Byla e2YT-1414-1025/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant pareiškėjai L. M., jos atstovui advokatui Donatui Lengvinui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

2pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M., a. k. ( - ) 1992-09-30 sutartimi Nr. 1-4987 iš Kretingalės valstybinio ūkio įsigijo butą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), kartu su priklausiniu - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ). Pareiškimą grindžia tuo, jog ūkiniu pastatu naudojasi nuo tariamos jo įsigijimo dienos, kaip teisėta savininkė. Valdo ūkinį pastatą atvirai ir visiems šalia gyvenantiems asmenims yra žinoma, jog ji yra tikroji ūkinio pastato šeimininkė, todėl 2014-03-24 pareiškėjos butui suteikiant gatvės pavadinimą ir numerį, ji manė, kad ūkinis pastatas yra įregistruotas kaip buto priklausinis, tačiau paaiškėjo, kad būtent ūkinis pastatas neįregistruotas VĮ Registrų centre. 2015-04-14 ūkinio pastato kadastrinių matavimų byla buvo paruošta ir pateikta VĮ Registrų centre, tačiau ūkinis pastatas įregistruotas nebuvo pastebėjus, jog 1992-09-30 pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 1-4987 perkant butą nebuvo įtrauktas ūkinis pastatas. Atsižvelgiant į tai, jog privatizavimu metu sudarant pirkimo–pardavimo sutartį dėl klaidos nenurodytas įsigytas pareiškėjos ūkinis pastatas ir pareiškėja negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įregistruoti nuosavybės teise ūkinį pastatą VĮ Registrų centre.

3Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. M., a. k. ( - ) 1992-09-30 sutartimi Nr. 1-4987 iš Kretingalės valstybinio ūkio įsigijo butą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), kartu su priklausiniu - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ).

4Teismo posėdžio metu pareiškėja L. M. prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, jog nuo 1980 metų gyveno Kretingalės valstybiniame ūkyje, paskirtame bute ir naudojosi paskirtu tvartu. Privatizavimo metu 1992 metais pirkimo-pardavimo sutartimi privatizavo butą, manė, jog kartu su tvartu - ūkiniu pastatu. 2014 metais suteikus butui numerį ir gatvę, nutarė apdrausti savo turtą ir tada paaiškėjo, jog ūkinis tvartas jai nepriklauso. Tada atliko kadastrinius matavimus ir siekė įregistruoti ūkinį pastatą VĮ Registrų centre, tačiau liko neįregistruota, nes pastebėta, kad nėra įsigijimo dokumentų. Pažymėjo, jog tvartu naudojasi jau 36 metus, augina gyvulius, į tvartą niekada niekas nepretendavo, visada mane, jog privatizavo butą kartu su ūkiniu pastatu, tai patvirtinančių dokumentų neturi ir jai nepavyko jų gauti.

5Teismo posėdžio metu pareiškėjos L. M. atstovas advokatas Donatas Lengvinas prašė pareiškimą tenkinti. Motyvuodamas tuo, jog 1992-09-30 pirkimo pardavimo sutartimi pareiškėja įgijo butą manydama, jog katu perka ir ūkinį pastatą. Pirkimo pardavimo sutartis sudaryta Kretingalės valstybinio ūkio 1992-09-24 įsakymo Nr. 62 pagrindu, šiame įsakyme nebuvo nurodyti buto priklausiniai, todėl įvykus tokiai klaidai, nebuvo į pirkimo-pardavimo sutartį įrašytas ūkinis pastatas. Šiuo metu, nesant ūkinio pastato įgijimo dokumentų, pareiškėja negali įregistruoti nekilnojamojo turto Registrų centre, nors tą turtą valdo daugiau kaip 30 metų. Mano, jog tikslinga nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja įgydama butą įgijo ir ūkinį pastatą, nes kitokiu būdu įgijimo dokumentų gauti negali, kad įteisintų nuosavybę VĮ Registrų centre.

6Liudytojas G. L. teismo posėdžio metu parodė, jog privatizavimo metu buvo laikinas administracijos vadovas ir žino kaip vyko tuo metu privatizacija. Pamena, jog pareiškėjos šeima ūkyje gyvena nuo 1980 metais gautame bute ir naudojosi šiam butui skirtu tvartu. Vykstant privatizacijai, gyventojai butus galėjo privatizuoti, taip padarė ir pareiškėja, tačiau tvartas nebuvo tinkamai inventorizuotas kaip objektas, nebuvo sutvarkyti dokumentai, todėl pirkimo-pardavimo sutartyje jis nebuvo nurodytas, tačiau įsakymu buvo nutarta parduoti pareiškėjai butą kartu su jo priklausiniu – tvartu, kuriuo pareiškia naudojosi. Patikino, jog pareiškėja butą turėjo įgyti kartu su tvartu. Privatizavimo metu buvo padaryta įvairių klaidų.

7Liudytoja B. M. teismo posėdžio metu parodė, jog yra pareiškėjos kaimynė ir kaimynystėje gyvena 30 metų. Patvirtino, jog pareiškėjai buvo skirtas butas su tvartu ir tvartu nepertraukiamai naudojasi visą laiką. To namo gyventojai turi butus ir prie jų ūkinius pastatus.

8Pareiškimas tenkintinas.

9Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1992-09-30 sudaryta tarp Kretingalės valstybinio ūkio atstovo L. E. ir L. M. pirkimo pardavimo sutartis 1992-09-24 Kretingalės valstybinio ūkio įsakymo Nr.62 pagrindu, kuria L. M. nusipirko gyvenamąjį butą, 44,18 kv. m., ( - ) už 5785 rublius. Iš Klaipėdos apskrities archyvo 2016-04-06 rašto Nr. (2.3.6) 6R-330 matyti, kad Klaipėdos rajono Kretingalės valstybinio ūkio statinių inventorinės bylos saugojimui neperduotos, duomenų apie statinį (pagalbinio ūkio), esantį ( - ), archyvas pateikti negali. Teismui pateiktos Klaipėdos rajono Kretingalės valstybinio ūkio 1992-09-24 įsakymo Nr. 62 ir 1992-09-28 įsakymo Nr. 63 kopijos, iš kurių matyti, jog 1992-09-30 pirkimo-pardavimo sutartyje neteisingai nurodyti duomenys, tai yra pirkimo pardavimo sandoris turėjo būti sudarytas pagal 1992-09-28 įsakymą Nr.63, kuriame nurodyta L. M. parduoti gyvenamąjį butą už 5785 rublius. Byloje nėra pateiktas pareiškėjos privatizuoto buto įkainojimo aktas, todėl tiksliai negalima nustatyti kaip buvo paskaičiuota pareiškėjos privatizuoto buto kaina. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016-03-14 rašto Nr. (5.1.48)-A5-1469, matyti, kad Kretingalės valstybinis ūkis pagal 1992 lapkričio mėn. aktą „Dėl dokumentų priėmimo-perdavimo saugojimui“ ryšium su ūkio likvidacija, perdavė saugoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos archyvui 1945-1992 m. personalinės dokumentinės medžiagos (direktoriaus personalinius įsakymus, atlyginimo išmokėjimo žiniaraščius) apyrašus. Turto apskaitos perdavimo dokumentai saugoti neperduoti. 2014-03-24 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos įsakymu Nr. AV-681 butui, unikalus Nr. ( - ), suteiktas Pramonės gatvės pavadinimas. 2015-04-14 pareiškėja sudarė nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo darbų sutartį dėl pastato kadastrinių matavimų atlikimo, ūkiniam pastatui (tvartui) suteiktas unikalus Nr. ( - ). Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, jog L. M. nuosavybės teisė įregistruota į nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) pagal 1992-09-30 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-4987.

10Pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra, kai nustatomos šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

11Bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nustatomi tik tokie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, ir nagrinėjant klausimą dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, būtina įvertinti, ar prašomas nustatyti faktas, atsižvelgiant į atitinkamus santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, gali būti pagrindas atsirasti pareiškėjo siekiamoms įgyti teisėms. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dalykas yra juridinių faktų, t. y. teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymas, o ne pačių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos pripažinimas. Tai yra gavęs pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo teismas sprendžia ar asmeniui, kuris kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo, toks juridinis faktas sukels asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą.

12Remiantis įrodymų visuma nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, pripažįstama, kad nagrinėjamoje byloje yra sąlygos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

13Pareiškėja pareiškime nurodė, taip pat teismo posėdžio metu patvirtino, kad negali kitokia, tai yra ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

14Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2007-10-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007;ir kt.).

15Sutinkamai su CK 4.19 straipsnio 1 dalimi priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita (privatizavimo metu galiojusio 1964 m. CK 153 str. 1 d.).

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-01-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012 yra nurodžiusi, kad priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, bet jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais. Klausimas, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys – ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu, tai yra fakto klausimas.

17Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Nagrinėjamu atveju, nors buto, esančio ( - ) 1992-09-30 pirkimo – pardavimo sutartyje nėra aiškiai nurodytas perkamas priklausinys, tačiau labiau tikėtina, kad įvyko klaida, nes bylos aplinkybės bei surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), buvo privatizuotas kartu su butu, juolab, kad tai patvirtina liudytojo G. L., kuris tuo metu buvo Lietuvos Respublikos žemės ūkio Klaipėdos rajono valdybos žemės ūkio skyriaus Kretingalės valstybinio ūkio ir kurio priimto įsakymo dėl butų pardavimo pagrindu buvo sudaryta su pareiškėja nekilnojamojo turto pardavimo-pirkimo sutartis, parodymai, jog įsakymu buvo nutarta parduoti ir pareiškėja turėjo įgyti butą kartu su šiam butui skirtu tvartu, kuriuo pareiškia naudojosi bei suinteresuoto asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsiliepimas, kuriuo sutinka su pareiškėjos reikalavimu.

18Įvertinus pateiktus teismui rašytinius įrodymus ir teismo posėdžio metu duotus pareiškėjos paaiškinimus, liudytojų G. L. ir B. M. parodymus, kurie patvirtino, jog pareiškėja privatizavusi butą, naudojosi ir šiam butui jai paskirtu tvartu – ūkiniu pastatu daugiau nei 30 metų, be to, G. L. kaip laikinosios administracijos vadovas pasirašęs privatizavimo įsakymus dėl gyvenamųjų butų pardavimo, patvirtino ir pripažino, jog buvo padaryta klaidų ir ūkinis pastatas turėjo būti įrašytas kaip parduodamas pareiškėjai kartu su butu, todėl darytina išvada, jog pareiškėja 1992-09-30 sutartimi Nr. 1-4987 iš Kretingalės valstybinio ūkio įsigijo butą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), kartu su priklausiniu - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ).

19Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą, teismo posėdžio metu pateiktus šalių ir liudytojų paaiškinimus, pripažintina, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjos L. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

21pareiškimą tenkinti.

22Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M., a. k. ( - ) 1992-09-30 sutartimi Nr. 1-4987 iš Kretingalės valstybinio ūkio įsigijo butą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), kartu su priklausiniu - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ).

23Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu įregistruoti ūkinį pastatą VĮ Registrų centre nuosavybės teise.

24Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė,... 2. pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti... 3. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė... 4. Teismo posėdžio metu pareiškėja L. M. prašė... 5. Teismo posėdžio metu pareiškėjos L. M. atstovas... 6. Liudytojas G. L. teismo posėdžio metu parodė, jog... 7. Liudytoja B. M. teismo posėdžio metu parodė, jog yra... 8. Pareiškimas tenkintinas.... 9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1992-09-30 sudaryta... 10. Pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra, kai nustatomos... 11. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nustatomi tik tokie... 12. Remiantis įrodymų visuma nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu,... 13. Pareiškėja pareiškime nurodė, taip pat teismo posėdžio metu patvirtino,... 14. Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis... 15. Sutinkamai su CK 16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 17. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad... 18. Įvertinus pateiktus teismui rašytinius įrodymus ir teismo posėdžio metu... 19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje surinktų rašytinių... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448... 21. pareiškimą tenkinti.... 22. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M.,... 23. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu įregistruoti ūkinį... 24. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos...