Byla AN2-101-719/2017
Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarties

1Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakomybėn patraukto asmens E. L., a. k. ( - ), apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarties

Nustatė

2

  1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2017 m. birželio 7 d. nutarimu atsakomybėn patrauktas asmuo E. L. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusiengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį ir nubaustas 20 eurų bauda. Taip pat jis buvo įpareigotas atlyginti nukentėjusiajai padarytą 53 Eur turtinę žalą. Atsakomybėn patrauktas asmuo E. L. buvo nubaustas už tai, kad jis 2017 m. gegužės 26 d. apie 16.30 val. savo namo kieme, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčijo kitas asmuo, t. y. nuėmė nuo kaimynų tvoros sutvirtinimo segmentus, tvirtinimo varžtus bei perkėlė tvoros tinklą, taip nukentėjusiajai G. L. padarydamas 53 Eur turtinę žalą.
  2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė jį apylinkės teismui, tačiau skundžiama nutartimi jo skundas buvo atmestas.
  3. Apeliaciniu skundu atsakomybėn patrauktas asmuo E. L. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – tenkinti jo skundą ir panaikinti Institucijos 2017 m. birželio 7 d. nutarimą. Jis cituoja Institucijos 2017 m. birželio 7 d. nutarimą, skundžiamą nutartį, dėsto apie savavaldžiavimą. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas teisingai nustatė, jog G. L. savavališkai įkėlė tvorą į jo žemės sklypo gilumą. Toks G. L. elgesys yra akivaizdžiausias savavaldžiavimas ANK 518 straipsnio prasme. Tačiau apylinkės teismas į tai niekaip nereagavo – nepriėmė atskirosios nutarties ir nepasiuntė jos atitinkamoms institucijoms, neinformavo pareigūnų apie šį pažeidimą. Taip pat atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad nei Institucija, nei apylinkės teismas nenustatė, kokį įstatymą ar poįstatyminį teisės aktą jis pažeidė. Nenustačius, kad jis savo veika pažeidė kokias nors teisės normas, t. y. elgėsi neteisėtai, kalbėti apie jam inkriminuoto pažeidimo sudėtį nėra pagrindo. Kartu atsakomybėn patrauktas asmuo E. L. tvirtina, kad išvadoms apie turtinę žalą kvalifikuoti apylinkės teismas panaudojo ne materialinės teisės normas, o „gyvenimiškus pasvarstymus“, kurie nelaikytini išsamiais ir protingais. Apibendrindamas šias aplinkybes apeliantas mano, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir teisiškai neargumentuota, todėl ji turi būti panaikinta.
  4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su skundu nesutinka ir mano, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti ją nėra pagrindo.
  5. Apeliacinis skundas tenkinamas.
  6. Dėl atsakomybėn patraukto asmens E. L. teisės į gynybą pažeidimo
    1. ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtinta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys.
    2. Šioje byloje administracinio nusižengimo protokolas atsakomybėn patrauktam asmeniui E. L. buvo surašytas kaltinant jį tuo, jog jis padarė ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Tačiau čia apygardos teismas pažymi, kad ANK 518 straipsnyje įtvirtintas pažeidimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įvairių kitų teisės aktų pažeidimais, todėl ANK 518 straipsnis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kitame teisės akte. Kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal blanketinę teisės normą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika ir duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų nuo ko jis turėtų gintis. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole tik bendrais bruožais buvo nurodyta, kad atsakomybėn patrauktas asmuo savavaldžiavo, t. y. perkėlė kaimynų tvoros tinklą, tačiau nei tarp apelianto ir kaimynų kilusio ginčo dėl tvoros sprendimo tvarką reglamentuojantis teisės aktas, nei konkreti šio teisės akto norma protokole nebuvo nurodyta, todėl Institucija neužtikrino atsakomybėn patraukto asmens E. L. teisės žinoti, kuo jis kaltinamas ir nesudarė jam galimybės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą nuo jam pateikto kaltinimo, kas laikytina esminiu teisenos pažeidimu. Ir vien tik dėl to nei Institucijos, nei apylinkės teismo procesiniai sprendimai negali būti laikomi teisėtais bei palikti galioti.
  7. Dėl byloje esančių įrodymų vertinimo
    1. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.
    2. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė asmeniui, kuris savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarydamas esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.
    3. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. birželio 2 d. paaiškinime atsakomybėn patrauktas asmuo E. L. paaiškino, jog jis kaimynų tvorą perkėlė būdamas įsitikinęs, kad ši tvora buvo pastatyta ne ant jo ir kaimynų sklypų bendros ribos, o jo žemės sklype. Būtent tokią poziciją jis išdėstė savo apeliaciniame skunde. Tokiu būdu atsakomybėn patrauktas asmuo E. L. iš esmės neigia savo tyčią dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo tvirtindamas, kad kaimynai pažeidė jo teisėtus interesus, todėl perkeldamas tvorą jis gynė savo teisėtus interesus ir nutraukė kaimynų daromą teisės pažeidimą.
    4. Susipažinus su byloje esančiais įrodymais matyti, kad tyrimo metu nebuvo surinkta neginčijamų minėtą atsakomybėn patraukto asmens versiją paneigiančių objektyvių duomenų – Institucijos darbuotojai, tyrę šį įvykį, neapžiūrėjo įvykio vietos ir nesudarė jos schemos, nepadarė nuotraukų, kuriose būtų užfiksuota pati įvykio vieta, tiksliai neužfiksavo tvoros buvimo vietos prieš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus ir po jų, nepadarė atitinkamų matavimų (pavyzdžiui, kadastrinių matavimų), nenustatė bendros atsakomybėn patraukto asmens ir jo kaimynų sklypų ribos ir vietos, kur iš tiesų turėjo būti pastatyta žemės sklypus ribojanti tvora, nenustatė ir neapklausė pareiškėjos pareiškime nurodyto žemėtvarkos darbuotojo ir neatliko kitų būtinų veiksmų tam, kad paneigtų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją bei patvirtintų, jog kaimynų tvora buvo pastatyta tinkamoje vietoje, nepažeidžiant atsakomybėn patraukto asmens teisėtų interesų ir tai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suvokė. Todėl šiuo konkrečiu atveju byloje nesant objektyvių neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog atsakomybėn patrauktas asmuo E. L. suprato priešingą teisei savo veikos pobūdį, jo administracinė atsakomybė šiuo metu yra negalima.
    5. Čia būtina pažymėti, kad ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ATPK 248 straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Šiuo atveju Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, jos darbuotojai nerinko būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, jie byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, šališkai ir tendencingai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų pažeidimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir protokolą surašiusi institucija, todėl šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nepateikimą ar abejonių nepanaikinimą tenka ne kam nors kitam, o tik pačiai Institucijai.
    6. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą apygardos teismas mano, kad tiek apylinkės teismo išvados, tiek ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės šiuo metu kelia pagrįstas abejones dėl atsakomybėn patraukto E. L. kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo, todėl šioje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Procesinis sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis, spėjimais ar nuojauta. Tiriant ir nagrinėjant šią bylą Institucijos darbuotojai ir apylinkės teismas nesilaikė ANK reikalavimų, jie nesurinko, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, nepašalino prieštaravimų tarp jų. Tokiu būdu Institucijos ir apylinkės teismo procesiniai sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Dėl minėtų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus ir tikslinti administracinio nusižengimo protokole nurodytus duomenis, ko nei apygardos teisme, nei apylinkės teisme padaryti nėra galimybės, skundžiamas apylinkės teismo procesinis sprendimas naikinamas ir vietoje jo priimamas naujas procesinis sprendimas.
    7. Nustatęs Institucijos ir apylinkės teismo procesinių sprendimų panaikinimo pagrindus apygardos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tačiau Institucija, o esant reikalui ir apylinkės teismas, tirdami bei nagrinėdami šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir šiame nutarime nurodytas aplinkybes.

3Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

4Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. procesinį sprendimą ir dėl atsakomybėn patraukto asmens E. L. skundo priimti naują procesinį sprendimą – panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato 2017 m. birželio 7 d. nutarimą ir grąžinti bylą minėtam policijos komisariatui.

5Nutarimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai