Byla 2A-621-123/2012
Dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. M. Ž. atstovės pagal įstatymą L. I. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės J. M. Ž. atstovės pagal įstatymą L. I. ieškinį atsakovei J. V. A. dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, kuriuo prašo nustatyti naudojimosi sandėliu, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėto 2I1p., esančiu ( - ), tvarką: ieškovei paskiriant naudotis ½ sandėlio dalimi, t. y. 54,50 kv. m projekte pažymėta raide „A“, atsakovei paskiriant naudotis ½ sandėlio dalimi, t. y. 54,50 kv. m projekte pažymėta raide „B“, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovė posėdžio metu papildomai nurodė, kad pagal atliktus matavimus nustatyta, jog viso sandėlio plotas yra 87,76 kv. m., todėl prašė leisti patikslinti reikalavimą, pripažįstant naudojimosi teisę ieškovei ir atsakovei į ½ sandėlio, t. y. į 43,88 kv. m.

4Palangos miesto apylinkės teismas 2011-11-04 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės 700 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui G. P. Priteisė iš ieškovės 35,75 Lt pašto išlaidų valstybei. Ieškovei atlikus statinio kadastrinius matavimus, paaiškėjo jog sandėlio plotas yra gerokai mažesnis ir sudaro 87,76 kv. m., o viešajame registre įregistruotas sandėlio plotas – 109 kv. m., jis taip pat neatitinka ieškovės pateiktame projekte nurodyto sandėlio išmatavimų. Sandėlis yra padalytas į 10 skirtingo dydžio patalpų, o ši aplinkybė neįvertinta ieškovės pateiktame projektiniame naudojimosi tvarkos pasiūlyme. Sandėlio patalpas dalijant per pusę (plane pažymėtos indeksais nuo 1-1 iki 1-5 ir nuo 1-6 iki 1-10), jas sudarantys plotai būtų nelygūs: bendras patalpų nuo 1-1 iki 1-5 plotas – 40,37 kv. m, o patalpų nuo 1-6 iki 1-10 – 47,39 kv. m, be to, nustačius tokią naudojimosi tvarką, ji neatitiktų ieškovės pateikto projektinio pasiūlymo. Teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl minėtų matavimų neatitikimo pateiktam naudojimosi tvarkos projektui bei sandėlio suskirstymo į atskiras patalpas.

5Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2011-11-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti naudojimosi sandėliu, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėto 2I1p., esančio ( - ), tvarką arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Teismas byloje nenustatė tikslaus sandėlio užstatymo ploto. Skundžiamame teismo sprendime teismas neskiria užstatymo ploto ir bendro ploto terminų (užstatymo plotas maišomas su bendru plotu), todėl nepagrįstai nurodo, kad sandėlio plotas yra 87,76 kv. m, nes šis matas yra bendras sandėlio plotas. Sandėlio plotas nėra nuginčytas, todėl teismas privalėjo vadovautis būtent 109 kv. m sandėlio užstatymo plotu, o ne bendruoju plotu. Sandėlio vidaus ploto matavimai nekeičia bendraturčiams priklausančių dalių dydžio, o tik sukonkretina, koks yra sandėlio išorės plotas (109 kv. m), ir koks yra vidaus plotas (87,76 kv. m). Teismas į bylą privalėjo įtraukti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą. Teismui pateiktas naudojimosi sandėlio patalpomis projektas sudarytas pagal tarp bendraturčių praktiškai nusistovėjusią naudojimosi sandėlio patalpomis tvarką, abiem bendraturčiam projekte nustatyti plotai yra lygūs.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2011-11-04 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nėra pagrindo remtis 2011-11-17 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažyma, kurioje nurodyta, jog sandėlio plotas – 105,7 kv. m, nes ji nebuvo pateikta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantė neįvykdė esminės pareigos – nepateikė pirmosios instancijos teismui ir šalims tinkamai parengto plano, atitinkančio faktinę situaciją ir šalių nuosavybės dalis sandėlyje.

7Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8Ieškovės atstovė prašo civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovės atstovei išaiškintina, kad dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Nesant pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas, ieškovės atstovės prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra motyvuotas, todėl civilinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

9Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe – sandėliu tvarkos nustatymo.

10Ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklauso po ½ pastato – sandėlio, kurio unikalus Nr. ( - ), pažymėto plane 2I1p, esančio ( - ), kurio viešajame registre įregistruotas užstatymo plotas – 109 kv. m., kadastriniai duomenys nustatyti 1998-06-04 (b. l. 12–13).

11CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Todėl jei bendraturtis prieštarauja naudojimosi bendru daiktu kompromiso variantams, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama teismo pareiga nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, siekti abiem šalims priimtiniausio sprendimo, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad naudojimosi daiktu tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

12Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklauso po ½ pastato – sandėlio, esančio ( - ). Ieškovė pateikė teismui UAB „Urbon Design“ paruoštą naudojimosi minėtu sandėliu tvarkos projektą, iš kurio matyti, jog J. M. Ž. bei J. V. A. tektų po 54,50 kv. m valdomo ploto, J. M. Ž. – šiaurinė statinio pusė, pažymėta raide „A“, o pietinė sandėlio pusė, pažymėta raide „B“ tektų naudotis atsakovei (b. l. 8). VĮ Registrų centras atliko minėto sandėlio kadastrinius matavimus, iš kurių matyti, jog ginčo sandėlis sudarytas iš dešimties patalpų, kurios atskirtos plytų pertvaromis, o bendras viso sandėlio patalpų plotas sudaro 87,76 kv. m. (b. l. 66–67, 70–71). Pagal 2011-09-23 atliktus papildomus matavimus dabartinis sandėlio plotas yra 105,70 kv. m (b. l. 86). Iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2011-11-17 pažymos matyti, kad šie pakeitimai atsirado ne dėl to, kad buvo atlikti statybos, rekonstrukcijos ar kiti darbai, tačiau dėl techninių klaidų ištaisymo. Nurodyta VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2011-11-17 pažyma nebuvo pateikta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau šis įrodymas priimtinas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir konstatuotina, kad jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Vertinant VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2011-11-17 pažymoje pateiktus duomenis, matyti, kad ieškovės pateiktas naudojimosi sandėlio patalpomis, priklausančiomis šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, planas neatitinka faktinių ploto davinių. Be to, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo netinkamai aiškino ir vertino bendro sandėlio ploto ir sandėlio užstatymo ploto sąvokas ir dydžius. Pažymėtina, kad sandėlio užstatymo plotui apskaičiuoti yra naudojami išoriniai matmenys, o sandėlio bendram plotui apskaičiuoti yra naudojami statinio ar jo vidaus patalpų vidiniai matmenys. Pagal organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 nuostatas sklypo plane turi būti nurodomas užstatymo plotas, o ne bendrų patalpų plotas. Nors Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad sandėlio plotas yra 109 kv. m, ir šie duomenys nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.), ieškovės prašomos tvarkos nustatymas esant į bylą pateiktai VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2011-11-17 pažymai, sukeltų prielaidų konfliktinėms situacijoms tarp bendraturčių kilti. Esant prieštaringiems VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo duomenims dėl sandėlio ploto, siūlytina spręsti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo įtraukimo į civilinę bylą trečiuoju asmeniu klausimą (CPK 47 str.).

13Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, netinkamai aiškino ir vertino bendro sandėlio ploto ir sandėlio užstatymo ploto sąvokas ir dydžius, faktiniai sandėlio užstatymo duomenys (105,70 kv. m) neatitinka pateiktame projekte nurodytų duomenų (109 kv. m). Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad bylos esmė neatskleista ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), todėl siekiant, kad būtų parinktas visoms šalims priimtiniausias sprendimas, nepažeistos nė vieno iš bendraturčių teisės, yra pagrindas Palangos miesto apylinkės teismo 2011-11-04 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

14Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 str.). Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.). Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Ieškovės J. M. Ž. atstovė pagal įstatymą L. I. 2012-03-28 pateikė teismui papildomus dokumentus, dėl nurodyto teisinio reglamentavimo juos atsisakytina priimti ir paduoti dokumentai grąžintini padavusiam asmeniui (CPK 75 str. 1 d.).

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

16Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17Atsisakyti priimti ieškovės J. M. Ž. atstovės pagal įstatymą L. I. 2012-03-28 teismui paduotus papildomus dokumentus ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Ryšiai