nėra galiojanti, tačiau ginčo žeme naudojosi kaip savo. Asmeniškai su A. Č. teko bendrauti tada, kai šių metų vasarą atvažiavę tarnautojai tikrino, kokie chemikalai ant ginčo žemės buvo purškiami. A. Č. sakė, kad nuomojasi žemę iš O. A., ir telefone rodė sutartį su O. parašu. Nežino, ar buvo atsiskaityta už žemės dirbimą su savininkais. Nežino, kad būtų susitarta dėl naudojimosi žeme 2019 m.

11Skundas atmestinas.

12Pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13Nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. 6655-0006-0202, esantis ( - ) k., Panevėžio r., priklauso 3 savininkams: O. A.-B. nuo 2003 metų priklauso 200/692 šio žemės sklypo, M. A. nuo 2003 metų – 189/692 šio žemės sklypo, o A. T. nuo 2010 metų – 303/692 šio žemės sklypo (b. l. 47–49). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria, be kita ko, nustatyta ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal žemės sklypo planą, nurodant, kad O. A.-B. ir M. A. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 2 ir 3 (37 802 m2), o A. T. – žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 1 (29 445 m2) (b. l. 37–39).

14Nagrinėjamu atveju Komisariate buvo gauti 2019 m. gegužės 14 d. M. B. pareiškimas (jame prašoma nustatyti, kas savavališkai dirba ir naudojasi ginčo žemės sklypu, ir nubausti įstatymų nustatyta tvarka), 2019 m. gegužės 15 d. O. A.-B. skundas dėl neteisėtų, savavališkų veiksmų (jame prašoma pradėti tyrimą ir nubausti įstatymų nustatyta tvarka A. Č. dėl nuolat pasikartojančių neteisėtų veiksmų, vengimo grąžinti savavališkai užimtą O. A.-B. ir jos broliui priklausantį žemės sklypą, galimai padarytos nusikalstamos veikos galimai neteisėtai gaunant Europos Sąjungos išmokas) ir 2019 m. gegužės 16 d. O. A.-B. prašymas dėl neteisėtų, savavališkų veiksmų (jame prašoma nustatyti, kokias chemines medžiagas 2019 m. gegužės 14 d. apie 17 val. išpurškė arba išpylė ūkininkas A. Č. O. A.-B. ir M. A. priklausančiame žemės sklype).

15Skundžiamu 2019 m. birželio 3 d. nutarimu policija atsisakė pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl A. Č. neteisėtų, savavališkų veiksmų. Nutarime nurodyta, kad buvo atlikti visi galimi tyrimo veiksmai (bendrauta su A. Č., kuris pateikė žemės nuomos sutartį, nuvykta į vietą, tačiau nesimatė riboženklių, todėl nebuvo galimybės nustatyti sklypo ribų, taip pat bendrauta su žemę A. Č. nuomojančiu S. T.), tačiau A. Č. veikoje nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Policijos teigimu, akivaizdu, kad tarp O. A.-B., M. A. ir A. Č. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl problema turėtų būti sprendžiama civilinio proceso tvarka.

16Skunde O. A.-B. prašė išreikalauti iš A. Č. susitarimo dėl žemės sklypo nuomos originalą. Teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartimi įpareigojo A. Č. pateikti jo su O. A.-Banele sudarytos(-ų) žemės sklypo, esančio ( - ) k., Karsakiškio sen., Panevėžio r., nuomos sutarties(-čių) originalą(-us) ir įrodymus apie atsiskaitymą pagal ją(-as). A. Č. 2019 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdyje pateikė ginčo žemės sklypo nuomos sutartį ir atsikaitymą pagal ją patvirtinančius mokėjimų nurodymus. Tuos pačius mokėjimus patvirtinančius įrodymus 2019 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdyje pateikė ir pati O. A.-B..

17Nors skunde prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padaryto sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, tačiau pažymėtina, kad ikiteisminį tyrimą pradeda ne teismas, o prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 169 ir 171 straipsnis). Teismas šioje byloje nenustatė pagrindo kreiptis į prokuratūrą ar ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau tai neužkerta kelio pačiai O. A.-B. pranešti šioms institucijoms apie galimai padarytą(-as) nusikalstamą(-as) veiką(-as).

18Dėl skunde išdėstyto prašymo patraukti A. Č. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnį dėl savavališko žemės sklypo naudojimo teismas pažymi, kad šis skundo prašymas negali būti patenkintas dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, prašymas patraukti A. Č. administracinėn atsakomybėn yra per ankstyvas, nes prieš A. Č. administracinio nusižengimo teisena net nebuvo pradėta, jam administracinio nusižengimo protokolas nebuvo surašytas, todėl skundo tenkinimo atveju, t. y. nustatęs, kad skundžiamas policijos nutarimas nėra teisėtas ir (ar) pagrįstas, teismas galėtų grąžinti bylą tirti kompetentingai institucijai, o ne pats patraukti A. Č. administracinėn atsakomybėn. Antra, policija šiuo atveju tyrė, ar A. Č. veikoje yra / nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje (savavaldžiavimas), požymių, nes pagal ANK 589 straipsnio 49 punktą būtent dėl šio administracinio nusižengimo teiseną pradeda policija, o dėl ANK 110 straipsnyje (savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti) numatyto administracinio nusižengimo teiseną pradėti kompetentinga NŽT. Iš bylos medžiagos matyti, kad O. A.-B. 2019 m. gegužės 15 d. dėl iš esmės analogiškų A. Č. veiksmų su skundu kreipėsi ne tik į policiją, bet ir į NŽT (b. l. 26). Esant tokiai situacijai ir tokiam reglamentavimui, policija netyrė ir neturėjo tirti, ar A. Č. veiksmuose yra ANK 110 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių, todėl ir teismas, atsižvelgęs į šios bylos nagrinėjimo ribas (skundžiamas Komisariato 2019 m. birželio 3 d. nutarimas atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną A. Č. veikoje nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių), nepasisako dėl ANK 110 straipsnio taikymo.

19Pagal ANK 518 straipsnį administraciniu nusižengimu laikomas savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 518 straipsnyje įtvirtintas pažeidimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įvairių kitų teisės aktų pažeidimais, todėl ANK 518 straipsnis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kitame teisės akte. Kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal blanketinę teisės normą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika ir duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų nuo ko jis turėtų gintis (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarimas byloje Nr. AN2-101-719/2017). Be to, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis byloje Nr. AN2-120-768/2017).

20Skunde nurodyta, kad policija pasitikėjo su pažeidimo tyrimu nesusijusio asmens S. T. melagingais teiginiais apie nenustatytą sklypo naudojimosi tvarką. Iš tikrųjų ginčo žemės sklypo bendrasavininkė yra A. T., kuriai nuo 2010 metų priklauso 303/692 šio žemės sklypo ir su kuria naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarka yra nustatyta. Nėra abejonių, kad žemės sklypo ribos ir dalis, kuria pagal teismo patvirtintą taikos sutartį priskirta naudotis O. A.-B. ir M. A., plane yra aiški, tačiau policija, spręsdama, ar pradėti administracinio pažeidimo teiseną pagal gautą informaciją, nuvykusi į vietą, nustatė, jog riboženklių nesimato, todėl nėra galimybės nustatyti sklypo ribų. NŽT 2019 m. gegužės 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas taip pat patvirtina, kad patikrinimo vietoje metu nebuvo rasta nė vieno ginčo žemės sklypo riboženklio (b. l. 62).

21Tai, kad žemės sklype nėra riboženklių, nurodyta ir skundžiamame nutarime, ir skunde, tačiau ši aplinkybė (negalėjimas vietoje nustatyti ginčo žemės sklypo dalies, kuria pagal teismo patvirtintą taikos sutartį priskirta naudotis O. A.-B. ir M. A., tikslių ribų) nebuvo esminė (lemianti) sprendžiant dėl administracinio nusižengimo teisenos dėl savavaldžiavimo (ne)pradėjimo, nes byloje nėra ginčo, kad A. Č. jau kelerius metus naudojasi ginčo žemės sklypu (jį dirba), tai teismo posėdyje pripažino ir kaip liudytojas apklaustas pats A. Č.. Pagrindiniai klausimai yra tokie, ar A. Č. žemės sklypu naudojosi savavališkai (jo teisę naudotis žemės sklypu ginčija O. A.-B.) ir ar tai jis daro nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos. Pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl galimo riboženklių sunaikinimo 2019 m. gegužės mėnesio kreipimuose į policiją, kuriuos įvertinus buvo priimtas skundžiamas nutarimas, nebuvo prašoma, taigi teismas dėl to plačiau nepasisako.

22Kaip jau minėta, nors O. A.-B. tai neigia, tačiau skundžiamame nutarime nurodyta, kad tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Tai buvo nurodyta ir Komisariato 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 23–24). Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus ir skundą padavusios O. A.-B. paaiškinimus, neturi pagrindo nesutikti su tokia policijos pozicija. Nors 2013, 2014 metais O. A.-B. ir M. A. siuntė A. Č. pranešimus, kad nesutinka, jog jis naudotųsi žemės sklypu (b. l. 20–21), tačiau 2018 metų rudenį O. A.-B. su A. Č. ūkio buhalteriu J. M. susirašinėjo el. paštu dėl 2012–2018 metų ginčo žemės sklypo dalies, priklausančios O. A.-B. ir M. A., nuomos santykių įteisinimo, tarėsi dėl mokėtino nuomos mokesčio dydžio, buvo parengti keli nuomos sutarties projektai (b. l. 6–12). Pagal 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutartį nuomininkas (A. Č.) iki 2018 m. rugsėjo 30 d. turėjo nuomotojams (O. A.-B. ir M. A.) sumokėti 2111 Eur už nuomą nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., o pagal 2018 m. rugsėjo 26 d. sutartį – 2025 Eur. Abiejų sutarčių 9 punktuose buvo nurodyta, kad šis susitarimas įsigalioja nuomininkui sumokėjus nuomotojams visą pinigų sumą iki 2018 m. rugsėjo 30 d.

23O. A.-B. teigimu, galutinis susitarimas tarp šalių nebuvo pasiektas, sutartis abiejų šalių nebuvo pasirašyta, pinigai iki nurodytos datos (2018 m. rugsėjo 30 d.) nebuvo sumokėti. A. Č. teismo posėdyje patvirtino, kad žemės sklypo nuomos sutartis su visų šalių originaliais parašais nebuvo sudaryta, tačiau laikėsi pozicijos, jog sutartis buvo sudaryta, nes jis, atsispausdinęs O. A.-B. atsiųstą sutarties projektą, jį pasirašė (O. A.-B. tvirtina, kad nežinojo apie pasirašymą ir byloje nėra duomenų, jog A. Č. pasirašytas sutarties egzempliorius būtų jai pateiktas) ir 2018 m. spalio mėnesį iš viso sumokėjo 1500 Eur nuomos mokesčio, pripažino, kad liko skolingas už žemės sklypo nuomą apie 500 Eur.

24Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.547 straipsnio 1 dalį žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė. Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais (CK 1.73 straipsnio 2 dalis). Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis).

252018 m. spalio 3 ir 19 d. mokėjimų pavedimuose aiškiai nurodyta mokėjimo paskirtis – už žemės nuomą. Kadangi 2018 metų rudenį tarp šalių vyko derybos dėl nuomos teisinių santykių įforminimo raštu, kadangi O. A.-B. už žemės nuomą gautus pinigus priėmė, A. Č. galėjo pagrįstai manyti, kad juos iki 2018 m. gruodžio 31 d. siejo žemės nuomos teisiniai santykiai. Taigi A. Č. veiksmuose nėra tyčios. Šiuo atveju vien tai, kad mokėjimai buvo atlikti vėliau negu 2018 m. rugsėjo 30 d. (nors 2018 m. rugsėjo 5 d. NŽT teiktame A. Č. paaiškinime nurodyta, kad su O. A.-Banele visiškai atsiskaityta (b. l. 64)), tai, kad buvo sumokėta ne visa nuomos mokesčio suma (ginčas dėl skolos, kurios egzistavimą A. Č. teismo posėdyje pripažino, priteisimo spręstinas civilinio proceso nustatyta tvarka), tai, kad 2013–2014 metais A. Č. neskirta parama dėl neteisingo deklaravimo (b. l. 31), ar tai, kad galbūt nebuvo laikytasi CK nustatytos sandorio formos reikalavimo, savaime nepaneigia, jog faktiškai tarp šalių susiklostė civiliniai žemės nuomos teisiniai santykiai, kaip nurodyta skundžiamame nutarime, kuriame policija neturėjo pareigos detalizuoti, kokios teisės normos šiuos santykius reglamentuoja. Taigi iki 2018 metų pabaigos trukęs ginčo žemės sklypo naudojimas neturi savavaldžiavimo požymių.

26Vienintelis veiksmas, kurį A. Č. 2019 metais atliko su žemės sklypu, buvo jo tręšimas. Tai, kad 2019 m. gegužės 14 d. laukai buvo purškiami skystomis trąšomis, A. Č. patvirtino 2019 m. gegužės 14 d. paaiškinime (b. l. 57) ir teismo posėdyje. Kaip liudytojas A. Č. nurodė teismo posėdyje, nors jam nepavyko susitarti dėl ginčo žemės sklypo dalies, priklausančios O. A.-B. ir M. A., nuomos 2019 m., tačiau kadangi žieminiai kvietrugiai buvo pasėti dar 2018 m. rudenį, jie 2019 m. pavasarį buvo patręšti, tikintis, kad žemės sklypo savininkai leis nusiimti derlių. Viename iš O. A.-B. kreipimųsi į policiją buvo prašoma nustatyti, kokias chemines medžiagas 2019 m. gegužės 14 d. apie 17 val. išpurškė arba išpylė ūkininkas A. Č. O. A.-B. ir M. A. priklausančiame žemės sklype. Pažymėtina, kad su analogišku skundu O. A.-B. 2019 m. gegužės 16 d. kreipėsi ir į Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri su skunde nurodytomis aplinkybėmis susijusių pažeidimų nenustatė (b. l. 33–34). Tai reiškia, kad kompetentinga institucija nenustatė, jog ginčo žemės sklypo tręšimas 2019 metais buvo vykdomas nesilaikant nustatytos tvarkos.

27Nesutiktina su skundo argumentu, kad šiuo atveju sprendžiant, ar pradėti administracinio nusižengimo teiseną, nebuvo visapusiškai ištirtos faktinės aplinkybės, nes neapklausti O. A.-B. ir M. B.. Jau minėta, kad dėl administracinio nusižengimo teisenos (ne)pradėjimo buvo sprendžiama po to, kai buvo gauti 2019 m. gegužės 14 d. M. B. pareiškimas, 2019 m. gegužės 15 d. O. A.-B. skundas ir 2019 m. gegužės 16 d. O. A.-B. prašymas. Šiuose dokumentuose buvo raštu nurodytos aplinkybės, dėl kurių prašoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną, todėl atlikti papildomus procesinius veiksmus ir papildomai žodžiu apklausti į policiją pasikreipusius asmenis nebuvo jokio poreikio. Teismo posėdyje O. A.-B. davė paaiškinimus kaip skundą padavęs asmuo, o M. B. buvo apklaustas kaip liudytojas, tačiau tai vertinimo dėl skundžiamo nutarimo pagrįstumo nepakeitė.

28Nors teisme buvo surinkta daugiau dokumentų negu turėjo policija priimdama skundžiamą nutarimą, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad policija, aiškindamasi aplinkybes, atliko ne visus reikalingus veiksmus, kurie būtų leidę priimti pagrįstą sprendimą dėl administracinio nusižengimo teisenos (ne)pradėjimo. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Teismo vertinimu, policijos išsiaiškintos aplinkybės iš esmės buvo pakankamos priimti sprendimą dėl atsisakymo pradėti administracinio nusižengimo teiseną nenustačius A. Č. veiksmuose savavaldžiavimo požymių.

29Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog Komisariato tyrėja, visapusiškai ir objektyviai įvertinusi surinktus duomenis, priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Dėl to tenkinti O. A.-B. skundą ir panaikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.

30Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

31O. A.-B. skundo netenkinti ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato 2019 m. birželio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

32Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo O. A.-B.... 3. Teismas... 4. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir... 5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas O. A.-B. skundas,... 6. Skunde nurodoma, kad A. Č. savavališkai naudojasi O. A.-B. ir M. A.... 7. Komisariatas atsiliepime į skundą nurodo, kad nesutinka su skundu, nes... 8. O. A.-B. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko skundą, ir paaiškino, jog... 9. Liudytojas A. Č. paaiškino, kad 2010 metais T. pasiūlė išsinuomoti virš 6... 10. Liudytojas M. B. paaiškino, kad jis yra O. A.-B. sutuoktinis. 2019 m gegužės... 11. Skundas atmestinas.... 12. Pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą administracinių nusižengimų teisena... 13. Nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr.... 14. Nagrinėjamu atveju Komisariate buvo gauti 2019 m. gegužės 14 d. M. B.... 15. Skundžiamu 2019 m. birželio 3 d. nutarimu policija atsisakė pradėti... 16. Skunde O. A.-B. prašė išreikalauti iš A. Č. susitarimo dėl žemės sklypo... 17. Nors skunde prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padaryto... 18. Dėl skunde išdėstyto prašymo patraukti A. Č. administracinėn atsakomybėn... 19. Pagal ANK 518 straipsnį administraciniu nusižengimu laikomas savavališkas... 20. Skunde nurodyta, kad policija pasitikėjo su pažeidimo tyrimu nesusijusio... 21. Tai, kad žemės sklype nėra riboženklių, nurodyta ir skundžiamame... 22. Kaip jau minėta, nors O. A.-B. tai neigia, tačiau skundžiamame nutarime... 23. O. A.-B. teigimu, galutinis susitarimas tarp šalių nebuvo pasiektas, sutartis... 24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.547 straipsnio 1... 25. 2018 m. spalio 3 ir 19 d. mokėjimų pavedimuose aiškiai nurodyta mokėjimo... 26. Vienintelis veiksmas, kurį A. Č. 2019 metais atliko su žemės sklypu, buvo... 27. Nesutiktina su skundo argumentu, kad šiuo atveju sprendžiant, ar pradėti... 28. Nors teisme buvo surinkta daugiau dokumentų negu turėjo policija priimdama... 29. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog Komisariato... 30. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642... 31. O. A.-B. skundo netenkinti ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos... 32. Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo)...