Byla 2A-346-340/2012
Dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės, kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos, Vytauto Zeliankos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo If P&C Insurance AS ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliamas klausimas dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, padarytą į kelią išbėgusio ir eismo įvykį sukėlusio laukinio gyvūno, sąlygų.

6Ieškovas If P&C Insurance AS (UAB „If draudimas“ teisių perėmėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 8 566,20 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2007-11-13 draudimo sutarties pagrindu su UAB „Vilmega“ ieškovas apdraudė transporto priemonę VW TOUAREG, valst. Nr. ( - ), transporto priemonių draudimu casco plius. 2008-06-30 apie 21.30 val. kelyje Vilnius-Švenčionys-Zarasai ties 30,300 kilometru eismo įvykio metu apgadinta apdraustoji transporto priemonė. Įvykio priežastis – automobilio susidūrimas su į kelią išbėgusiu laukiniu žvėrimi – stirna. Draudikas eismo įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo 8 566,20 Lt draudimo išmoką, skirtą eismo įvykio metu atsiradusiems nuostoliams atlyginti. Nurodė, jog pagal CK 6.1015 str. 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Valstybė, kaip rūpestingas ir apdairus savininkas, gali bei privalo numatyti laukinių gyvūnų išbėgimo į kelią galimybę. Eismo įvykio vietoje nebuvo įspėjamųjų kelio ženklų, kurie galiotų nurodytame kelio ruože ir įspėtų apie pavojų susidurti su laukiniu gyvūnu, taip pat nėra įrengta techninių apsaugos priemonių, kurios užkirstų kelią gyvūnams patekti į važiuojamąją kelio dalį.

7Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog nėra sąlygų valstybės atsakomybei atsirasti. Stirnos iššokimas į kelią yra atsitiktinumas, aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti ir ši aplinkybė šalina atsakovo atsakomybę.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-02-25 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; priteisė ieškovui AB If P&C Insurance AS 5 397,90 Lt nuostolių atlyginimo ir 1 095,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 6 493,70 Lt, bei metines 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 5 397,90 Lt sumą nuo 2010-08-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

10Nustatyta, kad Vilniaus r. kelyje Vilnius-Švenčionys-Zarasai, ties 30,300 kilometru, 2008-06-30 apie 21:30 val. įvyko eismo įvykis, kuriuo metu buvo apgadinta ieškovo apdrausta transporto priemonė VW Touareg, valst. Nr. ( - ). Eismo įvykis įvyko, kai į kelią iš kairės pusės staiga išbėgus stirnai, transporto priemonės vairuotojas L. K. nesuspėjo sustabdyti transporto priemonės ir susidūrė su gyvūnu. Nenustačius, kad L. K. vairuodamas automobilį būtų pažeidęs KET, Vilniaus r. PK Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus 2008-06-30 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nepradėta. Ieškovas eismo įvykį pripažinęs draudiminiu, 2008-08-13 išmokėjo apdrausto automobilio savininkui UAB DnB NORD lizingas 8 566,20 Lt draudimo išmoką. Teismas konstatavo, jog ieškovas savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo reiškia atsakovui, kaip laukinių gyvūnų savininkui, ir sprendė, kad ieškovo prašymas nagrinėjant šalių ginčą, taikyti CK 6.267 str. 1 d. analogiją, atitinka teismų praktiką – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-11-23 nutartyje, priimtoje analogiškoje civ. byloje Nr.3K-3-509/2009, nurodė, kad dėl teisinių santykių panašumo teismai turėjo pagrindą taikyti CK 6.267 str. 1 d. analogiją, spręsdami dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo; kad laukinio gyvūno staigus išbėgimas į kelią nelaikytinas nenugalimos jėgos aplinkybe. Teismas sprendė, kad Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 str. redakcija, kuria remiasi atsakovas atsiliepime į ieškinį, įsigaliojo 2010-07-10, todėl nagrinėjamu atveju byloje dėl laukinio gyvūno 2008-06-30 padarytos žalos atlyginimo netaikytina. Teismas sutiko su ieškovu, kad nėra aplinkybių, kurios CK 6.270 str. 1 d. pagrindu atleistų atsakovą nuo civilinės atsakomybės: nenustatyta, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Valstybei, kaip laukinių gyvūnų savininkei, tenka pareiga imtis visų būtinų priemonių tam, kad užkirsti eismo įvykių dėl laukinių gyvūnų išbėgimo į kelią galimybę. Tenka pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl laukinio gyvūno išbėgimo į kelio važiuojamąją dalį (CK 1.8 str., 6.267 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovo kaltė yra preziumuojama. Teismas konstatavo, jog kelyje Vilnius-Švenčionys-Zarasai pakankamai dažnai įvyksta eismo įvykiai dėl transporto priemonių susidūrimo su laukiniais gyvūnais. Kelio atkarpoje nuo 20 km iki 40 km, t. y. 10 km. atstumu nuo eismo įvykio vietos, per laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2008-06-30 įvyko 14 eismo įvykių, transporto priemonėms susidūrus su laukiniais gyvūnais. Įspėjamųjų kelio ženklų, kurie galiotų kelio ruože, kuriame įvyko 2008-06-30 eismo įvykis, ir įspėtų apie pavojų susidurti su laukiniu gyvūnu nebuvo įrengta. Nėra duomenų apie buvusius eismo įvykio vietoje kelio atitvarus. Aplinkybė, kad kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, eismo įvykio dieną buvo laikomas neavaringu pagal Susisiekimo ministro 2004-07-22 įsakymu Nr.3-390 patvirtintą Avaringųjų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodiką, nepaneigia valstybės pareigos reaguoti į kelyje vykusius eismo įvykius, jų skaičių bei imtis priemonių, kad kelyje Vilnius-Švenčionys-Zarasai būtų užkirstas kelias eismo įvykiams dėl į kelią išbėgančių laukinių gyvūnų įvykti, įrengiant specialius kelio ženklus, statant atitvarus, imantis kitų įmanomų priemonių. Atsakovas nesiėmė visų būtinų priemonių. Dėl tokio atsakovo neveikimo 2008-06-30 įvyko eismo įvykis ir atsakovui tenka pareiga atlyginti laukinio gyvūno padarytą žalą.

11Eismo įvykio metu padaryti automobilio apgadinimai užfiksuoti policijos pareigūnų eismo įvykio vietoje. Teismas sprendė, jog yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas netinkamai vykdė padarytos žalos ir jos dydžio nustatymo pareigą. Teismas atlygintinos žalos pagrįstu dydžiu laikė automobilio remonto išlaidas, nurodytas 2008-08-05 sąskaitoje, be šioje sąskaitoje nurodytų priekinio stiklo ir aušinimo radiatoriaus keitimo darbų. Be šių darbų automobilio remonto darbų kaina su PVM suma sudaro 5 772,90 Lt. Šią sumą mažinant franšizės 375 Lt suma, pagrįsta draudiko atlygintos žalos suma sudaro 5 397,90 Lt. Ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo procesines palūkanas už priteisiamą sumą yra pagrįstas, bet teismas laikė nepagrįstu ieškovo nurodytą procesinių palūkanų dydį, sprendė, kad ieškovui iš atsakovo priteisiamos CK 6.210 str. 1 d. numatyto penkių procentų dydžio procesinės palūkanos.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-02-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo If P&C Insurance AS ieškinį. Apelianto nuomone, sprendimas naikintinas, nes priimtas netinkamai taikant ir aiškinant materialines teisės normas, taip pat šališkai vertinant byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai nustatant aplinkybes. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Dėl faktinių duomenų analizės ir vertinimo bei netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo. Teismas, analizuodamas ir vertindamas byloje esančius statistinius duomenis padarė neteisingą ir niekuo nepagrįstą išvadą, kad visas kelias Vilnius-Švenčionys-Zarasai yra avaringas ir eismo požiūriu nesaugus, o valstybė, kaip rūpestingas ir apdairus savininkas nesiėmė visų būtinų priemonių žalai išvengti. Pavienės stirnos iššokimas į kelią konkrečiu atveju ir konkrečioje kelio vietoje yra atsitiktinumas, t. y. aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti. Teismas ignoravo Susisiekimo ministro 2004-07-22 įsakymu Nr. 3-390 patvirtintą „Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodiką“, kelio ruožo avaringumo ir būtinumo jį ženklinti atitinkamais kelio ženklais ar įrenginėti kitas technines priemones aplinkybės nebuvo nustatinėjamos ir liko neįrodytomis. Taip pat neįrodyta, kad valstybė netinkamai reguliuoja stirnų, kitų laukinių gyvūnų populiaciją, todėl tuo pagrindu ieškinys turėjo būti atmestas, nes ieškovas kildino valstybės atsakomybę CK 6.267 str. pagrindu. Apeliantas pažymi, kad civiliniams teisiniams santykiams tarp šalių neturi teisinės reikšmės administraciniai teisiniai santykiai, t. y. tai, kad vairuotojas nebuvo baustas administracine nuobauda. Teismas, subjektyviai traktuodamas faktines autoįvykio aplinkybes ir neišsiaiškinęs visų aplinkybių, padarė nepagrįstą išvadą, kad visa atsakomybė dėl autoįvykio tenka valstybei. Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad valstybė ar jos institucijos būtų pažeidusios kelių ženklinimo tvarką, Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodiką ar kitų teisės aktų reikalavimus.
  2. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ieškovas ieškinį valstybei reiškė kaip laukinės gyvūnijos savininkui, bet ne kaip kelio savininkui; teismas pasisakydamas dėl kelio savininko (valdytojo) teisių ir pareigų apimties, pasisakė dėl asmens teisių ir pareigų, kuris nebuvo įtrauktas į bylą ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
  3. Dėl įstatymų analogijos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos taikymo. Apelianto nuomone, griežtąją atsakomybę reglamentuojančios teisės normos yra specialios normos bendros deliktinės atsakomybės atžvilgiu, todėl vadovaujantis CK 1.8 str. 3 d. jų analogija nėra galima. Nors ieškovas ir teismas remiasi LAT 2009-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2009, kaip analogiška, tačiau faktinės aplinkybės bylose skiriasi, todėl ši ir LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2009 neturėtų būti vertinamos vienareikšmiškai.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašo patenkinti atsakovo apeliacinį skundą: panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-02-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Su pateiktu apeliaciniu skundu sutinka, mano, kad atsakovo reikalavimai pagrįsti, o sprendimas naikintinas. Teismas nepagrįstai tenkino prašymą atlyginti žalą, nenustatęs visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Ieškovas nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu neteisėtų valstybės veiksmų neįrodinėjo, todėl ieškinio nepagrindė. Valstybė kaip laukinės gyvūnijos savininkė tinkamai vykdė ir vykdo savo pareigą užtikrinant tiek laukinių gyvūnų apsaugą, tiek ir saugų eismą keliuose.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-02-25 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovo nuomone, teismas tinkamai įvertino visą byloje surinktą informaciją ir padarė pagrįstą išvadą, jog minima kelio atkarpa pasižymi dideliu avaringumu ir jog atsakovas, būdamas rūpestingas ir apdairus savininkas turėjo reaguoti į kelyje vykusius eismo įvykius ir jų skaičių bei imtis priemonių, kad jiems būtų užkirstas kelias. Ieškovo vertinimu, Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodika nagrinėjamu atveju neturėjo būti taikoma. Teismas padarė teisingą išvadą, kad eismo įvykis galėjo būti numatomas. Tai, kad konkrečios stirnos iššokimas į kelią laikytina nenugalimos jėgos aplinkybe, privalėjo įrodyti atsakovas, tačiau tokių įrodymų byloje nėra, apelianto argumentai paremti prielaidomis. Pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju laukinių gyvūnų padaryta žala atlyginama remiantis įstatymo analogija, kuri reglamentuoja naminių gyvūnų padarytą žalą. Tačiau net ir nustačius atsakovo, kaip laukinės gyvūnijos savininko griežtąją atsakomybę, yra akivaizdžios visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Akcentuoja, jog priešingai nei teigia apeliantas, sprendime nėra pasisakoma, jog nebuvo tinkamai užtikrintas saugus eismas, apie atitinkamas kelio savininko (valdytojo) pareigas (ar jų neatlikimą) sprendime nėra kalbama, dėl to nepagrįsti argumentai, kad sprendime pasisakoma dėl neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Nurodo, jog teismas pagrįstai pasirėmė teisės taikymo taisyklėmis, suformuluotomis analogiškoje byloje.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

17Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.

18Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos, padarytos laukinių gyvūnų eismo įvykio metu, atlyginimą, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

19Pagal bylos medžiagą Vilniaus r. kelyje Vilnius-Švenčionys-Zarasai, ties 30,300 kilometru, 2008-06-30 apie 21:30 val. į kelią iš kairės pusės staiga išbėgus stirnai, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta apdrausta transporto priemonė VW Touareg, valst. Nr.DGC888. Nenustačius, kad automobilio vairuotojas L. K. būtų pažeidęs KET, Vilniaus rajono PK Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus 2008-06-30 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nepradėta.

20Byloje ginčas tarp šalių yra kilęs dėl laukinių žvėrių padarytos žalos atlyginimo pagal CK 6.267 str. 2 d. Teismas nagrinėjamoje byloje taikė precedentus – pasirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėse bylose Nr. 3K-3-183/2009 bei 3K-3-509/2009 ir nurodė, jog ši įstatymo norma reiškia, kad laukinio žvėries padaryta žala pagal įstatymą turi būti atlyginama. Nurodytoje normoje yra įtvirtintas konstitucinis imperatyvas, kad asmuo turi teisę reikalauti, jog jam būtų atlyginta žala, ir ši žala jam turi būti atlyginta. Kartu nurodytoje normoje yra nuostata, kad šis konstitucinis imperatyvas įgyvendinamas įstatymų nustatyta tvarka. Nesant įstatymo, kuriame būtų nustatyta žalos atlyginimo tvarka, nepaneigiama asmens teisė į laukinio žvėries padarytą žalos atlyginimą tuo atveju, kai žala atsirado susidūrus automobiliui su prieš jį į kelią išbėgusiu laukiniu žvėrimi, t. y. negali paneigti asmens konstitucinės teisės gauti žalos atlyginimą. Teismas konstatavo, kad esant įstatymo spragai, žalos, padarytos laukinio gyvūno, atlyginimo santykiams turi būti taikoma CK 6.267 str. 1 d. analogija (CK 1.8 str. 1 d.), t. y. taikė atsakovui griežčiausią civilinę atsakomybę – atsakomybę be kaltės.

21Teismas pagrįstai nurodė, kad Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 str. redakcija, kuria remiasi atsakovas atsiliepime į ieškinį, įsigaliojo 2010-07-10, todėl nagrinėjamoje byloje dėl žalos padarytos 2008-06-30 autoįvykio metu šio įstatymo nuostatos netaikytinos, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, teismas be pakankamo pagrindo besąlygiškai rėmėsi nurodyta teismo praktika. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodęs į precedentų, kaip teisės šaltinių svarbų vaidmenį nuoseklios ir neprieštaringos teismų praktikos formavimo procese, inter alia pažymėjo, kad precedentų konkurencijos atveju turi būti atsižvelgta į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtų bylų bei nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi: išnagrinėtose bylose eismo įvykis įvyko krašto reikšmės kelyje, užmiestyje; iš esmės skiriasi duomenys apie susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičių kiekviename kelyje; teismas aiškinamas ir taikydamas CK 6.267 str. 2 d. nuostatas nagrinėjamoje byloje, turėjo atsižvelgti į konkrečios situacijos individualumą, faktinių aplinkybių skirtumus bei pasikeitusį teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimo metu.

22Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad atsižvelgiant į CK 1.8 str. 3 d. įtvirtintą draudimą taikyti pagal analogiją specialiąsias teisės normas, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis nustatančias normas, CK 6.267 str. 1 d. įtvirtintas atsakomybės už naminių gyvūnų padarytą žalą principas (atsakomybė be kaltės) sprendžiant dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo nagrinėjamoje byloje negali būti taikomas. Taigi CK 6.267 str. 1 d. nustatyta atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą nagrinėjamoje byloje turėtų būti atlyginama pagal bendras deliktinės atsakomybės taisykles (CK 6.246–6.249 str.); valstybė atsako už stirnos, kaip laukinio žvėries, eismo įvykio metu padarytą žalą, tik nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei kilti sąlygas, įrodžius tam tikrų pareigų (susijusių su laukinių gyvūnų populiacijos valdymu, saugaus eismo užtikrinimu) pažeidimą.

23Nagrinėjamoje byloje teismas padarė išvada, kad nėra aplinkybių, kurios CK 6.270 str. 1 d. pagrindu atleistų atsakovą nuo civilinės atsakomybės: nenustatyta, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

24Kartu teismas pasisakė dėl atsakovo deliktinės atsakomybės: konstatavo, kad kelyje Vilnius-Švenčionys-Zarasai pakankamai dažnai įvyksta eismo įvykiai dėl transporto priemonių susidūrimų su laukiniais gyvūnais; įspėjamojo ženklo kelio ruože, kuriame įvyko 2008-06-30 eismo įvykis nebuvo, taip pat nebuvo jokių atitvarų ar kitų papildomų kelių eismo apsaugos priemonių; teismo vertinimu, tai, kad kelio ruožas, kuriame įvyko avariją, pagal Susisiekimo ministerijos paruoštą metodiką dėl avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose buvo laikomas neavaringu, nepaneigia valstybės pareigos reaguoti į kelyje vykusius eismo įvykius, jų skaičių bei imtis priemonių, kad kelyje Vilnius-Švenčionys-Zarasai būtų užkirstas kelias eismo įvykiams dėl išbėgusių į kelią gyvūnų kilti, įrengiant specialius kelio ženklus, statant atitvarus, imantis kitų įmanomų priemonių; teismo vertinimu, atsakovas visų būtinų priemonių nesiėmė.

25Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje nesirėmė aplinkybėmis, susijusiomis su valstybės pareigos reguliuoti stirnų populiaciją netinkamu vykdymu, šis šalių teisinio santykio dėl žalos, padarytos laikiniu gyvūnu, aspektas nebuvo nagrinėjamas.

26Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 str. 1 p., 4 str. 1 p. numatyta valstybės pareiga rūpintis eismo saugumu keliuose yra bendro pobūdžio, o tam, kad pripažinti valstybės civilinę atsakomybę nagrinėjamoje byloje, būtina nustatyti atsakingų už eismo saugumą institucijų neveikimą, užtikrinant saugų eismą konkrečiame kelio ruože – nagrinėjamoje byloje kelyje Vilnius-Švenčionys-Zarasai. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, jog faktas, kad šiame kelyje nebuvo pastatytas atitinkamas ženklas suponuoja atsakovo, pažeidusio bendrą pareigą rūpintis saugiu eismu, atsakomybę. Duomenų, kad atsakovas pažeidė kelių ženklinimo tvarką, numatytą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 3-390 patvirtintoje Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodikoje, byloje nėra. Pažymėtina, kad pagal metodikos nuostatas yra apibrėžta padidinto avaringumo kelio ruožo sąvoka; padidinto kelio avaringumo nustatymo faktas suponuoja eismo saugumą užtikrinančių institucijų pareigą pastatyti atitinkamą ženklą pavojingame kelio ruože, tačiau tokių aplinkybių byloje nustatyta nebuvo.

27Dėl išdėstyto kolegija daro išvadą, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė bendrų žalos atlyginimo pagrindų (CK 6.246–6.249 str.); atsakomybė be kaltės nagrinėjamoje byloje buvo pritaikyta netinkamai aiškinant materialinės teisės normas.

28Dėl išdėstyto teisėjų kolegija panaikina skundžiamą teismo sprendimą ir priima naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

29Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nepriteisiamos.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

31Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – If P&C Insurance AS ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliamas klausimas dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą,... 6. Ieškovas If P&C Insurance AS (UAB „If draudimas“ teisių perėmėjas)... 7. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog nėra sąlygų valstybės... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-02-25 sprendimu ieškinį patenkino... 10. Nustatyta, kad Vilniaus r. kelyje Vilnius-Švenčionys-Zarasai, ties 30,300... 11. Eismo įvykio metu padaryti automobilio apgadinimai užfiksuoti policijos... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 13. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-02-25... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos automobilių... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 17. Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.... 18. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 19. Pagal bylos medžiagą Vilniaus r. kelyje Vilnius-Švenčionys-Zarasai, ties... 20. Byloje ginčas tarp šalių yra kilęs dėl laukinių žvėrių padarytos... 21. Teismas pagrįstai nurodė, kad Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 str.... 22. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad atsižvelgiant... 23. Nagrinėjamoje byloje teismas padarė išvada, kad nėra aplinkybių, kurios CK... 24. Kartu teismas pasisakė dėl atsakovo deliktinės atsakomybės: konstatavo, kad... 25. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje nesirėmė... 26. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad Saugaus... 27. Dėl išdėstyto kolegija daro išvadą, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje... 28. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija panaikina skundžiamą teismo sprendimą ir... 29. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 31. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti...