Byla 2A-2211-577/2014
Dėl bendrojo naudojimo patalpų valdymo teisių pripažinimo, tretieji asmenys I. S., V. S., H. S

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. M. ir K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovams S. M. ir K. M. dėl bendrojo naudojimo patalpų valdymo teisių pripažinimo, tretieji asmenys I. S., V. S., H. S..

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovė V. M. patikslintu ieškiniu prašo uždrausti atsakovams laikyti jiems priklausantį automobilį Honda CR-V, valst. Nr. ( - ) ¼ dalies bendrojo naudojimo rūsio patalpoje, kadastro duomenų byloje pažymėtoje indeksu R-1, esančioje priešais įvažiavimą į ieškovei priklausantį garažą, kadastro byloje pažymėtą indeksu R-4, bei priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2006 m. liepos 22 d. pasirašė preliminariąją namo dalies pirkimo sutartį, pagal kurią jai, atsakovams ir kitiems bendraturčiams: V. S. ir A. S. atiteko po ¼ dalį namo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), su bendru įvažiavimu į pastatą, pažymėtu indeksu R-1 (199,10 kv. m). Pagal pirminį projektą 051024 SA1 buvo numatyta, jog įvažiavime į pastatą kiekvienas iš bendraturčių turės galimybę statyti jam priklausantį automobilį prie savo įvažiavimo į garažą durų. Pasirašant 2007 m. sausio 17 d. sutartį dėl dalies pastato ir žemės sklypo pirkimo ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo sutartį, atsakovai parengė naują kadastrinį planą 2007 m. sausio 3 d., kuriuo įvažiavimo į pastatą patalpoje R-1 (199,10 kv. m.) priskyrė sau asmeninėn nuosavybėn patalpą R-10 (47,60 kv. m.), tokiu būdu sumažindami bendrojo naudojimo patalpą R-1, todėl atsakovai neteko galimybės statyti automobilio prie savo įvažiavimo į garažą durų, nes likusi bendrojo naudojimo patalpa R-1 pagal pirminį projektą teisiškai galėjo būti naudojama tik tarp ieškovės ir kitų dviejų bendraturčių. Pagal 2007 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį ieškovei kartu su kitomis patalpomis buvo perduota ¼ dalis bendrojo naudojimo patalpos R-1 (37,11 kv. m.). Atsakovams pagal 2007 m. sausio 26 d. sutartį taip pat perduota ¼ dalis patalpos R-1 (37,11 kv. m.). 2008 m. sausio 14 d. visų bendraturčių susitarimu buvo nustatyta, kad rūsio patalpa R-1 (146,68 kv. m.) visi bendraturčiai naudosis lygiomis dalimis, tačiau VĮ Registrų centras šio susitarimo neregistravo. Atsakovai atbuline data parengė kitą rašytinį susitarimą, kuriame R-1 patalpos dalį (36,67 kv. m.) priskyrė savo nuosavybėn ir jiems atitekusioje ¼ dalies bendrojo naudojimo patalpos R-1 įsirengė gyvenamąsias patalpas R-10, tokiu būdu sumažindami bendrojo naudojimo įvažiavimo į pastatą patalpos R-1 plotą. Remdamiesi 2008 m. sausio 14 d. susitarimu, atsakovai pradėjo statyti automobilį priešais ieškovės garažo, pažymėto indeksu R-4, vartus, kuris trukdo ieškovės artimųjų automobiliams saugiai ir netrukdomai patekti į garažą.

5Atsakovai S. M. ir K. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Atsakovai tvirtino, kad pagal 2007 m. sausio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį be kitų patalpų jiems atiteko patalpa R-10 (47,60 kv. m.) ir ¼ dalis bendrojo naudojimo patalpos R-1 (37,11 kv. m.). 2008-01-14 visų bendraturčių susitarimu bendraturčiams atiteko po ¼ dalį (36,67 kv. m.) bendrojo naudojimo patalpos R-1, todėl jie kartu su kitais bendraturčiais turi lygias teises naudotis patalpa R-1. Pasak atsakovų, ieškovės argumentai, kad atsakovai savavališkai sumažino patalpos R-1 plotą yra nepagrįsti. Patalpa R-1 visiems bendraturčiams priklauso po 36,67 kv. m., tačiau konkrečios dalys nėra atidalintos ir konkretus plotas kiekvienam iš bendraturčių nėra priskirtas, todėl ieškovei išimtinai nepriklauso plotas priešais jos garažą. Bendro naudojimo patalpa R-1 yra požeminė parkavimo aikštelė, kuria naudojasi 4 butų savininkai. Bendru sutarimu visi kaimynai ten laiko automobilius, ginčų dėl to nėra buvę, per daugelį metų susiformavo automobilių laikymo aikštelėje praktika ir kiekvienas kaimynas stato automobilį tam tikroje aikštelės vietoje. Atsakovai tvirtino, kad ieškovė bendro naudojimo patalpoje R-1 prie įvažiavimo į savo garažą yra pasistačiusi spintą, kuri ir sukelia nepatogumų patekti į garažą tuo atveju, kai aikštelėje būna kitų automobilių. Patalpa R-1 yra riboto ploto, parkuojant automobilius yra paliekama pravažiuoti vietos tiek, kiek būtina prasilenkti įprasto dydžio automobiliui, todėl ieškovė laikydama bendrojo naudojimo patalpoje spintą pati sukelia problemą patekti į garažą.

6Tretieji asmenys I. S. ir V. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydami, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti, nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, nes neatidalinus patalpų konkretiems bendraturčiams, visi savininkai turi teisę pagal 2008 m. sausio 14 d. susitarimą lygiomis teisėmis naudotis bendrojo naudojimo rūsio patalpomis.

7Trečiasis asmuo H. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino, įpareigojo atsakovus S. M. ir K. M. netrukdyti ieškovei V. M. naudotis jai priklausančia rūsio patalpa, kadastro duomenų byloje pažymėta R-4 ir bendro naudojimo patalpa (įvažiavimu), kadastro duomenų byloje pažymėta R-1, priteisė bylinėjimosi išlaidas. Įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai, laikydami savo automobilį bendrojo naudojimo patalpos R-1 dalyje prieš ieškovės garažą R-4, pažeidžia ieškovės teisę laisvai ir netrukdomai naudotis garažu ir įvažiavimu pagal paskirtį, todėl vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovus netrukdyti (nelaikyti automobilio ir kitų daiktų) ieškovei naudotis savo garažu ir įvažiavimu. Sprendimo rezoliucinėje dalyje konkretaus automobilio nenurodė, pažymėjo, kad ne automobilio markė ir modelis lemia ieškovės teisių pažeidimą, o pats faktas, kad paliekamas automobilis trukdo ieškovei naudotis garažu.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Atsakovai S. M. ir K. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės V. M. ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad įvertinus 2007 m. sausio 26 d. pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei 2008 m. sausio 14 d. susitarimo, pasirašyto tarp visų bendraturčių nuostatas, atsakovai teisėtai nuosavybės teise yra įgiję ¼ 146,68 kv. m. rūsio patalpos R-1, kuria turi teisę naudotis kartu su kitais bendraturčiais. Pasak apeliantų, visiškai nepagrįstais laikytini tiek ieškovės teiginiai, kad atsakovai savavališkai patalpą R-10 priskyrė savo asmeninėn nuosavybėn, tiek pirmos instancijos teismo, remiantis šiais ieškovės teiginiais padaryta išvada, jog atsakovai garažo neturi, nes pagal pirminį projektą garažui numatytoje patalpoje R-9 ir patalpoje R-10 yra įsirengę kitos paskirties patalpas, nes nėra tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovai tvirtina, kad jie, remiantis byloje pateikta 2007 m. sausio 26 d. sutartimi, įsigijo aiškiai apibrėžtas patalpas, savavališkai jokių patalpų sau neprisiskyrė. Apeliantų nuomone, pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai, remiantis tik ieškovės į bylą pateiktomis nuotraukomis, sprendė, kad pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad atsakovai bendrojo naudojimo patalpoje R-1 pastatė lentynas (stelažus) ir spintą, laiko įvairius daiktus (dviratį, duris ir t.t.). Pažymi, kad iš į bylą pateiktų nuotraukų nėra aišku kada jos buvo padarytos ir visiškai neaišku, kuo remiantis teismas sprendė, jog nuotraukose atvaizduoti daiktai priklauso atsakovams, todėl šios nuotraukos negali būti laikomos tinkamu įrodymu byloje. Apeliantų įsitikinimu, ieškovė, kilus nesutarimui dėl naudojimosi bendrojo naudojimo patalpomis, turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendrojo naudojimo patalpų R-1 naudojimo tvarkos nustatymo. Pagal 2008 m. sausio 14 d. visų bendraturčių pasirašytą susitarimą yra nustatyta, jog kiekvienas iš bendraturčių turi teise naudotis ¼ patalpos R-1, tačiau nėra nustatytos konkrečios patalpos dalys, kurios priskirtinos kiekvienam iš bendraturčių, kuriomis šis galėtų išimtinai naudotis (ieškovas neprašė nustatyti naudojimosi patalpomis tvarkos). Taip pat apeliantai atkreipia dėmesį, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašė uždrausti atsakovams laikyti jiems priklausantį automobilį Honda CR-V valst. Nr. ( - ) ¼ dalies bendrojo naudojimo rūsio patalpoje, kadastro duomenų byloje pažymėtoje indeksu R-1, esančio priešais įvažiavimą į ieškovei priklausantį garažą, kadastro duomenų byloje pažymėtoje indeksu R-1, tačiau pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu nutardamas įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovei naudotis jai priklausančia rūsio patalpa (garažu), kadastro duomenų patalpoje pažymėta R-4, ir bendro naudojimo patalpa (įvažiavimu), kadastro duomenų byloje pažymėta R-1, ne tik pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, kadangi peržengė ieškinio ribas, bet ir nepagrįstai apribojo atsakovų teise naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu. Be to, atsakovų teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė proceso taisykles, netinkamai vertino pateiktus teisinius argumentus, netinkamai pritaikė materialines teisės normas, nepagrįstai peržengė ieškinio ribas, išimtinai gynė ieškovės, t.y. tik vieno iš bendraturčių teisę naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, tuo paneigdamas atsakovų, t.y. kito bendraturčio, analogišką teisę, nesant tarp bendraturčių nustatytos bendrų patalpų naudojimosi tvarkos.

10Ieškovė V. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinio skundo motyvai yra visiškai nepagrįsti, bei prieštarauja civilinėje byloje pateiktiems įrodymams. Pažymi, kad kartu su ieškiniu buvo pateiktas pirminis projektas 051024 SA1, pagal kurį buvo numatyta, jog įvažiavime į pastatą kiekvienas iš bendraturčių turės galimybę statyti jam priklausantį automobilį prie savo įvažiavimo į garažą durų. Atsakovai S. M. ir K. M. parengė naują kadastrinį planą 2007 m. sausio 3 d., kuriuo įvažiavimo į pastatą patalpoje pažymėtoje indeksu R-1 (199,10 kv. m.) priskyrė sau asmeninėn nuosavybėn patalpą pažymėtą indeksu R- 10 (47,60 kv. m.), tokiu būdu sumažindami bendrąją naudojimo patalpą R-1, nors pagal preliminariąją sutartį visiems įsigyjamo pastato bendraturčiams atiteko po ¼ dalį bendrojo naudojimo patalpos pažymėtos indeksu R-1 (199,10 kv. m.). Ieškovė nurodo, kad apeliantai, susipažinę su pateiktomis fotonuotraukomis, pastarųjų neginčijo, bei nepateikė nei vieno įrodymo paneigiančio fotonuotraukose užfiksuotų aplinkybių, todėl, ieškovės nuomone, pirmos instancijos teismas įvertinęs civilinėje byloje pateiktų fotonuotraukų turinį kartu su ieškovės paaiškinimais, taip pat ir kitus įrodymus, kurie buvo pateikti kartu su ieškiniu, visiškai pagrįstai konstatavo ir savo sprendime nurodė, kad atsakovų daiktai trukdo ieškovei laisvai įvažiuoti ir išvažiuoti iš garažo. Ieškovė teigia, kad apeliantai (atsakovai) piktybiškai nepaiso kitų bendraturčių interesų bei sąmoningai trukdo ieškovei įvažiuoti bei išvažiuoti į garažo patalpą, todėl pagrįstai buvo kreiptasi į policiją, o vėliau į teismą, tam, kad būtų apginti ieškovės teisėti interesai. Pasak ieškovės, apeliantai (atsakovai) iškraipytai pateikia Statybos techninio reglamento 2.06.01:1999 nuostatas, kadangi nurodomais atstumais yra vadovaujamasi kalbant apie privažiavimą, t.y. plotas reikalingas automobiliui netrukdomai pravažiuoti, tačiau visiškai nekalbama apie automobilio įvažiavimui ar išvažiavimui iš garažo reikalingus atstumus. Ieškovė pažymi, kad ginčas yra kilęs ne dėl bendrojo naudojimo patalpų tvarkos nustatymo, o dėl bendrojo naudojimo patalpų valdymo teisių pažeidimo. Pateiktas ieškinys grindžiamas CK 4.83 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei, atsakovams ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ¼ dalį (36,67 kv.m.) bendrojo naudojimo patalpos R-1 (146,68 kv.m.), (2012-09-17 kadastro duomenų byloje įvardintos įvažiavimu), esančios keturių butų gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ) (1 t., b.l. 16-23, 27-35, 56-57, 128-132). Patalpa R-1 naudojama įvažiavimui į garažus bei kaip automobilių parkavimo aikštelė, kuria naudojasi keturių butų savininkai. 2008-01-14 visų bendraturčių susitarimu buvo nustatyta, kad bendrojo naudojimo patalpa R-1 visi bendraturčiai naudosis lygiomis dalimis (1 t., b.l. 37-38). Ieškovė ir tretieji asmenys turi rūsyje garažus automobiliams laikyti, o atsakovai garažo neturi, nes pagal pirminį projektą garažui numatytoje patalpoje R-9 (26,46 kv.m.) ir patalpoje R-10 (47,60 kv.m.) yra įsirengę kitos paskirties patalpas (1 t., b.l. 12-13). Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad bendrojo naudojimo patalpoje R-1, palei patalpos R-10 sieną yra pastatytos lentynos (stelažai) ir spinta, laikomi įvairūs daiktai (dviratis, durys ir kt.) bei paliekamas automobilis „Honda CR-V” prieš ieškovės garažą R-4, kurie trukdo ieškovei įvažiuoti ir išvažiuoti iš garažo (1 t., b.l. 99-100, 2 t., 67-74). Atsakovas S. M. 2012-08-06 Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK nutarimu buvo nubaustas bauda, už tai, kad aikštelėje paliko automobilį, kuris trukdė eismui (1 t., b.l. 58-59). Atsakovai neginčija fakto, kad palieka automobilį prieš ieškovės garažą, tačiau teigia, kad užtenka vietos pravažiuoti, be to, visi kaimynai buvo žodžiu sutarę ir yra nusistovėjusi tvarka, kur kiekvienas turi laikyti savo automobilį. Rašytinės sutarties dėl naudojimosi patalpa R-1 tvarkos nėra.

14Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovei, atsakovams ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ¼ dalį (36,67 kv.m.) bendrojo naudojimo patalpos R-1 (146,68 kv.m.), minėta bendrojo naudojimo patalpa visi bendraturčiai naudojasi lygiomis dalimis, naudojimosi patalpa R-1 tvarka nėra nustatyta. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Pagal CK 4.83 str. 1 d. buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų ir reikalauti tokio elgesio iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) (CK 4.83 str. 2 d. 2 p.).

15Teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvienu konkrečiu atveju, kai asmuo, ginčija kitų bendraturčių veiksmus, kaip darančius žalą jo teisėms ar teisėtiems interesams, būtina įvertinti, ar tie veiksmai iš tikrųjų sukūrė padėtį, apsunkinančią vieno iš bendraturčių turto tolesnį naudojimą.

16Patalpa R-1, dėl kurios naudojimosi ir kilo ginčas, yra riboto pločio, pagal planą atstumas nuo ieškovės garažo iki priešais esančios sienos yra 6, 99 metro (1 t., 114-115), todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad, pastačius automobilį palei patalpos R-10 sieną, labai sumažėja arba visai nelieka galimybės netrukdomai įvažiuoti į ieškovės garažą. Ieškovės nurodomas aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad bendrojo naudojimo patalpoje R-1, palei patalpos R-10 sieną yra pastatytos lentynos (stelažai) ir spinta, laikomi įvairūs daiktai (dviratis, durys ir kt.) bei paliekamas automobilis „Honda CR-V” prieš ieškovės garažą R-4 (1 t., b.l. 99-100, 2 t., 67-74). Nors apeliantai ir tvirtina, kad nėra aiški į bylą pateiktų nuotraukų padarymo data ir nėra aiškūs nuotraukose užfiksuotų daiktų savininkai, todėl šie įrodymai negali pagrįsti ieškinio reikalavimo, tačiau atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad jie bylos nagrinėjimo pirmos instancijos metu nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie paneigtų nuotraukose užfiksuotas aplinkybes, todėl šios ieškovės pateiktos nuotraukos pagrįstai buvo vertintos visų įrodymų ir šalių teiktų paaiškinimų kontekste. Pažymėtina, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-701/2013, 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). Be to, tą aplinkybę, kad atsakovai savo veiksmais trukdo kitiems bendrasavininkas naudotis jiems nuosavybės teise priklausančia patalpa R-1 patvirtina ir 2012-08-06 Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK nutarimas, kuriuo atsakovas S. M. buvo nubaustas bauda už tai, kad aikštelėje paliko automobilį, kuris trukdė eismui (1 t., b.l. 58-59) bei ieškovės į bylą pateiktos nuotraukos (1 t., b.l. 99-100, 2 t., 67-74). Esant nurodytoms aplinkybėms, šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų, šalių ir liudytojos paaiškinimų visumą, kad atsakovai, laikydami savo automobilį ir kitus daiktus, kurie tikėtina, jog priklauso būtent atsakovams, bendrojo naudojimo patalpos R-1 dalyje prieš ieškovės garažą R-4, pažeidžia ieškovės teisę laisvai ir netrukdomai naudotis garažu ir įvažiavimu pagal paskirtį.

17Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, nes ieškovė patikslintu ieškiniu prašė uždrausti atsakovams laikyti jiems priklausantį automobilį Honda CR-V valst. Nr. ( - ) ¼ dalies bendrojo naudojimo rūsio patalpoje, kadastro duomenų byloje pažymėtoje indeksu R-1, esančio priešais įvažiavimą į ieškovei priklausantį garažą, kadastro byloje pažymėtą indeksu R-1, o teismas skundžiamu sprendimu nutarė įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovei naudotis jai priklausančia rūsio patalpa (garažu), kadastro duomenų byloje pažymėta R-4, ir bendrojo naudojimo patalpa (įvažiavimu), kadastro duomenų byloje, pažymėta R-1, esančiomis pastate, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ). Apeliantų nuomone, tokiu būdu pirmos instancijos teismas nepagrįstai apribojo jų teisę naudotis jiems nuosavybes teise priklausančiu turtu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju iš ieškovės reikalavimo (faktinio ieškinio pagrindo) aišku, jog ieškovė siekė užkirsti kelią jos teisės naudotis savo garažu ir įvažiavimu pažeidimams. Apeliacinio teismo įsitikinimu, pirmos instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad pagal ieškovės reikalavimo atsakovams pagrindu nurodytas aplinkybes ir pareikšto reikalavimo esmę bei tikslą yra pagrindas įpareigoti atsakovus netrukdyti (nelaikyti automobilio ir kitų daiktų) ieškovei naudotis savo garažu ir įvažiavimu, kad realiai būtų užkirstas kelias ieškovės teisių pažeidimui. Be to, ir iš bylos medžiagos akivaizdu, kad atsakovai aiškiai suprato ieškovės reikalavimo esmę ir tikslą. Esant nurodytam, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pirmos instancijos teismas nepakeitė ieškovės pareikšto reikalavimo, o tik tinkamai jį teisiškai suformulavo, atsižvelgdamas į šio reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes.

18Kritiškai vertintini ir apeliantų teiginiai dėl to, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu apribojo jų teisę naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu. Apeliantams išaiškintina, kad skundžiamu sprendimu jų teisė naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu nebuvo apribota, atsakovai tiesiog buvo įpareigoti naudotis jiems nuosavybes teise priklausančiu turtu taip, kad nebūtų trukdoma ieškovei naudotis jai nuosavybės teise priklausančia rūsio patalpa (garažu) ir bendrojo naudojimo patalpa (įvažiavimu). Pažymėtina, kad asmuo įgyvendindamas savo teises, privalo nevaržyti kitų asmenų teisių.

19Be to, atmestini ir apeliantų argumentai dėl to, kad nebuvo užtikrinta tinkama jų teisė į teisminę gynybą, nes teismo posėdžio metu nebuvo verčiami ieškovės rusų kalba dėstomi pasisakymai į lietuvių kalbą. Teisėjų kolegija atkreipia atsakovų dėmesį, kad šie argumentai dėl netinkamai atliktų vertėjos pareigų yra dėstomi tik apeliaciniame skunde, tačiau nei atsakovai, nei jų atstovė teismo posėdžio metu nereiškė jokių pastabų dėl netinkamai vykdomo vertimo, o tai suponuoja išvadą, kad atsakovai teismo posėdžio metu suprato ieškovės teiktus paaiškinimus, dėl to jokių priekaištų neturėjo, todėl teisėjų kolegija atmeta ir šiuos apeliacinio skundu argumentus dėl teisės į teisminę gynybą pažeidimo kaip itin formalius ir nepagrįstus.

20Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi juridinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

21Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

22Dėl bylinėjimosi išlaidų

23Priimdamas bet kokį procesinį sprendimą teismas privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų, iš jų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti, paskirstymo klausimą. CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurą bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pagal principą „pralaimėjęs moka“. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė už apeliacinio skundu paruošimą sumokėjo 1 000 Lt (2 t., b.l. 119). Teisėjų kolegijos vertinimu, visos ieškovės nurodytos išlaidos yra susijusios su nagrinėjama byla bei nėra nepagrįstai didelės, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, todėl ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra laikytina pagrįsta ir priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis visa apimtimi.

24Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

25Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

26Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Priteisti iš atsakovų S. M. (a.k. ( - ) ir K. M. (a.k. ( - ) lygiomis dalimis ieškovei V. M. (a.k. ( - ) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 500 Lt (penkis šimtus litų).

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovė V. M. patikslintu ieškiniu prašo uždrausti atsakovams laikyti... 5. Atsakovai S. M. ir K. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė,... 6. Tretieji asmenys I. S. ir V. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydami,... 7. Trečiasis asmuo H. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
    8. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį... 9. Atsakovai S. M. ir K. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono... 10. Ieškovė V. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus rajono... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 13. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei, atsakovams ir tretiesiems asmenims... 14. Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovei, atsakovams ir tretiesiems... 15. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvienu konkrečiu atveju, kai asmuo, ginčija... 16. Patalpa R-1, dėl kurios naudojimosi ir kilo ginčas, yra riboto pločio, pagal... 17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas peržengė... 18. Kritiškai vertintini ir apeliantų teiginiai dėl to, kad pirmos instancijos... 19. Be to, atmestini ir apeliantų argumentai dėl to, kad nebuvo užtikrinta... 20. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie... 21. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 23. Priimdamas bet kokį procesinį sprendimą teismas privalo išspręsti... 24. Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios... 25. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 26. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti... 27. Priteisti iš atsakovų S. M. (a.k. ( - ) ir K. M. (a.k. ( - ) lygiomis dalimis...