Byla 2A-494-343/2013
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14196-435/2012 pagal ieškovės UAB „Būsto valda“ ieškinį atsakovams R. Ž. ir G. Ž. dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškiniu (b.l. 3-5) ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovų solidariai 891,57 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas nurodydama, kad ji vykdo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų priežiūros administravimą. Atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso minėtame name esanti negyvenamoji patalpa – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi atsakovai turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Atsakovams kas mėnesį būdavo pateikiama sąskaita, tačiau atsakovai sąskaitų neapmokėjo ir laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėnesio iki 2012 m. birželio mėnesio susidarė 891,57 Lt skola. Ją sudaro: mokestis už administravimo išlaidas – 90,24 Lt; mokestis už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 436,18 Lt, mokestis už eksploatacines išlaidas – 261,76 Lt, bei mokestis už kaupiamąsias lėšas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2012 m. birželio mėnesio, - 103,39 Lt . Minėtas mokestis paskaičiuotas už atliktus namui įvadinės elektros skydinės remonto darbus pagal 2011 m. balandžio 19 d. gyvenamojo namo apžiūros aktą, sutartį Nr. M/010 bei sąmatą Nr. ETSAP/2011 08 18.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 2 d. preliminariu sprendimu (b.l. 41-42) ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 891,57 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo po 14 Lt bylinėjimosi išlaidų.

6Atsakovai pateikė teismui prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo (b.l. 47-52), kuriais prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, priteisti jiems iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, nes ji atsakovams jokių paslaugų neteikia. Atsakovai nesinaudoja nei šildymo, nei karšto vandens tiekimo sistema, bendro naudojimo patalpomis, kadangi yra atsijungę nuo centrinio šildymo, savo lėšomis įsirengę atskirą elektros skydinę, o įėjimas į bendro naudojimo laiptinę yra užmūrytas, todėl atsakovai ja nesinaudoja, dėl ko atsakovams nekyla prievolė padengti įsiskolinimą už nesuteiktas paslaugas. Be to, atsakovai nėra sudarę su ieškove jokios sutarties dėl atsiskaitymo už administravimą, už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, už eksploataciją, dėl to atsakovai neprivalo mokėti už jiems nesuteiktas paslaugas.

7Atsiliepimu į prieštaravimus (b.l. 86-89) ieškovė nurodė nesutinkanti su atsakovų prieštaravimais, kadangi ieškovė yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratorius, o atsakovų kaip bendraturčių pareiga apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas bei kitas įmokas yra įtvirtinta įstatyme.

8Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 12 d. galutiniu sprendimu (b.l. 127-130) preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė solidariai iš atsakovų R. Ž. ir G. Ž. 891,57 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (891,57 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo po 14 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė yra (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise atsakovams priklausančios negyvenamosios patalpos – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų priežiūros administratorius, namo administravimas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovams kas mėnesį buvo pateikiamos apmokėjimui sąskaitos, tačiau atsakovai jų neapmokėjo ir liko skolingi ieškovei 891,57 Lt, iš kurių 90,24 Lt mokesčio už administravimo išlaidas, 436,18 Lt mokesčio už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, 261,76 Lt mokesčio už eksploatacines išlaidas, 103,39 Lt kaupiamų lėšų remontui. Teismas sprendė, kad pareiga mokėti mokesčius už butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę kyla iš įstatymo ir yra vykdytina besąlygiškai. Bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, nepriklausomai nuo atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinės paskirties bei nuo to, ar bendraturtis, kuriam taikytina ši pareiga, naudojasi ar nesinaudoja nurodytais objektais. Teismas nustatęs, kad, atliekant neeilinę gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą, paaiškėjo, jog įvadinės elektros skydinės techninė būklė bloga – išdegę saugiklių lizdai, perdegusių saugiklių kontaktai sujungti nekalibruotomis jungtimis, vietomis pažeista laidų izoliacija bei nudegę laidai, sprendė, kad įvadinės elektros spintos būklė neatitiko privalomųjų reikalavimų, kad jos remontas buvo būtinas ir laikė, kad šiuo atveju CK 4.83 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis netaikytina, kadangi įvadinės elektros spintos remonto išlaidos buvo susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Teismas ieškovės ieškinį laikė pagrįstu, tenkintinu visiškai, todėl preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu (b.l. 135-139) atsakovas R. Ž. prašo panaikinti skundžiamą Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-14196-435/2012, panaikinti preliminarų 2012 m. rugpjūčio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo poziciją apeliantas grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė atsakovams paslaugų neteikia, kad atsakovai nesinaudoja nei šildymo, nei karšto vandens tiekimo sistema, bendro naudojimosi patalpomis, kadangi atsakovai yra atsijungę nuo centrinio šildymo, savo lėšomis yra įsirengę atskirą elektros skydinę, į negyvenamąją patalpą – parduotuvę - yra įrengtas atskiras įėjimas iš lauko, o įėjimas į bendro naudojimo laiptinę yra užmūrytas ir atsakovai ja nesinaudoja, dėl ko atsakovams nekyla prievolė padengti įsiskolinimą už nesuteiktas paslaugas.
  2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad atsakovai nėra sudarę nei su ieškove, nei su Kauno savivaldybės butų ūkio įmone jokios atsiskaitymo už administravimą, už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, už eksploataciją sutarties, todėl atsakovai neprivalo mokėti už jiems nesuteiktas paslaugas.
  3. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovai namo įvadine elektros skydine nesinaudoja, kadangi savo lėšomis yra įsirengę atskirą elektros skydinę. Negyvenamoji patalpa – parduotuvė turi atskirą elektros įvadą, kuriuo naudojasi kartu su virš parduotuvės esančia poliklinika ir 2003 m. gruodžio 31 d. yra sudarę atskirą elektros energijos tiekimo (pardavimo) vartojimo (pirkimo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su elektros tiekėju.
  4. Ieškovė reikalavimą dėl mokesčio už atliktus namui įvadinės elektros skydinės remonto darbus grindė tik 2011 m. balandžio 19 d. gyvenamojo namo apžiūros aktu, 2011 m. rugpjūčio 18d. sutartimi Nr. M/010 bei sąmata Nr. ETSPA/2011-08-18, bet nepateikė jokių įrodymų, kad dėl nurodytų darbų atlikimo būtų buvęs sušauktas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kuriame namo gyventojai būtų pritarę dėl šių darbų atlikimo ir jų atlikimui būtų davę sutikimą ar apskritai būtų buvę informuoti, jog daugiabutyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tokie darbai bus atliekami.
  5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju netaikytina CK 4.83 straipsnio 4 dalyje numatyta bendrosios taisyklės išimtis, kadangi nepagrįstai konstatavo, jog įvadinės elektros spintos remontas buvo būtinas, nes spintos būklė neatitiko privalomųjų reikalavimų, dėl ko išlaidos buvo susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Aplinkybė, jog elektros skydinė yra blogos būklės buvo nustatyta 2011 m. balandžio 19 d., sutartis dėl remonto darbų su rangovais buvo pasirašyta tik 2011 m. rugpjūčio 19 d., patys remonto darbai buvo atlikti tik 2011m. rugsėjo 7 d., todėl spręstina, kad nebuvo jokių neatidėliotinų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą ieškovei atlikti minėtus darbus prieš tai įstatymų nustatyta tvarka nesušaukus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo. Kadangi nuo aplinkybių nustatymo, kad elektros skydinė yra blogos būklės iki jos remonto darbų atlikimo praėjo beveik pusę metų, nepagrįsta laikytina teismo išvada, jog šie remonto darbai buvo būtini ir turėjo būti atliekami neatidėliotinai. Priešingu atveju, jei darbai būtų neatidėliotini, jie turėjo būti atlikti nedelsiant, siekiant užtikrinti gaisrinę ir gyventojų saugą. Manytina, kad nebuvo jokių neatidėliotinų aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą ieškovei atlikti remonto darbus nesušaukus susirinkimo, nes, priešingu atveju, toks ieškovės elgesys ir delsimas būtų nepateisinamas. Ieškovė pirmiau nurodytus darbus atliko neteisėtai ir nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovų mokestį už namui atliktus įvadinės elektros skydinės remonto darbus, į ką teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė ir pačios ieškovės veiksmų teisėtumo aspektu nevertino, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
  6. Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovai yra atsijungę nuo centrinio šildymo sistemos, šildymo sistema yra demontuota dar 1995 metais, vamzdžiai izoliuoti, o atsakovams priklausanti patalpa yra apšildoma elektra, karštą vandenį ruošia atsakovų įsirengtas elektrinis vandens šildytuvas, šilumos skaitikliai neįrengti, gyvatuko nėra, karštas vanduo nenaudojamas.
  7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovai į negyvenamąją patalpą yra įsirengę atskirą įėjimą iš lauko pusės ir nesinaudoja namo bendra laiptine, kadangi įėjimas į bendrą laiptinę yra užmūrytas.
  8. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino aplinkybės, jog atsakovams priklausanti patalpa yra negyvenama, ji yra atskirta nuo butų patalpų ir bendro naudojimo patalpų, dėl ko atsakovai, kaip negyvenamos patalpos savininkai, nesinaudoja laiptinėmis, kuriomis naudojasi tik butų savininkai, kadangi laiptinės pagal savo funkcinę paskirtį yra skirtos tik butų savininkams, o ne negyvenamųjų patalpų savininkams. Kadangi ieškovė paslaugų atsakovams nesuteikė, reikalavimas atlyginti už jas yra neteisėtas ir pažeidžia atsakovų, kaip negyvenamosios patalpos savininkų, teises ir interesus.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 147-150) ieškovė UAB „Būsto valda“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Savo nesutikimą su apeliaciniu skundu ieškovė grindžia šiais argumentais:

  1. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovai nesinaudoja atitinkamomis paslaugomis, t. y. šildymo, karšto vandens sistema, laiptine ir dėl to jiems nekyla prievolė padengti įsiskolinimą už nesuteiktas paslaugas, tačiau ginčijami skoliniai įsipareigojimai kyla ne iš sutarties, o iš pareigų, nustatytų bendrosios nuosavybės turėtojams. Šios prievolės kilmė nėra sutartiniai santykiai ar paslaugų teikimas, o nuosavybės teisės į butą ar kitą patalpą daugiabučiame name turėjimas. Pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę kyla nepriklausomai nuo to, ar apeliantas, būdamas namo bendrasavininku, naudojosi atitinkamomis paslaugomis.
  2. Tai, kad apeliantui nuosavybės teise priklausanti patalpa yra atskirta nuo bendros namo šildymo sistemos, neatleidžia apelianto nuo pareigos bendrai su kitais savininkais išlaikyti bendrąją dalinę namo nuosavybę. Apeliantas turi pareigą mokėti išlaidas, susijusias su bendru namo konstrukcijų šildymu ir bendrosios nuosavybės administravimu, nepriklausomai nuo to, ar jis bendra nuosavybe naudojasi ar ne.
  3. Aplinkybė, jog apeliantui priklausanti patalpa nėra gyvenamosios paskirties, jos neišskiria iš bendrosios nuosavybės režimo, nes faktine savo būkle minėta patalpa yra sudėtine namo dalimi. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės režimui patalpų paskirtis įtakos neturi.
  4. Taisyklė, nustatanti, kad bendrasavininkai, nepriklausomai nuo to fakto, ar jie naudojasi, ar nesinaudoja bendrąja namo nuosavybe, privalo ją išlaikyti, taikytina ir apelianto ginčijamiems mokėjimams dėl namo įvadinės elektros skydinės remonto padengimo. Nepriklausomai nuo to fakto, kad apeliantas yra įsirengęs atskirą skydinę, jam vis vien išlieka pareiga dengti būtinas išlaidas, susijusias su bendrąja daline nuosavybe.
  5. Apelianto nurodytas atvejis, kai gali būti nešaukiamas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas nėra vienintelis atvejis, kai nesant sutikimo turi būti apmokamos išlaidos, kadangi išlaidos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais reikalavimais taip pat turi būti kompensuojamos ir be savininkų sutikimo, jei administratorius yra priėmęs sprendimą dėl tų darbų atlikimo, kadangi kitaip galėtų susidaryti situacija, kad statinio bendrosios konstrukcijos ar elektros sistemos neatitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, tačiau savininkams nesutikus, šie trūkumai nebūtų pašalinti ir kiltų pavojus tokio statinio atitikimui privalomiesiems reikalavimams.
  6. Teismas pagrįstai nurodė skundžiamame sprendime, kad byloje esantys įrodymai patvirtino elektros skydinę neatitikus privalomųjų reikalavimų, šiuo konkrečiu atveju numatytų Statybos įstatyme ir Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente. Kadangi rašytiniai įrodymai patvirtina, jog įvadinės elektros spintos būklė neatitiko privalomųjų reikalavimų, dėl ko jos remontas buvo būtinas, o savininko sutikimas neprivalomas, kadangi šis remontas buvo susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kaip nustatyta CK 4.83 straipsnio 4 dalyje.

12Atsakovė G. Ž. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismo teisėja bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, priimdamas sprendimą atsižvelgė ir įvertino visas aplinkybes, reikšmingas teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendraturčių) pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant, priimdamas sprendimą nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose, dėl ko laikytina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytų motyvų pagrindu.

15Šioje byloje ginčas kilęs dėl daugiabučio namo negyvenamųjų patalpų savininkų pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat pareigos mokėti administravimo išlaidas, bei dėl daugiabučio namo administratoriaus teisės į išlaidų, dėl kurių nėra butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo, atlyginimą.

16Dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendruoju turtu susijusias išlaidas

17Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tuomet, kai bendrosios nuosavybės teisėje yra nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Daiktas, esantis visų bendraturčių nuosavybe, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusi CK 4.82 straipsnio 3 dalies norma taip pat numatė butų ir kitų patalpų savininkų pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė turi specifinių bruožų. Vadovaujantis CK nuostatomis, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 straipsnio 3 dalis), o tais atvejais, kai gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija neįsteigta arba nėra sudaryta jungtinės veiklos sutartis, arba jei bendrija yra likviduota arba jungtinės veiklos sutartis yra nutraukta, yra skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis), o administravimo išlaidų apmokėjimo pareiga yra numatyta butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 4 dalis).

18Byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2009 m. birželio 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-2686 „Dėl Kauno savivaldybės butų ūkio įmonės pertvarkymo“ (b.l. 6-7), 2008 m. lapkričio 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-3961 „Dėl Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ likvidavimo“ (b.l. 9-10) bei priedas prie jo (b.l. 11-13), o taip pat 2012 m. liepos 25 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 14-15) patvirtina, kad ieškovė yra paskirta gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi ir nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to nekyla. Nustatyta, kad įrašas apie minėto daugiabučio namo administravimą ir ieškovę, kaip jo administratorę, Nekilnojamojo turto registre įrašytas nuo 2009 m. gegužės 11 d. (b.l. 14-15). Taip pat byloje neginčijama aplinkybė, jog atsakovams R. Ž. ir G. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso negyvenamoji, bendro 59,82 kv. m ploto patalpa - parduotuvė, esanti pirmiau paminėtame daugiabučiame name. Minėtos patalpos atsakovams nuosavybės teise priklauso nuo 2003 m. lapkričio 25 d. Ieškovei UAB „Būsto valda“ kreipusis į teismą dėl skolos, kurią sudaro mokestis už administravimo išlaidas, mokestis už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, mokestis už eksploatacines išlaidas bei mokestis už kaupiamąsias lėšas, paskaičiuotas už atliktus namui įvadinės elektros skydinės remonto darbus, iš atsakovų priteisimo, atsakovai neigia savo pareigą mokėti prašomas priteisti sumas nurodydami, jog ieškovė atsakovams paslaugų neteikia, atsakovai nesinaudoja nei šildymo, nei karšto vandens tiekimo sistema, bendro naudojimosi patalpomis, dėl to atsakovams nekyla prievolė padengti įsiskolinimą už nesuteiktas paslaugas. Nurodytais argumentais yra grindžiamas ir atsakovo R. Ž. apeliacinis skundas, tačiau, teismo manymu, su šiais argumentais nėra jokio pagrindo sutikti. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad atsakovai nėra sudarę nei su ieškove, nei su Kauno savivaldybės butų ūkio įmone jokios atsiskaitymo už administravimą, už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, už eksploataciją sutarties, todėl jie neprivalo mokėti už jiems nesuteiktas paslaugas. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu taip pat nesutiktina, kadangi, kaip yra nurodyta anksčiau, atsakovų, kaip bendraturčių pareiga mokėti ieškovės prašomas priteisti sumas yra įtvirtinta įstatyme. Net ir nesant sudarytos konkrečios sutarties tarp ieškovės, kaip daugiabučio namo administratorės, ir atsakovų, kaip daugiabučio namo patalpų savininkų, pareiga mokėti ieškovės prašomas priteisti iš atsakovų sumas egzistuoja, kadangi ši pareiga kyla ne iš sutartinių teisinių santykių, bet yra įtvirtinta įstatyme ir kyla iš bendraturčių pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą.

19Pažymėtina, kad administratorių remiantis CK 4.84 straipsnio 2 dalimi skiria savivaldybės meras (valdyba) ar jo (jos) įgaliotas asmuo ir jokios pareigos paskirtam administratoriui su kiekvienu iš butų ar kitų patalpų savininku sudaryti sutartį dėl administravimo nėra numatyta. Taigi, apeliacinio skundo argumentas dėl to, jog jokios atsiskaitymo už administravimą, už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, už eksploataciją sutarties atsakovai su ieškove nėra sudarę, dėl ko jie neprivalo mokėti už nesuteiktas paslaugas, yra nepagrįstas, nes pareiga sudaryti tokią sutartį su patalpų savininkais nėra numatyta, o atsakovų, kaip bendraturčių pareiga, susijusi su išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti atlyginimu, mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų mokėjimu yra įtvirtinta įstatyme. Kaip matyti iš 2008 m. lapkričio 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-3961 „Dėl Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ likvidavimo“ 6 punkto, sutartį su Kauno savivaldybės butų ūkio įmone, kuri vėliau buvo pertvarkyta į UAB „Būsto valda“, dėl Kauno miesto Eigulių seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo turėjo sudaryti tik Kauno miesto savivaldybės administracija, kuri ir skiria administratorių, bet sutartys dėl administravimo paslaugų teikimo neturi būti sudaromos su kiekvieno buto ar kitos patalpos savininku. Negalima sutikti ir su tuo, kad nesant tarp šalių sudarytos sutarties ieškovė atsakovams jokių paslaugų nesuteikia, kad atsakovai nesinaudoja ieškovės teikiamomis paslaugomis. Nors atsakovai yra atsijungę nuo centrinio šildymo sistemos, nenaudoja karštu vandeniu, nesinaudoja laiptine, nes turi atskirą įėjimą į patalpą, taip pat turi savo elektros įvadą; negalima sutikti, kad, esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovams ieškovės paslaugos nėra suteikiamos. Kaip jau buvo nurodyta, atsakovams, kaip daugiabučio namo bendraturčiams, nuosavybės teise priklauso ne tik konkreti patalpa (t. y. konkrečios negyvenamosios patalpos), esančios individualiu jų nuosavybės teisės objektu, bet kartu ir visas daugiabutis gyvenamasis namas, kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu. Atsakovams nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos nėra izoliuotos nuo visų likusių daugiabučio gyvenamojo namo patalpų, jų konstrukcijos ir inžineriniai tinklai yra bendri, todėl ieškovei teikiant daugiabučio gyvenamojo namo administravimo paslaugas, prižiūrint daugiabutį gyvenamąją namą kaip visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą laikytina, kad ieškovės teikiamomis paslaugomis naudojasi ir atsakovai, dėl ko negalima sutikti, kad ieškovė jiems jokių paslaugų neteikia ir jomis jie nesinaudoja.

20Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Bendraturčių nuosavybės teisės į bendrą objektą įgyvendinimas apima ir jų tarpusavio pareigų, susijusių su tuo objektu, vykdymą. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučiuose namuose esančių butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentuoja principinę nuostatą, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009).

21Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, esant įtvirtintai bendraturčio pareigai proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų daugiabučiui namui kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, laikytina, kad ši pareiga negali būti priklausoma ar paneigta aplinkybių, jog bendraturtis savo poreikių tenkinimui nesinaudoja centralizuota šildymo sistema, nenaudoja centralizuotai tiekiamo karšto vandens, nesinaudoja laiptinėmis ar turi atskirą elektros įvadą. Net ir esant atsakovų nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad jų, kaip bendraturčių pareiga proporcingai prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės objekto išlaikymo, neišnyksta. Taip pat šios pareigos egzistavimui neturi reikšmės ir atsakovams nuosavybės teise priklausančių patalpų paskirtis, todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė, jų nevertino, kadangi, kaip jau nurodyta, net ir egzistuojant nurodytoms aplinkybėms, atsakovų pareiga prisidėti prie visų išlaidų, skirtų daugiabučiui namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti egzistuoja.

22Nors byloje esantys įrodymai leidžia spręsti, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovų atsijungimu nuo centrinio šildymo, atskiro įėjimo buvimu į jų patalpas ar elektros įvado atskiru turėjimu ir yra teisingos, tačiau, bent jau sprendžiant dėl aplinkybės, jog atsakovai yra atsijungę nuo centrinio šildymo, paminėtina, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys apie jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas atsakovų nurodytų aplinkybių nepatvirtina. Byloje esančiame 2012 m. liepos 25 d. Nekilnojamojo turto registro išraše prie žymos „šildymas“ nurodyta: „centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“. Pažymėtina, kad remiantis CK 4.262 straipsniu viešame registre esantys duomenys laikytini išsamiais ir teisingais, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau net ir laikant, kad atsakovai yra atsijungę nuo centrinio šildymo, jų pareiga mokėti už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą nebūtų paneigta ir neišnyktų, kadangi bendraturčiai turi pareigą mokėti išlaidas, susijusias su bendru namo konstrukcijų šildymu ir bendrosios nuosavybės administravimu, nepriklausomai nuo to, ar jis bendra nuosavybe naudojasi ar ne. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovų pareigos egzistavimui nėra reikšmingos ir tos aplinkybės, kad atsakovams nuosavybės teise priklausanti patalpa yra negyvenama, kad ji yra atskirta nuo butų patalpų ir bendro naudojimo patalpų, dėl ko atsakovai, kaip negyvenamos patalpos savininkai, nesinaudoja laiptinėmis, įėjimas į jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas yra atskiras, išėjimas į laiptinę yra užmūrytas. Paminėtina, kad visi šie pakeitimai yra atlikti atsakovų iniciatyva, jų valia, tačiau tai nereiškia, kad jiems nuosavybės teise priklausanti patalpa yra tiek izoliuota ir atskirta nuo visų kitų daugiabučio gyvenamojo namo patalpų, kad gali egzistuoti nepriklausomai nuo kitų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu esančių patalpų kaip atskiras objektas. Taip pat nėra svarbi ir ta aplinkybė, jog atsakovai yra įsirengę atskirą elektros įvadą, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, bet kurio buto, šiuo atveju negyvenamosios patalpos savininkas kartu yra bendrosios dalinės nuosavybės subjektas. Šiuo atveju nėra reikšminga, ar atsakovai, kaip negyvenamosios patalpos savininkai naudojasi tam tikrais bendraisiais namo objektas ir inžineriniais tinklais ar ne, kadangi jų išlaikymas yra pagrįstas ne faktiniu jų naudojimu, o bendrąja nuosavybe ir visų bendraturčių prievole šią nuosavybę išlaikyti. Nurodyta pozicija nepaneigia galimybės atsakovams atsisakyti naudotis tam tikrais bendrosios nuosavybės objektais, tačiau tai negali turėti reikšmės jų, kaip bendraturčių tinkamos pareigos, kylančios iš įstatymo, t. y. dalyvavimo bendro turto išlaikyme, vykdymui. Nurodyta pozicija yra ne kartą išreikšta ir teismų praktikoje, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, net ir nustačius, kad atsakovai yra atsijungę nuo centrinio šildymo sistemos, naudojasi atskiru įėjimu, turi savo elektros įvadą, sprendė, kad tai nepanaikina atsakovų pareigos prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės teise esančio turto išlaikymo. Negalima sutikti su tuo, jog atsakovams nesinaudojant tam tikrais objektais ar inžineriniais tinklais jie neturi pareigos prisidėti prie jų išlaikymo ar pagerinimo, kadangi jie yra sudėtinė bendrosios dalinės nuosavybės teise esančio turto – daugiabučio gyvenamojo namo – dalis, kurie yra skirti visų bendraturčių poreikių tenkinimui. Atsakovų laisva valia priimtas sprendimas atsisakyti naudotis tam tikrais bendrosios nuosavybės objektais neleidžia spręsti, jog jie nėra būtini bendrosios dalinės nuosavybės objektui – daugiabučiam gyvenamajam namui – tinkamai funkcionuoti, o kartu ir visų bendraturčių poreikiams tenkinti. Negalima laikyti, jog atsakovams nuosavybės teise priklausančios patalpos yra visiškai izoliuotos nuo kitų daugiabučiame name esančių patalpų, dėl ko jie neturėtų prisidėti prie bendro naudojimo patalpų išlaikymo. Pažymėtina, kad, remiantis 2012 m. liepos 25 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b.l. 26-27), nustatyta, kad negyvenamajai patalpai, nuosavybės teise priklausančiai atsakovams, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), vanduo yra tiekiamas komunaliniu vandentiekiu, taip pat yra komunalinis nuotekų šalinimas, kas leidžia pagrįstai teigti, kad minėta negyvenamoji patalpa nėra visiškai izoliuota nuo kitų minėtame daugiabutyje esančių patalpų, ji naudojasi bendraisiais inžineriniais tinklais, dėl ko privalo mokėti ieškovės nurodytus administravimo ir kitus mokesčius.

23Dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisės į išlaidų, patirtų atlikus darbus, susijusius su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, atlyginimą

24Byloje taip pat keliamas klausimas dėl pareigos atsakovams atlyginti proporcingai dalį išlaidų už įvadinės elektros skydinės remontą, dėl kurių administratorius nebuvo gavęs jų sutikimo ir dėl kurių nėra priimta butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo. Apeliaciniu skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad įvadinės elektros skydinės remontas buvo būtinas, nes skydinės būklė neatitiko privalomųjų reikalavimų, dėl ko išlaidos buvo susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir šiuo atveju negali būti taikoma CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, atleidžianti savininką nuo išlaidų apmokėjimo. Pažymėtina, jog ieškovė neneigia aplinkybės, jog minėti darbai buvo atlikti savo iniciatyva, nesant butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo, tačiau teigia, jog minėti darbai atlikti ir išlaidos susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais reikalavimais.

25Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovė neturėjo teisės, nesant butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo ar neinformavus butų ir kitų patalpų savininkų apie ketinamus atlikti darbus, tvarkyti namo elektros įvadą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 patvirtintų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. A-899 redakcija), kurie taikomi butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimui, kai šią funkciją atlieka Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto atstovo sprendimu paskirtas administratorius, 2 punkte nurodyta, jog administratorius savo veikloje vadovaujasi CK, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais, Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais ir nuostatais. Taigi, be patvirtintų nuostatų administratorius turi pareigą vadovautis ir aukštesnės teisinės galios teisės aktais, taip pat ir CK nuostatomis, todėl sprendžiant minėtą klausimą būtina atsižvelgti į CK nuostatas, reglamentuojančias galimybę administratoriui tam tikrus darbus atlikti nesant savininkų susirinkimo sprendimo. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas yra apibrėžiamas kaip namo bendrųjų konstrukcijų, patalpų, inžinerinės įrangos remontas ar keitimas naujomis siekiant atkurti ar pagerinti jų normatyvines savybes, įgyvendinant privalomuosius statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pažymėtina, kad anksčiau paminėtuose Nuostatuose (3 punkte) yra pateikta privalomųjų statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimų sąvoka, t. y. privalomieji reikalavimai – Lietuvos Respublikos įstatymuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų patvirtintuose norminiuose dokumentuose (statybos techniniuose reglamentuose, statinių naudojimo ir priežiūros taisyklėse, kituose teisės aktuose) nustatyti pastato mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, kiti pastato, jo inžinerinių sistemų naudojimo ir priežiūros reikalavimai. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra (nuostatų 4 punktas). Administratoriui yra suteikta teisė priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes (nuostatų 6.1 punktas). Nors, remiantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, butų savininkai balsų dauguma priima sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau kaip ir minėtuose nuostatuose, taip ir remiantis CK 4.84 straipsnio 2 dalimi, 4.240 straipsnio 1 dalimi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui suteikti savarankiški įgaliojimai atlikti veiksmus, būtinus administruojamo turto naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, t. y. įgyvendinti teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog administratoriui neturint teisės savarankiškai spręsti dėl būtinų darbų atlikimo galėtų susidaryti tokia situacija, kad statinio bendrosioms konstrukcijoms ar elektros sistemai neatitinkant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, tačiau savininkams nesutikus, šie trūkumai nebūtų pašalinti ir kiltų pavojus tokio statinio atitikimui privalomiesiems reikalavimams. Esant tokiai situacijai įstatymų leidėjas pagrįstai nustatė pareigą butų ir kitų patalpų savininkams atlyginti administratoriaus patirtas išlaidas, susijusias su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais reikalavimais, jei administratorius yra priėmęs sprendimą dėl tų darbų atlikimo, kadangi, priešingu atveju, visų šių darbų atlikimo našta tektų ne namo bendraturčiams, bet administratoriui, atlikusiam būtinus darbus.

26CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009). Taigi CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Toks reglamentavimas reiškia, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kurie nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Pagal Reglamento nuostatas privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo; 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos.

27Apeliaciniame skunde argumentas dėl ieškovės negalėjimo reikalauti lėšų, susijusių su elektros įvado atnaujinimo darbais, kadangi nebuvo dėl to savininkų susirinkimo sprendimo, yra grindžiamas pirmiau nurodytų nuostatų 7.3 punktu, remiantis kuriuo administratorius privalo ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki planuojamų atlikti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pradžios paskelbti patalpų savininkams, valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams apie šiuos darbus, jų apimtį, kainas, atlikimo terminus, darbų rangovus. Ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šių darbų atlikimo informuoti patalpų savininkus, valstybės ir Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkus apie konkrečius atliktus darbus, jų apimtį, kainas. Nurodyta informacija skelbiama namo skelbimų lentoje ir administratoriaus interneto tinklalapyje. Tačiau esant neatidėliotinoms aplinkybėms (avarijos, stichinės nelaimės), administratorius gali organizuoti darbus nepateikęs išankstinės informacijos apie tai patalpų savininkams, tačiau jis privalo juos informuoti apie atliktus darbus.

28Ieškovės teigimu, elektros įvado remonto darbai buvo atlikti siekiant užtikrinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad elektros skydinė neatitiko privalomųjų reikalavimų, šiuo konkrečiu atveju numatytų Statybos įstatyme ir Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente. Remiantis byloje esančia 2011 m. balandžio 19 d. UAB „Būsto valda“ gyvenamojo namo apžiūros akto kopija (b.l. 33) nustatyta, kad buvo atlikta neeilinė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra, siekiant įvertinti namo įvadinės elektros skydinės techninę būklę ir pateikti rekomendacijas techninės priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti. Apžiūrėjus elektros skydinę nustatyta, kad įvadinėje elektros spintoje išdegę saugiklių lizdai, perdegusių saugiklių kontaktai sujungti nekalibruotomis jungtimis, vietomis pažeista laidų izoliacija, laidai nudegę. Atlikus elektros skydinės apžiūrą konstatuota, kad įvadinė elektros spinta neatitinka privalomųjų reikalavimų, yra pavojus kilti gaisrui, dėl ko būtina atlikti skydinės remontą, vietoje esamų netinkamų saugiklių sumontuojant naujus saugiklius su lizdais, pakeičiant laidus naujais su kilpinėmis jungtimis suvaržyti kontaktus. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad įvadinės elektros spintos remontas buvo būtinas, kadangi spintos būklė neatitiko privalomųjų reikalavimų. Apeliaciniame skunde nėra ginčijami nustatyti elektros spintos gedimai, nepateikiama įrodymų, jog, esant tokiems gedimams, elektros spinta atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus ir gali būti toliau saugiai eksploatuojama, o iš esmės apeliantas savo argumentą dėl remonto nebūtinumo grindžia vien tik tuo, jog laikotarpis, nuo paaiškėjusių trūkumų iki darbų atlikimo buvo pakankami ilgas, kas, apelianto teigimu, leidžia abejoti, jog atlikti darbai buvo būtini ir nustatyti trūkumai buvo tokie, kad administratorius savo iniciatyva, nesant pritarimo būtų galėjęs juos šalinti. Apelianto teigimu, tuo atveju, jei nustatyti trūkumai leido spręsti, kad elektros įvadas neatitinka teisės aktų reikalavimų, remonto darbai turėjo būti atlikti nedelsiant, nelaukiant pakankamai ilgą laiko tarpą, kadangi toks ieškovės elgesys ir delsimas būtų nepateisinamas. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog paaiškėję namo įvadinės elektros skydinės trūkumai buvo pašalinti, t. y. elektros skydinė pakeista nauja tik 2011 m. rugsėjo 7 d., t. y. beveik po 5 mėnesių, tačiau nurodyta aplinkybė nepaneigia fakto, kad atlikti darbai buvo būtini ir kad juos atlikti administratorius galėjo negavęs savininkų susirinkimo pritarimo. Pažymėtina, kad ne tik esant neatidėliotinoms aplinkybėms (avarijoms, stichinėms nelaimėms) administratorius gali organizuoti darbus nepateikęs išankstinės informacijos apie tai patalpų savininkams, tačiau tokius darbus administratorius nesant savininkų sutikimo gali atlikti ir savo iniciatyva tais atvejais, kai statinio bendrosios konstrukcijos ar elektros sistemos neatitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Esant tokiai situacijai bei atsižvelgiant į tai, kad, nustačius elektros įvado neatitikimus teisės aktų reikalavimams, tiek sprendimo dėl jų remonto priėmimas, tiek ir įmonės, kuri turėtų atlikti šiuos darbus parinkimas, tiek ir pačių darbų organizavimas bei jų atlikimas gali užtrukti pakankamai ilgą laiko tarpą, tačiau nesant avarinei situacijai ar stichinės nelaimės atvejui, laikytina, jog net ir nurodytas laikotarpis, per kurį buvo atlikti ginčijami darbai, yra pateisinamas ir negalima sutikti su tuo, kad esant tokiai situacijai darbus nebuvo būtina atlikti. Priklausomai nuo paaiškėjusių trūkumų administratorius, atsižvelgiant į teisės aktų jam suteiktą kompetenciją, sprendimą dėl būtinybės atlikti remonto darbus galėjo priimti ir savo iniciatyva, apie tai neinformavęs daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų ir nesant jų pritarimo. Taigi, byloje esant rašytiniams įrodymams, kad įvadinės elektros skydinės būklė neatitiko privalomųjų reikalavimų, šiuo konkrečiu atveju numatytų Statybos įstatyme ir Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente, dėl ko jos remontas buvo būtinas, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog spintos remonto išlaidos buvo susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, dėl ko administratorius turi teisę į šių išlaidų atlyginimą net ir tuo atveju, jei atsakovai turi savo atskirą elektros įvadą.

29Atsižvelgiant pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas priėmė byloje teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atsižvelgė į visas tinkamam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bendraturčio pareigą proporcingai savo daliai prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo daugiabučio namo išlaikymo, todėl pagrįstai sprendė, jog atsakovai turi pareigą atlyginti administratoriui jo prašomas priteisti sumas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl jis paliktinas galioti.

30Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

31Apeliacinį skundą atmesti.

32Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

33Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškiniu (b.l. 3-5) ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovų solidariai... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 2 d. preliminariu sprendimu... 6. Atsakovai pateikė teismui prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir... 7. Atsiliepimu į prieštaravimus (b.l. 86-89) ieškovė nurodė nesutinkanti su... 8. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 12 d. galutiniu sprendimu... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu (b.l. 135-139) atsakovas R. Ž. prašo panaikinti... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 147-150) ieškovė UAB „Būsto... 12. Atsakovė G. Ž. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismo... 15. Šioje byloje ginčas kilęs dėl daugiabučio namo negyvenamųjų patalpų... 16. Dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios... 17. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar... 18. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2009 m. birželio 22 d. Kauno miesto... 19. Pažymėtina, kad administratorių remiantis CK 4.84 straipsnio 2 dalimi skiria... 20. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios... 21. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų... 22. Nors byloje esantys įrodymai leidžia spręsti, kad apeliaciniame skunde... 23. Dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus... 24. Byloje taip pat keliamas klausimas dėl pareigos atsakovams atlyginti... 25. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovė neturėjo... 26. CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią... 27. Apeliaciniame skunde argumentas dėl ieškovės negalėjimo reikalauti lėšų,... 28. Ieškovės teigimu, elektros įvado remonto darbai buvo atlikti siekiant... 29. Atsižvelgiant pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo... 30. Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas... 31. Apeliacinį skundą atmesti.... 32. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. galutinį sprendimą... 33. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....