Byla 3K-3-245/2012
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltijos baldų prekyba“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas) teisėtumo.

6Ieškiniu ir papildomu ieškiniu ieškovas prašė: pripažinti jo atleidimą iš UAB „Baltijos baldų prekyba“ pardavėjo pareigų neteisėtu; priteisti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, laikant, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisti 1200 Lt darbo užmokestį už 2009 metų rugsėjo–spalio mėnesius, kompensaciją už nepanaudotas atostogas per visą ieškovo darbo pas atsakovą laikotarpį ir ligos pašalpą už 4 dienas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 7 d. iki visiško atsiskaitymo dienos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 0,5 procento dydžio atlygį nuo parduotuvės apyvartos laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 7 d. iki visiško atsiskaitymo dienos, 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

7Teismai nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2009 m. birželio 30 d. sudarė darbo sutartį. Atsakovo direktorės B. N. 2009 m. birželio 30 d. įsakymu ieškovas nuo 2009 m. liepos 1 d. buvo priimtas dirbti į UAB „Baltijos baldų prekyba“ pardavėju. Šalių taip pat buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, tačiau jos sudarymo data nenurodyta. UAB „Baltijos baldų prekyba“ direktorės 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu A. B. buvo atleistas iš pardavėjo pareigų nuo 2009 m. lapkričio 7 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 93-1-00381-09 teismai nustatė, kad pagal 2009 m. lapkričio 5 d. B. N. protokolą–pareiškimą dėl pinigų pasisavinimo UAB „Baltijos baldų prekyba“ parduotuvėje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas 2010 m. birželio 9 d., nenustačius A. B. veiksmuose nusikalstamos veikos požymių.

8II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų esmė

9Šilutės rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino A. B. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikino 2009 m. lapkričio 6 d. UAB „Baltijos baldų prekyba“ direktorės įsakymą dėl A. B. atleidimo iš darbo; nustatė, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 914,30 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už 2009 m. rugsėjo–lapkričio mėn., 255,92 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 148,84 Lt ligos pašalpą dėl nedarbingumo, 10 514,30 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. lapkričio 7 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 800 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, taip pat po 38,10 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 10 d. iki teismo sprendimo įvykdymo ar įsigaliojimo dienos, 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė.

10Teismas nurodė, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, jog ieškovui nebuvo sudarytos tinkamos darbo sąlygos, t. y. atsakovo parduotuvėje nebuvo nustatyta pinigų perdavimo data, tvarka, apie perduotus pinigus būdavo užfiksuota A. B. sąraše, tačiau jo parašo nereikalauta, nebuvo seifo pinigams laikyti, pinigai buvo saugomi spintelėje, kasos orderiai nebuvo įrašomi į kasos knygą, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ nuostatas. Iš ieškovo paaiškinimų teismas nustatė, kad kai kurias sąskaitas faktūras bei kasos išlaidų orderius atsakovas jam pateikė pasirašyti tik atleidžiant, dokumentai surašyti ne jo. Atsakovo atstovė teigė, kad ieškovas pasisavino UAB „Baltijos baldų prekyba“ materialines vertybes – baldus, tačiau teismas nustatė, kad ieškovui šie parduoti išsimokėtinai iki jam pradedant dirbti, t. y. iki 2009 m. liepos 1 d., dalį baldų vertės (2000 Lt) ieškovas sumokėjo iš karto ir liko skolingas 1520 Lt, tai patvirtina skolos suderinimo aktas, skolos raštelis, šalių paaiškinimai. Išsimokėtinai baldai buvo parduoti ir ieškovo uošvei. Iš 2009 m. spalio 28 d. skolos suderinimo akto nustatyta, kad ji yra skolinga atsakovui 900 Lt. Be to, atsakovas pripažįsta, kad dalį pinigų už ieškovo uošvės D. V. baldus gavo tą pačią dieną, kai jie jai buvo nuvežti, baldus padėjo nuvežti atsakovo direktorės vyras. Tuo metu, kai baldai buvo perduoti ieškovui ir jo uošvei, atsakovo direktorė į pareigūnus dėl baldų pasisavinimo ar iššvaistymo nesikreipė. Teismo nuomone, bylos duomenys rodo, kad UAB „Baltijos baldų prekyba“ tokia baldų pardavimo tvarka buvo nusistovėjusi ir toleruojama. Teismas taip pat nustatė, kad D. V. baldai buvo nuvežti 2009 m. rugsėjo 1 d., tačiau sąskaitos faktūros jiems išrašytos tik 2009 m. rugsėjo 29 d., todėl UAB „Baltijos baldų prekyba“ parduotuvėje nebuvo laikomasi Buhalterinės apskaitos įstatymo 12, 14 straipsnių reikalavimų. Dėl šių pažeidimų bei kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatų nesilaikymo nebuvo galima nustatyti pinigų ir parduotų baldų apskaitos, todėl teismas laikė, kad pinigų ar materialinių vertybių trūkumo UAB „Baltijos baldų prekyba“ nenustatyta. Taip pat atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad ieškovas būtų buvęs supažindintas su darbo instrukcija, todėl teismas pasisakė, kad ieškovo funkcijos nebuvo tinkamai išaiškintos bei sureguliuotos vidaus aktais. Nesant duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas pasisavino ar iššvaistė UAB „Baltijos baldų prekyba“ turtą, teismas laikė neįrodytu faktą, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, todėl jo atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą pripažino neteisėtu bei remdamasis CPK 417 straipsniu panaikino įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas raštu nepareikalavo iš ieškovo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, taip pažeisdamas DK 240 straipsnio 1 dalį, bei kad ieškovo kaltės dėl uždelsto atsiskaitymo atleidžiant jį iš darbo nenustatyta. Tačiau teismas įvertino, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje ir 297 straipsnio 4 dalyje nustatytos analogiškos sankcijos, todėl abiejų šių sankcijų taikymas vienu metu reikštų dvigubos sankcijos taikymą, kuri būtų neproporcingai didelė atsakovui. Taigi, ieškovui iš atsakovo priteistinas tik vidutinio darbo užmokesčio dydžio darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Ieškovas prašė priteisti 0,5 proc. dydžio atlygį nuo parduotuvės apyvartos, tačiau įrodymų nepateikė, todėl ši ieškinio dalis buvo atmesta. Priteisdamas 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą teismas atsižvelgė į ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, į tai, kad dėl ieškovo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, informacija apie jį nors ir buvo paskelbta, tačiau jo tapatybė nebuvo atskleista, tokią informaciją paskelbė policijos komisariatas pranešime, į ieškovo trumpą darbo laiką pas atsakovą, taip pat pabrėžė, kad nepateikta įrodymų, jog ieškovo liga buvo atsakovo neteisėtų veiksmų padariniai, o darbingumo jis neprarado, tačiau pripažino, kad susirasti darbą jam galbūt tapo sunkiau.

11Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo UAB „Baltijos baldų prekyba“ apeliacinį skundą, 2011 m. spalio 6 d. sprendimu panaikino Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį, kuria: A. B. atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu; panaikintas 2009 m. lapkričio 6 d. UAB „Baltijos baldų prekyba“ direktorės įsakymas dėl A. B. atleidimo iš darbo; nustatyta, kad A. B. darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; ieškovui iš atsakovo priteista 10 514,30 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. lapkričio 7 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 800 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, po 38,10 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 10 d. iki šio teismo sprendimo įvykdymo ar įsigaliojimo dienos, 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti; ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – atmetė šią ieškinio dalį. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nepakeista.

12Teismas nurodė, kad su ieškovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurią darbuotojas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už įmonės jam patikėtų materialinių vertybių saugumą, kuri nėra nuginčyta. Teisėjų kolegija išaiškino, kad nors, kaip nustatyta atliekant ikiteisminį tyrimą, A. B. nebuvo sudarytos tinkamos darbo sąlygos, reikalingos normaliai dirbti ir jam patikėtoms materialinėms vertybėms visiškai išsaugoti, tačiau tai nepanaikina darbuotojo pareigų: dirbti dorai ir sąžiningai, būti lojaliam, laikytis darbo drausmės, vykdyti darbdavio nurodymus, tausoti jo turtą, imtis priemonių jam patikėtoms vertybėms išsaugoti, trūkumams išaiškinti. Teismas konstatavo, kad ieškovas be atsakovo žinios buvo paėmęs baldų sau ir uošvei, už kuriuos sumokėjo iš dalies, ir tik vėliau, nustačius baldų trūkumą, buvo susitarta dėl trūkstamų lėšų sumokėjimo dalimis, pasirašytas skolos suderinimo aktas ir skolos raštelis. Ieškovas į savo darbo vietą atsivesdavo pašalinių asmenų, ieškovo darbo pas atsakovę metu susidarė lėšų (3748,44 Lt) trūkumas. Nustatyti ieškovo veiksmai sukėlė žalingų padarinių – finansinių nuostolių atsakovui, darbuotojas nesiėmė veiksmų žalos kilimui užkirsti, šiam trūkumui išaiškinti, bet, priešingai, siekė išvengti tokio trūkumo nustatymo, tai rodo darbuotojo tyčinius veiksmus siekiant nuslėpti jam patikėtų vertybių neišsaugojimo faktą. Vertindama byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovo veiksmuose yra turto iššvaistymo požymių, todėl, atsižvelgiant į ieškovo vykdytas darbo funkcijas ir padarytą darbo pareigų pažeidimą, drausminės nuobaudos rūšis – atleidimas iš darbo – ieškovui parinkta laikantis DK 238 straipsnio reikalavimų ir yra adekvati padaryto pažeidimo sunkumui.

13Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovo prašymą priimti papildomą sprendimą, nurodydamas, kad sprendime išaiškinta, jog pagrindo taikyti DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra, nes nagrinėjamu atveju buvo nustatytas tik neatsiskaitymo su darbuotoju laiku faktas, o faktiniai bylos duomenys leidžia pripažinti, kad dėl uždelsimo atsiskaityti yra ieškovo kaltės (ieškovui dirbant pas atsakovę darbo užmokestis buvo išmokamas grynais pinigais, ieškovas nepateikė atsiskaitomosios sąskaitos numerio atsakovei, neatvyko pasiimti pinigų).

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasatorius A. B. pateiktu kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 6 d. sprendimą bei 2011 m. spalio 28 d. nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymo. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatomos visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas); žalingi padariniai; priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ir žalingų padarinių ryšys; darbuotojo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. G. v. UAB ,,S. K. S.“, bylos Nr. 3K-3-568/2008). Kasatoriaus teigimu, DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas taip pat gali būti taikomas tik tais atvejais, kai pažeidimas yra padaromas jau įdarbinto asmens, o byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalis prekių buvo parduotos kasatoriui išsimokėtinai pačios atsakovo atstovės iki jo įsidarbinimo pas atsakovą. Atsakovas, sudarydamas darbo sutartį, žinojo, kad įdarbinamas asmuo yra įsigijęs prekių iš jo išsimokėtinai, ir tokiu būdu patvirtino, kad neteisėto prekių paėmimo nebuvo. Taip pat kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė būtinos DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymo sąlygos – darbuotojo valios be teisėto pagrindo užvaldyti turtą. Kasatorius nesiekė užvaldyti atsakovui priklausančio turto, už parduotas prekes iš dalies atsiskaitė iš karto, o vėliau likusios skolos pagrindu buvo surašytas skolos suderinimo aktas, kasatorius pripažino skolą, taip patvirtindamas atsakovo reikalavimo teisę jo atžvilgiu, todėl jokia reali žala atsakovui nebuvo padaryta, atsakovo reikalavimo teisė kasatoriaus atžvilgiu tinkamai įtvirtinta ir nenuneigta. Atsakovas, kasatoriaus manymu, pats neužtikrino tinkamos savo pinigų apskaitos ir apskritai nepateikė jokių realiai patirtą žalą patvirtinančių įrodymų, todėl dėl tariamo lėšų trūkumo esama pagrįstų abejonių. Kasatorius taip pat pabrėžia, kad jis buvo pirmasis atsakovo darbuotojas parduotuvėje Šilalės mieste, o nesant duomenų, kaip atsakovas tvarkydavo savo lėšas prieš ieškovui įsidarbinant bei nesant duomenų, ar pagal tą pačią netinkamą praktiką tvarkant lėšas jau po ieškovo atleidimo atsakovas nebepatyrė jų trūkumo, negalima nustatyti, kokia dėl to buvo ieškovo kaltė.
  2. Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies ir 297 straipsnio 4 dalies taikymo. Kasatorius nurodo, kad šios DK nuostatos, be kompensacinės, atlieka ir prevencinę funkciją – t. y. iš esmės numato sankcijas darbdaviui, kuris neteisėtai elgdamasis pažeidžia darbuotojo teises ir teisėtus interesus, saugo darbuotoją nuo tapačių neigiamų padarinių, tačiau esant skirtingiems darbdavio padarytiems darbo teisės pažeidimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje N. G. v. VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“, bylos Nr. 3K-3-215/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. v. A. V. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-545/2010). Dėl to kasatorius nepritaria teismų pateiktam šių nuostatų tarpusavio santykio aiškinimui, nes juo sudaromos galimybės darbdaviui, kaip stipresniajai darbo teisinių santykių šaliai, piktnaudžiauti savo teisėmis ir pažeisti darbuotojų teises bei teisėtus interesus, nes jam tampa nesvarbu, ar jis padarys vieną darbo teisės pažeidimą, ar du, bet kokiu atveju padariniai bus vienodi ir tai paneigia šių DK nuostatų prevencinę reikšmę. Tokiu atveju, anot kasatoriaus, vienos prevencinės nuostatos taikymas tarsi užkerta kelią taikyti kitą DK nuostatą, saugančią nuo kitos rūšies darbuotojo teisių pažeidimo. Kasatoriaus manymu, teisingumo ir protingumo principus atitiktų DK 297 straipsnio 4 dalies sankcijos mažinimas tam tikra dalimi, tačiau ne visiškas šios sankcijos nesilaikymas. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką preziumuojama, kad darbdavys yra susipažinęs su darbo teisės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, jam turi būti žinomi jo priimamų spendimų teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. v. VĮ Kėdainių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-547/2009), todėl laikoma, kad atsakovas turėjo žinoti, kada turi būti išmokamos visos išmokos atleidžiamam darbuotojui, o ieškovo kaltės dėl uždelsto atsiskaitymo po darbo teisinių santykių nutraukimo nebuvo, nes jis nurodė atsakovui savo banko sąskaitos numerį, reikalavo atsiskaityti, informacija apie banko sąskaitą buvo pateikta ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau atsakovas neatsiskaitė. Kasatorius pažymėjo, kad atsiskaityti su buvusiu darbuotoju galima ir persiunčiant pinigus darbuotojo adresu, nurodytu darbo sutartyje. Taigi, kasatorius pabrėžia, kad kasacinį skundą tenkinant ir pripažįstant darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, ieškovui turi būti priteistos kompensacijos tiek pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, tiek pagal 141 straipsnio 3 dalį.
  3. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismo ir ikiteisminio tyrimo metu nustatyti darbo tvarkos, pinigų apskaitos ir kiti atsakovo pažeidimai (įmonėje nebuvo tinkami tvarkoma buhalterinė apskaita, todėl buvo neįmanoma nustatyti įmonės apyvartos, realios finansinės padėties, faktų, ar įmonėje trūksta lėšų, turto), apeliacinės instancijos teismo nebuvo tinkamai įvertinti, nukrypstant nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006), pažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo, teismo sprendimo motyvavimo taisykles (CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DNSB „Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dzūkija“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-463/2010). Taigi, kasatoriaus nuomone, nėra įrodytų būtinųjų drausminės atsakomybės taikymo sąlygų visumos, atsakovas tinkamai nevykdė įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“, bylos Nr. 3K-3-303/2011). Taip pat, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė rungimosi ir dispozityvumo principus, nes iš esmės rėmėsi vien atsakovo direktorės parodymais, tokius pat ieškovo parodymus atmetė, o matydamas akivaizdžius prieštaravimus egzistuojančius tarp oficialių byloje esančių duomenų (nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą) ir atsakovės paaiškinimų, nepatikslino įrodinėjimo pareigos, nesprendė prieštaravimų ir dėl jų nepasisakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009), nebuvo aktyvus, atleido atsakovę nuo įrodinėjimo naštos ir šalis procesiškai traktavo nevienodai. Kasatorius pažymėjo, kad pažįstamų asmenų buvimas jo darbo vietoje (viešoje vietoje – prekybos salėje) negali būti vertinamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas bei pagrindas atleisti ieškovą iš darbo be įspėjimo, rašytinių pasiaiškinimų ir kitų DK įtvirtintų privalomų drausminės nuobaudos skyrimo procedūros reikalavimų, o apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl tokio pažeidimo, nenurodė, kokią reikšmę jam suteikė kaip pagrindui atleisti atsakovą iš darbo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Baltijos baldų prekyba“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 6 d. sprendimą bei 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas iš esmės tapačiais teisiniais argumentais ir motyvais, kuriuos savo priimtuose procesiniuose sprendimuose nurodė apeliacinės instancijos teismas. Papildomai atsakovas pabrėžė, kad darbuotojo neteisėtų veiksmų nustatymui patvirtinti nėra būtinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo aktas, jo neteisėti veiksmai gali būti įrodinėjami visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonės, kurių visuma turi lemti neabejotiną išvadą, kad darbuotojas tokius veiksmus atliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB ,,Grasta“, bylos Nr. 3K-3-615/2007), o ieškovas, nepaisant nustatytų faktų apie netinkamas darbo sąlygas, turėjo pareigą dirbti dorai ir sąžiningai, būti lojalus, laikytis darbo drausmės, vykdyti darbdavio nurodymus, tausoti jo turtą, imtis priemonių jam patikėtoms vertybėms išsaugoti ir t. t. Taigi, darbdavys turi teisę pats įvertinti, ar darbuotojas įvykdė šias pareigas. Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai vykdė įrodymų tyrimo ir vertinimo funkcijas ir nepažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, pagrįstai nustatė, jog nėra pagrindo taikyti DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsakovas sutiko su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis dėl neišmokėto darbo užmokesčio (914,30 Lt), kompensacijos už nepanaudotas atostogas (255,92 Lt), ligos pašalpos (148,84 Lt) bei 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų iš naujo – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

20Kasaciniame skunde keliami klausimai, ar atsakovas tinkamai įvykdė savo pareigą įrodyti kasatoriaus atleidimo iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu teisėtumą ir pagrįstumą, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą, įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuojančias teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, taip pat ar galima DK 141 straipsnio 3 dalies ir 297 straipsnio 4 dalies nuostatas taikyti kartu, priteisiant ieškovo (darbuotojo) naudai tiek vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, tiek vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, kuriais teisėjų kolegija pasisako.

21Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo įrodinėjimo ir kvalifikavimo

22Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukiama, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo pareigų pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – tai darbo pareigų pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad veika šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšys, darbuotojo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. G. v. UAB ,,S. K. S.“, bylos Nr. 3K-3-568/2008). Konstatuojant darbo pareigų pažeidimą DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, reikia nustatyti darbuotojo valią be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB ,,Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006). Neteisėtų veiksmų nustatymui nėra būtinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo tam darbuotojui aktas; jo neteisėti veiksmai gali būti įrodinėjami visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau jos turi lemti neabejotiną išvadą, kad darbuotojas tokius veiksmus atliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB ,,Grasta“, bylos Nr. 3K-3-615/2007).

23Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Abromavičienė v. UAB „Barker textiles“, bylos Nr. 3K-3-424/2011; kt.). Tuo tikslu teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti atitinkamas išvadas. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004). Teismas, spręsdamas, ar darbdavys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, privalo atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, taip pat į bylos materialinį teisinį pobūdį, šiuo atveju – darbo bylos specifiką, kuri gali nulemti teismo parinktus įrodymų pakankamumo kriterijus (CPK 176 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“, bylos Nr. 3K-3-303/2011).

24Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nors ikiteisminio tyrimo Nr. 93-1-00381-09 metu buvo nustatyta, jog A. B. nebuvo sudarytos tinkamos darbo sąlygos, reikalingos normaliai dirbti ir jam patikėtoms materialinėms vertybėms visiškai išsaugoti, tačiau tai nepanaikina darbuotojo pareigų dirbti dorai ir sąžiningai, būti lojaliam, laikytis darbo drausmės, vykdyti darbdavio nurodymus, tausoti jo turtą, imtis priemonių jam patikėtoms vertybėms išsaugoti, trūkumams išaiškinti. Taip pat teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas be atsakovo žinios buvo paėmęs baldų sau ir savo uošvei, už kuriuos sumokėjo iš dalies, o vėliau susitarė dėl likusios sumos sumokėjimo dalimis, be to, jo darbo metu susidarė 3748,44 Lt trūkumas ir tai sukėlė finansinių nuostolių atsakovei. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažino, kad darbuotojas nesiėmė priemonių žalos atsiradimui užkirsti, siekė išvengti tokio trūkumo nustatymo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad darbdavys (atsakovas) tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, nustatytą CPK 185 straipsnio 1 dalyje, įrodė, kad ieškovo veiksmuose buvo turto iššvaistymo požymių, t. y. kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, kurio pagrindu jam buvo pagrįstai paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.

25Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tokios apeliacinės instancijos teismo išvados nėra pakankamai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Iš pirmosios instancijos teismo pagal surinktus įrodymus nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad ieškovui nebuvo sudarytos tinkamos darbo sąlygos (atsakovo parduotuvėje nebuvo nustatyta pinigų perdavimo data, tvarka, apie perduotus pinigus būdavo fiksuojama A. B. sąraše, tačiau jo parašo nereikalaujama, nebuvo seifo pinigams laikyti, pinigai buvo saugomi spintelėje, kasos orderiai nebuvo įrašomi į kasos knygą, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas“, PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos vėliau) ir nebuvo sąlygų atsakovo turto saugumui užtikrinti. Taip pat nustatyta, kad ieškovui baldai parduoti išsimokėtinai iki jam pradedant dirbti pas atsakovą, t. y. iki 2009 m. liepos 1 d., dalį jų vertės ieškovas sumokėjo iš karto ir liko skolingas 1520 Lt, tai patvirtina skolos suderinimo aktas, skolos raštelis, šalių paaiškinimai. Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų ir konstatuotų pažeidimų bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatų nesilaikymo, taip pat ydingos baldų pardavimo praktikos atsakovo įmonėje pagrįstai prieita prie išvados, kad nagrinėjamu atveju neįmanoma nustatyti pinigų ir parduotų baldų apskaitos, tikslaus pinigų ar materialinių vertybių trūkumo UAB „Baltijos baldų prekyba“. Be to, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šalių pasirašytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymo data nežinoma (joje nenurodyta), todėl neįmanoma nustatyti, nuo kurio momento darbuotojas buvo prisiėmęs pareigą visiškai atsakyti už darbdaviui dėl jo kaltės padarytą žalą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šiuo atveju nustatyta, jog tinkamos sąlygos darbdavio materialinėms vertybėms, lėšoms apsaugoti apskritai nebuvo sudarytos.

26Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prieš skiriant griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo iš ieškovo pagal DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatas nebuvo pareikalauta pasiaiškinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį su darbuotoju pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Viena jų – reikalavimas raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo reikalavimo tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo. Pasiaiškinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iš tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimą, o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis). Savo ruožtu darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinti, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Taigi pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet ir siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Įstatymo leidžiama darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudą ir be pasiaiškinimo, jeigu darbuotojas per darbdavio nustatytą terminą be svarbių priežasčių pasiaiškinimo nepateikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. UAB „Žvėryno klinika“, bylos Nr. 3K-3-153/2009). Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad iš ieškovo nebuvo pareikalauta pasiaiškinti.

27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje privalo glausta forma nurodyti nustatytas bylos aplinkybes, įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas apie nustatytas aplinkybes, įvertinimą, argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymus ir kitus teisės aktus bei kitus teisinius argumentus, kuriais vadovavosi darydamas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados, kurių pagrindu buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas, yra nepakankamai motyvuotos. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo neaišku, kokiais pagrindais pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės paneigiamos, iš kokių byloje surinktų ir vertintų įrodymų apeliacinės instancijos teismas sprendė apie lėšų trūkumą atsakovo įmonėje ir konkretų trūkumo dydį, kai buhalterinė apskaita buvo tvarkoma ydingai, nesilaikant įstatyme įtvirtintų reikalavimų, taip pat kokiu pagrindu konstatuota, kad ieškovo veiksmuose buvo turto išvaistymo požymių, nenustačius visų būtinųjų drausminės atsakomybės sąlygų: konkrečių darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo (pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad neteisėtų veiksmų nebuvo – dalis baldų ieškovui buvo parduota dar iki jo įsidarbinimo pas atsakovą dienos, už baldus iš dalies buvo sumokėta iš karto, todėl apie baldų pardavimo faktą akivaizdžiai buvo žinoma atsakovo direktorei, kontroliavusiai baldų gabenimą ieškovo uošvei, paėmusiai pinigus už baldus ir vėliau pasirašiusiai skolos raštelį dėl likusios sumos apmokėjimo, apeliacinės instancijos teismas neargumentavo, kokių įrodymų pagrindu nustatė priešingai tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms), žalingų padarinių (dėl ydingai tvarkomos atsakovo įmonės buhalterijos, tą patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga, apskritai nebuvo įmanoma nustatyti tikslaus atsakovo įmonės pinigų ar materialinių vertybių trūkumo), priežastinio darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšio, darbuotojo kaltės. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, byloje surinktų, tirtų ir vertintų įrodymų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu, darbdavys nepagrįstai darbuotojo padarytą nusižengimą kvalifikavo kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas), todėl neteisėtai atleido jį iš einamų pareigų, atsakovas tinkamai neįgyvendino jam įstatymų priskirtos įrodinėjimo pareigos, o apeliacinės instancijos teismas tinkamai nesilaikė CPK 183–185 straipsniuose nustatytų įrodymų tyrimo ir vertinimo, teismo procesinio sprendimo argumentavimo ir motyvavimo reikalavimų (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Taigi, nustatytais pagrindais naikintinas apeliacinės instancijos teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimas, paliekant galioti Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą dėl dalies, kuria A. B. atleidimas iš darbo pripažintas neteistu ir panaikintas 2009 m. lapkričio 6 d. UAB „Baltijos baldų prekyba“ direktoriaus įsakymas Nr. 26 dėl A. B. atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą; nustatyta, kad A. B. darbo sutartis nutraukta pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; ieškovo naudai priteistas neišmokėtas darbo užmokestis už 2009 m. rugsėjo–lapkričio mėnesius – 914,30 Lt, kompensacija už nepanaudotas atostogas – 255,92 Lt, ligos pašalpa dėl nedarbingumo – 148,84 Lt, vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka – 800 Lt ir neturtinės žalos atlyginimas – 1000 Lt.

28Dėl priteistinos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio

29Pripažinus, kad darbuotojas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas atleistas nepagrįstai ir nustačius, kad darbo sutartis yra nutraukiama teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (darbuotojui nepageidaujant ar nesant galimybių jį grąžinti į darbą), turi būti taikomos DK 297 straipsnio 1, 4 dalys, t. y. priteisiama kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką – kaip viena įstatymo nustatytų garantijų darbuotojui.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad DK 297 straipsnyje numatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje D. G. v. A. V. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-545/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje S. P. v. UAB ,,Prisma LT“, bylos Nr. 3K-3-276/2011). Kompensacija negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kompensacijos dydis turėtų būti proporcingas nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Įstatyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas (DK 297 straipsnio 4 dalis), atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008). Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus, priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių išmokų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. 73–ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011).

31Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, skiriant kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, privalu atsižvelgti ne tik į ieškovo gautą vidutinį darbo užmokestį atsakovo įmonėje, bet ir į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, t. y. ieškovo nepertraukiamo darbo stažą, taip pat į aplinkybę, kad teisminis darbo ginčo nagrinėjimo laikotarpis dėl abiejų šalių procesinių veiksmų užsitęsė. Šiuo atveju, kaip nustatė teismai, kasatorius atsakovo įmonėje dirbo nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. lapkričio 7 d. Taigi, kasatoriaus darbo stažas atsakovo įmonėje buvo tik trys mėnesiai. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus nustatytą teisinį reglamentavimą ir konkrečios nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, kad darbdavio ir darbuotojo nesiejo ilgalaikiai darbo teisiniai santykiai, kasatorius pas atsakovą dirbo tik tris mėnesius, įvertinus kompensacijos paskirtį, darbuotojo ir darbdavio interesus, siekiant užtikrinti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo bei šalių pusiausvyros principų tinkamą taikymą, nevertinant skiriamos kompensacijos kaip tam tikros nuobaudos darbdaviui, taip pat įvertinus šalių tarpusavio santykius darbo laikotarpiu, jog būta konfliktinių situacijų (darbdavys teikė pastabas dėl darbuotojo pažįstamų asmenų lankymosi jo darbo vietoje, tai, nors nepripažintina šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kuriuo buvo pagrįstas neteisėtas ieškovo atleidimas iš darbo, požymiu, parodo tam tikrą darbuotojo ir darbdavio santykių konfliktiškumą), kad pirmosios instancijos teismo priteista kompensacija už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo neteisėto atleidimo dienos (2009 m. lapkričio 7 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (šiuo atveju 2012 m. gegužės 30 d.) sudaro labai didelę sumą (per 20 000 Lt), pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 10 514,30 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. lapkričio 7 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2010 m. gruodžio 10 d.), ir 38,10 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. gruodžio 10 d. (pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo diena) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymo ar įsigaliojimo dienos, keistina, priteisiant kasatoriaus naudai iš viso 4000 Lt kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. lapkričio 7 d. iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsigaliojimo dienos – šios kasacinio teismo nutarties paskelbimo dienos – 2012 m. gegužės 30 d. (DK 36 straipsnio 1 dalis).

32Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo

33Kasatoriaus teigimu, kasacinį skundą tenkinant ir pripažįstant darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, ieškovui turi būti priteisiamos kompensacijos tiek pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, tiek pagal 141 straipsnio 3 dalį, nes teismų pateiktu šių nuostatų tarpusavio santykio aiškinimu sudaromos galimybės darbdaviui, kaip stipresniajai darbo teisinių santykių šaliai, piktnaudžiauti savo teisėmis ir pažeisti darbuotojų teises bei teisėtus interesus, nes nepriklausomai nuo to, kiek darbo teisės pažeidimų padaro darbdavys, jam kylantys padariniai bus vienodi – priteisiant kompensaciją tik pagal vieną nurodytų DK straipsnių. Toks šių teisės normų aiškinimas, kasatoriaus nuomone, paneigia šių DK nuostatų prevencinę reikšmę.

34DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį, o 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį iš dalies pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, o darbo sutartį nutraukė teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė. Kasacijoje panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria darbo sutarties nutraukimas pripažintas neteistu ir ji laikoma nutraukta nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos – t. y. šiuo atveju nuo kasacinio teismo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos (2012 m. gegužės 30 d.), akivaizdu, kad pareiga išmokėti visas su darbo santykiais susijusias išmokas darbdaviui atsiranda nuo 2012 m. gegužės 30 d., todėl priteisti kompensaciją pagal DK 141 straipsnio 3 dalį nėra pagrindo, darbo sutartis laikoma nutraukta tik nuo 2012 m. gegužės 30 d.

35Dėl procesinių palūkanų

36Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti 5 proc. dydžio palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį iš dalies, remdamasis CK 6.37 straipsnio, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šį ieškovo prašymą tenkino.

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis. Pagal įstatyminį reglamentavimą DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (DK 11 straipsnio 1 dalis). DK 300 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Pabrėžtina, kad kartu taikant tiek DK 300 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 300 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. v. VĮ Kėdainių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-424/2010). Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nes darbo teisiniuose santykiuos CK įtvirtintas procesinių palūkanų institutas netaikytinas, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina.

38Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos vienodos teismų praktikos formavimui bei priimtų teismų sprendimų teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

39Dėl žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei priteisimo

40Teisėjų kolegijai nusprendus patenkinti dalį kasacinio skundo (pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją – patenkintos 2/3 dalys kasacinio skundo) bei tuo pagrindu panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

41Ieškovas (kasatorius) pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo proporcingai ieškovo (kasatoriaus) patenkintų reikalavimų daliai.

42Iš atsakovo priteistina 142 Lt žyminio mokesčio už pirmosios instancijos teisme patenkintą ieškinio dalį ir 24,20 Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmojoje instancijoje išlaidų valstybės naudai.

43Iš kasatoriaus A. B. priteistina 12,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, proporcingai atmestų jo reikalavimų daliai, nes pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir DK 302 straipsnio 2, 3 dalis ieškovas (darbuotojas) yra atleistas tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bet ne nuo kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo).

44Kasacinis teismas patyrė 35,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus 2/3 dalis kasacinio skundo, atsižvelgus į bylos išsprendimo iš esmės rezultatą, iš atsakovo UAB „Baltijos baldų prekyba“ į valstybės biudžetą priteistina 23,43 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Iš kasatoriaus A. B. priteistina 11,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, proporcingai atmestų kasatoriaus reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo). Taip pat iš atsakovo priteistina 142 Lt žyminio mokesčio proporcingai patenkintai kasacinio skundo daliai.

45Taigi, apibendrinus, iš atsakovo UAB „Baltijos baldų prekyba“ valstybės naudai iš viso priteistina 284 Lt žyminio mokesčio ir 47,63 Lt procesinių dokumentų įteikimo bylos nagrinėjimo metu išlaidų (CPK 93 straipsnio 2, 3, 4 dalys). Iš kasatoriaus A. B. priteistina iš viso 23,82 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylos nagrinėjimo metu valstybės naudai.

46Pirmosios instancijos teisme ieškovas prašė priteisti 500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, o apeliacinėje instancijoje ieškovas prašė priteisti 363 Lt už advokato paslaugas bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, todėl byloje patenkinus 2/3 dalis ieškovo reikalavimų, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 575 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 83 straipsnio 2 dalis).

47Nagrinėjamos bylos šalys prašo priteisti kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia įrodymų, patvirtinančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl jų prašymai dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo – netenkinami.

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

49Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 6 d. sprendimą.

50Palikti galioti Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą dėl dalies, kuria A. B. atleidimas iš darbo pripažintas neteistu ir panaikintas 2009 m. lapkričio 6 d. UAB „Baltijos baldų prekyba“ direktoriaus įsakymas Nr. 26 dėl A. B. atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą; nustatyta, kad A. B. darbo sutartis nutraukta pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (2012 m. gegužės 30 d.); ieškovo naudai priteistas neišmokėtas darbo užmokestis už 2009 m. rugsėjo–lapkričio mėnesius – 914,30 Lt, kompensacija už nepanaudotas atostogas – 255,92 Lt, ligos pašalpa dėl nedarbingumo – 148,84 Lt, vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka – 800 Lt ir neturtinės žalos atlyginimas – 1000 Lt.

51Pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį, kuria priteista 10 514,30 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. lapkričio 7 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 2010 m. gruodžio 10 d., bei 38,10 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. gruodžio 10 d. iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymo ar įsigaliojimo dienos, priteisiant kasatoriaus naudai 4000 Lt kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. gegužės 30 d.

52Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį, kuria A. B. naudai iš atsakovo UAB „Baltijos baldų prekyba“ priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

53Pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą: priteisiant iš atsakovo UAB „Baltijos baldų prekyba“ (į. k. 301722599) iš viso 284 Lt žyminio mokesčio ir 47,63 Lt procesinių dokumentų įteikimo bylos nagrinėjimo metu išlaidų valstybės naudai; 575 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ieškovo A. B. (a. k. duomenys neskelbtini) naudai.

54Priteisti iš ieškovo A. B. (a. k. duomenys neskelbtini) 23,82 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylos nagrinėjimo metu valstybės naudai.

55Kitą Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį, kuria dalis ieškinio netenkinta, palikti galioti nepakeistą.

56Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo... 6. Ieškiniu ir papildomu ieškiniu ieškovas prašė: pripažinti jo atleidimą... 7. Teismai nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2009 m. birželio 30 d. sudarė... 8. II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų... 9. Šilutės rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nurodė, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, jog... 11. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo UAB „Baltijos baldų... 12. Teismas nurodė, kad su ieškovu buvo sudaryta visiškos materialinės... 13. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasatorius A. B. pateiktu kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Baltijos baldų prekyba“... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 20. Kasaciniame skunde keliami klausimai, ar atsakovas tinkamai įvykdė savo... 21. Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo įrodinėjimo ir kvalifikavimo... 22. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti... 23. Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme... 24. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nors... 25. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tokios apeliacinės... 26. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prieš skiriant... 27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad apeliacinės... 28. Dėl priteistinos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio ... 29. Pripažinus, kad darbuotojas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 31. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, skiriant kompensaciją už... 32. Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo... 33. Kasatoriaus teigimu, kasacinį skundą tenkinant ir pripažįstant darbo... 34. DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai... 35. Dėl procesinių palūkanų ... 36. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti 5 proc. dydžio palūkanas už... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis,... 38. Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos... 39. Dėl žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei priteisimo... 40. Teisėjų kolegijai nusprendus patenkinti dalį kasacinio skundo (pagal... 41. Ieškovas (kasatorius) pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas... 42. Iš atsakovo priteistina 142 Lt žyminio mokesčio už pirmosios instancijos... 43. Iš kasatoriaus A. B. priteistina 12,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 44. Kasacinis teismas patyrė 35,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 45. Taigi, apibendrinus, iš atsakovo UAB „Baltijos baldų prekyba“ valstybės... 46. Pirmosios instancijos teisme ieškovas prašė priteisti 500 Lt išlaidų... 47. Nagrinėjamos bylos šalys prašo priteisti kasaciniame teisme patirtas... 48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 50. Palikti galioti Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d.... 51. Pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo... 52. Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo... 53. Pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą: priteisiant iš atsakovo UAB... 54. Priteisti iš ieškovo A. B. (a. k. duomenys neskelbtini) 23,82 Lt išlaidų,... 55. Kitą Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo... 56. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...