Byla I-2574-968/2018
Dėl sprendimų panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, dalyvaujant pareiškėjui A. A., atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui L. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

41. Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–14), kuriuo prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2018-02-08 sprendimą Nr. S-26(7-218/2017) (toliau – Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2017-07-10 sprendimą Nr. 68-102 (toliau – VMI sprendimas); 3) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2017-03-15 sprendimą Nr. (7.46-4.7.2)FR0682-100 (toliau – Kauno AVMI sprendimas).

52. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamais VMI ir Komisijos sprendimais. Nurodo, kad Komisija neatkleidė mokestinio ginčo esmės, neįsigilino į ginčo medžiagą ir įrodymų visumą, VMI išvadų nekvestionavo, o joms pritarė. Komisija netinkamai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes. Savo poziciją pareiškėjas grindžia šiais esminiais argumentais, susijusiais su jo išlaidų ir pajamų balanso vertinimu:

62.1. Įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas faktiškai gavo pinigus iš byloje minimų kreditorių, tokias aplinkybes patvirtina ir tai, jog pareiškėjas pagal jam leidžiamas finansines galimybes dalį paskolų grąžino. VMI ir Komisija sprendimuose rėmėsi BUAB „Aivex“ (toliau – ir bendrovė) buhalterinės apskaitos duomenimis, tačiau neatsižvelgė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinamiesiems yra pareikšti kaltinimai dėl BUAB „Aivex“ ir kitų įmonių apgaulingo apskaitos tvarkymo. Kauno AVMI, atlikusi pareiškėjo mokestinį patikrinimą už 2009–2011 metų laikotarpį ir įvertinusi pareiškėjo pajamas ir išlaidas, nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nebuvo gavęs paskolų iš fizinių asmenų 732 957 Lt (212 279 Eur) sumai.

72.2. Dėl pareiškėjo, kuris buvo UAB „Aivex“ akcininkas, piniginių įnašų, nurodo, kad jis į bendrovės veiklą įnešė 709 400 Lt (205 456,44 Eur). Nesutiktina su VMI ir Komisijos išvada, kad, atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo (toliau – KAT) 2015-06-23 nutartį civilinėje byloje Nr. B2-1064-480/2015, kuria UAB „Aivex“ pripažinta bankrutavusia ir nutarta likviduoti ją dėl bankroto, pareiškėjo finansinis reikalavimas bendrovei yra 465 500,05 Eur (1 607 278,58 Lt). Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje pareikšti kaltinimai dėl įmonių, be kita ko, ir BUAB ,,Aivex“, buhalterinės apskaitos vedimo. Nurodytoje baudžiamojoje byloje buvusi BUAB „Aivex“ buhalterė, A. K. davė parodymus, kuriuose patvirtino, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai. Esant tokiai situacijai, UAB „Aivex“ buhalterinės apskaitos duomenys negali būti laikomi teisingais, VMI ir Komisija jais negalėjo vadovautis priimdamos sprendimus. Nustatant, kokią pinigų sumą pareiškėjas įnešė į įmonę, yra remiamasi ir bankroto bylos duomenimis, tačiau pareiškėjo kreditorinis reikalavimas yra netikslus, pareiškėjas nesutiko su šia suma. Pareiškėjas dėl išsilavinimo ir lėšų stokos neinicijavo UAB „Aivex“ audito, kurio metu būtų paaiškėję realūs bendrovės įsipareigojimai. Dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas grynaisiais pinigais į UAB „Aivex“ kasą įnešė 1 607 278,58 Lt nėra ir negali būti. Mokesčių administratorius, atlikdamas UAB „Aivex“ mokestinį patikrinimą, taip nesurinko objektyvių duomenų kurie vienareikšmiškai patvirtintų UAB „Aivex“ įsipareigojimo dydį (1 607 278,58 Lt) pareiškėjui. Buhalterinė programa, kurios duomenimis taip pat vadovavosi Komisija, per 15 bendrovės veiklos metų dažnai gesdavo, duomenys netyčia galėjo būti prarasti ar pakeisti. Dėl išvardintų aplinkybių, mokestiniame ginče nebuvo galima vadovautis nei buhalterės A. M. (K. ) parodymais, nei buhalterinės apskaitos programos duomenimis. Grynais pinigais (akcininko įnašais) į bendrovės veiklą buvo įnešta 709 400 Lt, nes tokia suma pagrįsta sutartimis, visa kita yra tarpusavio užskaitos su kitomis įmonėmis arba techninės klaidos. Buhalterės parodymai, kad buvo įneštos piniginės lėšos grynaisiais pinigais, melagingi arba netikslūs. VMI ir Komisija nevertino įrodymų, kurie nepalankūs mokesčių administratoriui. Pareiškėjo reikalavimo dydį UAB „Aivex“ patvirtina ir tai, kad Kauno apylinkės teismas 2013-12-25 teismo įsakymu pareiškėjo naudai iš UAB „Aivex“ priteisė ne didesnę sumą, o 709 400 Lt, taip pat buvusio bendrovės direktoriaus P. M. paaiškinimai.

82.3. Pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus pozicija dėl paskolų, gautų iš fizinių asmenų, vertinimu ir išvada, kad paskolų rašteliai nepagrindžia realaus pinigų perdavimo pareiškėjui fakto, t. y. nepatvirtina, kad jis gavo iš minėtų fizinių asmenų 2006–2009 metų laikotarpiu 732 957 Lt sumą. Teisės aktuose yra įtvirtintas sutarties laisvės principas, pasirašytos paskolų sutartys atitiko visus keliamus reikalavimus. Visi paskolas suteikę asmenys ne kartą nurodė, jog suteikė atitinkamo dydžio paskolas pareiškėjui, paaiškino visas aplinkybes, kaip buvo suteiktos paskolos. Šias aplinkybes kreditoriai ne kartą nurodė VMI teikdami paaiškinimus ir ikiteisminio tyrimo metu duodami parodymus kaip liudytojai. Pareiškėjas mokesčių administratoriui pateikė visus turimus ir galimus įrodymus, kurie vienareikšmiškai patvirtina, jog pagal sudarytas paskolų sutartis pinigai faktiškai jam buvo perduoti. VMI surinko ir netiesioginių įrodymų dėl paskolų suteikimo, t. y. patikrino ir nustatė, kad nurodyti asmenys turėjo finansines galimybes paskolinti nurodytas pinigų sumas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokie patikrinimų rezultatai buvo nepalankūs mokesčių administratoriui į juos nebuvo atsižvelgta. Analogiškomis aplinkybėmis (atitiko sutarties forma ir turinys), buvo atsižvelgta į paskolos sutartį, sudarytą su B. N.. Šio mokestinio ginčo metu nebuvo ir negalėjo būti surinkta kokių nors pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų, jog pagal sudarytas paskolų sutartis faktiškai pinigai nebuvo perduoti, o tai reiškia, jog VMI neturi pagrįstų įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų jos poziciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagrindžia gautas pajamas įstatymų nustatytos formos sandoriais ar juridinę galią turinčiais dokumentais, todėl įrodyti, kad pajamų nebuvo, turi šias aplinkybes neigiantis mokesčių administratorius. Kadangi paskolų sudarymo laikotarpiu bankų ir kitų finansinių įstaigų keliami reikalavimai buvo laibai griežti, dėl šios priežasties pareiškėjas, siekdamas išsaugoti verslą, kreipėsi į pažįstamus asmenis dėl galimybės pasiskolinti pinigines lėšas. Jei pareiškėjas būtų turėjęs galimybę pasiskolinti pinigines lėšas iš bankų ar kitų finansinių įstaigų, jis šia galimybę būtų ir pasinaudojęs, tačiau mokestiniame ginče nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjas neatitiko kriterijų, kuriuos įvertinus bankai suteikdavo paskolas. Į B. N. suteiktą paskolą mokesčių administratorius atsižvelgė, kadangi pinigus skolinęs asmuo kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, tačiau kitų asmenų suteiktų paskolų nevertino, nors sudarytos paskolos sutartys yra analogiškos formos ir turinio. Dėl to ginčijami sprendimai pagrįsti prielaidomis, o ne įrodymais. Pareiškėjui piniginės lėšos skolintos neatlygintinai, nes to nedraudžia sutarčių laisvės principas, šie žmonės pasitikėjo pareiškėju, be to, pareiškėjas neturi įgaliojimų tikrinti paskolintų lėšų kilmę ir būti atsakingas, kaip kreditoriai (fiziniai asmenys) šias lėšas uždirbo. Šiuo atveju nėra praleistas 10 metų senaties terminas, jei paskolas suteikę asmenys norėtų kreiptis į teismą dėl pareiškėjui suteiktų paskolų susigrąžinimo.

92.4. Mokesčių administratorius visiškai nevertino pareiškėjo pajamų, gautų iš veiklos, kuri buvo vykdyta su sesers R. R. išduotu įgaliojimu. Nors viename iš paaiškinimų R. R. nurodė, kad visas paskolas pareiškėjas grąžino, tačiau, vykdant sandorius pagal R. R. išduotus įgaliojimus, ne visos piniginės lėšos buvo panaudos bendroje veikloje, dalis jų buvo taupomos ir panaudojamos esant piniginių lėšų poreikiui. VMI privalo šias pinigines lėšas priskirti mokesčių mokėtojui kaip turėtas pajamas, o R. R. patvirtinimas, kad visi pinigai jai buvo grąžinti, pateiktas vien dėl to, kad būtų išvengta nemalonaus ir varginančio teisminio proceso. Pareiškėjas visas pasiskolintas lėšas seseriai grąžino tik 2015 metais, o iki tol šias lėšas naudojo savo nuožiūra bei savo asmeninėms reikmėms. Po mokestinio patikrinimo laikotarpio buvo gražinta 46 160 Eur, o tai iš esmės keičia mokestinio patikrinimo rezultatus ir papildomai priskaičiuotus mokėtinus mokesčius.

102.5. Išimtinai tik dėl mokesčių administratoriaus kaltės patikrinimas tęsėsi ilgą laikotarpį. Nors ir buvo atlikti kiti kontrolės veiksmai, pats mokestinis patikrinimas buvo pradėtas likus porai mėnesių iki senaties termino, o tai nesuderinama su nuostatomis, kad mokesčių administravimas turi būti atliekamas kuo operatyviau, nepažeidžiant mokesčių mokėtojo teisių, mokesčių administratoriui atliekant savo funkcijas, stengiantis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą. Kauno AVMI mokestinį patikrinimą pradėjo 2011 metais, o sprendimą priėmė tik 2017 metais. Jei mokesčių administratorius būtų konstatavęs neva padarytus pažeidimus, pareiškėjui būtų priskaičiuoti mažesni delspinigiai. Pareiškėjui paskirta per didelė bauda.

11Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skundą ir prašė skundą tenkinti.

123. Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 129–148) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Kauno AVMI atliko pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2011-12-31 apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir patikrinimo akte Nr. (13.2)FR0680-722 (toliau – Patikrinimo aktas) pareiškėjui papildomai apskaičiavo 26 054,22 Eur GPM. Kauno AVMI sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir jame papildomai apskaičiuotą GPM sumą, apskaičiavo 16 352 Eur GPM delspinigių, skyrė 7 816 Eur GPM baudą bei nurodė pareiškėjui šias sumas sumokėti į biudžetą. VMI ir Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundus, patvirtino vietos mokesčių administratoriaus sprendimą. Mokesčių administratorius GPM ir su juo susijusias sumas apskaičiavo, konstatavęs, kad pareiškėjo tikrinamuoju laikotarpiu patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas, atitinkamai pareiškėjas 2009–2011 metais gavo 603 481 Lt nedeklaruotų pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 70 straipsnio 1 dalimi, mokėtinas GPM buvo apskaičiuotas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą pritaikius išlaidų metodą. VMI atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su pareiškėjo skundu argumentai:

133.1. Mokesčių administratoriui kontrolės procedūrų metu Pareiškėjas pateikė duomenis, kad 2006–2007 metais pagal notariškai nepatvirtintus sandorius iš kitų fizinių asmenų gavo paskolų, kurių bendra suma – 814 957 Lt. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos (toliau – FNTT) pareiškėjo atžvilgiu atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-01035-13 (toliau – Ikiteisminis tyrimas) dėl neteisėto praturtėjimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1891 straipsnio 1 dalyje, metu, pranešus apie galutinį įtarimą, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pareiškėjas 2013-11-21 pateikė papildomus duomenis apie kitas 2007 ir 2009 metais gautas paskolas pagal paskolos raštelius. Įvertinusi minėtus paskolos raštelius ir kitą turimą medžiagą, Kauno AVMI nustatė, kad pareiškėjas jais siekė pateisinti kitas, iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių gautas pajamas ir tokiu būdu gauti mokestinę naudą – išvengti GPM mokėjimo. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi MAĮ 10 straipsniu ir 69 straipsnio 1 dalimi, Kauno AVMI, sudarydama mokesčių mokėtojo pajamų-išlaidų balansą, nepripažino minėtų paskolos raštelių ir pagal juos iš kitų fizinių asmenų tariamai gautų paskolų nevertinto kaip realiai pareiškėjo gautų pajamų.

143.2. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes (skolinę fiziniai asmenys patys skolinosi iš kredito įstaigų, pareiškėjo darbo užmokestis buvo nepakankamos atsiskaityti su kreditoriais, paskolas suteikusių asmenų ryšiai su pareiškėju, paskolinti grynieji pinigai) ir vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, nesant objektyvių, pajamų gavimo faktą pagrindžiančių įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas šias pajamas gavo, taip pat darytina išvada, kad paskolų rašteliai surašyti formaliai, siekiant pateisinti iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių gautas pareiškėjo pajamas ir gauti mokestinę naudą – nemokėti GPM. Todėl mokesčių administratorius pagrįstai taikė MAĮ 10 straipsnio ir 69 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, vertinant pareiškėjo 2009–2011 metų pajamas ir išlaidas, pagrįstai neatsižvelgta fizinių asmenų tariamai suteiktų paskolų sumas (iš viso – 732 957 Lt).

153.3. Dėl pareiškėjo argumentų, kad mokesčių administratorius nesurinko kokių nors pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų, jog pagal sudarytas paskolų sutartis faktiškai pinigai jam nebuvo perduoti, nurodo, kad šiuo atveju įrodinėjimo dalyku yra nustatymas aplinkybės – ar pareiškėjas pagal minėtus paskolų raštelius realiai gavo piniginių lėšų, ar ne. Todėl piniginių lėšų, kurias, kaip nurodė pareiškėjas, gavo grynaisiais pinigais, gavimo faktą privalėjo įrodyti pareiškėjas, tačiau to nepadarė ir nepaneigė Kauno AVMI nustatytų aplinkybių nei atliekant mokestinį patikrinimą, nei teikiant skundus VMI, Komisijai ir teismui. Atsakovė atmeta pareiškėjo kaltinimą dėl jo konstitucinių teisių pažeidimo, nes pareiškėjas pats pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą pareigą mokėti mokesčius.

163.4. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl jo, kaip bendrovės akcininko, įnašų ir reikalavimo dydžio UAB „Aivex“. KAT 2014-12-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2414-480/2014 patvirtino BUAB „Aivex“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą; pareiškėjo patvirtintas finansinis reikalavimas – 1 607 278,58 Lt. KAT 2015-06-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1064-480/2015 pripažino UAB „Aivex“ bankrutavusia ir nutarė likviduoti ją dėl bankroto bei patvirtino patikslintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą; pareiškėjo patvirtintas patikslintas finansinis reikalavimas – 465 500,05 Eur. Nėra duomenų, kad šią nutartį pareiškėjas apskundė ar teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į KAT dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo. Kauno AVMI tikrintu ir prieš tai buvusiu laikotarpiu vertino pareiškėjo patirtas konkrečias išlaidas, joms priskyrė tik pareiškėjo įnašus, o ne visą bankroto byloje patvirtintą pareiškėjo reikalavimo sumą, o sumos, kurių pareiškėjas nemokėjo, į išlaidas nebuvo įtrauktos. Mokesčių administratorius kartu vertino UAB „Aivex“ operatyvaus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir Bankroto bylos metu teismui pateiktus duomenis. Pareiškėjo nurodytas Kauno apylinkės teismo 2013-11-25 teismo įsakymas, kuriuo Pareiškėjui iš UAB „Aivex“ priteista 709 400 Lt, nepatvirtina, kad tik nurodyta suma sudaro bendrovės skolą pareiškėjui.

173.5. Dėl pareiškėjo pajamų, gautų vykdant veiklą pagal R. R. išduotą įgaliojimą, atsakovė nurodo, kad pareiškėjo teiginiai neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių. Pareiškėjas teigė, jog vykdant sandorius, ne visos piniginės lėšos buvo panaudos veikloje, dalis jų buvo taupomos ir panaudojamos esant piniginių lėšų poreikiui, tačiau nustatyta, kad pareiškėjas su R. R. iki metų pabaigos visiškai atsiskaitydavo ir jokių įsipareigojimų tarp jų kiekvienų metų pabaigai nebuvo, todėl bankiniais pavedimais vykę šių asmenų tarpusavio atsiskaitymai pareiškėjo pajamose-išlaidose nevertinti.

183.6. Mokesčių administratorius nepažeidė MAĮ 119 straipsnio 1 dalyje nustatytų mokestinio patikrinimo atlikimo terminų. Pareiškėjo mokestinis patikrinimas pradėtas 2014-10-31, baigtas – 2016-12-07. Mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas nuo 2014-11-14 dėl priešpriešinės informacijos surinkimo apie asmenis, su pareiškėju sudariusius rašytinius paskolų sandorius, pratęstas kelis kartus laikotarpiu nuo 2016-07-20 iki 2016-12-18. Pareiškėjas nevykdė savo mokesčių teisės aktais įtvirtintų pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje, mokėtinas į biudžetą GPM apskaičiuotas mokesčių administratoriaus iniciatyva kontrolės procedūrų metu, o apskaičiuoti GPM delspinigiai vertintini kaip paties pareiškėjo pasirinkto elgesio modelio (privalomų sumokėti mokesčių aspektu) pasekmė. Pareiškėjui skirta bauda, t. y. 30 proc. nuo mokėtinos mokesčio sumos, yra vidutinė MAĮ 139 straipsnio 1 pagrindu skirtina bauda. Nagrinėjamu atveju nenustačius pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nebuvo teisinio pagrindo vertinti, kad pareiškėjui turėjo būti paskirta mažesnė nei vidutinio dydžio ar minimali GPM bauda, o priešingai – buvo pagrindas skirti netgi didesnę baudą.

19Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus atsiliepime nurodytais pagrindais.

204. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

215. Prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungta Komisijos bylos Nr. 7-218/2017 (toliau – Komisijos byla) medžiaga.

22Teismas

23konstatuoja:

246. Ginčas kilo dėl VMI ir Kauno AVMI sprendimų, kuriais pareiškėjui papildomai apskaičiuota į valstybės biudžetą sumokėti GPM, šio mokesčio delspinigius ir baudą, taip pat dėl ikiteismine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą priimto Komisijos sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

257. Byloje ir Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad:

267.1. KAT 2014-09-11 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-604-288/2014 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-01035-2013-3) pavedė VMI atlikti A. A. mokestinį patikrinimą.

277.2. Kauno AVMI 2016-12-07 surašė Patikrinimo aktą, kuriuo, patikrinusi pareiškėjo GPM 2009–2011 metų laikotarpiu, pareiškėjui papildomai apskaičiavo 26 054,22 Eur GPM (iš jų 25 910, 27 Eur GPM apskaičiuota pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą) už 2009–2011 metus (Komisijos bylos 1 t., b. l. 141–205).

287.3. Kauno AVMI, išnagrinėjusi pareiškėjo pastabas dėl Patikrinimo akto, 2017-03-15 sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir be apskaičiuoto GPM, skyrė 7 816 Eur baudą ir 16 352 Eur GPM delspinigių (Komisijos bylos 1 t., b. l. 87–127). Kauno AVMI nurodė, kad tikrinamu laikotarpiu patirtoms išlaidoms padengti pareiškėjas turėjo kitų pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio nuostatas, jų nedeklaravo bei nuo šių pajamų mokesčių neapskaičiavo ir nesumokėjo. Šios aplinkybės yra pagrindas taikyti MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir VMI viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių 4.1 ir 6.3.3 punktus, t. y. mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą naudojant išlaidų metodą. Pareiškėjo mokestinio patikrinimo ir kitų kontrolės procedūrų metu Kauno AVMI Nustatė

29(1) Kauno AVMI atliko operatyvius patikrinimus įmonėse, susijusiose su pareiškėju priešpriešinei informacijai surinkti. Pagal bankų pateiktą informaciją nustatė, kad iš UAB „Aivex“ 2007–2011 metais pareiškėjas gavo 150 350 Lt, minėtu laikotarpiu pervedė 48 000 Lt. Operatyvaus patikrinimo metu įsipareigojimų akcininkui A. A. žiniaraščių duomenimis, pareiškėjas įnešė/pervedė į UAB „Aivex 857 587, 53 Lt piniginių lėšų. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyti UAB „Aivex“ ir A. A. apskaityti tarpusavio įsipareigojimai 2007–2011 metų laikotarpiui, 2011-12-31 įsipareigojimai akcininkui sudarė 1 451 359,66 Lt. Šio patikrinimo metu bendrovės buhalterė A. M. pateiktame paaiškinime nurodė, kad per 2011 metus A. A. į įmonės kasą įnešė 330 087,53 Lt grynaisiais pinigais. Mokestinio patikrinimo metu vertinti A. A. ir UAB „Aivex“ susitarimai dėl bendrovės įsiskolinimų UAB „Algedina“ ir E. M. įmonei perėmimo ir įvykdymo. KAT 2014-12-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2414-480/2014 patvirtino BUAB „Aivex“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą; pareiškėjo patvirtintas finansinis reikalavimas – 1 607 278,58 Lt. KAT 2015-06-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1064-480/2015 pripažino UAB „Aivex“ bankrutavusia ir nutarė likviduoti ją dėl bankroto bei patvirtino patikslintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą; pareiškėjo patvirtintas patikslintas finansinis reikalavimas – 465 500,05 Eur. Mokesčių administratorius nustatė, kad UAB „Aivex“ nėra perdavusi visų buhalterinės apskaitos dokumentų archyviniam saugojimui, ne visi dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui, todėl nėra galimybių surinkti visos priešpriešinės informacijos, susijusios su UAB „Aivex“ finansiniais įsipareigojimais minėtoms įmonėms (UAB „Algedina“ ir E. M. įmonei) ir nustatyti, kada jie buvo padengti. Todėl analizuojant A. A. pajamas ir išlaidas vertinamos UAB „Aivex“ operatyvaus patikrinimo metu nustatytos aplinkybės bei įmonės bankroto metu teismui pateikti duomenys;

30(2) dėl gautų paskolų iš fizinių asmenų realumui nustatyti, Kauno AVMI atliko paskolas suteikusių asmenų (ir jų sutuoktinių) mokestinius tyrimus, vertino jų metu gautus paaiškinimus, paskolas suteikusių asmenų parodymus pareiškėjo baudžiamojoje byloje ir apklausų Ikiteisminiame tyrime metu teiktus paaiškinimus. Kontrolės procedūrų metu pareiškėjas pateikė duomenis, kad 2006–2007 metais notariškai nepatvirtintais sandoriais iš kitų fizinių asmenų gavo 814 957 Lt paskolų (45 000 Lt iš L. B., 42 000 Lt iš S. P., 38 000 Lt iš A. K., 40 000 Lt iš Sauliaus A. M., 42 000 Lt iš A. M., 40 000 Lt iš M. G., 85 000 USD (217 957 Lt) iš V. C. ir 350 000 Lt iš B. N. bei 2008 metais pagal notarinę paskolos sutartį gavo 50 000 Lt paskolą iš M. B.. Mokesčių administratorius sprendė, kad pareiškėjo sutartis (2007-01-07 paskolos raštas 350 000 Lt sumai) su B. N. ir 2008-05-09 notarine forma sudaryta sutartis su M. B. buvo realios, todėl buvo į jas atsižvelgta vertinant pareiškėjo pajamas ir išlaidas. Pareiškėjas Kauno FNTT atliekamo Ikiteisminio tyrimo metu 2013-11-21 pateikė papildomus duomenis apie kitas 2007 ir 2009 metais gautas paskolas: apie 48 000 Lt paskolą, gautą iš R. K. pagal 2007-01-15 paskolos raštelį ir apie dvi paskolas, gautas iš V. K., t. y. 150 000 Lt paskolą, gautą pagal 2009-09-05 paskolos raštelį bei 70 000 Lt paskolą, gautą pagal 2009-12-15 paskolos raštelį. Kauno AVMI mokestinio patikrinimo metu, vertinant pareiškėjo 2009–2011 metų pajamas ir išlaidas, neatsižvelgė į pareiškėjui fizinių asmenų L. B., R. K., S. P., A. K., S. A. M., A. M., M. G., V. C. ir V. K. suteiktas paskolas, kurių bendra suma – 729 957 Lt. Šią išvadą mokesčių administratorius grindė aplinkybėmis, kad paskolų suteikimas buvo grindžiamas pareiškėjo ir jo pažįstamų fizinių asmenų paaiškinimais ir surašytais dokumentais, paskolų rašteliai laisvos formos, nenumatytas palūkanų mokėjimas ir sandorio įvykdymo užtikrinimas, pinigų perdavimo būdas – gryni pinigai, sandoriai sudaryti skolintojams nenaudingomis sąlygomis, patys paskolų davėjai turi įsipareigojimų bankams, tačiau nereikalaujama paskolų grąžinimo, pareiškėjo darbo užmokesčio pajamos palyginti nedidelis, todėl gautos paskolos sudaro dominuojančią pareiškėjo pajamų dalį, dalis fizinių asmenų paskolos sutarties sudarymo datą negalėjo disponuoti grynaisiais pinigais pareiškėjui paskolinta suma, skyrėsi fizinių asmenų paaiškinimai dėl paskolų dydžio ir suteikimo aplinkybių, nurodyti mokesčių administratoriui ir teisėsaugos institucijoms duodant parodymus. Bendra paskolų vertė sudarė reikšmingą sumą, nors atskirai kiekvienos paskolos suma nežymi (iki 50 000 Lt), paskolos perdavimas-priėmimas nepatvirtintas jokiais vienareikšmiškais, neginčijamais įrodymais;

31(3) apskaičiuojat pareiškėjo 2009–2011 metų pajamų ir išlaidų balansą, buvo surinkta ir įvertinta informacija apie pareiškėjo lėšų apyvartą, likučius banko sąskaitose, sudarytus sandorius su kredito įstaigoms, dalyvavimą juridinių asmenų veikloje ir iš jų gautas (įneštas) lėšas, turto pardavimą ir su darbo santykiais susijusias pajamas, pareiškėjo (šeimos) vartojimo išlaidas, tarpusavio nekilnojamojo turto ir vertybinių popierių perleidimo sandorius su R. R..

327.4. Centrinis mokesčių administratorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, skundžiamu 2017-07-10 sprendimu (Komisijos bylos 1 t., b. l. 32–43) patvirtino Kauno AVMI sprendimą. Komisija (Komisijos bylos 9 t., 46–75) sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir patvirtino VMI sprendimą.

338. Pareiškėjas prašo panaikinti Komisijos, VMI ir Kauno AVMI sprendimus, nes, jo nuomone, jie nepagrįsti, VMI ir Komisija neatskleidė mokestinio ginčo esmės, netinkamai vertino nustatytų faktinių aplinkybių visumą, juose nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas tikrinamu laikotarpiu (2009–2011) turėjo nepakankamai pajamų patirtoms išlaidoms padengti. Pareiškėjo nesutikimo pagrindiniai argumentai iš esmės susiję su paskolų, gautų iš fizinių asmenų, nepripažinimu jo pajamomis. Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad Kauno AVMI pareiškėjo pajamomis nepripažino sumų, gautų kartu su seserimi R. R. vykdant bendrą veiklą, netinkamai nustatė pareiškėjo, kaip UAB „Aivex“ akcininko, kreditorinio reikalavimo dydį. Pareiškėjas teigia, kad Kauno AVMI pernelyg ilgai atlikto mokestinio patikrinimo pasėkoje pareiškėjui priskaičiuoti per dideli GPM delspinigiai. Kadangi mokėtinas GPM apskaičiuotas vadovaujantis prielaidomis, paskirta 30 proc. dydžio bauda yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

349. Pareiškėjas neginčija aritmetinio mokesčių, baudų ir delspinigių apskaičiavimo, taip pat to, ar nagrinėjamu atveju buvo MAĮ 70 straipsnyje nustatyti pagrindai mokesčių administratoriui jo GPM bazę apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą Jis iš esmės nesutinka su skundžiamuose sprendimuose pateiktu mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų vertinimu.

3510. MAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2008-11-15) 66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais. MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta mokesčių administratorius pareiga pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Vadovaujantis šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalimi, detalią minėto straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru.

3611. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą esant dviem būtinoms sąlygoms, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintą elgesio modelį: pirma, mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (žr. pvz., 2010-11-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1542/2010, 2011-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-146/2011, 2012-11-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1984/2012, 2013-04-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-27/2013, 2016-02-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-384-442/2016). Būtina pažymėti, kad mokestinėse bylose mokesčių administratorius, taikydamas MAĮ 70 straipsnį ir papildomai apskaičiuodamas mokesčius bei su jais susijusias sumas, privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. O tada, jei mokesčių mokėtojas nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal MAĮ 67 straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (lot. k. onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius turi turėti atitinkamus įrodymus priimdamas ir grįsdamas savo sprendimus, nes priešingu atveju tokie sprendimai būtų niekiniais bei nulemti besąlyginiam naikinimui. Tačiau, kai mokesčių administratorius yra surinkęs atitinkamus faktinius duomenis ir jais grindžia apskaičiuotus papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, mokesčių mokėtojui apsiginti galimybė atsiranda, kai jis savo ruožtu teikia kitokius faktinius duomenis, suponuojančius priešingą nei mokesčių administratoriaus padarytą išvadą. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (žr. pvz., LVAT 2017-04-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-488-556/2017, 2011-08-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-926/2011).

37Dėl pareiškėjo ir UAB „Aivex“ tarpusavio įsipareigojimų vertinimo

3812. Pareiškėjas skunde nesutinka su Kauno AVMI nustatyta aplinkybe, kad jo finansinis reikalavimas minėtai bendrovei yra 456 500,05 Eur (1 607 278,58 Lt). Pareiškėjas teigia, kad UAB „Aivex“ buhalterė apgaulingai vedė buhalterinę apskaitą, reali bendrovės skola pareiškėjui yra 709 400 Lt, o šį faktą esą patvirtina KAT išduotas teismo įsakymas.

3913. Iš Patikrinimo akto matyti, kad pareiškėjo kaip akcininko įnašai į UAB „Aivex“ (iki 2007-05-14 bendrovės pavadinimas buvo UAB „Jusma ir Co“) buvo vertinami apskaičiuojant pareiškėjo išlaidas tikrinamu ir prieš tai ėjusiu laikotarpiu (žr. Patikrinimo akto 16–18 lenteles, Patikrinimo akto priedą Nr. 40 (Komisijos bylos 6 t., b. l. 23–28). Atsakovė nurodė, kad šių pareiškėjų išlaidų faktas nustatytas, vadovaujantis bendrovės operatyvaus patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, buhalterės pateiktais paaiškinimais (žr. Komisijos bylos 5 t. b. l. 109–113) ir Bankroto byloje UAB „Aivex“ pateiktais duomenimis.

4014. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (lot. k. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) ir prejudicinė galia įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 98 straipsnio 4 dalyje (joje nustatyta, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių). LVAT praktikoje pripažįstama, kad įsiteisėjusiu, t. y. res judicata galią įgijusiu, teismo sprendimu šalių ginčas yra išspręstas galutinai, visiems laikams ir teismo nustatytos aplinkybės (faktai) nebegali būti revizuojami kokių nors kitų institucijų; teisės teorijoje akcentuojama, jog būtent teismo sprendimai kartu su pozityviosios teisės normomis garantuoja tam tikrą visuomenės gyvenimo stabilumą, visuomeninių santykių apibrėžtumą ir aiškumą (žr., pvz., LVAT 2012-01-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-54/2012).

4115. Pareiškėjas pateikė KAT 2014-11-19 prašymą įtraukti jį į BUAB „Aivex“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti jo 1 607 278,58 Lt finansinį reikalavimą, kartu su prašymu pateikė įsipareigojimų akcininkui suvestinę (Komisijos bylos 5 t., 148–152), KAT 2014-12-10 nutartimi patvirtino pareiškėjo finansinį reikalavimą, o 2015-06-23 nutartimi nutarė UAB „Aivex“ likviduoti dėl bankroto (žr., Komisijos bylos 5 t., b. l. 153–155). Minėtos nutarties pareiškėjas neskundė, ji įsiteisėjusi, todėl laikytina, kad joje konstatuotos aplinkybės, t. y. UAB „Aivex“ finansiniai įsipareigojimai pareiškėjui, turi prejudicinę reikšmę ir iš naujo administracinėje byloje nebeįrodinėjami ir įprasta tvarka nenuginčijami.

4216. MAĮ 40 straipsnio pirmoje dalyje išvardintos mokesčio mokėtojo pareigos, viena iš jų – teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus (6 punktas), pareiga pagrįsti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius nustatyta MAĮ 41 straipsnyje. LVAT, aiškindamas nuostatų turinį, nuosekliai laikosi pozicijos, kad įstatymų leidėjas MAĮ expressis verbis (lot. k. aiškiais žodžiais) yra įtvirtinęs šias mokesčių mokėtojo pareigas: teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus (MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas); pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją (MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punktas); pateikti paaiškinimus apie pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti (MAĮ 41 straipsnis). Iš to išplaukia, jog mokesčių mokėtojas, atlikdamas mokestines teisines pasekmes galinčius sukelti veiksmus, turi būti protingas, atsakingas ir rūpestingas, tai yra saugoti dokumentus, galinčius pagrįsti jo atliekamus veiksmus (žr., pvz., LVAT 2011-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-928/2011).

4317. Pareiškėjas skunde nenurodo jokių konkrečių ir įrodymais pagrįstų aplinkybių, kurios leistų teismui abejoti teismo nustatytais faktais. Skundo teiginiai, kad visa UAB „Aivex“ buhalterinė apskaita buvo vesta apgaulingai, nes pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingo apskaitos vedimo, kuriame apklausta buhalterė A. K., finansiniai duomenys netikslūs dėl blogo buhalterinės apskaitos programos daugkartinio veikimo, neatliko audito vertintini kritiškai kaip pareiškėjo gynybinė pozicija, nes yra abstraktūs, dėl jų nepateikti jokie įrodymai nei mokestinį patikrinimą ir jų vertinimą atlikusioms institucijoms, nei teismui. Pareiškėjas, atsižvelgiant MAĮ 67 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, galėjo mokesčių administratoriui visų kontrolės procedūrų metu teikti įrodymus, nes, teismo vertinimu, kaip bendrovės vienintelis akcininkas, pats pareiškėjas įnešdamas ženklias lėšas į bendrovės veiklą, turėjo teisėtą ir pagrįstą interesą rūpintis, kad šių įnašų ir kitų ūkinių operacijų atvaizdavimas buhalterinėje apskaitoje atitiktų faktinę situaciją.

4418. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo argumentai, dėl mokesčių administratoriaus ir Komisijos esą netinkamai atlikto jo ir UAB „Aivex“ tarpusavio įsipareigojimų vertinimo, atmestini kaip nepagrįsti.

45Dėl gautų paskolų iš fizinių asmenų.

4619. Pareiškėjas nesutinka jo pajamoms pagrįsti Kauno AVMI pateiktų paskolų sutarčių su fiziniais asmenims vertinimu. Teigia, kad jas sudarant įgyvendintas sutarčių laisvės principas, rašytinė forma tokio pobūdžio sandoriams buvo pakankama, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą.

4720. Komisijos byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas su 2012 m. vasario mėn. teiktame paaiškinime Vilniaus AVMI nurodė, kad 2007–2011 metų laikotarpiu gavo paskolų, jų buvo daug, pridėjo dokumentų kopijas (Komisijos bylos 4 t. b. l. 50–56) pateikė skolos raštelius su V. C. (rusų kalba) L. B., B. N. (Komisijos bylos 4 t., b. l. 114–116), S. P., A. K., S. M., A. M., M. G. (Komisijos bylos 4 t., b. l. 119–123), V. K. (Komisijos bylos 5 t., b. l. 171–172) R. K. (Komisijos bylos 5 t., b. l. 187). Pareiškėjas skunde nurodo, kad pinigų perdavimą patvirtina pačios sudarytos sutartys, pareiškėjo ir paskolas davusių asmenų paaiškinimai (jie buvo apklausti kaip liudytojai pareiškėjo baudžiamojoje byloje ir ikiteisminio tyrimo metu). Pareiškėjas teigia, kad mokesčių administratorius nustatė, jog paskolas suteikę asmenys turėjo finansines galimybes paskolinti tokio dydžio sumas, apie lėšų skolinimą patvirtino mokesčių administratoriui, visi minėti asmenys deklaravo pajamas teisės aktų nustatyta tvarka.

4821. Šiame kontekste paminėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

4922. Ginčo paskolų sutarčių vertinimui aktuali suformuota LVAT praktika dėl įrodymų vertinimo mokestinių ginčų bylose, kai, remiantis įvairiais civiliniais sandoriais, įrodinėjamas (grindžiamas) mokesčių mokėtojo gautų pajamų realumas. LVAT yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas šiuo atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo, ar nebuvo perduotos, t. y. gautos ar negautos pajamos. Šios aplinkybės turėtų būti įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, iš kurių galima daryti vienareikšmę išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes (pvz., mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimą; asmenų, iš kurių pajamos neva gautos, paaiškinimai, kad lėšos perduotos ar neperduotos; kitų liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti lėšų perdavimą, parodymai). Įstatymas nedraudžia įrodinėti ir netiesioginiais įrodymais, t. y. įrodymais, susijusiais su įrodinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis (pvz., įrodymai, kokiomis lėšomis galėjo disponuoti asmuo, iš kurio galėjo būti gautos pajamos; įrodymai apie gautų lėšų panaudojimo aplinkybes ir pan.) (žr., pvz., 2007-03-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-17-301/2007, 2017-07-13 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1345-442/2017). Vien atskirų formalių įrodymų (pvz., paprasta rašytine ar notarine forma sudarytų sutarčių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto nuodugnia pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia. Tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į MAĮ 10 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias turinio viršenybės prieš formą principą, pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai (žr., pvz., LVAT 2011-04-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-1111/2011, 2015-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. eA110-438/2015). Be to, LVAT praktikoje yra įtvirtinta, jog pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų įrašuose) ir šių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pvz., kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), mokesčių mokėtojas prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos (žr., pvz., 2013-04-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-27/2013).

5023. Įvertinęs skundo argumentus, pareiškėjo paaiškinimus (žr. Komisijos bylos 2 t., b. l. 49–56; 5 t., b. l. 25–33), dalies paskolas suteikusių fizinių asmenų Kauno AVMI teiktus paaiškinimus (žr. Komisijos bylos 5 t., b. l. 182–199; 6 t., b. l. 1–8), atsižvelgdamas į aplinkybę, kad Kauno AVMI išanalizavo baudžiamosios bylos Nr. 1-373-288/2016 (nuo 2018 m. – Nr. 1-105-288/2018) medžiagą (žr. Komisijos bylos 6 t., b. l. 97–98), bylos aplinkybių ir aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste, teismas neturi pagrindo nepritarti VMI ir Komisijos išvadoms. Skundžiamuose sprendimuose Kauno AVMI ir VMI plačiai ir išsamiai aptarė kiekvieno iš pareiškėjui skolinusių asmenų paaiškinimus, mokestinio tyrimo metu nustatytus duomenis, analizavo minėtų fizinių asmenų teismui duotus parodymus su pareiškėju susijusioje baudžiamojoje byloje, kas patvirtina, kad mokesčių administratorius atliko platų, sisteminį tyrimą, siekiant patikrini pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrįstumą, t. y. siekiant nustatyti, ar faktiškai buvo suteiktos paskolos, tačiau, be pareiškėjo pateiktų paskolų sutarčių (paskolos raštų), Kauno AVMI nerado jokių kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti vykusių sandorių realumą. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, mokesčių administratorius vertino ne tik sudarytų sandorių formą ir turinį (paprasta rašytinė forma, skolinti gryni pinigai), tačiau ir kitas svarbias aplinkybes, susijusias su mokestinio patikrinimo metu apklaustų fizinių asmenų finansinėmis galimybėmis suteikti įvardintas pinigines lėšas grynaisiais pinigais, jų ryšiais su pareiškėju (darbo, verslo, draugiški santykiai), taip pat aplinkybes, kad paskolos suteiktos neatlygintinai, nenumatant įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimo priemonių, paskolos negrąžintos, nors atsiskaitymo terminas suėjęs, o paskolų davėjai nesiima jokių teisėtų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti, paskolas suteikę asmenys nesidomėjo, kokiu tikslu skolinamasi. Įvertinta ir tai, kad paskolų grąžinti nereikalavo asmenys, kurie turėjo įsipareigojimų kredito įstaigoms, vienas iš pareiškėjo nurodytų asmenų (V. K.) pasirašė pareiškėjo surašytus skolos raštelius, nors žinojo, kad juose nurodytų lėšų pareiškėjui neskolins. Minėti V. K. veiksmai įvertinti įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Pareiškėjas, išskyrus B. N. ir M. B. atveju, niekam paskolų nėra grąžinęs (nei grynais pinigais, nei pavedimu). Šiuo atveju pareiškėjo į bylą pateiktos mokėjimo pavedimų kopijos (b. l. 115–117), iš kurių matyti, kad 2018-04-02 M. B. (A. ) perveda lėšas L. B., S. P. ir A. K., teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teismui vertinti minėtos situacijos kitaip. Mokesčių administratoriaus išvadų pareiškėjas nepaneigė jokiais objektyviais įrodymais, nors, atsižvelgiant į MAĮ 67 straipsnio 2 dalies nuostatas, šiuo atveju pareiškėjui teko pareiga įrodyti gautų pajamų realumą.

5124. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo teiginiai, susiję su esą netinkamu mokesčių administratoriaus ir Komisijos atliktu nagrinėjamu atveju aktualių paskolų sutarčių, sudarytų tarp pareiškėjo ir fizinių asmenų, vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti.

52Dėl pajamų, susijusių su R. R., vertinimo

5325. Pareiškėjas teigia, kad mokesčių administratorius visiškai nevertino pareiškėjo pajamų, gautų iš veiklos kuri buvo vykdyta su sesers R. R. išduotu įgaliojimu, nes ne visos gautos lėšos buvo panaudotos, dalis jų buvo taupoma, kad pareiškėjas galėtų padengti kitas išlaidas.

5426. Klaipėdos AVMI priešpriešinės informacijos surinkimo pažymose ir R. R. pateiktuose paaiškinimuose nurodyta informacija (žr. Komisijos bylos 6 t., b. l. 9–18), priešingai, nei teigia pareiškėjas, patvirtina, kad R. R. buvo įgaliojusi pareiškėją tvarkyti žemės sklypų pardavimo dokumentus, tačiau jam atlygio už tai nemokėjo. R. R. laikotarpiu nuo 2007-08-02 iki 2011-11-11 pareiškėjui pervesdavusi pinigines lėšas kaip įgaliotam asmeniui, už pareiškėją buvo sumokėjusi dalį kredito Akademinei kredito unijai banko pavedimu, tačiau skolą pareiškėjas grąžino tais pačiais metais (2011 m.), o 2007–2011 kalendorinių metų pabaigoje pareiškėjas ir R. R. nebuvo vienas kitam skolingi. Šiame kontekste teismas kritiškai vertina nagrinėjamoje byloje užimtą gynybinę poziciją, kad R. R. patvirtinimai, susiję su tarpusavio atsiskaitymu, pateikti tik dėl to, kad ji nenorėjo dalyvauti teisminiuose procesuose, o pareiškėjas jai nėra skolingas. Ši pareiškėjo gynybinė pozicija yra abstrakti ir nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais.

5527. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo teiginiai, susiję su tuo, kad esą mokesčių administratorius visiškai nevertino pareiškėjo pajamų, gautų iš veiklos kuri buvo vykdyta su sesers R. R. išduotu įgaliojimu, nes ne visos gautos lėšos buvo panaudotos, dalis jų buvo taupoma, kad pareiškėjas galėtų padengti kitas išlaidas, atmestini kaip nepagrįsti.

56Dėl priskaičiuotų GPM delspinigių ir baudos.

5728. Pareiškėjo teigimu, Kauno AVMI pernelyg ilgai atliko mokestinį patikrinimą ir pareiškėjui priskaičiavo per didelius GPM delspinigius, paskirta 30 proc. dydžio bauda nepagrįsta ir turi būti panaikinta. Ginčo nėra dėl aplinkybių, kad pareiškėjo mokestinis patikrinimas pradėtas 2014-10-31, baigtas 2016-12-07, 2014-11-14 buvo sustabdytas iki 2016-07-20 ir kelis kartus pratęstas, t. y. apytikriai truko 2 metus ir 1 mėnesį.

5829. Pagal MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktą, už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį mokesčių mokėtojui skaičiuojami delspinigiai. Tokiu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos (MAĮ 97 straipsnio 2 d.). MAĮ 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinis patikrinimas nuvykus pas mokesčių mokėtoją negali trukti ilgiau kaip 90 dienų, išskyrus šiame straipsnyje arba atitinkamo mokesčio įstatyme nurodytas išimtis. Pagal to paties straipsnio 6 dalį, mokesčių administratoriaus buveinėje atliekamo mokestinio patikrinimo trukmė nėra ribojama, tačiau mokesčių administratorius privalo jį atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį. Pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu galiojusių VMI viršininko 2004-05-05 įsakymu Nr. VA-57 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 36 punkte įtvirtinta, kad Mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas tais atvejais, kai jam užbaigti reikia informacijos iš kitų Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių įstaigų ir institucijų, kitų teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų ar centrinio mokesčių administratoriaus, ar kitų asmenų, įskaitant atvejus, kai reikalinga informacija, surinkta baudžiamojoje byloje, ir tokiu laikotarpiu faktiškai mokestinis patikrinimas nėra atliekamas. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas (pvz., gavus atsakymus iš atitinkamų Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių įstaigų ir institucijų), mokestinis patikrinimas turi būti nedelsiant atnaujintas ir užbaigtas.

5930. Atsižvelgiant į Patikrinimo akte nurodytas mokestinio patikrinimo stabdymo ir pratęsimo priežastis (dėl priešpriešinės informacijos surinkimo apie asmenis, su pareiškėju sudariusius rašytinius paskolų sandorius, t. y. dėl V. K. vykstančio baudžiamosios bylos nagrinėjimo bei dėl L. B. ir I. B., S. P. ir D. P., A. K. ir T. K., S. A. M. ir L. M., A. M. ir D. V. M., M. G., R. K. ir G. K. veiklos analizių, t. y. mokestinių tyrimų, gautos informacijos įvertinimo ir apibendrinimo, pareiškėjo papildomai pateiktų dokumentų vertinimo) atlikto patikrinimo apimtį, nėra pagrindo teigti, kad mokesčių administratorius nepagrįstai stabdė ir delsė atnaujinti mokestinį patikrinimą. KAT 2016-05-05 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-98-478/2016 V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-10-27 nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje, atmetė, Kauno apylinkės teismo 2015-10-27 nuosprendį paliko nepakeistą. Teismo vertinimu, su V. K. veiksmais susiję baudžiamasis procesas turėjo reikšmės pareiškėjo atžvilgiu atliekamam mokestiniam patikrinimui, todėl spręsti, kad pareiškėjo atžvilgiu kontrolės veiksmai nepateisinamai per ilgai užtruko, nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad mokesčių administratorius per vėlai, prieš sueinant senaties terminui, pradėjo mokestinį patikrinimą, vertė pareiškėją atsakinėti į nepagrįstus kaltinimus, teismo vertinimu, neatitinka faktinės situacijos, yra teisiškai nereikšmingi, todėl atmetami kaip nepagrįsti.

6031. Teismas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius dėl paskirtos baudos nepagrįstumo. Pareiškėjas teigia, kad neteisėtai jam apskaičiavus mokėtiną GPM, neteisėtai buvo paskirta ir bauda. Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui apskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

6132. Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais bendraisiais baudų skyrimo principais, skiriant baudą asmeniui, padariusiam mokesčių įstatymų pažeidimus, individualizuojant jos dydį, privaloma atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kurias lemia pažeidimo pobūdis, mokesčių mokėtojo bendradarbiavimas su mokesčių administratoriumi, mokesčio mokėtojo pripažinimas, padarius mokesčių įstatymų pažeidimus, taip pat ir į kitas svarbias panašaus pobūdžio aplinkybes (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1117/2010). Atsižvelgus į tai ir pripažinus, kad mokesčių administratorius iš esmės įvykdė savo pareigą pagrįsti pareiškėjui apskaičiuotą GPM už 2009–2011 mokestinį laikotarpį, nebuvo teisinio pagrindo netaikyti MAĮ 139 straipsnio 1 dalies nuostatų ir neskirti pareiškėjui baudos. Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta 30 proc. GPM sumos bauda yra proporcinga pareiškėjo padarytiems pažeidimams, atitinkanti MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje numatytas konkretaus baudos dydžio parinkimo ir skyrimo kriterijus.

6233. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno AVMI, VMI ir ikiteismine tvarka išnagrinėjusi ginčą Komisija visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei įvertino surinktus duomenis, todėl, priešingai, nei teigia pareiškėjas, skundžiami sprendimai laikytini pagrįstais ir teisėtais, nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir juos naikinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas netenkintinas. Pareiškėjas ir atsakovė procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, susijusių su pareiškėjo gautų lėšų, skirtų pajamoms pagrįsti, vertinimu, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

63Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,

Nutarė

64Pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

65Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas... 4. 1. Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–14), kuriuo... 5. 2. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamais VMI ir Komisijos sprendimais.... 6. 2.1. Įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas faktiškai gavo pinigus iš byloje... 7. 2.2. Dėl pareiškėjo, kuris buvo UAB „Aivex“ akcininkas, piniginių... 8. 2.3. Pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus pozicija dėl... 9. 2.4. Mokesčių administratorius visiškai nevertino pareiškėjo pajamų,... 10. 2.5. Išimtinai tik dėl mokesčių administratoriaus kaltės patikrinimas... 11. Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skundą ir prašė skundą... 12. 3. Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 129–148) prašo... 13. 3.1. Mokesčių administratoriui kontrolės procedūrų metu Pareiškėjas... 14. 3.2. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes (skolinę fiziniai asmenys patys... 15. 3.3. Dėl pareiškėjo argumentų, kad mokesčių administratorius nesurinko... 16. 3.4. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl jo, kaip bendrovės akcininko,... 17. 3.5. Dėl pareiškėjo pajamų, gautų vykdant veiklą pagal R. R. išduotą... 18. 3.6. Mokesčių administratorius nepažeidė MAĮ 119 straipsnio 1 dalyje... 19. Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjų skundus atmesti kaip... 20. 4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepimo į pareiškėjo... 21. 5. Prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungta Komisijos bylos Nr.... 22. Teismas... 23. konstatuoja:... 24. 6. Ginčas kilo dėl VMI ir Kauno AVMI sprendimų, kuriais pareiškėjui... 25. 7. Byloje ir Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad:... 26. 7.1. KAT 2014-09-11 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-604-288/2014... 27. 7.2. Kauno AVMI 2016-12-07 surašė Patikrinimo aktą, kuriuo, patikrinusi... 28. 7.3. Kauno AVMI, išnagrinėjusi pareiškėjo pastabas dėl Patikrinimo akto,... 29. (1) Kauno AVMI atliko operatyvius patikrinimus įmonėse, susijusiose su... 30. (2) dėl gautų paskolų iš fizinių asmenų realumui nustatyti, Kauno AVMI... 31. (3) apskaičiuojat pareiškėjo 2009–2011 metų pajamų ir išlaidų... 32. 7.4. Centrinis mokesčių administratorius, išnagrinėjęs pareiškėjo... 33. 8. Pareiškėjas prašo panaikinti Komisijos, VMI ir Kauno AVMI sprendimus,... 34. 9. Pareiškėjas neginčija aritmetinio mokesčių, baudų ir delspinigių... 35. 10. MAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2008-11-15) 66 straipsnio 2 dalyje... 36. 11. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokesčių... 37. Dėl pareiškėjo ir UAB „Aivex“ tarpusavio įsipareigojimų vertinimo... 38. 12. Pareiškėjas skunde nesutinka su Kauno AVMI nustatyta aplinkybe, kad jo... 39. 13. Iš Patikrinimo akto matyti, kad pareiškėjo kaip akcininko įnašai į... 40. 14. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, kad įsiteisėjusio teismo... 41. 15. Pareiškėjas pateikė KAT 2014-11-19 prašymą įtraukti jį į BUAB... 42. 16. MAĮ 40 straipsnio pirmoje dalyje išvardintos mokesčio mokėtojo... 43. 17. Pareiškėjas skunde nenurodo jokių konkrečių ir įrodymais pagrįstų... 44. 18. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo argumentai, dėl... 45. Dėl gautų paskolų iš fizinių asmenų.... 46. 19. Pareiškėjas nesutinka jo pajamoms pagrįsti Kauno AVMI pateiktų paskolų... 47. 20. Komisijos byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad... 48. 21. Šiame kontekste paminėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta,... 49. 22. Ginčo paskolų sutarčių vertinimui aktuali suformuota LVAT praktika dėl... 50. 23. Įvertinęs skundo argumentus, pareiškėjo paaiškinimus (žr. Komisijos... 51. 24. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo teiginiai, susiję su... 52. Dėl pajamų, susijusių su R. R., vertinimo... 53. 25. Pareiškėjas teigia, kad mokesčių administratorius visiškai nevertino... 54. 26. Klaipėdos AVMI priešpriešinės informacijos surinkimo pažymose ir R. R.... 55. 27. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo teiginiai, susiję su... 56. Dėl priskaičiuotų GPM delspinigių ir baudos.... 57. 28. Pareiškėjo teigimu, Kauno AVMI pernelyg ilgai atliko mokestinį... 58. 29. Pagal MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktą, už nesumokėtą arba... 59. 30. Atsižvelgiant į Patikrinimo akte nurodytas mokestinio patikrinimo... 60. 31. Teismas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius dėl paskirtos baudos... 61. 32. Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais... 62. 33. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno AVMI, VMI ir... 63. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 64. Pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 65. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...