Byla e2-899-431/2017
Dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Gerasičkinienė sekretoriaujant Martai Dundzytei

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. O. M. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė nurodė, kad didelė turtinė ir neturtinė žala atsirado dėl administracinių teismų teisėjų kaltės. Ginčas su Nacionaline žemės tarnyba, dėl kurio ieškovė kreipėsi į administracinį teismą, kilo dėl to, kad Nacionaline žemės tarnyba 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimu atmetė ieškovės prašymą ir atsisakė grąžinti jai tėvo žemę tuo pagrindu, jog tai išlikęs nusikaltimu tremiant į Sibirą užgrobtas turtas. Tačiau tiek pirmosios instancijos teismas administracinėje byloje Nr. I-5811-463/2015, tiek apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neteisingai nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą visai dėl ko kito – dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo M. M. žemę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai, nagrinėję apeliacine tvarka ieškovės administracinę bylą Nr. A-440-261/2016, bei teisėjai, nagrinėję ieškovės prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. P-73-552/2016, padarė neteisėtus veiksmus, dėl kurių jie yra kalti ir dėl kurių atsirado žala. Ieškovės teigimu, nežiūrint į tai, kad skundo reikalavimo pagrįstumą ji įrodė, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu atmetė ieškovės skundo reikalavimą, o teisėjai, nagrinėdami bylą apeliacine tvarka, privalėjo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą ir panaikinti jį kaip neteisingą ir neteisėtą, tačiau paliko jį nepakeistą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartimi buvo nutarta atmesti ieškovės prašymą atnaujinti procesą minėtose bylose. Nagrinėjant bylą dėl proceso atnaujinimo teisėjai taip pat padarė neteisėtus veiksmus, dėl kurių jie yra kalti ir dėl kurių atsirado žala. Jeigu teisėjai būtų įvertinę, kad atsisakymas grąžinti M. M. žemę kaip nusikaltimu tremiant į Sibirą išlikusį užgrobtą turtą pagrįstas melu, t.y. akivaizdžiai melagingais tvirtinimais, kad tremiant į Sibirą M. M. buvo bežemis ir, kad į M. M. žemę jau atkurtos nuosavybės teisės, jie būtų atnaujinę procesą ir užkirtę kelią vykdyti teisingumą remiantis melu.

5Ieškovė prašė priteisti turtinę žalą, kurią sudaro negrąžintos M. M. žemės vertė - 4500000 eurų. Ieškovė nurodė, kad patyrė dvasinį sukrėtimą, susirgo depresija, ir ne vien tik dėl jai pačiai padarytos žalos. Pergyvena dėl savo Tėvynės Lietuvos likimo, nes nevykdant teisingumo tauta žūsta. Neturtinę žalą įvertino 150000 eurų, kurią taip pat prašė priteisti.

6Atsakovas nepripažino ieškinio. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė siekia nuginčyti įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę, nurodydama neteisėtus administracinių teismų teisėjų veiksmus, teigdama, kad teismas privalo iš naujo vertinti ir nustatyti, ar ieškovo pateikti įrodymai - ieškovo nurodyti neteisėti teisėjų veiksmai, nagrinėjant bylą bei pateikti argumentai dėl teisėjų veiksmų neteisėtumo yra pagrįsti. Tokio pobūdžio reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, šie faktai yra betarpiškai nagrinėjami ir nustatinėjami byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl teisės. Šioje civilinėje byloje ieškovė siekia pripažinti aplinkybes, kurios pagrįstų buvus neteisėtiems procesiniams sprendimams, priimtiems administracinėse bylose. Tačiau tokia situacija negalima, nes sprendimai yra įsiteisėję ir negali būti peržiūrimi kitokia tvarka nei tai numatyta ABTĮ. Prašė ieškinį atmesti. I e š k i n y s a t m e s t i n a s.

7Ieškovė A. O. M. prašė taikyti valstybės civilinę teisinę atsakomybę už, jos nuomone, neteisėtus administracinių teismų sprendimus, kuriais buvo konstatuotas pareigūnų, dalyvavusių nuosavybės teisės atkūrime į jo tėvo iki nacionalizacijos valdytą žemę, veiksmų teisėtumas. Ieškovė nesutinka su administracinių teismų padarytomis išvadomis, teigia, kad teismai privalėjo nustatyti, kad nuosavybės į tėvo žemę atkūrimo procesas buvo neteisėtas ir pažeidžiantis jos nuosavybės teises.

8Pagal Liteko duomenis nustatyta, kad preiškėja A. O. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. ISS-(7.5)-3097 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir įpareigoti NŽT per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti administracinį sprendimą lygiomis dalimis grąžinti pareiškėjai ir jos broliui J. V. M. nuosavybės teisėmis jų tėvo M. M. 15 ha žemės, esančios ( - ). Pareiškėja siekė, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės, remiantis Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų ir vėliau 1997 m. liepos 1 d. priimto Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pagrindu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi nutarė pareiškėjos A. O. M. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

9CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tai yra vertinamosios sąvokos. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti, ir kitas aplinkybes.

10Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad administraciniai teismai, spręsdami ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas patikrino Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. ISS-(7.5)-3097 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir pagrįstai pripažino, kad šiuo atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas. Teismas nustatė, kad pagal esamą teisinį reguliavimą, kurio pagrindu pareiškėja siekė atkurti nuosavybės teises, negali būti atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo M. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę ir šias priežastis išsamiai motyvavo sprendime. Sprendimas atitinka ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei teismų suformuotą praktiką iš esmės panašiose bylose bei anksčiau išnagrinėtas bylas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu, bei ginčo santykių kvalifikavimu, taip pat konstatavo, kad pareiškėja, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu faktiniu aplinkybių vertinimu bei teisės taikymu ginčo santykiams.

12Ieškovė ieškiniu nagrinėjamoje byloje iš esmės išreiškia nesutikimą su administracinėse bylose nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovės tėvui M. M. priklausiusios žemės ( - ) grąžinimo procedūromis, juridiniu vertinimu, o teismo (teisėjo) neteisėtais veiksmais, kuriais nurodoma ieškovei padaryta žala, vertina kaip neteisingą tų administracinių bylų išnagrinėjimo rezultatą. Tačiau byla dėl nuosavybės atkūrimo jau negali būti nagrinėjama iš naujo, atitinkamai nebegali būti iš naujo nustatinėjamos administracinio ginčo išsprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės ar teisiniai santykiai (CPK 279 straipsnio 4 dalis, Konstitucijos 109 straipsnis). Taigi administracinėse bylose priimtų procesinių sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas nebegali būti tikrinamas ar kvestionuojamas nagrinėjant šią bylą dėl žalos atlyginimo.

13Ieškovė jokių kitų teismų (teisėjų) neteisėtų veiksmų, išskyrus, ieškovės manymu, administracinėse bylose netinkamai įvertintus įrodymus bei priimtus neteisingus procesinius sprendimus, nenurodė. Tačiau vien ieškovei nepalankių procesinių sprendimų priėmimas nėra pagrindas pripažinti, kad jos nurodytose administracinėse bylose buvo padarytos akivaizdžios ir šiurkščios teisės taikymo ir aiškinimo klaidos, kurioms esant gali būti sprendžiama dėl valstybės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad teisėjams dėl jų veiksmų, atliktų nagrinėjant nurodytas administracines bylas, būtų taikyta drausminė atsakomybė ar priimta atskiroji nutartis ir pan. Taigi niekaip nėra konstatuota, jog ieškovės nurodyti teismai (teisėjai), nagrinėjant minėtas administracines bylas būtų atlikę neteisėtus veiksmus (CPK 185 straipsnis). Kadangi kitokių teismo neteisėtų veiksmų nenurodyta, tai spręstina, kad ieškovė, išnaudojusi visas procesines priemones instancine tvarka patikrinti administracinėje byloje priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, inicijuodama naują bylą iš esmės siekia dar kartą dėl to paties bylinėtis iš naujo. Ta aplinkybė, kad teismai netenkino ieškovės A. O. M. prašymų, nereiškia, kad bylos buvo išnagrinėtos neteisingai.

14Teismų procesiniuose sprendimuose, nagrinėjant ir priimant sprendimus administracinėse bylose Nr. I-5811-463/2015, Nr. A-440-261/2016, Nr. P-73-552/2016, iš kurių nagrinėjamo ginčo atveju kildinama valstybės civilinė atsakomybė, nebuvo padaryta akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų. Nenustačius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovės ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

15Teismas, vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais,

Nutarė

16Ieškinį atmesti.

17Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai