Byla 2A-207-425/2009

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno, kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Valdo Petro Meidaus, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant: ieškovo Z. G. atstovei advokatei I. M.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. G. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Utenos rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonei Valstybės turto fondui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Pareiškėjas Z. G. 2008-05-21 kreipėsi į teismą ir, sutikslinęs pareiškimą (t. 1, b. l. 59), prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į dviejų kambarių butą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Nurodė, kad savo gyvenamąją vietą jis deklaravo šiuo adresu 1990 m., o gyveno nuo 1986-01-24. Butą 1992-09-30 sutartimi buvo privatizavusi sutuoktinė L. G., su kuria santuoką nutraukė ( - ). Utenos rajono apylinkės teismas 1996-04-11 sprendimu 1992-09-30 buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia. Šiuo metu butas nėra teisiškai registruotas kitų asmenų vardu, nėra įtrauktas į savivaldybės balansą, todėl gali būti įgyjamas nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį, nes ieškovas šiame bute nuolat gyvena, jį remontuoja, moka už suteiktas komunalines paslaugas. Per visą valdymo laikotarpį nuo 1990 m. dėl buto niekas nereiškė jokių pretenzijų, ieškovas valdė šį nekilnojamąjį daiktą kaip savo atvirai, nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai, todėl yra visos sąlygos jam pripažinti nuosavybės teises į butą pagal įgyjamąją senatį.

5Utenos rajono apylinkės teismas 2009-02-17 sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, kad 2 kambarių butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), buvo suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas ir 1987-03-29 priėmimo – perdavimo aktu buvo perduotas iš Utenos specialaus tresto namų valdybos balanso į Utenos rajono LDT VK gamybinės butų ūkio valdybos balansą. 1990 m. šiuo adresu pareiškėjas deklaravo savo gyvenamąją vietą, o 1995 m. buvo teismo sprendimu buvo išregistruotas. 1992-09-30 butas buvo privatizuotas pareiškėjo sutuoktinės L. G. vardu ir išbrauktas iš balanso. 1993-04-01 pareiškėjo ir L. G. santuoka buvo nutraukta. 1996 m. buto privatizavimo sutartis teismine tvarka buvo nuginčyta, t. y. pripažinta negaliojančia, nes L. G. butą privatizavo be pareiškėjo rašytinio sutikimo. Utenos rajono apylinkės teismo 1996-11-20 sprendimu pareiškėjas, kaip nuomininkas, buvo įkeldintas į butą, jam atlikus laisvės atėmimo bausmę, kadangi L. G. kliudė naudotis gyvenamąja patalpa. Buvę sutuoktiniai sudarė taikos sutartį dėl butu naudojimosi tvarkos, kurią teismas 1997-01-15 nutartimi patvirtino. VĮ Registrų centre buvo įregistruotas naudojimosi butu tvarkos nustatymo juridinis faktas, o su SP UAB “Utenos butų ūkis” pareiškėjas sudarė 25,29 kv.m. patalpų, esančių ( - ), nuomos sutartį teismo nutarties Nr. 2-200/1997 pagrindu. Duomenys apie buto savininkę L. G. viešame registre liko nepakeisti iki 2008 m., o duomenys apie pareiškėją, kaip apie šio buto nuomininką, - dar ilgiau, kas matyti iš VĮ Registrų centro 2008-05-12 sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakė įregistruoti nuosavybės teises į butą, nes nepateikė nuosavybės teisių patvirtinančių įrodymų.

6Teismas konstatavo, kad savo teises į butą pareiškėjas kildina tik iš faktinio naudojimosi, kuriam neprieštaravo kiti asmenys, tačiau tik tai, kad niekas neprieštarauja faktiniam daikto naudojimui ir nenaudoja bei nepageidauja naudoti asmens naudojamą daiktą patys, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog naudojantis daiktą asmuo atvirai daiktą valdo kaip savą, nes pagal CK 4.30 str. valdyti daiktą galima netgi per kitą asmenį, kuris privalo laikytis valdytojo nurodymų. Teismas taikė CK 4.27 str. 2 d., nurodančią, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 str. 1 d. (įsigaliojo nuo 2003-07-01), nors pagal 33 str. įgyjamosios senaties terminas skaičiuojamas ir valdymui, kuris prasidėjo iki 2000 m., tačiau netgi pripažįstant, kad pareiškėjas pageidaujamą įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti butą pradėjo valdyti po 1996 m. (kada ir kokiu pagrindu nutrūko buto nuomos santykiai, pareiškėjas įrodymų nepateikė), iki 2003-07-01 nebuvo praėję dešimt metų. Teismo nuomone, šio termino eigos pradžią skaičiuoti nuo 1990 m., kaip nurodė pareiškėjas, nėra pagrindo, nes butas buvo suteiktas jo sutuoktinei ir jam nuomos pagrindais, po pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, viešame registre duomenys apie tai, kad buto savininkė yra L. G., liko net iki 2008 m. Pareiškėjas buvo sudaręs sutartį dėl tos buto dalies, kuri jam teko naudotis, sudarius ir teismui patvirtinus taikos sutartį nuomos, o viešame registre buvo įregistruotas juridinis faktas, kad nustatyta butu naudojimosi tvarka, kuri buvo nustatyta po pirkimo – pardavimo sutarties nuginčijimo. Pareiškėjas viešame registre duomenų apie tai, kad jis butu naudojasi nebe kaip nuomininkas, o valdo kaip savininkas, iš viso nebuvo išviešinęs. Nurodė, kad reikalavimas registruoti nekilnojamojo daikto valdymą, valdyti tokį daiktą atvirai, nepertraukiamai, kaip savą ir ne mažiau kaip dešimt metų nustatytas siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą,). Šiuo atveju, pareiškėjo valdymas neatitiko reikalavimo daiktą valdyti taip, kad daikto savininkas būtų turėjęs teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nebūtų ja pasinaudojęs.

7Teismas nusprendė, kad pareiškėjas taip pat negali būti laikomas ir sąžiningu pageidaujamo įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti buto valdytoju (CK 4.70 str. 1 d.), o būtent – šioje byloje pareiškėjo naudojamas butas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybė, o pagal CK 4.69 str. 3 d. įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Teismo nuomone, tai, kad pagal VĮ Registrų centro Utenos filialo duomenis šis butas ir teisė į jį neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas priešingai išvadai, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 str. 3 d. nuostata.

8Apeliaciniu skundu pareiškėjas Z. G., jo atstovė advokatė apeliacinės instancijos teisme prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti. Nurodė, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas įrodymus vertino pažeisdamas CPK 185 str. reikalavimus:

91. Priešingai nei nurodė teismas, kad Z. G. 1995 m. teismo sprendimu buvo išregistruotas iš ginčo buto, byloje nėra jokio teismo sprendimo, kurio pagrindu teismas galėtų daryti tokią išvadą. Pirmosios instancijos teismui jis pateikė 2008-03-13 Utenos rajono savivaldybės Utenos miesto seniūnijos pažymą Nr. (2008-480-PD)-3721, iš kurios turinio akivaizdu, kad iš buto, esančio ( - ), nuo 1990-07-03 Z. G. niekada nebuvo išregistruotas. Tai, kad viešame registre iki 2008 m. išliko duomenys apie L. G. nuosavybės teisę, niekinio sandorio pagrindu negali turėti jokios teisinės įtakos Z. G. valdymo sąžiningumui.

102. Nepagrįsta teismo išvada, kad šioje byloje taikytina CK 4.27 str. 2 d. nuostata, jog nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo momento. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, jeigu nekilnojamojo daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus, tai toks valdymas yra teisėtas ir pakankamas pagrindas įgyti daiktą nuosavybės teise, jeigu įvykdomos visos kitos įgyjamosios senaties sąlygos (2008-11-10 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008 ir kt.). Šiuo atveju jis butą užvaldė 1990-07-03, todėl iki 2003-07-01 buvo praėję dvylika metų, t. y. butą valdė ilgiau nei dešimt metų iki CK 4.27 str. 2 d. įsigaliojimo. Teismo argumentas, kad pareiškėjas viešame registre duomenų, jog butu naudojasi kaip savininkas, iš viso nebuvo išviešinęs, yra teisiškai nepagrįstas, nes tokius duomenis galės išviešinti tik jei teismas pripažins, kad ginčo butą Z. G. įgijo įgyjamosios senaties būdu.

113. Nors teismas nurodė, kad Z. G. savo valdymą kildina tik iš faktinio naudojimosi, kuriam neprieštarauja kiti asmenys, tačiau pats ir pripažino, jog valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą fiziškai, ką ir numato CK 4.27 str. 1 d. Taigi, fizinis daikto užvaldymas vėliau gali transformuotis tik į faktinį naudojimąsi, nes įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamosios senaties būdu nėra vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui – įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo. Asmeniui, siekiančiam įgyti nekilnojamąjį daiktą įgyjamosios senaties būdu, negali būti taikomi tie patys reikalavimai, kaip asmeniui, siekiančiam įgyti nuosavybės teisę sandorio pagrindu.

124. Nepagrįsta teismo išvada, kad Z. G. reikalavimo atžvilgiu taikytinas CK 4.69 str. 3 d. įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Priešingai, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, jei Valstybės įmonė Valstybės turto fondas, kuri pagal savo veiklos pobūdį turi ginti valstybės turtinius interesus, dalyvavo nagrinėjant bylą ir nesiėmė jokių veiksmų valstybės nuosavybei įteisinti, tai nėra pagrindas atmesti pareiškimą dėl įgyjamosios senaties (2007-10-02 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007 ir kt.). Į šios bylos nagrinėjimą buvo įtraukta tiek Valstybės įmonė Valstybės turto fondas, tiek Utenos rajono savivaldybės administracija, tačiau nei viena institucija nesiėmė jokių veiksmų, kad 2 kambarių ginčo butas būtų įregistruotas kaip valstybės ar savivaldybės nuosavybė.

13Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1d.1p.).

14Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik nesantis šio daikto savininku asmuo. Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę (CK 4.25 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti ne tik fiziškai užvaldžius daiktą, bet ir kai perduodantis valdyti nekilnojamąjį daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jeigu nėra jokių kliūčių į tą daiktą patekti ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti (CK 4.27 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, o toks valdymas negali būti registruojamas viešame registre, jeigu jame jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį daiktą (CK 4.27 straipsnio 2, 3 dalys). Reikalavimas registruoti nekilnojamojo daikto valdymą, valdyti tokį daiktą atvirai, nepertraukiamai, kaip savą ir ne mažiau kaip dešimt metų nustatytas, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo (rei vindicatio).

15Gyvenamųjų patalpų privatizavimą Lietuvoje reglamentavo Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymas Nr. I-1374, įsigaliojęs 1991-06-30. Butų privatizavimo įstatymo 2 str. numatė, kad pirkimo-pardavimo objektas yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, butai ir kambariai bendrabučiuose.

16Nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo butas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), iki 1992-09-30 priklausė valstybiniam butų fondui, nes 1992-09-30 „Sutartimi“, sudaryta tarp Utenos rajono valdybos ir L. G., pagal Butų privatizavimo įstatymą buvo parduotas L. G. (t.1, b.l.20), todėl darytina kategoriška išvada, kad ginčo butas priklausė valstybiniam ir visuomeniniam butų fondui, tai yra buvo viešoji nuosavybė.

17Utenos rajono apylinkės teismui 1996-04-11 sprendimu panaikinus 1992-09-30 buto pirkimo -pardavimo sutartį, sudarytą tarp Utenos rajono valdybos ir L. G. (t.1, b.l.19), ginčo buto, esančio ( - ), statusas vėl tapo priklausantis valstybiniam butų fondui, t.y. viešąjai nuosavybei. CK 4.69str.3d. nustato, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad pagal CK 4.69 str. 3 d. įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į viešąjai nuosavybei priklausančius daiktus. Aplinkybė, kad pagal VĮ Registrų centro Utenos filialo duomenis ginčo butas ir teisė į jį neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas ginčo butą vertinti kaip bešeimininkį, nes ginčo butas yra viešoji nuosavybė, Utenos miesto savivaldybei arba valstybei priklausantis turtas, į kurį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjamos nuosavybės teisės. Utenos rajono apylinkės teismui 1996-04-11 sprendimu panaikinus 1992-09-30 sudarytą ginčo buto pirkimo -pardavimo sutartį, pareiškėjas Z. G. buvo ginčo buto nuomininkas, kuris šia gyvenamąją patalpa naudojosi, tačiau neįgijo, o ir negalėjo įgyti įgyjamąja senatimi nuosavybės teisių į viešąjai nuosavybei, t.y. valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą – ginčo butą, o tuo pačiu, vadovaujantis CK 4.27str.2d. nuostatomis, negalėjo įregistruoti viešame registre buto valdymo teisių. Neišviešintas daikto, tame tarpe ir nekilnojamojo turto valdymas, negali sukurti nuosavybės teisės į jį, nes pagal CK 4.23 straipsnio 3 dalį slaptas įgyto daikto valdymas yra neteisėtas.

18Apeliacinio skundo motyvai yra teisiškai nepagrįsti, jų pagrindu naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Ieškovas-apeliantas be pagrindo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl įgijimo nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį į ginčo butą, kuris yra viešoji nuosavybė, nes CK 4.69str.3d. draudžia įgyjamąją senatimi įgyti nuosavybės teises į viešąją nuosavybę. Valdymo institucijų nepakankamas atlikimas joms pavestų funkcijų rūpintis viešąja nuosavybe ir valstybės nuosavybės teisių neįregistravimas į ginčo butą nėra pakankamas pagrindas butą, esantį ( - ), nepripažinti viešąja nuosavybe ar vertinti kaip bešeimininkį turtą.

19Tai, kad pats apeliantas Z. G. ginčo buto statuso nepriskiria viešąjai nuosavybei ir butą vertina kaip bešeimininkį turtą, kurio naudotojas jis buvo eilę metų, nėra pagrindas apeliacinio skundo tenkinimui, nes tai pažeistų CK 4.69str.3d. nuostatas ir yra neteisėta ir nepagrįsta.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Nutarė

21Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Priteisti iš Z. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 19,00 Lt (devynioliką litų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Pareiškėjas Z. G. 2008-05-21 kreipėsi į teismą ir, sutikslinęs... 5. Utenos rajono apylinkės teismas 2009-02-17 sprendimu pareiškimą atmetė.... 6. Teismas konstatavo, kad savo teises į butą pareiškėjas kildina tik iš... 7. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas taip pat negali būti laikomas ir... 8. Apeliaciniu skundu pareiškėjas Z. G., jo atstovė advokatė apeliacinės... 9. 1. Priešingai nei nurodė teismas, kad Z. G. 1995 m. teismo sprendimu buvo... 10. 2. Nepagrįsta teismo išvada, kad šioje byloje taikytina CK 4.27 str. 2 d.... 11. 3. Nors teismas nurodė, kad Z. G. savo valdymą kildina tik iš faktinio... 12. 4. Nepagrįsta teismo išvada, kad Z. G. reikalavimo atžvilgiu taikytinas CK... 13. Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 14. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas... 15. Gyvenamųjų patalpų privatizavimą Lietuvoje reglamentavo Lietuvos... 16. Nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad... 17. Utenos rajono apylinkės teismui 1996-04-11 sprendimu panaikinus 1992-09-30... 18. Apeliacinio skundo motyvai yra teisiškai nepagrįsti, jų pagrindu naikinti ar... 19. Tai, kad pats apeliantas Z. G. ginčo buto statuso nepriskiria viešąjai... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 21. Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimą palikti... 22. Priteisti iš Z. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 19,00 Lt (devynioliką litų)...