Byla 3K-3-363/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Prano Žeimio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens K. M. kasacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį; suinteresuoti asmenys: VĮ Registrų centras, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, K. M.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Pareiškėjas 2006 m. kovo 27 d. kreipėsi su prašymu į teismą ir nurodė, kad pareiškėjo tėvas 1992 m. spalio 12 d. pagal Šilavoto apylinkės agrarinės reformos tarnybos privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono protokolą įsigijo 1953 m. statybos 220 vietų veršidę, 1956 m. statybos 200 tonų talpos kluoną, 1956 m. statybos 120 tonų talpos kluoną, kuris pareiškimo pateikimo metu buvo nugriuvęs, 250 tonų talpos siloso tranšėją, 1987 m. statybos mėšlidę su priklausiniais – dviem srutų šuliniais, 1976 m. statybos vandens bokštą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas šį turtas perėmė 1992 m. spalio 22 d. pagal Klebiškio žemės ūkio įmonės turto perdavimo priėmimo aktą, tačiau dėl sveikatos pablogėjimo iki galo nesutvarkė dokumentų. 2005 m. lapkričio 28 d. pareiškėjo tėvas mirė. Pareiškėjas po tėvo mirties paveldėjo tėvo turtą ir jį priėmė. Pareiškėjo teigimu, jo tėvas iki savo mirties valdė ir naudojo nurodytus pastatus ir jų priedus sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau nei dešimt metų, laikė juos savais, o po tėvo mirties tuos pastatus tokiu pat būdu valdo ir naudoja jis, tačiau negali nuosavybės teisių į pastatus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl teismo sprendimu nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas į nurodytus statinius ir jų priedus. Pareiškėjas, remdamasis CK 4.68– 4.71 straipsniais, prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, sąžiningai ir nepertraukiamai valdydamas, pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą – 1953 m. statybos 220 vietų veršidę, 1956 m. statybos 200 tonų talpos kluoną, 250 tonų talpos siloso tranšėją, 1987 m. statybos mėšlidę su priklausiniais – dviem srutų šuliniais, 1976 m. statybos vandens bokštą (duomenys neskelbtini).

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Prienų rajono apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais (1992 m. spalio 12 d. Šilavoto apylinkės agrarinės reformos tarnybos privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono protokolu, 1992 m. spalio 22 d. Klebiškio žemės ūkio įmonės turto perdavimo priėmimo aktu), nustatė, kad pareiškėjas kartu su tėvu atvirai, sąžiningai, teisėtai ir nepertraukiamai, daugiau nei dešimt metų valdė nekilnojamąjį turtą (1953 m. statybos 220 vietų veršidę, 1956 m. statybos 200 tonų talpos kluoną, 1956 m. statybos 120 tonų talpos nugriuvusį kluoną, 250 tonų talpos siloso tranšėją, 1987 m. statybos mėšlidę su priklausiniais – dviem srutų šuliniais, 1976 m. statybos vandens bokštą (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjo tėvas įgijo ir perėmė 1992 metais pagal perdavimo–priėmimo aktą. Teismas nurodė, kad, po pareiškėjo tėvo mirties palikimą priėmus jo sūnui (pareiškėjui), šis buvo įsitikinęs, jog yra sąžiningas tų daiktų paveldėtojas, elgėsi kaip daiktų savininkas, taip pat jog niekas neturi daugiau už jį teisių į valdomus daiktus. Teismas pažymėjo, kad į bylą įtrauktas suinteresuotas asmuo K. M. teismo posėdžio metu sutiko su pareiškėjo pateiktais argumentais ir atsisakė savo reikalavimo.

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens K. M. apeliacinį skundą, 2007 m. vasario 21 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir konstatavo, kad pareiškėjui nekilnojamojo turto valdymas perėjo 2005 m. lapkričio 28 d. (mirus jo tėvui), jis tą turtą įgijo sąžiningai, teisėtai, atvirai jį valdė kaip savą, todėl mirusio pareiškėjo tėvo ir pareiškėjo nekilnojamojo turto valdymas skaičiuotinas kartu remiantis CK 4.71 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

9III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimų į kasacinį skundą esmė

10Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo K. M. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Jis kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias būtinąsias nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygas (CK 4.47 straipsnio 11 punktą), nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Teismai neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuotą taisyklę, kad nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį atsiranda tik tada, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo, tuo tarpu pareiškėjo tėvas nagrinėjamoje civilinėje byloje nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą buvo įgijęs kitu CK 4.47 straipsnio 1 punkte nustatytu būdu – pagal sandorį aukciono būdu. Šią aplinkybę patvirtino byloje esantys įrodymai: 1992 m. spalio 12 d. Šilavoto apylinkės agrarinės reformos tarnybos privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono protokolas ir 1992 m. spalio 22 d. Klebiškio žemės ūkio įmonės turto perdavimo priėmimo aktas. Be to, neįregistravus sandorio, pagal kurį buvo įgytas nekilnojamasis turtas, negalima nustatyti nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise fakto. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo ir jo mirusio tėvo nekilnojamojo turto valdymas skaičiuotinas kartu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi, nėra vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui – įgijėjui, taip pat teisių perėmimo. Dėl to bylą nagrinėję teismai nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į jo tėvo valdytą nekilnojamąjį turtą. Be to, bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nes neįvertino pareiškėjo pateiktos 2006 m. birželio 7 d. preliminarios turto vertės pažymos, kurioje nurodyta, jog tam tikras turtas, dėl kurio buvo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, bylos nagrinėjimo metu buvo nenaudojamas, taip pat pastatų būklės ir jų naudojimo fakto, nepagrįstai pripažino nuosavybės teisę į 1956 m. statybos 200 tonų talpos kluoną, kuris bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu buvo nugriuvęs.

11Atsiliepimu į suinteresuoto asmens kasacinį skundą pareiškėjas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistus skundžiamus teismų procesinius dokumentus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad teismai nepagrįstai įtraukė K. M. suinteresuotu asmeniu, nes nagrinėjama byla nėra susijusi su jo teisių pažeidimu. Pareiškėjo manymu, K. M., kaip žemės, ant kurios stovi ginčijami statiniai, savininkas, turėjo žinoti, kad pastatus valdė pareiškėjo tėvas ir jis. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdyje šis suinteresuotas asmuo atsisakė savo reikalavimų ir sutiko su pareiškėjo prašymu. Pareiškėjo teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai išnagrinėjo bylą nenukrypdami nuo teismų praktikos, tinkamai taikė materialinės teisės normas dėl įgyjamosios senaties sąlygų, nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

14Pareiškėjo tėvui pagal 1992 m. spalio 12 d. Šilavoto apylinkės agrarinės reformos tarnybos privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono protokolą įsigijus ir 1992 m. spalio 22 d. pagal Klebiškio žemės ūkio įmonės turto perdavimo–priėmimo aktą priėmus nekilnojamąjį turtą, tačiau dėl sveikatos pablogėjimo šiam nespėjus iki galo sutvarkyti dokumentų, pareiškėjas po tėvo mirties paveldėjo jo turtą, tačiau negali nuosavybės teisių į pastatus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Dėl to teismai, ištyrę ir įvertinę įrodymus, nustatė, kad pareiškėjas kartu su tėvu atvirai, sąžiningai, teisėtai ir nepertraukiamai, daugiau nei dešimt metų valdė nekilnojamąjį turtą; po pareiškėjo tėvo mirties palikimą priėmus jo sūnui (pareiškėjui), šis buvo įsitikinęs, jog yra sąžiningas tų daiktų paveldėtojas, elgėsi kaip daiktų savininkas ir buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į valdomus daiktus. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodė, kad mirusio pareiškėjo tėvo ir pareiškėjo nekilnojamojo turto valdymas skaičiuotinas kartu remiantis CK 4.71 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

15V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik tuo atveju, kai yra CPK 346 straipsnyje nurodyti pagrindai. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų įvertinimą, ar tinkamai taikė materialinės teisės normas, nustatančias nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį sąlygas, ar nenukrypo nuo teismų praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

17Dėl materialinių teisės normų, nustatančių įgyjamosios senaties sąlygas, taikymo

18Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik nesantis šio daikto savininku asmuo. Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę (CK 4.25 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti ne tik fiziškai užvaldžius daiktą, bet ir kai perduodantis valdyti nekilnojamąjį daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jeigu nėra jokių kliūčių į tą daiktą patekti ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti (CK 4.27 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal CK 4.30 straipsnį daiktą valdyti galima netgi per kitą asmenį, kuris privalo laikytis valdytojo nurodymų. Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, o toks valdymas negali būti registruojamas viešame registre, jeigu jame jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį daiktą (CK 4.27 straipsnio 2, 3 dalys). Reikalavimas registruoti nekilnojamojo daikto valdymą, valdyti tokį daiktą atvirai, nepertraukiamai, kaip savą ir ne mažiau kaip dešimt metų nustatytas, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo (rei vindicatio).

19Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kad pareiškėjas į pageidaujamus įgyjamąja senatimi įgyti statinius yra įgijęs nuosavybės teises CK 4.47 straipsnyje nustatytu būdu. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pareiškėjo tėvas 1992 metų spalio 12 d. vykusiame aukcione pasiūlė didžiausią kainą už Prienlaukio fermos kompleksą ir pagal Šilavoto apylinkės agrarinės reformos tarnybos privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono protokolo 7 punktą įsipareigojo per dešimt dienų po aukciono pervesti į nurodytą sąskaitą atitinkamą sumą. 1992 m. spalio 22 d. Klebiškio žemės ūkio įmonės turto perdavimo–priėmimo aktu pareiškėjo tėvui buvo perduotas (duomenys neskelbtini) fermos kompleksas: 1953 m. statybos 220 vietų veršidė, 1956 m. statybos 200 tonų talpos kluonas, 1956 m. statybos 120 tonų talpos kluonas, 250 tonų talpos siloso tranšėja, 1987 m. statybos mėšlidė, 1976 m. statybos vandens bokštas, gręžinys. Bylą nagrinėję teismai teisingai vertino, kad pareiškėjo tėvas neįgijo nuosavybės teisės į perdavimo–priėmimo aktu jam perduotus statinius, nes jam nebuvo išduota nuosavybės teisės liudijimo, kurį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 420 patvirtintų Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukcionų nuostatų 31 punktą privalėjo išduoti rajono privatizavimo komisija, patvirtinusi aukciono rezultatus. Vadinasi, pareiškėjo tėvas netapo statinių savininku, bet nuo jų perdavimo momento tapo teisėtu jų valdytoju, nes pagal CK 4.23 straipsnio 2 dalį teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė.

20Pareiškėjo tėvas ir pareiškėjas vertintini kaip sąžiningi statinių įgijėjai ir valdytojai, nes pareiškėjo tėvui įgijus daiktą aukciono būdu, o pareiškėjui paveldėjus tėvo turtą, jie turėjo pagrindą vertinti, kad niekas neturi daugiau už juos teisių į šiuos statinius (CK 4.70 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo tėvas ar pareiškėjas statinius būtų valdę neatvirai ar būtų buvę pripažinta, jog kas nors kitas turėjo daugiau už juos teisių į šiuos statinius, t.y. būtų valdę ne kaip savo. Priešingai, pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas netgi pats naudojo statinius, o po tėvo mirties juos naudojo pareiškėjas, nors, minėta, pagal CK 4.30 straipsnį valdyti daiktą galima netgi per kitą asmenį. Nepertraukiamas valdymas ne visada reiškia nepertraukiamą valdomo daikto naudojimą pagal paskirtį. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t.y. jis neatsisakė daikto valdymo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad statinius būtų užvaldęs kas nors kitas ir pareiškėjo tėvas ar pareiškėjas būtų praradę galimybę paveikti juos pagal savo valią. CK 4.33 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nustačius, kad pareiškėjo tėvo ir pareiškėjo valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jog pareiškėjas po tėvo mirties priėmė palikimą, darytina išvada, kad laikas, kurį pareiškėjo tėvas ir pareiškėjas valdė statinius, turi būti skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, kasatoriaus argumentai, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 4.71 straipsnio 2 dalį, teisiškai nepagrįsti.

21CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, šioje byloje netaikoma, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį ji įsigaliojo tik nuo 2003 m. liepos 1 d., pagal nurodyto įstatymo 33 straipsnį įgyjamosios senaties terminas skaičiuojamas ir valdymui, kuris prasidėjo iki 2000 metų CK įsigaliojimo ir tęsėsi jam įsigaliojus, o pareiškėjo tėvas iki 2003 m. liepos 1 d. jau buvo valdęs pareiškėjo pageidaujamus įgyti nuosavybėn įgyjamąja senatimi statinius daugiau kaip dešimt metų (tai nustatė bylą nagrinėję teismai).

22Dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų įvertinimą, taikymo

23Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nes neįvertino pareiškėjo pateiktos 2006 m. birželio 7 d. preliminarios turto vertės pažymos, kurioje nurodyta, jog tam tikras turtas, dėl kurio buvo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, bylos nagrinėjimo metu buvo nenaudojamas, taip pat pastatų būklės ir jų naudojimo fakto, nepagrįstai pripažino nuosavybės teisę į 1956 m. statybos 200 tonų talpos kluoną, kuris bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu buvo nugriuvęs. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2006 m. birželio 7 d. preliminarios turto vertės nustatymo pažymos (b. l. 32–33) ir prie jos pridėtų nuotraukų (b. l. 35–37) matyti, kad 1956 m. statybos 200 tonų talpos kluonas yra patenkinamos būklės ir netgi naudojamas (jame laikomas šienas), o pirmosios instancijos teismas sprendime (b. l. 76–77) kaip nugriuvusį statinį nurodė ne 200 tonų talpos, o 220 tonų talpos kluoną. Iš šios pažymos ir prie jos pridėtų kitų dokumentų bei nuotraukų (b. l. 32–55) matyti, kad ir kiti statiniai, kuriuos pareiškėjas pageidavo įgyti nuosavybėn įgyjamąja senatimi, nėra sugriuvę. Jau buvo minėta, kad nepertraukiamas valdymas ne visada reiškia nepertraukiamą valdomo daikto naudojimą pagal paskirtį. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t.y. jis neatsisakė daikto valdymo.

24Dėl K. M. dalyvavimo suinteresuotu asmeniu šioje byloje

25Pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Nagrinėjama byla, kurioje nustatinėjamas nuosavybės teisės į statinius, esančius žemės sklype, į kurį suinteresuotam asmeniui K. M. atkurtos nuosavybės teisės, įgyjamąja senatimi faktas, yra susijusi su šio žemės sklypo savininko teisėmis ir pareigomis, todėl net ir nustačius, kad kai kurie statiniai yra nugriauti ir sunaikinti, šis asmuo pagrįstai dalyvavo byloje suinteresuotu asmeniu ir, vadovaujantis CPK 305 straipsniu, turėjo teisę paduoti apeliacinį ir kasacinį skundus.

26Dėl atstovavimo išlaidų pareiškėjui priteisimo

27CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, pateikdamas atsiliepimą į suinteresuoto asmens K. M. kasacinį skundą, turėjo 1180 Lt išlaidų, sumokant už advokato pagalbą surašant šį procesinį dokumentą; netenkinus kasacinio skundo, prašo šią sumą priteisti iš kasatoriaus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2007 m. sausio 1 d. patvirtino minimaliosios mėnesinės algos dydį – 600 Lt. Nurodytų Rekomendacijų 8.14 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į kasacinį skundą apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 2) dauginant iš minimalios mėnesinės algos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo sumokėtas advokatui mokestis už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą atitinka rekomenduotiną maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, todėl ši suma, atmetus suinteresuoto asmens kasacinį skundą, priteistina iš kasatoriaus.

28Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 4.71 straipsnį, materialinės teisės normas, nustatančias įgyjamosios senaties įgijimo sąlygas, nenukrypo nuo teismų praktikos, t. y. nepadarė CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų teisės normų pažeidimų, kurie būtų pagrindas kasacine tvarka panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Atsakovų kasacinis skundas netenkintinas.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1, 3 dalimis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

30Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistus.

31Priteisti pareiškėjui A. S. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens K. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 180 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

32Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Pareiškėjas 2006 m. kovo 27 d. kreipėsi su prašymu į teismą ir nurodė,... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Prienų rajono apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškimą... 8. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimų į kasacinį skundą... 10. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo K. M. prašo panaikinti Prienų rajono... 11. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens kasacinį skundą pareiškėjas prašo jį... 12. Teisėjų kolegija... 13. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 14. Pareiškėjo tėvui pagal 1992 m. spalio 12 d. Šilavoto apylinkės agrarinės... 15. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 16. Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima... 17. Dėl materialinių teisės normų, nustatančių įgyjamosios senaties... 18. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas... 19. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą kasacinio skundo... 20. Pareiškėjo tėvas ir pareiškėjas vertintini kaip sąžiningi statinių... 21. CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, kad nekilnojamojo daikto valdymas... 22. Dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų įvertinimą,... 23. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą kasacinio skundo... 24. Dėl K. M. dalyvavimo suinteresuotu asmeniu šioje byloje... 25. Pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas... 26. Dėl atstovavimo išlaidų pareiškėjui priteisimo... 27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 28. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir Kauno... 31. Priteisti pareiškėjui A. S. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš... 32. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...