Byla 2S-1889-232/2015
Dėl darbo užmokesčio išieškojimo pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 303 straipsnį

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjos I. B. prašymą suinteresuotam asmeniui AB „Lietuvos automatika“ dėl darbo užmokesčio išieškojimo pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 303 straipsnį,

Nustatė

2I.Ginčo esmė.

3I. I. B. kreipėsi į teismą su prašymu, nurodydama, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – taip pat ir Darbo ginčų komisija) 2013-06-18 sprendimu Nr. DGKS-2191 darbo byloje Nr. APS-36-8647 ieškovei I. B. iš atsakovo AB „Lietuvos automatika“ priteisė 39 315,86 Lt darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės kompensacijos, komandiruotpinigių, už medžiagas ir paslaugas. Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėjęs. Atsakovas 2013 metais su pareiškėja atsiskaitė iš dalies: 2013-06-07 sumokėjo 500 Lt, 2013-06-17 – 4 000 Lt, 2013-07-15 – 15 818 Lt, 2013-08-29 – 7 774 Lt, viso – 28 092 Lt. Skolos likučio, kuris sudaro 11 223,86 Lt, atsakovas nemoka. 2015-04-20 pareiškėja Darbo ginčų komisijos sprendimą pateikė vykdyti antstolei B. P.. Ieškovė prašo išieškoti iš AB „Lietuvos automatika“ jos naudai darbo užmokestį už visą laiką nuo Darbo ginčų komisijos 2013-06-18 sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.

4Atsakovas AB „Lietuvos automatika“ atsiliepimo į prašymą nepateikė.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjai I. B. iš suinteresuoto asmens AB „Lietuvos automatika“ 2 200 Eur vidutinio darbo užmokesčio (suma nurodyta atskaičius mokėtinus mokesčius), už Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. DGKS-2191 darbo byloje Nr. APS-36-8647 nevykdymą. Teismas vertindamas ieškovės veiksmus po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo, atsižvelgė į tai, jog paskutinę dalį skolos atsakovas jai sumokėjo 2013-08-29, ieškovė į atsakovą su pranešimu dėl skolos likučio kreipėsi 2014-04-11, į antstolę dėl priverstinio sprendimo įvykdymo ji kreipėsi 2015-04-20, t.y. daugiau nei po dvejų metų nuo paskutinės skolos dalies sumokėjimo. Todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovė siekdama jos naudai priimto sprendimo įvykdymo, nebuvo pakankamai aktyvi. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, į tai, jog atsakovas per du mėnesius nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo sumokėjo ieškovei 28 092 Lt, sumažindamas ieškovės naudai išieškomą sumą 71 procentų, į tai, jog ieškovė dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi praėjus dvejiems metams po Komisijos sprendimo priėmimo, ieškovei priteistiną vienos dienos vidutinį darbo užmokestį sumažino iki 5 Eur ir skaičiavo jį nuo 2013-08-29 (paskutinio skolos dalies sumokėjimo). Per laikotarpį nuo 2013-08-29 iki teismo nutarties priėmimo 2015-06-01 susidarė 440 darbo dienų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 2 200 Eur vidutinio darbo užmokesčio (5 Eur × 440 d.d.) už minėto Darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

8Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) I. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-01 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; priimti nutartį išieškoti iš AB „Lietuvos automatika“ I. B. naudai darbo užmokestį už visą laiką nuo 2013-06-18 Darbo ginčų komisijos sprendimo byloje Nr.APS-36-8647 DGKS-2191 priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė DK 303 str. nuostatas. Priešingai negu numato įstatymas teismas priteisė darbo užmokestį ne už visą laiką nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2013-06-18) iki jo įvykdymo dienos, bet nuo 2013-08-29 (paskutinės skolos dalies sumokėjimo) iki teismo nutarties priėmimo dienos 2015-06-01. Nepagrįstai ir nemotyvuotai sumažino pareiškėjos vienos dienos vidutinį darbo užmokestį dydį nuo 29,10 Eur iki 5 Eur. DK 303 str. nenumatyta, kad teismas gali proporcingai mažinti priteisto darbo užmokesčio dydį, esant iš dalies įvykdytam Darbo ginčų komisijos sprendimui. Toks teisės normų taikymas yra neteisingas. Pažymėjo, jog 2013-12-27 Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovui AB „Lietuvos automatika“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri nutraukta 2015-04-16. Restruktūrizavimo byloje pareiškėja teikė kreditorinį reikalavimą. Iš karto po restruktūrizavimo bylos nutraukimo 2015-04-20 Darbo ginčo komisijos sprendimas buvo pateiktas antstolei B. P. vykdyti. Todėl teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja, siekdama jos naudai priimto sprendimo įvykdymo, nebuvo pakankamai aktyvi.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

11Bylos duomenimis nustatyta, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija 2013 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. DGKS-2191 darbo byloje Nr. APS-36-8647 nutarė išieškoti iš atsakovo AB „Lietuvos automatika“ ieškovei I. B. 21 204,54 Lt darbo užmokesčio, įskaitant už kasmetines atostogas, už 2012 m. lapkričio mėn. – 2013 m. gegužės mėn., kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei išeitinės kompensacijos. Taip pat Darbo ginčų komisija nurodytu sprendimu nusprendė išieškoti iš atsakovo ieškovei 8 970,07 Lt komandiruotpinigių bei 9 141,25 Lt už medžiagas ir paslaugas. Viso iš atsakovo ieškovei išieškotina suma sudaro 39 315,86 Lt. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas su ieškove atsiskaitė iš dalies: 2013-06-07 sumokėjo 500 Lt, 2013-06-17 – 4 000 Lt, 2013-07-15 – 15 818 Lt, 2013-08-29 – 7 774 Lt, t.y. iš viso atsakovas sumokėjo ieškovei – 28 092 Lt, likdamas skolingas 11 223,86 Lt (3 250,65 Eur) išieškomos sumos. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl darbo užmokesčio išieškojimo pagal DK 303 straipsnį.

12Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies. Teismas sprendė, jog atsakovas netinkamai vykdė teismo sprendimą neišmokėjęs pareiškėjai pilnai laiku priteistos sumos, todėl taikė DK 303 str. Tačiau teismas atsižvelgęs į paties darbuotojo aktyvumą (dėl priverstinio sprendimo įvykdymo kreipėsi daugiau nei po dviejų metų nuo paskutinės skolos dalies sumokėjimo), darbdavio veiksmus (geruoju išmokėjo 71 proc. priteistos sumos) priteistiną vienos dienos vidutinį darbo užmokestį sumažino iki 5 Eur ir jį skaičiavo nuo 2013-08-29 (paskutinio skolos dalies sumokėjimo) iki teismo nutarties priėmimo dienos, viso pareiškėjai priteisė 2 200 Eur vidutinio darbo užmokesčio.

13Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, jog teismas netinkamai taikė DK 303 str. nuostatas, priteisė darbo užmokestį ne už visą laiką nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos, bet nuo 2013-08-29 (paskutinės skolos dalies sumokėjimo) iki teismo nutarties priėmimo dienos; DK 303 str. nenumatyta, kad teismas gali proporcingai mažinti priteistino darbo užmokesčio dydį, esant iš dalies įvykdytam sprendimui; teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi.

14Pagal DK 303 straipsnį tais atvejais, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. DK 303 straipsnio norma yra iš esmės skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010; 2012-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012), skatinti darbdavius laiku vykdyti prievoles darbuotojams, šiems kompensuojant už darbdavio prievolių nevykdymo laikotarpį, t. y. šiuo įstatyminiu pagrindu iš darbdavio priteistinas darbo užmokestis darbuotojui už įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo nevykdymo laikotarpį, apimantį nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo datos iki tos datos, kada darbdavys visiškai atsiskaito su darbuotoju už priteistas pinigines lėšas. Tuo pačiu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad darbo bylose netaikomas CK 6.37 straipsnis, siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą, nes tam taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis (nuo 2013-01-01 – DK 303 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010; 2012-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, taikydamas DK 300 straipsnį (nuo 2013-01-01 – DK 303 straipsnis), įvertina, ar yra objektyvių, nuo darbdavio nepriklausančių, arba kitokių svarbių priežasčių, kad teismo sprendimas nedelsiant nebuvo įvykdytas (pavyzdžiui, darbdaviui iškėlus bankroto bylą, jis objektyviai negali vykdyti sprendimo, arba jeigu yra areštuotas visas jo turtas ar lėšos, dėl finansinių sunkumų ar kitų aplinkybių nėra galimybių nedelsiant įvykdyti teismo sprendimo ar kt.). <...> Spręsdamas dėl išmokos pagal DK 300 straipsnį trukmės, už kurią priteisiama, teismas gali atsižvelgti į darbuotojo aktyvumą (ar kreipėsi dėl lėšų atgavimo, ar inicijavo vykdymą CPK tvarka). Darbuotojo veiksmai skatintų darbdavį įvykdyti teismo sprendimą, taip pat per atitinkamą laiką jis būtų įvykdytas ir visiškai pasibaigtų šalių ginčas. Pasisakant dėl darbo sutarties šalių interesų pusiausvyros darbuotojo teises šiuo atveju būtų teisinga ginti atsižvelgiant ir į darbuotojo aktyvumą, kad teismo sprendimo darbo byloje vykdymas ilgai neužsitęstų, o darbdavio interesai nebūtų finansiškai pernelyg pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-424/2010).

16Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas savo turtinę prievolę geruoju įvykdė iš dalies: 2013-06-07 sumokėjo 500 Lt, 2013-06-17 – 4 000 Lt, 2013-07-15 – 15 818 Lt, 2013-08-29 – 7 774 Lt, iš viso sumokėjo pareiškėjai 8 136 Eur (28 092 Lt), likdamas skolingas 3 250,65 Eur (11 223,86 Lt) sumos. Teismų informacinės sistemos “Liteko” duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 27 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą AB „Lietuvos automatika“. 2015-01-22 nutartimi AB “Lietuvos automatika” restruktūrizavimo byla nutraukta. 2015-07-07 priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovui AB “Lietuvos automatika” iškėlimo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo metu negalėjo atsiskaityti su pareiškėja ne tik dėl finansinių sunkumų, bet ir dėl objektyvių priežasčių, atsakovo atžvilgiu iškeltos restruktūrizavimo bylos bei ĮRĮ įtvirtinto draudimo vykdyti visas pinigines prievoles. Kita vertus civilinėje byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų informavęs pareiškėją apie procesinio sprendimo nevykdymo priežastis ir bandymą tartis dėl skolos išmokėjimo dalimis.

17Byloje nėra pakankami įrodymų, kad pareiškėja būtų ėmusi iniciatyvos bei atlikusi veiksmus, kurie paskatintų atsakovą įvykdyti teismo procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimą, ieškovas turi būti aktyvus sprendimo vykdymo procese. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog pareiškėja dėl skolos likučio į atsakovą kreipėsi tik 2014-04-11 (atsakovui, iškėlus restruktūrizavimo bylą), į antstolę dėl priverstinio sprendimo įvykdymo 2015-04-20. Apeliantės teigimu, dėl priverstinio sprendimo vykdymo ji kreipėsi iš karto po retruktūrizavimo bylos iškėlimo, kadangi iškėlus restruktūrizavimo bylą, išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus sustabdomas ir nevykdomas, tačiau įvertintina ir tai, kad pareiškėja be svarbios priežasties nesikreipė dėl priverstinio skolos išieškojimo iki pat dalies piniginių lėšų sumokėjimo, taip pat atsižvelgtina į tai, jog paskutinis skolos likutis sumokėtas 2013-08-29, o restruktūrizavimo byla iškelta tik 2013-12-27, todėl laikytina, jog nurodytoje situacijoje pareiškėja galėjo būti aktyvi, tai yra nedelsiant kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir teismo sprendimo, siekdama kuo greitesnio sprendimo įvykdymo. Be to tai patvirtina, kad pareiškėjai buvo žinoma apie ieškovui numatytas garantijas dėl uždelsimo įvykdyti teismo sprendimą pagal LR DK 303 str.

18Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad taikydamas DK 300 straipsnį (ankstesnė redakcija, analogiška dabartiniam 303 straipsniui) teismas turi atsižvelgti į darbo teisėje nustatytus darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principus, draudimą piktnaudžiauti teise (DK 35 straipsnis) bei esmines darbo teisių gynimo nuostatas (DK 36 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl išmokos pagal DK 300 straipsnį trukmės, už kurią priteisiama, teismas gali atsižvelgti į darbuotojo aktyvumą (ar kreipėsi dėl lėšų atgavimo, ar inicijavo vykdymą CPK tvarka). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką, objektyvių aplinkybių visumą (pareiškėjos nepakankamą aktyvumą, atsakovo veiksmus, geruoju išmokant 71 proc. priteistos sumos), vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, motyvuotai ir pagrįstai sumažino pareiškėjos prašomą priteisti sumą, todėl apeliantės argumentai, jog teismas netinkamai taikė DK 303 str. nuostatas, nepagrįstai ir nemotyvuotai sumažino pareiškėjos vienos dienos vidutinį darbo užmokestį, jį priteisdamas nuo 2013-08-29 (paskutinio skolos dalies sumokėjimo) iki 2015-06-01 teismo nutarties priėmimo, atmestini kaip nepagrįsti.

19Pareiškėja yra nurodžiusi, kad kreipėsi į antstolį dėl priverstinio sprendimo vykdymo, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad po vykdomojo rašto išdavimo atsakovas nevykdo sprendimo.

20Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

21Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

22Apeliantė prašo priteisti 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtas pirmosios instancijos teisme, kadangi pirmosios instancijos teismas neišsprendė šio pareiškėjos prašymo. Kadangi pareiškėjos prašymas tenkintas iš dalies, be to atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, sąžiningumo, teisingumo principus bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, tikslinga pareiškėjos prašomą priteisti sumą sumažinti per pusę, priteisti 50 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93 str.).

23Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

Nutarė

24Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

25Priteisti pareiškėjos I. B. (a.k. ( - ) naudai iš atsakovo AB „Lietuvos automatika“ 50 Eur turėtų atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine... 2. I.Ginčo esmė.... 3. I. I. B. kreipėsi į teismą su prašymu, nurodydama, jog Lietuvos Respublikos... 4. Atsakovas AB „Lietuvos automatika“ atsiliepimo į prašymą nepateikė.... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. nutartimi prašymą... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.... 8. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) I. B. prašo panaikinti Vilniaus... 9. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo... 11. Bylos duomenimis nustatyta, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo... 12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymą... 13. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, jog teismas netinkamai... 14. Pagal DK 303 straipsnį tais atvejais, kai darbdavys nevykdo... 15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas,... 16. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas savo turtinę prievolę geruoju... 17. Byloje nėra pakankami įrodymų, kad pareiškėja būtų ėmusi iniciatyvos... 18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad taikydamas DK 300... 19. Pareiškėja yra nurodžiusi, kad kreipėsi į antstolį dėl priverstinio... 20. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatyminė... 21. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 22. Apeliantė prašo priteisti 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti,... 23. Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.... 24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartį palikti iš... 25. Priteisti pareiškėjos I. B. (a.k. ( - ) naudai iš atsakovo AB „Lietuvos...