Byla 2S-1329-464/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Andžejaus Maciejevskio, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Manjana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Manjana“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui D. Ch. firmai „Dankazas“ dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-06-02 išdavė įsakymą išieškoti iš skolininko D. Ch. firmos „Dankazas“ kreditoriaus UAB „Manjana“ naudai 4870 Lt skolos, 367,38 Lt palūkanų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-06-02 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, taip pat 39 Lt žyminio mokesčio išlaidų (b.l.19).

4Tos pačios dienos - 2009-06-02 nutartimi Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas areštavo skolininko turtą ir pinigines lėšas 5237,18 Lt sumai (b.l.17).

5Skolininkas D. Ch. firma „Dankazas“ 2009-06-15 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir išdėstyti teismo įsakymo įvykdymą, mokant dalimis po 300 Lt kas mėnesį, mokėjimus atliekant iki dvidešimtos mėnesio dienos (b.l. 25). Nurodė, kad sutinka su skola UAB „Manjana“, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymas 5237,38 Lt sumai visiškai sustabdys įmonės veiklą, atsiskaitymus su darbuotojais bei kitais kreditoriai. Pažymėjo, kad skolininkas šiuo sunkmečio laikotarpiu visokeriopai stengiasi išsilaikyti darbo rinkoje, neatleisti darbuotojų ir nors dalimis atsiskaityti su kreditoriais.

6Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-07-21 nutartimi prašymą tenkino: 1) išdėstė Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-06-02 įsakymo pagal kreditoriaus UAB „Manjana“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui D. Ch. firmai „Dankazas“ dėl skolos, bylinėjimosi išlaidų pritesimo vykdymą, įpareigojant D. Ch. firmą „Dankazas“ iki dvidešimtos kiekvieno mėnesio dienos mokėti 500 Lt į UAB „Manjana“ nurodytą sąskaitą iki teismo įsakymas bus įvykdytas; 2) panaikino Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-06-02 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – turto ir piniginių lėšų areštą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad skolininkas pripažįsta skolą, dalį skolos sumokėjo, padarė išvadą, jog šis nevengia grąžinti skolą ir tuo pagrindu išdėstė skolos mokėjimą, nustatydamas kasmėnesinės įmokos dydį kreditoriui po 500 Lt, bei panaikino turto areštą. Teismas pažymėjo ir tai, jog skolininkas yra individuali įmonė, kuri atsako už prievoles asmeniniu turtu (b.l. 36).

7Kreditorius UAB „Manjana“ atskiruoju skundu (b.l. 37-38) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nutartį, palikti galioti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-06-02 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir išduoti kreditoriui teismo įsakymą, kurį kreditorius galėtų pateikti antstoliui vykdyti. Nurodo, kad skolininko įsiskolinimas yra pakankamai didelis, o atsižvelgiant į tai, kad skolininko teisinė forma – individuli įmonė, kurios turtas neatskirtas nuo fizinio asmens turto, yra realus pavojus, kad skolininkui perleidus tretiesiems asmenims turtą, kuriam yra panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, kreditoriaus finansinis reikalavimas gali tapti neįvykdomas. Be to tvirtina, jog skundžiama teismo nutartis sukėlė realią grėsmę kreditoriaus interesams, nes panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones kiti potencialūs kreditoriai, kreipdamiesi į teismą, gali prašyti teismo areštuoti skolininko turtą. Tuo atveju kreditorius nebegalėtų pretenduoti į areštuotą turtą, kadangi kiti kreditoriai turės pirmumo teisę išvaržant skolininko turtą. Nesutinka, kad skolininkui taikytos laikinosios apsaugos priemonės apsunkintų ar sustabdytų įmonės veiklą, taip pat nesutinka ir su skolos išdėstymu. Mano, kad skolininkas turėtų sumokėti visą sumą arba bent jau skolą turėtų dengti didesnėmis dalimis – po 1000 Lt kas mėnesį, kad kuo greičiau atsikaitytų su kreditoriumi.

8Atskirasis skundas tenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su skolininko prašymo turiniu, teisingai aiškino ir taikė procesinio sprendimo vykdymo išdėstymą bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai prielaidų panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį nesudaro.

11Kreditorius turi pagrįstą teisę tikėtis tinkamo prievolės įvykdymo, tuo labiau, jeigu dėl skolos grąžinimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (įsakymas). Kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo (įsakymo) privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.). Kartu CPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kolegija pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas (CK 1.2 str. 1 d.). Todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, paliekant diskrecijos teisę teismui kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Bet nė vienu atveju negalima pernelyg daug nukrypti nuo bylos šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo principo (CPK 17 str.).

12Iš bylos matyti, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės patenkino kreditoriaus UAB „Manjana“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui D. Ch. firmai „Dankazas“ dėl 4870 Lt skolos 367,38 Lt palūkanų bei 6 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l.1-2), ir 2009-06-02 išdavė teismo įsakymą (b.l.19) bei kreditoriaus reikalavimams užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkui priklausantį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis, 5237,38 Lt sumai (b.l. 17). 2009-06-15 skolininkas pateikė teismui prašymą, kuriame patvirtino, jog pripažįsta skolą kreditoriui bei prašė išdėstyti skolos mokėjimą dalimis – po 300 Lt kas mėnesį, savo prašymą grįsdamas su sunkmečiu susijusia įmonės finansine padėtimi bei realiomis galimybėmis, kad šios ekonominės krizės laikotarpiu galėtų išlikti darbo rinkoje, neatleisti darbuotojų ir bent dalimis atsiskaityti su kreditoriais (b.l. 25). Be to, skolininkas teismo posėdyje nurodė, jog dalį skolos padengė, į kreditoriaus sąskaitą pervesdamas 900 Lt (b.l. 34).

13Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išdėstydamas skolininkui sprendimo vykdymą, t.y. nustatydamas skolininkui iki dvidešimtos kiekvieno mėnesio dienos mokėti po 500 Lt iki atsiskaitys su kreditoriumi, abiejų šalių lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo principų (CK 1.2 str. 1 d.) nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas pripažįsta skolą kreditoriui, realiai pradėjo vykdyti teismo įsakymą, dabartinėje ekonominėje situacijoje sprendimo vykdymo išdėstymas yra labai reikšmingas skolininko individualiai įmonei, nes tai sudaro jam sąlygas šiuo laikotarpiu ir toliau vykdyti normalią ūkinę veiklą, padeda užtikrinti joje dirbantiems asmenims darbo vietas, o tai neabejotinai turi įtakos įmonės veiklos tęstinumui ir sudaro galimybę grąžinti kreditoriui skolą atitinkamomis pinigų sumomis. Kita vertus, skolininkui priteistos mokėti sumos išdėstymas, kurį nustatė apylinkės teismas, įvertinus skolos dydį ir išdėstymo sumą (proporcijas), kreditoriaus teisių nepažeidžia, kadangi kreditorius skolą atgaus laipsniškai, per gana trumpą laikotarpį, o tuo pačiu bus išvengta neproporcingos žalos paties skolininko interesams. Kreditoriaus prašymas, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas paliktų pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl skolos išdėstymo, padidinti išdėstytos skolos dalis, netenkintinas, nes tokiu atveju bus paneigtas sprendimo išdėstymo tikslas – išlaikyti abiejų šalių interesų pusiausvyra, išvengti neproporcingos žalos abiejų šalių interesams. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į abiejų šalių interesus, teismo įsakymo vykdymą išdėstė didesnėmis dalimis nei to prašė skolininkas.

14Kita skundo dalis, susijusi su laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų netinkamu pritaikymu, taip pat nėra pagrįsta. Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, tik sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį ar supaprastinto proceso tvarka pareikštą reikalavimą, tai yra ar reikalavimo tenkinimo atveju teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis civiliniame procese numatytų priemonių. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, kreditoriaus prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – įsiskolinimo sumai areštavo skolininkui priklausantį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis. Tačiau skolininkui pripažinus skolą kreditoriui, realiai pradėjus vykdyti atsiskaitymą pagal kreditoriui išduotą teismo įsakymą bei pateikus prašymą teismui dėl skolos sumokėjimo išdėstymo su konkrečiu pasiūlymu dėl skolos sumos paskirstymo pagal realias savo galimybes, kolegijos įsitikinimu, laikinosios apsaugos priemonės, kaip prevencinės priemonės, užtikrinančios realų teismo įsakymo įvykdymą, tapo nebereikalingos. Antra vertus, skolininkas yra individuali įmonė, kurios savininkas pagal prievoles, esant reikalui, atsako visu savo turtu. Be to, didelės sumos prezumpcija šiuo atveju jau vien dėl priteistos skolos išdėstymo, negali būti taikoma. Tuo tarpu kreditoriaus atskirojo skundo argumentai dėl kitų potencialių skolininko kreditorių yra tik hipotetinės niekuo nepagrįstos prielaidos (CPK 178 str. ).

15Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kreditorius atskirajame skunde nurodydamas, jog skolininkui taikytinas jo veiklos nesutrikdysiantis kilnojamojo ar nekilnojamojo turto areštas, iš esmės kalba apie pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių skolininkui pakeitimą, kas dar kartą patvirtina, kad šioje situacijoje teismo taikytas areštas yra nereikalingas skolininko interesų suvaržymas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nurodytoms aplinkybėms negalima teigti, jog, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, teismo įsakymo neįvykdymo rizika tebeegzistuoja, dėl to nėra teisinio pagrindo laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti.

16Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

Nutarė

17Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai