Byla 1A-98-478/2016
Dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Arūno Paštuolio, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Laimai Grėbliūnienei, Urtei Zagurskytei, dalyvaujant prokurorams Vingaudui Rinkevičiui, Tomui Dorelaičiui, nuteistajam V. K., jo gynėjui advokatui Martynui Vilčinskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo,

2V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

3pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 40 (keturiasdešimties) MGL dydžio bauda;

4pagal BK 235 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) MGL dydžio bauda.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio, t. y. 2259 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų) bauda.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

Nustatė

7V. K. nuteistas už tai, kad pagamino žinomai netikrą dokumentą, o būtent, žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2009-09-05 iki 2009-12-15 turi ne daugiau kaip 114 000 Lt, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, patalpose, esančiose adresu ( - ), siekdamas pateisinti A. A. pajamas, A. A. surašius 2009-09-05 paskolos raštelį 150 000 Lt bei 2009-12-15 paskolos raštelį 70 000 Lt, žinodamas, kad pagal minėtus skolos raštelius pinigų neskolins, juos pasirašė kaip kreditorius, taip patvirtindamas įrašytus neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kurių kopijas vėliau A. A. kaip tikrus dokumentus, siekdamas pagrįsti savo pajamas, 2013-11-21 pateikė prijungimui prie bylos Nr. 06-1-01035-13.

8Be to, V. K. 2013-11-26 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tarnybinėse patalpose, ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. 06-1-01035-13 (dėl neteisėto praturtėjimo pagal BK 189¹ str. 1 d.), apklausiamas kaip liudytojas, būdamas įspėtas už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, siekdamas, kad įtariamasis A. A. išvengtų baudžiamosios atsakomybės, davė melagingus parodymus apie tai, kad jis pagal 2009-09-05 skolos raštelį A. A. paskolino 150 000 Lt, pagal 2009-12-15 skolos raštelį paskolino 70 000 Lt, viso 220 000 litų, nors realiai minėtu laiku pinigų nurodytomis sumomis paskolinti neturėjo galimybės ir neskolino.

9Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-194-311/2015 panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

10Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš esmės yra grindžiamas mokestinio tyrimo (veiklos analizės) rezultatų ataskaita Nr. AU18-126, kurioje kelis kartus aiškiai ir nedviprasmiškai yra pažymėta, jog „V. K. mokestinis tyrimas (veiklos analizė) atlikta tik iš mokesčių inspekcijos duomenų bazėse turimos ir FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pateiktos informacijos, t. y. turint ne visą informaciją (nesant informacijos apie grynųjų pinigų likučius, galimai grynaisiais pinigais gautas pajamas ir patirtas išlaidas bei mokėtojo vykdyto nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo aplinkybes), kuri įtakoja V. K. pajaminį - išlaidų balansą" (20 lapas); „<...> Tačiau veiklos analizė atlikta, t. y. veiklos analizės metu vertinta tik mokesčių inspekcijos duomenų bazėse turima informacija bei FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pateikti duomenys, t. y. neturint visos informacijos (informacijos apie grynųjų piniginių lėšų likučius, galimai grynaisiais pinigais gautas pajamas ir patirtas išlaidas bei vykdyto nekilnojamojo turto pardavimo sandorio aplinkybes). Ataskaitos dėstomojoje dalyje taip pat yra pažymėta „Informacijos apie V. K. piniginių lėšų likutį ne banke analizuojamo laikotarpio pradžiai, t. y. 2009-01-01, nėra (teikti turto deklaraciją mokėtojui prievolės nėra, kitų mokėtojo pateiktų duomenų apie turėtą piniginių lėšų ne banke likutį minėta data nėra)“. Taigi, akivaizdu, kad tyrimas, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį, buvo atliktas paviršutiniškai ir neišsamiai, tyrimo metu nebuvo reikalauta/gauta papildoma medžiaga/duomenys apie jo grynųjų pinigų judėjimą, todėl akivaizdu, jog, neturint šių duomenų, tyrimo metu negalėjo būti sudarytas objektyvus ir išsamus jo pajamų-išlaidų balansas, todėl darytina išvada, kad nebuvo ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jis neturėjo galimybės suteikti paskolų A. A..

11Apeliantas pažymi, kad visi byloje apklausti liudytojai, išskyrus A. A., patvirtino, jog jis -V. K. yra ypač taupus ir principingas žmogus, be to, jis nuolat skolindavosi pinigų savo verslams (šios aplinkybės byloje yra nustatytos liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais). O būtent: 1) 2004-11-05 L. S. V. K. paskolino 20 000 Lt; 2) 2004-06-05 R. G. V. K. paskolino 12 000 dolerių (pagal tuometinį kursą, t. y. 33 265 Lt); 3) liudytojas J. B. K. parodė, jog po skyrybų savo sūnui, t. y. V. K., paskolino 15 000 Lt; 2008-2009 metais dar davė 45 000 Lt; 4) 2009-07-10 V. K. pardavė gyvenamąjį namą, pardavus grynų pajamų jam liko 172 042 Lt; 5) 2014-07-01 teismo posėdžio metu liudytojas J. B. K. taip pat nurodė, jog R. G. V. K. dažnai padėdavo finansiškai, vieną kartą paštu buvo atsiuntusi 10 000 dolerių (pagal tuometinį kursą, t. y. 27 721 Lt); 6) 2005 m. V. K. iš banko „DnB“ buvo paėmęs 30 000 Lt paskolą. Jau vien šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog V. K. turėjo galimybę A. A. suteikti paskolas. Atsižvelgiant į tai, jis bendroje sumoje turėjo apie 343 028 Lt, kai tuo tarpu A. A. jis paskolino 220 000 Lt.

122014-07-01 vykusio posėdžio metu specialistė J. M. paaiškino, jog atliekant tyrimą iš V. K. nebuvo prašoma pateikti jokių papildomų duomenų, taip pat paaiškino, jog pilnos informacijos atliekant tyrimą neturėjo, atliekant tyrimą nebuvo vertintos paskolos sutartys, nebuvo apklausiamas V. K..

13Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, o iš jų bei byloje esančių jo paskolos sutarčių, kuriomis jis skolinosi pinigus, akivaizdžiai matyti, jog jis turėjo galimybių suteikti paskolas A. A..

14Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį taip pat motyvavo tuo, jog jis sistemingai naudojosi greitųjų kreditų paslaugomis. Iš to, kad jis naudojosi greitųjų kreditų paslaugomis, o ir vadovaujantis jo paaiškinimais, akivaizdžiai matyti, kad jis susidūrė su laikinomis finansinėmis problemomis dėl to, jog A. A. nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų. Visi greitieji kreditai, įskaitant delspinigius, yra grąžinti. Taigi, ši aplinkybė jokiais būdais negali patvirtinti to fakto, kad jis nesuteikė ir/ar negalėjo suteikti A. A. paskolų.

15Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį taip pat motyvavo tuo, jog iš jo buvo išieškomos sumos nepilnamečio vaiko išlaikymui. Dėl šių aplinkybių liudijo jo buvusi sutuoktinė, kuri aiškiai nurodė, kad sumos buvo nemokamos ne dėl to, jog jis neturėjo galimybių sumokėti, o dėl to, jog jis buvo ir yra principingas, ir pinigų nemokėjo siekdamas sudaryti sunkumų savo buvusiai sutuoktinei. Be to, jis santuokos nutraukimo byloje, siekdamas kuo palankesnio sau sprendimo (dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui) bei patirti kuo mažiau išlaidų, siekė nurodyti kuo sunkesnę savo finansinę ir turtinę padėtį, todėl ir buvo pateiktas prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo bei alimentų sumažinimo. Tačiau šios aplinkybės niekaip nepatvirtina to fakto, kad jis nesuteikė ir/ar negalėjo suteikti A. A. paskolų. Taip pat visiškai neaišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad piniginių santaupų nebuvo, kadangi tiek jis pats, tiek liudytojas J. B. K. buvo nurodę, jog santaupų jis turėjo ir iš jų atliko dalį namo remonto darbų.

16Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išimtinai vadovavosi mokestinio tyrimo (veiklos analizės) rezultatų ataskaita Nr. AU18-126, kurioje, kaip minėta, vertinimas buvo atliktas neturint visos reikšmingos informacijos. Byloje liudytojų duoti parodymai nebuvo vertinami ir nebuvo bandoma įvertinti jo grynųjų pinigų judėjimo.

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ne bet kokių tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą gali būti vertinamas kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 str. Baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne už formalius pažeidimus. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K- 559/2011, 2K-161/2012 ir kt.). Nors BK 300 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą.

18Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jo sudarytos 2009-09-05 ir 2009-12-15 paskolos sutartys yra realios ir įvykusios bei nesuklastotos. Apelianto teigimu, esant rimtam ir pagrįstam pagrindui teigti, jog jis šias sutartis suklastojo, A. A. atžvilgiu taip pat būtų pradėtas analogiškas ikiteisminis tyrimas, tačiau to nėra. Apeliantas pažymi, jog net pripažinus minėtas paskolos sutartis suklastotomis, dėl jų suklastojimo jokių žalingų padarinių niekam nekilo.

19Apeliantas taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo, atliekamo A. A. atžvilgiu, metu nedavė melagingų parodymų, o davė teisingus parodymus ir teisingai nurodė, kad A. A. paskolino pinigų. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina ir tai, kad jis yra pradėjęs piniginių sumų, kurias paskolino A. A., išieškojimą.

20Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. K. ir jo gynėjas advokatas Martynas Vilčinskas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

21Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

22Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu, ginčija kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nurodydamas, kad jis nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje.

23Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

24Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka bei pati atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimus išsamiai išnagrinėti ir patikrinti visus byloje esančius duomenis.

25Bylos medžiaga nustatyta, kad šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėti pradėjo teisėja Aurelija Naujokienė–Ozolinia. Ši teisėja bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 3, b. l. 99), nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme teisiamųjų posėdžių metu apklausė kaltinamąjį V. K., liudytojus L. S., L. D., J. B. K., A. A., specialistę J. M. (t. 3, b. l. 119-122, 134-138, 146-147, 158-161), be to, ištyrė byloje esančius rašytinius dokumentus (t. 3, b. l. 170-172). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog Lietuvos Respublikos Prezidentės 2015 m. vasario 18 d. dekretu Nr. 1K-236 Kauno apylinkės teismo teisėja Aurelija Ozolinia nuo 2015 m. kovo 16 d. buvo perkelta dirbti į Kėdainių rajono apylinkės teismą, todėl Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas baudžiamosioms byloms D. Ročys 2015 m. vasario 23 d. patvarkymu Nr. (12.12)-18, atsižvelgdamas į šią aplinkybę ir siekdamas užtikrinti proceso operatyvumą bei sklandų darbo tęstinumą, šią baudžiamąją bylą perskyrė teisėjui Rimantui Grigui (t. 4, b. l. 10-11). Teisėjas R. Grigas 2015 m. kovo 24 d. teisiamajame posėdyje šią baudžiamąją bylą pradėjo nagrinėti iš naujo ir posėdžio metu atliko visus BPK XX skyriuje numatytus būtinus parengiamosios teisiamojo posėdžio dalies veiksmus. Posėdžio metu buvo taip pat buvo pradėtas įrodymų tyrimas bei perskaitytas kaltinamasis aktas. Tokiu būdu, naujas teisėjas pradėjo nagrinėti bylą iš pradžių, kaip to ir reikalauja BPK 223 straipsnio nuostatos, tačiau iš 2015 m. kovo 24 d. teisiamojo posėdžio protokolo (t. 4, b. l. 12-13) matyti, jog teisėjas R. Grigas, iš naujo nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neapklausė kaltinamojo V. K. apie jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir apsiribojo kaltinamojo anksčiau šioje byloje teisiamajame posėdyje, pirmininkaujant teisėjai A. Ozoliniai, duotų parodymu pagarsinimų, dėl ko buvo pažeistos BPK 276 straipsnio nuostatos, taip pat nutarė negarsinti pakartotinai bylos medžiagos, tuo pažeidė BPK 242 straipsnio 1 dalies reikalavimus tiesiogiai ištirti bylos įrodymus, tuo pačiu pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, nes nuosprendį grindė rašytiniais dokumentais, kurių teisiamajame posėdyje net netyrė.

26Kaip jau minėta, BPK 301 straipsnio 1 dalis reglamentuoja tai, kad teismas, nuosprendyje aprašydamas bylos aplinkybes, turi remtis tik išnagrinėtais teisiamajame posėdyje įrodymais. BPK 242 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti į teismo posėdį pašauktų ekspertų ir specialistų išvadas bei paaiškinimus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolais (b. l. 12-13, 20-30, 32, 35, 44, 50, 54-55, 64-65, 71, t. 4) nustatyta, kad nagrinėdamas bylą, teismas nutarė neapklausti kaltinamojo V. K., o vadovautis jo parodymais, kurie buvo duoti kitai teismo sudėčiai, be to, nutarė pakartotinai netirti rašytinių bylos dokumentų, tačiau šiais duomenimis grindė teismo nuosprendį.

27BPK 276 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai byla nagrinėjama teisme iš naujo, liudytojai ir nukentėjusieji, apklausti anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pakartotinai apklausai gali būti nekviečiami, o jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, balsu perskaitomi, jeigu nagrinėjimo teisme dalyviai su tuo sutinka ir nepageidauja, kad liudytojai ir nukentėjusieji būtų pakartotinai apklausti. Taigi, iš šios įstatymo nuostatos seka tai, jog, priešingai nei liudytojo ar nukentėjusiųjų parodymais, kaltinamojo parodymais, duotais anksčiau tą pačią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, teismas, pasikeitus teisėjui ir nagrinėjant bylą iš naujo, vadovautis negali ir privalo kaltinamąjį apklausti iš naujo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba anksčiau teisme, teisiamajame posėdyje gali būti perskaitomi tik tais atvejais, jeigu: 1) jis yra miręs arba nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl BPK 246 str. numatyto atvejo; 2) atsisako arba vengia duoti parodymus, taip pat kai pareiškia, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus; 3) duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme. Šių aplinkybių, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo, todėl teismas, nutardamas neapklausti kaltinamojo ir apsiriboti jo parodymų pagarsinimu, pažeidė baudžiamojo proceso reikalavimus tiesiogiai ir žodiniai ištirti bylos įrodymus, nes kaltinamojo parodymai yra savarankiški įrodymai.

28Taigi, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso reikalavimus pilnai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei nuosprendį grįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisimajame posėdyje, tačiau, kolegijos vertinimu, šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nėra tokie, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų būti panaikintas ir kurio negalima būtų ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu buvo apklaustas V. K. bei ištirti rašytiniai bylos įrodymai (t. 4, b. l. 100-104) ir tokiu būdu pirmosios instancijos teismo padaryti procesiniai pažeidimai ištaisyti.

29Išsamiai išnagrinėjus bylą ir ištyrus visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. K. pagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo kaltė padarius minėtas nusikalstamas veikas įrodyta liudytojų L. D., L. S., iš dalies J. B. K. parodymais, specialistės J. M. parodymais bei rašytiniais bylos įrodymais. Nors nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, tačiau byloje surinkti ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų ištirti įrodymai apelianto teikiamą versiją paneigia ir abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo V. K. kaltės apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo.

30Apeliantas ginčija savo kaltę ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Taigi, teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-202/2014).

31Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą, vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų visumą, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.

32Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai padaroma bent viena iš alternatyvių veikų: 1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro arba netikro dokumento suklastojimas, 3) suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Šis straipsnis saugo tokią vertybę, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių, tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet kokių tikrovę neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą gali būti vertinamas kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011). Šio nusikaltimo dalykas – dokumentas – tai kiekvienas bet kokia forma sudarytas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010). Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas.

33Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. BK 235 straipsnio 1 dalies prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia ir liudytojo melagingų parodymų davimu ikiteisminio tyrimo metu arba teisme. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Suprasdamas veikos pavojingumą, kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje. Ikiteisminio tyrimo metu nusikaltimas baigtas, kai liudytojas pasirašo ikiteisminio tyrimo veiksmo, kuriame jis dalyvavo, protokolą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-597/2012).

34Kaip jau minėta, V. K. nuteistas už tai, kad pagamino žinomai netikrą dokumentą, t. y. žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2009-09-05 iki 2009-12-15 turi ne daugiau kaip 114 000 Lt, siekdamas pateisinti A. A. pajamas, A. A. surašius 2009-09-05 paskolos raštelį 150 000 Lt bei 2009-12-15 paskolos raštelį 70 000 Lt, žinodamas, kad pagal minėtus skolos raštelius pinigų neskolins, juos pasirašė kaip kreditorius, taip patvirtindamas įrašytus neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kurių kopijas vėliau A. A. kaip tikrus dokumentus, siekdamas pagrįsti savo pajamas, 2013-11-21 pateikė prijungimui prie bylos Nr. 06-1-01035-13.

35Be to, V. K. nuteistas už tai, kad 2013-11-26 ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. 06-1-01035-13 (dėl neteisėto praturtėjimo pagal BK 189¹ str. 1 d.), apklausiamas kaip liudytojas, būdamas įspėtas už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, siekdamas, kad įtariamasis A. A. išvengtų baudžiamosios atsakomybės, davė melagingus parodymus apie tai, kad jis pagal 2009-09-05 skolos raštelį A. A. paskolino 150 000 Lt, pagal 2009-12-15 skolos raštelį paskolino 70 000 Lt, viso 220 000 litų, nors realiai minėtu laiku pinigų nurodytomis sumomis paskolinti neturėjo galimybės ir neskolino.

36Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad mokestinis tyrimas, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį, buvo atliktas paviršutiniškai ir neišsamiai, tyrimo metu nebuvo reikalauta/gauta papildoma medžiaga/duomenys apie jo grynųjų pinigų judėjimą, todėl, neturint šių duomenų, tyrimo metu negalėjo būti sudarytas objektyvus ir išsamus jo pajamų-išlaidų balansas, todėl nebuvo ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jis neturėjo galimybės suteikti paskolų A. A.. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmos instancijos teisme apklausiama specialistė J. M. parodė, kad mokestinis tyrimas buvo atliekamas pagal teisėsaugos pateiktą medžiagą, iš V. K. papildomų dokumentų pateikti nebuvo prašoma, buvo įvertinti pateikti dokumentai iki 2009 metų. Tyrimui buvo imamas darbo užmokestis nuo 2003 metų, pateikti banko sąskaitų išrašai nuo 2005 metų. Atliekant tyrimą buvo vertinama tai, kas vyko grynais pinigais. Tyrimo metu buvo vertinta ta informacija, kas buvo pateikta apklausos protokole, jei buvo pateikta informacija apie tai, kad buvo skolintasi grynaisiais pinigais, tokia informacija buvo vertinama. Kelia abejonių namo pardavimo sandoris, nes atlikus namo pirkėjo duomenų analizę nesimato, kad ji už namą sumokėjo grynaisiais pinigais. Iki namo pardavimo ir po jo nustatyti pinigų pervedimai nedidelėm sumom, kas leidžia daryti išvadą, jog sandoris sudarytas tarp pažįstamų žmonių. V. K. darbo užmokesti nėra toks didelis, kad sutaupyti tokias sumas. Be to, jis skolinosi iš daug greitųjų kreditų bendrovių. Namo renovacijai iš banko paimtas 30000 Lt kreditas. Dalis kredito padengta, pardavus namą kreditas negrąžintas. Yra duomenys, kad SMS kredit buvo mokami delspinigiai, bet kreditas laiku negrąžintas. Atliekant A. A. tikrinimo procedūras, jis nepateikė duomenų apie gautas paskolas iš V. K.. Po susipažinimo su mokestinio tyrimo ataskaita, kai A. A. pamatė, kuriais metais atsirado minusai, buvo pateikti paskolų rašteliai, taip atsirado nauji pajamų šaltiniai. Atlikus pilną analizę nustatyta, kad V. K. disponavo 114 630 Lt laisvomis lėšomis, būtent tokią sumą, ne didesnę, jis galėjo paskolinti. Medžiagoje įvertinti duomenys apie gautus pinigus iš Amerikos. V. K. buvo pateikęs vienkartinę turto deklaraciją, kur deklaravo 110 000 Lt, iš jų 50 000 Lt banke ir 60 000 Lt ne banke, dar 40 000 Lt nurodė turintis užsienyje pas seserį (apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-01035-13 (t. 1, b. l. 58-60), V. K. nurodė, kad šiuos pinigus tik deklaravo, jų neturėjo, nes tikėjosi tokią sumą sulaupti). 2003-12-31 nurodo, kad pas seserį turi 40 000 Lt, tačiau pateikia sutartį, kad 2004 m. skolinasi iš sesers panašią sumą. Banke 2009 m. buvo 496 Lt likutis. Ar 50 000 Lt sąskaitoj buvo 2003-12-31 negali pasakyti, nes sąskaitų išrašai pateikti nuo 2005 m., o nuo tos datos tokių sumų nebuvo. Tyrimui buvo pateikti duomenys ir apie tai, kad V. K. buvo bedarbis, gavo pašalpą, nuo 2009-08-11 iki 2010-01-14 jis niekur nedirbo. Kiek pamena, jo žmona nurodė, kad tiriamuoju laikotarpiu V. K. negalėjo turėti tokios sumos, be to, šeimoje buvo paimtas kreditas, kuris nebuvo grąžinamas. A. A. mokestinis patikrinimas buvo pradėtas atlikus jo vienos įmonės patikrinimą, kur buvo nustatytas įsiskolinimas bei VMI pateikta medžiaga tikslu nustatyti, iš kokių piniginių lėšų suteikiami kreditai. A. A. buvo prašoma pateikti išlaidas pagrindžiančius duomenis, o juose apie V. K. nebuvo užsiminta. Taigi, teisėjų kolegija, vertindama specialistės S. M. parodymus, mokestinio tyrimo (veiklos analizės) rezultatų ataskaitą, V. K. vardu registruotų bankų sąskaitų išrašus, A. A. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą bei kitus byloje ištirtus įrodymus, ir į tai, kad jokios naujos informacijos apie gautas pajamas ar pajamų šaltinius nuteistasis V. K. nepateikė, konstatuoja, kad V. K. apeliacinio skundo argumentas yra visiškai nepagrįstas ir jį atmeta. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad baudžiamajame procese neturi būti įrodinėjama iki begalybės. Byloje turi būti panaudojami visi reikiami duomenų rinkimo būdai, bet nėra būtina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas kokybiškai naujų rezultatų duoti negali.

37Priešingai nei teigia apeliantas, liudytojų L. S., J. B. K. parodymai niekaip neįrodo, jog nuteistasis buvo taupus žmogus ir turėjo galimybę A. A. paskolinti 220 000 Lt. Iš liudytojo J. B. K. pirmos instancijos teisme duotų parodymų matyti, jog V. K., pardavęs namą, atidavinėjo skolas, taip pat iš jo prašydavo pinigų, nes trūkdavo, buvo pasiskolinęs pinigų iš jo sugyventinės L. S., kuriuos vėliau grąžino. Liudytoja L. S. parodė, kad skolino V. K. 20 000 Lt. Liudytoja L. D. parodė, kad V. K. nebuvo linkęs taupyti, namo remontui jie buvo paėmę 30 000 Lt kreditą, tačiau net pardavęs namo, jo negrąžino, vėliau sužinojo, kad V. K. iš L. S. buvo pasiskolinęs 20 000 Lt, 2009 m. ėmė greituosius kreditus, alimentų vaikui nemokėjo, iki šiol yra įsiskolinimas, nuo 2008 m. gyveno su A. S., t. y. namo pirkėja. Taigi, visų šių liudytojų parodymai tik patvirtina aplinkybę, kad V. K. savo poreikiams tenkinti imdavo paskolas, jam neužtekdavo savo gaunamų pajamų, o ne tai, kad jis buvo taupus žmogus. Kad V. K. neturėjo galimybės A. A. paskolinti 220 000 Lt patvirtina ir 2013-12-12 Mokestinio tyrimo (veiklos analizės) rezultatų ataskaita Nr. AU18-126, kurioje nurodyta, jog V. K. galėjo disponuoti ne didesne kaip 114 630 Lt suma, kurią galimai galėjo paskolinti A. A.. Šias aplinkybes patvirtina ir civilinėje byloje dėl ištuokos surinkti duomenys, iš kurių matyti V. K. finansinė padėtis, jo įsiskolinimai, kreditoriai, taip pat patikslintas civilinis ieškinys dėl ištuokos, kuriame pats V. K. nurodė, kad neturi galimybės susimokėti žyminio mokesčio. Iš V. K. vardu registruotų Swedbank AB, AB SEB banko, AB DnB banko, AB Šiaulių banko, AB „Citadelė“ bankų išrašų matyti, kad 2009-12-10 V. K. AB SEB banke vykdė valiutos pirkimo sandorį, t. y. pirko 10000 EUR. AB banke Snoras V. K. 2009-12-18 vykdė valiutos pardavimo sandorį grynaisiais pinigais, sandorio suma 69140 Lt ir 2009-12-23 vykdė valiutos pardavimo sandorį grynaisiais pinigais, kurio suma 34570 Lt, t. y. jog grynųjų pinigų operacijos vyko jau po tariamų paskolų 2009-09-05 ir 2009-12-15 A. A. suteikimo. Be to, V. K. sistemingai naudojosi greitųjų kreditų bendrovių (UAB „SMSkredit.lt“, UAB „G. F.“, UAB ,,MBC Finanse“, BIGBANK AS filialas) paslaugomis, pradelsus paskolų gražinimo laiką, jam buvo skaičiuojami delspinigiai, be to, greitieji kreditai buvo grąžinami paimant kitą greitąjį kreditą. Sodros duomenys apie V. K. darbovietes bei gautas pajamas taip pat patvirtina, jog nuteistojo pajamos nebuvo tokios, jog jis galėtų sutaupyti ir paskolinti paskolų rašteliuose nurodytą pinigų sumą, o iš antstolių informacinės sistemos duomenų apie skolininkus matyti, kad nuo 2009 m. pradžios antstoliai vykdomosiose bylose vykdė išieškojimus iš V. K.. Be to, iš A. A. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos matyti, kad 2012 m. A. A. pateikė VMI duomenis apie savo pasiskolintas lėšas, tačiau apie paskolas iš V. K. mokesčių inspekcijai jokių duomenų nepateikė, paskolų raštelius pateikė tik 2013 m. pabaigoje, kai jau buvo susipažinęs su mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, jog V. K. neturėjo galimybės ir neskolino A. A. 220 000 Lt, todėl padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, jog V. K. kreipėsi į antstolį dėl paskolos iš A. A. išieškojimo, nes, kaip matyti iš paties V. K. parodymų, paskolos išieškojimas nevykdomas, tie dokumentai pas antstolį tik guli, nes jis nėra sumokėjęs vykdymo išlaidų, ką patvirtina ir antstolių pateikti atsakymai į teismo užklausimą (b. l. 59, 62, t. 4).

38Teisėjų kolegija atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, kad santuokos nutraukimo byloje, siekdamas kuo palankesnio sau sprendimo bei patirti kuo mažiau išlaidų, jis siekė nurodyti kuo sunkesnę savo finansinę ir turtinę padėtį ir pateikė prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo bei alimentų sumažinimo, tačiau tai niekaip nepatvirtina to fakto, kad jis nesuteikė ir/ar negalėjo suteikti A. A. paskolų, kadangi faktinės aplinkybės byloje nustatomos ne tik nuteistojo parodymais, bet ir kitais byloje ištirtais įrodymais, o byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad V. K. negalėjo suteikti paskolų A. A., todėl paskolų sutartys yra suklastotos.

39Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nustačius, jog A. K., siekdamas pateisinti A. A. pajamas, A. A. surašius 2009-09-05 paskolos raštelį 150 000 Lt bei 2009-12-15 paskolos raštelį 70 000 Lt, žinodamas, kad pagal minėtus skolos raštelius pinigų neskolins, juos pasirašė kaip kreditorius, taip patvirtindamas įrašytus neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kurių kopijas vėliau A. A. kaip tikrus dokumentus, siekdamas pagrįsti savo pajamas, 2013-11-21 pateikė prijungimui prie bylos Nr. 06-1-01035-13, kaip nepagrįsti atmetami ir nuteistojo skundo teiginiai, kad dėl paskolų sutarčių suklastojimo jokių žalingų padarinių niekam nekilo. Kaip jau minėta, įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių, tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Šioje byloje nustatyta, kad V. K. sąmoningai pagamino netikrą dokumentą, kuriame įrašyti tikrovę neatitinkantys duomenys, ir šiuos netikrus dokumentus A. A., siekdamas pagrįsti savo pajamas, pateikė patikrinimą atliekančiai VMI. Kadangi paskolų sutartyse įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai turi teisinę reikšmę, t. y. gali sukelti valstybei teisiškai reikšmingus padarinius, toks dokumento suklastojimas yra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu.

40Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma nustačius, kad V. K. suklastojo 2009-09-05 bei 2009-12-15 paskolų raštelius, atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, jog ikiteisminio tyrimo, atliekamo A. A. atžvilgiu metu, apeliantas nedavė melagingų parodymų. Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis V. K., žinodamas, jog paskolų A. A. nesuteikė, suprasdamas savo, kaip liudytojo baudžiamojoje byloje, procesinę padėtį, žinodamas savo teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė A. A. atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo metu melagingus parodymus apie tai, kad jis per du kartus paskolino A. A. 220 000 Lt, suprato ir norėjo, kad melaginga informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje.

41Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuosprendyje teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas V. K. atžvilgiu pritaikytas tinkamai, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose nustatytų nuostatų, todėl V. K. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

43Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos... 3. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 40 (keturiasdešimties) MGL dydžio bauda;... 4. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) MGL dydžio bauda.... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą... 7. V. K. nuteistas už tai, kad pagamino žinomai netikrą dokumentą, o būtent,... 8. Be to, V. K. 2013-11-26 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM... 9. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m.... 10. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš... 11. Apeliantas pažymi, kad visi byloje apklausti liudytojai, išskyrus A. A.,... 12. 2014-07-01 vykusio posėdžio metu specialistė J. M. paaiškino, jog atliekant... 13. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, o iš... 14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį taip pat motyvavo tuo,... 15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį taip pat motyvavo tuo,... 16. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ne bet kokių... 18. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jo sudarytos 2009-09-05 ir 2009-12-15... 19. Apeliantas taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo, atliekamo A. A.... 20. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. K. ir jo... 21. Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas netenkinamas.... 22. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas... 23. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos... 24. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka bei... 25. Bylos medžiaga nustatyta, kad šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos... 26. Kaip jau minėta, BPK 301 straipsnio 1 dalis reglamentuoja tai, kad teismas,... 27. BPK 276 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai byla nagrinėjama... 28. Taigi, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios... 29. Išsamiai išnagrinėjus bylą ir ištyrus visus byloje surinktus įrodymus,... 30. Apeliantas ginčija savo kaltę ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 31. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka... 32. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai... 33. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą,... 34. Kaip jau minėta, V. K. nuteistas už tai, kad pagamino žinomai netikrą... 35. Be to, V. K. nuteistas už tai, kad 2013-11-26 ikiteisminio tyrimo metu byloje... 36. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad mokestinis tyrimas, kuriuo... 37. Priešingai nei teigia apeliantas, liudytojų L. S., J. B. K. parodymai niekaip... 38. Teisėjų kolegija atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, kad santuokos... 39. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nustačius, jog A. K., siekdamas... 40. Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma nustačius, kad V. K.... 41. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 43. Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti....