Byla e2S-364-567/2018
Dėl garbės ir orumo gynimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-47065-987/2017 pagal ieškovės A. O. M. ieškinį atsakovėms Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjoms A. B., S. R., D. V. ir Vilniaus apygardos teismo teisėjai L. G. dėl garbės ir orumo gynimo,

Nustatė

2I. Bylos esmė

31. Ieškovė A. O. M. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti teisėjus, priėmusius procesinius sprendimus bylose, kuriose dalyvaujančiu asmeniu buvo ieškovė, paneigti teisėjų priimtuose procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus, kaip žeidžiančius ieškovės garbę ir orumą. Nurodė, kad teisėjų priimtuose procesiniuose sprendimuose buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys teiginiai, žeminantys ieškovės garbę ir orumą, kad ji siekdama dar kartą dėl to paties pasibylinėti iš naujo, inicijuoja teismuose bylas.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

52. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti teisėjus, priėmusius procesinius sprendimus bylose, kuriose dalyvaujančiu asmeniu buvo ieškovė, paneigti teisėjų priimtuose procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus, kaip žeidžiančius ieškovės garbę ir orumą. Teismas nurodė, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Šis teisių gynybos būdas nėra taikomas proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Teismas sprendė, kad joks proceso dalyvis negali patraukti civilinėn atsakomybėn teisėjo už teismo procesiniame dokumente išdėstytus motyvus, kadangi įstatymo leidėjas yra užtikrinęs įstatyminių lygmeniu teisėjų nepriklausomumą, įskaitant ir imunitetą nuo civilinės atsakomybės už priimtų sprendimų motyvus. Teismas konstatavęs, kad joks teisėjas negali būti traukiamas civilinėn atsakomybėn už savo sprendimuose nurodytus motyvus, ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtą teisme civilinio proceso tvarka (CPK 5 str., 137 str. 2 d. 1 p., CK 2.24 str. 9 d., 6.272 str.).

6III. Atskirojo skundo argumentai

73. Ieškovė A. O. M. atskiruoju skundu prašo: 1) pripažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį neteisėta; 2) neteisėtą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, priimant teisme nagrinėti ieškinį; atskirąja nutartimi informuoti Teisėjų tarybą bei Teisėjų etikos ir drausmės komisiją apie teisėjos R. P.-L. tyčia padarytus įstatymo pažeidimus, priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį ir tuo pažeidžiant Teisėjų etikos kodeksą. Nurodo, kad teismas tyčia atsisakė priimti ieškinį, kadangi atsakovės yra teisėjos. CK 2.24 str. suteikia teisę ginti garbę ir orumą, nepriklausomai kur ir kas paskleidė tikrovės neatitinkančius ir garbę ir orumą žeminančius duomenis. Teisėjai nėra proceso dalyviai, todėl jie atsako už posėdžio metu pasakytas kalbas ir teismo dokumentuose paskelbtus duomenis. Už melą teismo sprendimuose teisėjas privalo būti traukiamas ne tik civilinėn, bet ir baudžiamojon atsakomybėn. Teisėjai meluoja ir siekia įbauginti, kad ieškovė neinicijuotų bylų ir nesiektų teisingumo įgyvendinimo. Ieškovė bylas dėl to paties dalyko inicijuoja skirtingais pagrindais dėl to, kad negali susitaikyti su teismų vykdomu neteisingumu – ieškovės tėvo išlikusi žemė negrąžinta ir už ją neatlyginta, nors teismas nurodo, kad nuosavybės teisės į žemę atkurtos ieškovės broliui. Teisėjai neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės už priimtų sprendimų motyvus, kadangi kai teisėjai padaro neteisėtus veiksmus nagrinėjant bylą, tai žalą atlyginusi valstybė įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę išieškoti įstatymų nustatytas sumas iš kalto teisėjo (CPK 37 str., CK 2.24 str., 6.272 str.).

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas atmestinas.

104. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ieškovė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

115. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

126. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad atsakovės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos A. B., S. R., D. V. ir Vilniaus apygardos teismo teisėja L. G., priimdamos procesinius sprendimus, paskleidė duomenis, žeminančius ieškovės garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, taip pat reikalauja teismo tvarka paneigti atsakovių paskleistus duomenis (atitinkamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-899-431/2017). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad proceso dalyvis negali patraukti civilinėn atsakomybėn teisėjo už teismo procesiniame dokumente išdėstytus motyvus, kadangi įstatymo leidėjas yra užtikrinęs įstatyminių lygmeniu teisėjų nepriklausomumą, įskaitant ir imunitetą nuo civilinės atsakomybės už priimtų sprendimų motyvus. Apeliantė su tuo nesutinka, nurodydama, įstatymas suteikia teisę ginti garbę ir orumą, nepriklausomai kur ir kas paskleidė tikrovės neatitinkančius ir garbę ir orumą žeminančius duomenis.

137. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. bei Civilinio proceso kodekso 5 str. įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su kreipimusi į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar jis atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, ar reikalavimai apmokėti reikiamo dydžio žyminiu mokesčiu ir t. t. (CPK 80 str., 111 str. – 114 str., 135 str.).

148. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 5 str. 1 d. įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

159. Teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo (Teismų įstatymo 3 str. 3 d., 4 d.). Žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės (CK 6.272 str. 2 d., 3 d.). Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-60-117/2015). Teisėjas dėl savo priimto sprendimo negali būti patrauktas atsakovu byloje. Teismas, gavęs atitinkamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie nurodomu atveju negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).

1610. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį, pareikštą teisėjoms, priėmusioms procesinius sprendimus bylose, kuriose dalyvavo ieškovė, kadangi teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtina CK 6.272 str. nuostatos. Pažymėtina, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės, todėl ir atsakovu bylose dėl žalos atlyginimo gali būti patraukiama valstybė, o ne teisėjas ar teismas (CK 6.272 str. 2 d., 3 d.). Ieškinio pareiškimo metu pareiga nurodyti teisminio nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, taigi ir byloje dalyvaujančius asmenis, kyla ieškovui (CPK 13 str., 111 str. – 114 str., 135 str., 138 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovėmis nurodė teisėjas, kurios pagal įstatymą negali būti atsakovėmis ar kitais byloje dalyvaujančiais asmenimis civiliniame procese, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu.

1711. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, nėra pagrindo priimti atskirąją nutartį. Teismas nevertina kitų apeliantės išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

18Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.

Nutarė

19Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį nepakeistą.

Ryšiai