Byla 2A-1601-392/2015
Dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka; trečiasis asmuo: BUAB „Rasva“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8184-391/2014 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui E. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka; trečiasis asmuo: BUAB „Rasva“.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Kreditorius Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį tenkindamas, teismas 2013-11-21 išdavė teismo įsakymą dėl 3 936,23 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko E. K. Pastarasis dėl kreditoriaus reikalavimo ir teismo įsakymo pateikė prieštaravimus. Atsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-18 pranešimą, kreditorius pateikė teismui ieškinį, kuris 2014-01-20 nutartimi buvo priimtas, ir 2013-11-21 teismo įsakymas panaikintas.

4Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka teismo prašė priteisti iš atsakovo E. K. 3 936,23 Lt nuostolius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 118 Lt žyminį mokestį ir 151 Lt už ieškinio priedų vertimą į valstybinę kalbą. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovo, 2010-05-07 Belgijoje vairavusio Lietuvoje registruotą transporto priemonę DAF FA 95360W, valst. Nr. ( - ) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Nurodytos transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu, kaip to reikalauja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 str. 1 d., 41 str. 3 d. ir 8 d. Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis suteikia draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse (toliau kartu – ES). Lietuva ir kitos ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai, yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai. Eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalų administravimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jų valstybėje eismo įvykių metu padarytą žalą pagal eismo įvykio valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas. Transporto priemonės įprastinės buvimo vietos, registracijos valstybės, nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis padarytų žalų atlyginimą. Taigi, kai eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras administruoja žalą ir ją atlygina nukentėjusiems asmenims; atlyginęs žalą nukentėjusiems asmenims, pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Atsižvelgdamas į tai, kad nurodytas eismo įvykis įvyko Belgijoje, ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybes privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, Belgijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir pateikė ieškovui 1 140,01 Eur (3 936,23 Lt) reikalavimą. Vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 str. 5 d., ieškovas sumokėjo Belgijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą sumą ir, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 str., raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti Belgijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 3 936,23 Lt. Atsakovas šios sumos ieškovui nesumokėjo.

5Atsakovas E. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nekvestionuoja ieškovo teisės gauti patirtų nuostolių atlyginimą, tačiau nesutiko su ieškovo pasirinktu nuostolių atlyginimo būdu ir subjektu. Atsakovo teigimu, jis neturi pareigos atlyginti ieškovo nuostolius, patirtus ieškovui sumokėjus Belgijos nacionaliniam draudikų biurui pastarojo atlygintą eismo įvykio metu padarytą žalą. Ieškovas nesistengė susiklosčiusios situacijos išspręsti neteisminiu būdu, nepateikdamas dokumentų atsakovui suprantama kalba, nesielgė sąžiningai, neatskleidė esminių, klausimui išspręsti reikšmingų, aplinkybių, apsiribodamas neindividualizuotų užsienyje įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo procedūros taisyklių ištraukų pateikimu. Atsakovo teigimu, ieškovas neteisingai nurodė, kad transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo apsauga eismo įvykio metu negaliojo. Transporto priemonė, kurią valdydamas Belgijoje padarė eismo įvykį, atsakovui nuosavybės teise nepriklauso ir niekada nepriklausė. Eismo įvykio metu jos savininkas buvo UAB „TVN“. Atsakovui niekada nebuvo pareikšta pretenzijų dėl neteisėto transporto priemonės užvaldymo. Transporto priemonė atsakovui buvo perduota su visais privalomais dokumentais, taip pat ir su galiojančiu transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisu. Kadangi transporto priemonė atsakovui nepriklauso, ir draudimo sutarties dėl šios transporto priemonės su draudimo bendrove atsakovas nesudarinėjo, tai jis neturi galimybės pateikti dokumentų originalų. Teisingam bylos išnagrinėjimui esminę reikšmę turinti aplinkybė gali būti nustatyta iš Eismo įvykio deklaracijos, kurios 8 p. nurodyti šie duomenys: draudimo įmonė – UAB „BTA DRAUDIMAS“, draudimo liudijimo Nr. 0984686, žaliosios kortelės Nr. LT/12/JA, draudimo liudijimas arba žalioji kortelė galioja 2009-11-23 – 2010-11-(neįskaitoma). Esant prieštaringiems įrodymams dėl draudimo apsaugos galiojimo, ieškovas turėjo pareigą rinkti ir pateikti teismui patikimus įrodymus, pagrindžiančius draudimo apsaugos buvimą ar nebuvimą. Duomenų bazės duomenys nėra vieši, jie pateikiami tik TPVCAPDĮ nurodytiems asmenims nustatyta tvarka. Atsakovas nėra nurodytų duomenų gavimo subjektas. Taigi ieškovas neįrodė transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo apsaugos negaliojimo eismo įvykio metu aplinkybės. Atsakovas akcentavo, kad eismo įvykio metu turėjo galiojančius draudimo polisą bei žaliąją kortelę, kuriuos pateikė Eismo įvykio deklaraciją pildžiusiems pareigūnams, ir kurių duomenys įrašyti į Eismo įvykio deklaraciją. Ši aplinkybė paneigia ieškovo teiginį apie draudimo apsaugos negaliojimą eismo įvykio metu. Esant galiojančiai transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčiai, vadovaujantis CK 6.987 str., TPVCAPDĮ 23 str. 6 d., įvykus draudiminiam įvykiui, reikalavimas dėl žalos atlyginimo turi būti nukreipiamas į draudiką, o ne į draudėją ar transporto priemonės valdytoją. Sistemiškai aiškinant CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., pripažintina, jog iš šių, ieškovo nurodytų, teisės normų neseka išvada, kad, teismui ieškinį patenkinus, už priteistą sumą iš atsakovo priteistinos metinės palūkanos. CK 6.37 str. 2 d. taikymo būtinoji sąlyga yra specialiosios teisės normos, nustatančios palūkanų dydį, buvimas. CK 6.210 str. 1 d. susijusi su sutartiniais teisiniais santykiais, o tokie šalių nesieja ir niekada nesiejo. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai nurodė, kad eismo įvykio Belgijoje metu jis dirbo UAB „Rasva“, ir krovinį į Angliją transporto priemone DAF FA 95360W, valst. Nr. ( - ) gabeno darbdavio pavedimu.

6Trečiasis asmuo BUAB „Rasva“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Restrus“, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Administratorius nurodė, kad buvęs UAB „Rasva“ vadovas R. J. jam nėra perdavęs įmonės turto ir dokumentų, todėl negali pateikti teismo prašomų dokumentų apie atsakovo E. K. darbą UAB „Rasva“, apie jo komandiruotes (krovinių gabenimą), dokumentų, paaiškinančių, kokiu pagrindu UAB „Rasva“ naudojosi kitai įmonei, UAB „TVN“, priklausančia transporto priemone DAF FA 95360W, valst. Nr. ( - ) dokumentų, susijusių su nurodytos transporto priemonės naudojimu (draudimo polisų ir kt.). Trečiasis asmuo pažymėjo, kad buvęs UAB „Rasva“ vadovas yra sulaikytas, ir dėl jo galimai padarytų nusikalstamų veikų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Taip pat priteisė atsakovui iš ieškovo 600 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Eismo įvykio deklaracijos 8 p. nurodyta, jog transporto priemonės DAF FA 95360W, valst. Nr. ( - ) draudimo bendrovė - UAB „BTA DRAUDIMAS“, draudimo liudijimo Nr. 0984686, žaliosios kortelės Nr. LT/12/JA, draudimo liudijimas arba žalioji kortelė galioja 2009-11-23 – 2010-11-(neįskaitoma). Pagal Civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu duomenų bazės išrašą, nurodytos transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2009-01-21 iki 2011-12-28, taigi ir eismo įvykio dieną, 2010-05-07, privalomuoju draudimu apdrausta nebuvo. VĮ „Regitra“ teismą informavo, kad transporto priemonė eismo įvykio dieną nuosavybės teise priklausė UAB „TVN“ ir 2009-2010 metais savininkas nesikeitė. UAB „TVN“ 2013-02-05 išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Marijampolės savivaldybės administracija atsakovo atstovę informavo, kad perduotuose saugoti UAB „TVN“ 2008-2012 metų dokumentuose duomenų apie transporto priemonės DAF FA 60W, valst. Nr. ( - ) valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. 0984686 ir žaliąją kortelę Nr. LT/12/JA nėra. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, darbo santykiai UAB „TVN“ ir atsakovo nesiejo; laikotarpiu nuo 2010-04-13 iki 2010-07-08 (taip pat ir eismo įvykio dieną) atsakovas darbo neturėjo, o laikotarpiu nuo 2010-07-09 iki 2010-07-23 dirbo UAB „Rasva“. Atsakovo teigimu, eismo įvykio dieną jis krovinį gabeno darbdavio UAB „Rasva“ nurodymu, būtent iš šios bendrovės gavęs visus transporto priemonės ir krovinio dokumentus. UAB „Rasva“ iškelta bankroto byla. Teismui nepavyko gauti dokumentų apie atsakovo darbą šioje bendrovėje, jo komandiruotes, krovinių gabenimą, taip pat dokumentų, susijusių su kitai įmonei priklausančios transporto priemonės naudojimu (draudimo polisų ir kt.), nes bankroto administratoriui įmonės dokumentai neperduoti, buvęs įmonės vadovas yra sulaikytas, dėl jo galimai nusikalstamos veikos atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas draudimo liudijimo, patvirtinančio, kad transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta privalomuoju draudimu į bylą nepateikė. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, jog už eismo įvykio deklaracijoje nurodytų duomenų tikrumą atsako eismo įvykio dalyviai, teismas sprendė, kad draudimo liudijimo nepateikimas neįrodo, jog Eismo įvykio deklaracijoje atsakovas nurodė netikrus duomenis. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad krovininė transporto priemonė nuosavybės teise atsakovui niekada nepriklausė. Pakankamų duomenų teigti, kad atsakovas turėjo pareigą apdrausti jam nepriklausančios transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę, nėra. Byloje nepaneigta, kad atsakovas nurodymą gabenti krovinį iš Lietuvos į Angliją gavo būtent iš UAB „Rasva“ vadovo, kad pastarasis atsakovui perdavė transporto priemonę, būtinus dokumentus, taip pat ir draudimo polisą, pateikė visus nurodymus, susijusius su krovinio gabenimu. Teismas nelaikė nelogiška ir neprotinga atsakovo nurodytą aplinkybę, kad kartu su transporto priemone jam buvo perduoti jos dokumentai ir draudimo liudijimas. Teismas atsižvelgė į atsakovo paaiškinimą, kad, UAB „Rasva“ nurodymu, gabendamas krovinį, jis atliko tik kelis reisus. Nelaikė nelogišku ir neprotingu atsakovo paaiškinimą, kad jis niekada nebūtų sutikęs gabenti krovinį į užsienį, neturėdamas privalomo užsienyje galiojančio draudimo liudijimo. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti ieškovo pateikto išrašo apie transporto priemonės draudimo sutartis duomenų tikrumu, bet taip pat neturi pagrindo išvadai, kad į Eismo įvykio deklaraciją atsakovas įrašė apie draudimą žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis. Teismas atsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, kad draudimo liudijimas galimai buvo suklastotas, bet vizualiai suklastojimo požymių nesimatė, kad duomenis apie draudimą į Eismo įvykio deklaraciją atsakovas įrašė iš turėto draudimo liudijimo. Eismo įvykio dieną atsakovas nebuvo oficialiai įdarbintas UAB „Rasva“, bet, žinant, kad darbdaviai darbuotojų priėmimo į darbą neretai neįformina ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nepateikia duomenų, sprendė, jog neturi pagrindo atsakovo paaiškinimais netikėti, įvertinant ir bylai reikšmingą aplinkybę, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas krovinine transporto priemone krovinį eismo įvykio dieną gabeno kaip savarankiškai dirbantis fizinis asmuo. Aplinkybė, kad atsakovui galėjo būti perduotas suklastotas draudimo polisas, nepaneigta. Tokiu atveju būtų nepagrįsta nuostolių atlyginimą ieškovui priteisti iš atsakovo, nes tai reikštų nepagrįstą atsakomybės už suklastoto draudimo poliso naudojimą perkėlimą atsakovui. Atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, kad ieškinys atmetamas ne kaip iš esmės nepagrįstas, bet nesurinkus pakankamų atsakovo atsakomybės įrodymų, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas atsakovui iš ieškovo atlygino 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 600 Lt iš 1 200 Lt.

8Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinant. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo bei įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad reikalavimas atsakovui pareikštas ne dėl pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį neįvykdymo, o dėl to, kad jis yra atsakingas už žalos padarymą neapdrausta transporto priemone. Prieš sėsdamas už transporto priemonės DAF FA 95360W, valst. Nr. ( - ) vairo, atsakovas turėjo įsitikinti, ar galioja dėl šios transporto priemonės sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, ir, jeigu galioja, tai kokiu laikotarpiu. Atsakovo teiginys, kad jis tariamai buvo įsitikinęs, jog dėl jo vairuotos transporto priemonės buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, nebuvo patvirtintas įrodymais. Priešingai, šį atsakovo teiginį paneigia ieškovo pateiktas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės išrašas, Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamento, kuris saugo eismo įvykio metu atsakovo vairuotos transporto priemonės savininkės (likviduotos UAB „TVN“) bankroto bylos duomenis, raštas. Todėl laikytina, kad aplinkybė, jog atsakovas 2010-05-07 Belgijoje įvykusio eismo įvykio metu turėjo dėl transporto priemonės DAF FA 95360W, valst. Nr. ( - ) išduotą draudimo liudijimą, neįrodyta. Be to, apeliantas pažymėjo, kad eismo įvykio deklaracija yra ne draudimo teisinių santykių egzistavimą, o eismo įvykio aplinkybes bei atsakingus už jį asmenis įrodantis dokumentas. Už deklaracijoje nurodytų duomenų tikrumą atsako ją pildantys eismo įvykio dalyviai. Atsakovas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, ir jis nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginius, jog kartu su transporto priemone jam buvo perduoti jos dokumentai ir draudimo liudijimas, bei jog jis niekada nebūtų sutikęs gabenti krovinį į užsienį, neturėdamas privalomo užsienyje galiojančio draudimo liudijimo. Ieškovo teigimu, vien atsakovo teiginiai apie tariamai vykdytą nelegalų darbą charakterizuoja jį, kaip asmenį, linkusį ignoruoti teisės aktų reikalavimus. Taigi šiuo atveju labiau tikėtina, kad atsakovas žinojo, tačiau ignoravo faktą, jog jam perduota transporto priemonė nebuvo apdrausta. Net jeigu pasitvirtintų faktas, kad atsakovas dėl draudimo liudijimo buvimo/tikrumo buvo suklaidintas, tai ieškovo atsakovui pareikštam reikalavimui neturėtų jokios reikšmės. Atsakovas, atlyginęs savo veiksmais ieškovui padarytą žalą, galėtų aiškintis dėl tariamos apgaulės fakto ir žalos atlyginimo su tariamai atsakingais asmenimis. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas eismo įvykio metu žalą padarė UAB „Rasva“ eidamas darbines pareigas bei vykdydamas darbdavio nurodymus. Atsakovas nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. UAB „Rasva“ bankroto administratorius taip pat nurodė, kad negali pateikti jokių įrodymų, patvirtinančių, jog eismo įvykio metu atsakovą ir UAB „Rasva“ siejo darbiniai teisiniai santykiai. Teismas nustatė, jog, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas laikotarpiu nuo 2010-04-13 iki 2010-07-08 (taip pat ir eismo įvykio metu) niekur nedirbo. Taigi teismas skundžiamą sprendimą priėmė, vadovaudamasis ne byloje esančiais įrodymais, o spėlionėmis bei prielaidomis. Neteisėto sprendimo priėmimui šiuo atveju turėjo įtakos ir tai, kad teismas ieškovui nepagrįstai užkrovė aplinkybių, kad atsakovas nurodymą gabenti krovinį iš Lietuvos į Angliją gavo būtent iš UAB „Rasva“ vadovo, kad pastarasis atsakovui perdavė transporto priemonę, būtinus dokumentus, taip pat ir draudimo polisą, pateikė visus nurodymus, susijusius su krovinio gabenimu, įrodinėjimo pareigą. Atsakovo nurodyta tariamai egzistavusi aplinkybė, jog jis dirbo UAB „Rasva“, nepateikiant jokių įrodymų, turėjo būti vertinama, kaip atsikirtimo aplinkybių neįrodymas. Ieškovas pateikė oficialų rašytinį įrodymą – VSDFV duomenų bazės išrašą -, patvirtinantį faktą, jog eismo įvykio dieną atsakovas niekur nedirbo. Šio įrodymo negali paneigti niekuo nepagrįsti parodymai. Be to, ne ieškovas turėjo paneigti atsakovo niekuo nepagrįstus teiginius, t. y. įrodyti, kad atsakovas UAB „Rasva“ nedirbo, o atsakovas turėjo įrodyti, kad jis dirbo UAB „Rasva“, kadangi šias aplinkybes jis kontroliavo ir būtent jis gali turėti įrodymus joms patvirtinti. Atsakovas pats deklaravo, jog dirbo nelegaliai. Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, jog teisės normos negali būti aiškinamos taip, kad teisės reikalavimų nesilaikęs, juos pažeidęs ir neteisėto sandorio pasekmėmis pasinaudojęs asmuo (atsakovas) išvengtų prievolės vykdymo bei atsakomybės, ir, priešingai, teisės aktų reikalavimų nepažeidęs subjektas (ieškovas) prarastų galimybę pasinaudoti jam įstatymo suteikta teise ginti savo pažeistas teises. Be to, net tuo atveju, jei atsakovas būtų įrodęs, kad šiuo atveju jis yra netinkamas atsakovas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis CPK 93 str., iš ieškovo nepriteistinos. Netgi konstatavus, kad tarp atsakovo ir UAB „Rasva“ buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, įvertintina tai, jog atsakovas nurodytoje įmonėje dirbo nelegaliai. Teismo sprendimas priteisti net dalį bylinėjimosi išlaidų iš sąžiningai ir pagrįstai besielgusios proceso šalies – ieškovo -, vertintinas ne tik kaip pernelyg formalus, neatitinkantis pamatinių civilinio proceso teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, bet ir kaip nepagrįstas bei neteisėtas.

9Atsakovas E. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

10Trečiasis asmuo BUAB „Rasva“ atsiliepimu prašė apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5. str.).

11Apeliacinis skundas netenkintinas.

12Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

13Byloje nustatyta, kad 2010-05-07 Belgijoje dėl transporto priemonės DAF FA 95360W, valst. Nr. ( - ) vairuotojo E. K. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta Belgijoje registruota transporto priemonė AUDI 80, valst. Nr. ( - ) (b. l. 26, 27). VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės DAF FA 95360W, valst. Nr. ( - ) savininkas eismo įvykio metu buvo UAV „TVN“ (b. l. 87, 104). Ši įmonė bankrutavo ir 2013-02-05 buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro (b. l. 102, 141-143). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenimis transporto priemonė DAF FA 95360W, valst. Nr. ( - ) eismo įvykio metu nebuvo apdrausta (b. l. 105). Belgijos automobilių draudikų biuras, sureguliavęs ir atlyginęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui 1 140,01 EUR žalą, kreipėsi į ieškovą (b. l. 30, 31), kuris 2013-04-04 eismo įvykio valstybės nacionaliniam draudikų biurui pervedė reikalaujamą sumą (b. l. 46). 2013-08-23 ieškovas, pasinaudodamas atgręžtinio reikalavimo teise, kreipėsi į atsakovą su pretenzija 3 936,23 Lt sumai (b. l. 47).

14Ieškovas reikalauja iš atsakovo atlyginti išmokėtą draudimo išmoką, nurodydamas, kad eismo įvykio metu atsakovo vairuota transporto priemonė DAF FA 95360W, valst. Nr. ( - ) nebuvo apdrausta jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovas neginčija nurodyto 2010-05-07 Belgijoje įvykusio eismo įvykio fakto bei aplinkybių ir savo atsakomybės už eismo įvykį, tačiau nepripažįsta aplinkybės, kad transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir kad jis yra tinkamas atsakovas. Atsakovo teigimu, eismo įvykis įvyko, darbdavio UAB „Rasva“ pavedimu gabenant krovinį iš Lietuvos į Angliją. Darbdavys transporto priemonę atsakovui perdavė kartu su jos bei krovinio dokumentais, taip pat ir žaliąja kortele, kurios duomenys yra įrašyti į 2010-05-07 Eismo įvykio deklaraciją. Jos 8 punkte nurodyta: draudimo bendrovė - UAB „BTA DRAUDIMAS“, draudimo liudijimo Nr. 0984686, žaliosios kortelės Nr. LT/12/JA, draudimo liudijimas arba žalioji kortelė galioja 2009-11-23 – 2010-11-(neįskaitoma). Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamentas teismui nurodė, kad Administracijai perduotuose saugoti UAB „TVN“ 2008-2012 metų archyviniuose dokumentuose nėra duomenų apie transporto priemonės DAF FA 60W, valst. Nr. ( - ) valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. 0984686 ir žaliąją kortelę Nr. LT/12/JA (b. l. 115). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos matyti, kad nuo 2010-01-01 iki 2014-07-31 atsakovas darbo santykiuose su UAB „TVN“ nebuvo, nuo 2010-07-09 iki 2010-07-23 dirbo UAB „Rasva“, o nuo 2010-04-13 iki 2010-07-08 (taip pat eismo įvykio dieną) nedirbo (b. l. 138). UAB „Rasva“ Kauno apygardos teismo 2014-01-30 nutartimi buvo iškelta bankroto byla (b. l. 157-159). Bankroto administratorius nurodė, kad įmonės turtas ir dokumentai jam nėra perduoti. Dėl UAB „Rasva“ direktoriaus galimų neteisėtų veikų pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 161).

15Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrindinis nacionalinės Lietuvos teisės aktas, reglamentuojantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius, yra TPVCAPDĮ, priimtas įgyvendinant ES direktyvas. Civilinės atsakomybės draudimo tikslas yra draudėjo siekis perkelti neigiamų turtinių padarinių, kylančių dėl savo ar trečiojo asmens veiksmų, riziką draudikui, t. y. visiškai ar iš dalies išvengti savo turto sumažėjimo. TPVCAPDĮ ypatumas – įstatymų leidėjas tokiam draudimui suteikia privalomąjį pobūdį. Draudėjai negali pasirinkti, sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį ar ne. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2010).

16Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytą reglamentavimą transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Šie įstatymu nustatyti reikalavimai turi imperatyvųjį pobūdį. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2013). Pažymėtina, kad pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta transporto priemonės savininkui (TPVCAPDĮ 4 str. 2 d., 43 str. 2 d.). Kaip aukščiau nurodyta, Lietuvoje registruotos transporto priemonės DAF FA 95360W, valst. Nr. ( - ) kuria 2010-05-07 Belgijoje įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui buvo padaryta žala, savininkas eismo įvykio metu buvo UAB „TVN“. Ši įmonė bankrutavo ir 2013-02-05 buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

17Apeliantas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka pareiškė transporto priemonės valdytojui, skunde atkreipdamas dėmesį į tai, kad reikalavimas atsakovui pareikštas ne dėl pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį neįvykdymo, o dėl to, kad jis yra atsakingas už žalos padarymą neapdrausta transporto priemone. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalį draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: 1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; 2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; 3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; 4) pasišalino iš įvykio vietos; 5) padarė žalos tyčia. Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikas taip pat turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytas pareigas (įvykus eismo įvykiui, imtis teisės aktuose įtvirtintų pareigų dėl žalos sumažinimo, nukentėjusių sveikatos apsaugos, kompetentingų institucijų informavimo arba eismo įvykio deklaravimo, eismo įvykyje dalyvavusių asmenų bei atsakingo draudiko informavimo ir kt.) ar padidino žalą dėl savo kaltės. Draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo šiam išmokėtą sumą ar jos dalį ir tada, kai draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Teisėjų kolegija pažymi, jog šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra, o byloje nustatyta aplinkybė, kad transporto priemonė DAF FA 95360W, valst. Nr. ( - ) eismo įvykio metu nebuvo apdrausta, šiuo atveju nėra pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Atsižvelgiant į atsakovo paaiškinimą, kad kartu su transporto priemone jam buvo perduoti jos dokumentai, taip pat ir žalioji kortelė, bei į tai, kad šie duomenys įrašyti ir 2010-05-07 Eismo įvykio deklaracijos 8 punkte: draudimo bendrovė - UAB „BTA DRAUDIMAS“, draudimo liudijimo Nr. 0984686, žaliosios kortelės Nr. LT/12/JA, draudimo liudijimas arba žalioji kortelė galioja 2009-11-23 – 2010-11-(neįskaitoma) (b. l. 26, 27), darytina pagrįsta prielaida, jog draudimo dokumentas, kuris galimai buvo suklastotas, atsakovui buvo perduotas jo, darbo santykių neįforminusio, darbdavio, ir atsakovas neturėjo pagrindo abejoti tuo, kad jis yra galiojantis ir tikras. Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pakankamai civilinę atsakomybę patvirtinančių įrodymų, kad ieškinys būtų patenkintas šio atsakovo atžvilgiu.

18Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija ir dėl iš jo atsakovui priteistų dalies bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad teismas turėjo įvertinti aplinkybę, jog atsakovas UAB „Rasva“ dirbo nelegaliai. Teismo sprendimas priteisti net dalį bylinėjimosi išlaidų iš sąžiningai ir pagrįstai besielgusios proceso šalies – ieškovo -, vertintinas ne tik kaip pernelyg formalus, neatitinkantis pamatinių civilinio proceso teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, bet ir kaip nepagrįstas bei neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. CPK 93 str. 4 d. įtvirtinta, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu procesinėmis teisėmis naudojosi ir procesines pareigas atliko nesąžiningai. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovo darbo sąntykiai UAB „Rasva“ nebuvo įforminti, taip pat nepatvirtina, jog atsakovo procesinis elgesys buvo netinkamas. Todėl ir šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

19Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo nepaneigė, todėl apeliacinis skundas atmetamas, nenagrinėjant kitų jame nurodytų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

Nutarė

21Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą atmesti.

22Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. Kreditorius Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras... 4. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu... 5. Atsakovas E. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kaip... 6. Trečiasis asmuo BUAB „Rasva“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių... 9. Atsakovas E. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 10. Trečiasis asmuo BUAB „Rasva“ atsiliepimu prašė apeliacinį skundą... 11. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 13. Byloje nustatyta, kad 2010-05-07 Belgijoje dėl transporto priemonės DAF FA... 14. Ieškovas reikalauja iš atsakovo atlyginti išmokėtą draudimo išmoką,... 15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrindinis nacionalinės... 16. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytą reglamentavimą... 17. Apeliantas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka pareiškė... 18. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija ir dėl iš jo... 19. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog... 20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325... 21. Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį... 22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimą palikti...