Byla 2-299-267/2008
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo teisėja Danutė Burbulienė, sekretoriaujant Irenai Dominauskienei, dalyvaujant ieškovėms A. B., T. P., ieškovės atstovui advokatui Savinijui Katauskui, atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovėms Žyvilei Rimšienei, Jolantai Žukauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. B. ir T. P. ieškinį atsakovams Šiaulių miesto savivaldybei ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Ieškovė A. B., atstovaujama globėjos T. P., 2007-02-22 ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašė priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės 500 000 Lt neturtinę žalą, sukeltą valstybės valdžios institucijų neteisėtais aktais. Nurodė, kad 1998-11-19 Šiaulių miesto mero potvarkiu Nr.296 buvo nutraukta nepilnametei A. B. 1994-01-10 skirta globa. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojų nepagrįsti ir neteisėti veiksmai traumavo A. B. ir jos globėją – T. P., o šių pareigūnų sukelta įtampa provokavo rimtus A. ir jos globėjos susirgimus. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškinys kelis kartus buvo tikslinamas tiek ieškovo, tiek atsakovo, tiek ir materialinio teisinio reikalavimo dalyje (t. 1, b.l. 1-6, 86-88; t. 2, b.l. 10-16). Ieškiniuose nurodoma, jog atsakovo, Šiaulių miesto savivaldybės darbuotojų neteisėtais veiksmais padaryto poveikio ir žalos masto A. B. fizinei sveikatai ir psichikai sunku pervertinti, o pasekmes neįmanoma nuspėti. T. P. globotinės vardu pareikštame ieškinyje įvardijo ir jai padarytą neturtinę žalą, apibūdindama tai kaip pablogėjusią bendrą gyvenimo kokybę, išprovokuotas ligas ir jų progresavimą.

42008-03-26 teismui pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovės A. B. ir T. P. prašė priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos A. B. naudai 300 000 Lt, o T. P. naudai 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad nuo pat gimimo A. B. yra globojama močiutės T. P., nes mama R. B. sunkiai sirgo ir mirė 1994-03-16, o tėvas, S. B., nesirūpino dukros auklėjimu. Ieškovės nurodo, kad A. nuo gimimo globojo močiutė, tačiau nuo 1995 metų Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai ėmė siūlyti A. vykti pas tėtį, socialinių reikalų komiteto posėdžiuose keletą kartų buvo sprendžiamas A. paskirtos globos reikalingumo klausimas, o 1998-11-19 Šiaulių mero potvarkiu Nr. 296 T. P. be jokio realaus pagrindo ir neatsižvelgiant į vaiko interesus, buvo atleista iš anūkės A. B. globėjos pareigų, perduodant A. tėvo - S. B. globai. Nors tėvas šia teise nepasinaudojo abi ieškovės labai bijojo, kad A. negrąžintų tėvui ar neatiduotų į vaikų namus. A. B. nurodė, kad bijodavo eiti į mokyklą, nes manė, kad ją gali iš močiutės pavogti. Keletą kartų į namus buvo atvykę Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, kurie vėl kvietė vykti pas tėtį, tačiau ieškovė verkė ir nenorėjo. Ieškovės teigė, kad dėl nuolatinės baimės labai išgyveno, pablogėjo ne tik A., bet ir močiutės sveikata. A. labai žeidė tai, kad ji buvo atskirta nuo klasės draugų, nes, naudodamasis tėvo teise, S. B. neduodavo sutikimo dukrai su klase išvykti į ekskursijas.

5Ieškinyje nurodoma, kad Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai nevykdė įstatyme nustatytų funkcijų, nepaisė A. B. interesų, nuolat grasino T. P., kad anūkė bus perduota tėvui. Dėl tokių neteisėtų atsakovų veiksmų abi ieškovės patyrė neigiamus išgyvenimus. Dėl to ieškovėms buvo padaryta neturtinė žala – fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimai, sukėlę kančias ir išgyvenimus.

6Ieškovės nurodo, kad laikotarpis nuo 1998-11-19 iki 2005-03-04 buvo joms nesibaigiančių stresų, rūpesčių ir įtampos metas, provokavęs abiejų ieškovių sveikatos problemas. Sprendžiant klausimą dėl vaiko laikinosios globos pasibaigimo Šiaulių miesto savivaldybės atstovai nepaisė akivaizdaus A. noro likti su močiute, neatsižvelgė į tai, kad vaiko emociniai ryšiai su tėvu silpni, tėvo gyvenamoji aplinka svetima ir žymiai blogesnė nei ta, kurioje ji augo. 1998-11-19 mero potvarkiu atleidus ieškovę T. P. iš globėjos pareigų, nutraukus nepilnametei skirtą globą ir neatstatant T. P. globėjos statuso po nevienkartinio prašymo 2003 metais, buvo pažeidžiami A. B. interesai. Ieškovė A. B., kuri buvo įsibaiminusi, buvo gydoma pas vaikų psichiatrą ir psichologą. Ieškiniuose teigiama, jog A. B., užuot ramiai augusi močiutės globojama ir mokyklos ugdoma, šiuo metu yra pažeistos psichikos, serga onkologine liga. A. B. ateities perspektyva pasiekus pilnametystę – tolimesnis mokymasis, sveikata, darbas, šeima yra nenuspėjami. Todėl ieškovė tvirtina, kad prašoma jai priteisti 300 000 Lt kompensacija yra pilnai pagrįsta.

7Ieškovė T. P. nurodė, kad socialinės rūpybos skyriuje kompiuteryje matė, kad anūkė įvardinta kaip įvaikinta. T. P. patirti nuolatiniai išgyvenimai ir stresas kovojant su atsakovų pareigūnais, siekiančiais perduoti anūkės globą savo bendradarbiui S. B., palikusiam mirštančią žmoną, nesirūpinusiam dukra ir gyvenančiam blogose buitinėse sąlygose, sukėlė ieškovei onkologinę ligą ir I grupės invalidumą. Ieškovė nurodė, kad dėl anūkės globos ji kovojo daug metų. Ji kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau nerado pagalbos. Į teismą ji nesikreipė, kadangi manė išspręsti ginčą be jo. Ji nuolat buvo didžiuliame strese, kol prokuratūra pateikė ieškinį dėl tėvo valdžios apribojimo. Tik nuo to laiko ji pasijuto ramesnė, tačiau iki tol ji nebuvo tikra, kad anūkės neatims ir neišveš į vaikų namus. Ieškovė matė, kad taip pat išgyveno anūkė. Todėl mano, kad prašoma priteisti 200 000 Lt kompensacija yra pilnai pagrįsta.

8Teismui pateikti pirminis ir patikslinti ieškiniai grindžiami LR Konstitucijos 38 str., Jungtinių Tautų organizacijos 1989 vaiko teisių konvencija, LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str., LR CK 6. 247 str., 6. 250 str., 6. 251 str. 1 d., 271 str. ir 1999 m. birželio 17 d. viešojo administravimo įstatymo 39, 42 straipsniais.

9Nagrinėjant bylą iš esmės ieškovės A. B., T. P. ir jų atstovas advokatas Savinijus Katauskas palaikė byloje pareikštus reikalavimus. Paaiškino, kad senaties terminas negalėjo pasibaigti, nes pareigūnų neteisėti veiksmai tesėsi beveik dešimt metų nuo1995 iki 2005 metų. T. P. paaiškino, kad nerviniu pagrindu atsirado ligos - susirgo poliartritu, pašalintas inkstas, sunkiai vaikšto. A. B. teismo posėdyje teigė, kad savivaldybės pareigūnai siūlė eiti gyventi pas tėvą, bet ji nenorėjo. Po to tapo nervinga, uždara, bijojo eiti į lauką, manydavo, kad ją išveš prievarta. Savo šeima visada įsivaizdavo su močiute ir seneliu. Su tėvu bendravo tik kelis kartus ( t.2, b.l.79-89).

10Atsakovais byloje patraukti Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija teismui pateiktuose atsiliepimuose į pirminį ir patikslintus ieškinius su pareikštais reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti, nurodydami tapačius argumentus, pagrindžiančius jų atsikirtimus į pareikštus ieškinius reikalavimus (t. 1, b.l. 33-38, 93-99; t. 2, b.l. 26-34).

11Atsakovai prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pareikštiems ieškinio reikalavimams taikyti LR CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį. Nurodė, kad ginčijamas 1998 metų Šiaulių miesto mero potvarkis bei Šiaulių miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojų tariami nepagrįsti ir neteisėti veiksmai, vykę iki ginčijamo mero potvarkio priėmimo. Todėl atsakovų manymu yra praleistas 3 metų ieškinio senaties terminas.

12Pasisakydami dėl ieškinio pagrįstumo atsakovai akcentavo, kad LR CK 6.271 straipsnis neturtinės žalos atlyginimo nenumato, o nuo 2002-12-24 nėra įstatymo, pagal kurį galima būtų reikalauti neturtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Atsakovų teigimu šiai dienai nėra tokio specialaus įstatymo, pagal kurį galėtų būti atlyginama neturtinė žala dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, nes ieškinyje nurodyto Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnio redakcija yra pasikeitusi. Atsakovai nurodė, kad 1998 m. lapkričio 19 d. Šiaulių miesto mero potvarkis šiai dienai yra galiojantis individualaus pobūdžio teisės aktas, jis nėra pripažintas neteisėtu ir nėra panaikintas. T. P. jo neginčijo įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovų įsitikinimu, minėtas mero potvarkis pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, reglamentavusius globą, buvo priimtas teisėtai ir yra visiškai pagrįstas. Globos panaikinimo pagrindas buvo globos steigimo pagrindo išnykimas. Šiuo potvarkiu ieškovės A. B. tėvui – S. B. buvo sugrąžinta jo konstitucinė teisė ir pareiga – auginti ir auklėti savo vaiką, įvertinus tėvo sugebėjimą tinkamai prižiūrėti ir auginti savo dukrą. Tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 168 straipsnis numatė, kad globos organas atleidžia globėją iš šių pareigų tuo atveju, kai globotinis grąžinamas auklėti tėvams. Atsiliepimuose nesutinkama su ieškovių teiginiu, kad mero potvarkio idėja subrendo savivaldybės valdininkų tarpe be jokio realaus pagrindo, nes tėvas pareiškė norą auginti savo vaiką pats. Sprendžiant mergaitės grąžinimo jos biologiniam tėvui klausimą, atsakovų teigimu, buvo atsižvelgta į vaiko interesus, nes, panaikinus globą, ieškovė A. B. nei dienos nebuvo pakeitusi gyvenamosios vietos, ji taip ir liko gyventi pas močiutę, dėl ko tėvas nereiškė pretenzijų. Įrodymų, kad ieškovei, panaikinus globą, būtų reikėję gyventi pas tėvą ir pakeisti aplinką, nėra. Todėl nepagrįsti ieškovių teiginiai dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, kančios ir nepatogumų.

13Atsiliepimuose teigiama, jog buvo bandoma sutaikyti T. P. ir S. B., kad mergaitė nebūtų traumuojama aplinkos pakeitimu. Tėvas niekada nesiekė jokiais veiksmais išsivežti vaiką ir nevertė mergaitės gyventi su juo. Pati ieškovė, atsakovų manymu, traumavo mergaitę. Todėl, atsakovų teigimu, jų atsakomybei atsirasti nėra būtinų sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsakovai nurodo, kad ieškovių prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiai visiškai nepagrįsti.

14Teisminio nagrinėjimo metu atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovės Žyvilė Rimšienė ir Jolanta Žukauskienė prašė taikyti pareikštiems reikalavimams ieškinio senatį ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepimuose į pareikštą ieškinį nurodytais pagrindais. Akcentavo, kad mero potvarkis yra galiojantis, teisėtas ir pagrįstas, todėl negali būti vertinamas kaip neteisėtas savivaldybės aktas (t. 2, b.l. 79-89).

15Ieškinys tenkintinas dalinai.

16Dėl tinkamo atsakovo nagrinėjamoje byloje

17Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija yra du savarankiški juridiniai asmenys (LR CK 2. 35 str. 2. 34 str., 1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnis, 291 straipsnis, 2005-06-20 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-197 (Žin., 2005, Nr. 79-2868), 2005-12-30 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr.1R-421 (Žin., 2006, Nr. 3-72)).

18Nagrinėjamoje byloje 2007-02-22 ieškiniu atsakovu buvo patraukta Šiaulių miesto savivaldybė, kaip ir numato Civilinio kodekso 6. 271 straipsnis (t. 1, b.l. 1-6). Patikslintuose ieškiniuose ieškovės atsakovu įvardijo Šiaulių miesto savivaldybės administraciją (t. 1, b.l. 86-88, t. 2, b.l. 10-16).

19Teismas bylą nagrinėjo abiejų atsakovų atžvilgiu, nes Šiaulių miesto savivaldybės atžvilgiu byla nebuvo nutraukta ir ieškovės įstatymo nustatyta tvarka Šiaulių miesto savivaldybei pareikštų reikalavimų neatsisakė. Posėdžiuose dalyvavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos darbuotojai, pateikę įgaliojimus atstovauti abu atsakovus. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos juridinio skyriaus vedėja Žyvilė Rimšienė yra pateikusi byloje įgaliojimus atstovauti ir Šiaulių miesto savivaldybę, ir Šiaulių miesto savivaldybės administraciją (t. 1, b. l. 39, 79, 195; t. 2, b.l. 25, 54, 74).

20Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto. Civilinio kodekso 6. 273 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti savivaldybė, savivaldybei atstovauja savivaldybės institucija, dėl kurios neteisėtų veiksmų atsirado žala. Taigi įstatymu yra nustatytos nagrinėjamo teisinio santykio šalys. Pagal įstatymą tinkamas atsakovas šioje byloje yra Šiaulių miesto savivaldybė, o jos atstovas – Šiaulių miesto savivaldybės administracija. Šiaulių miesto savivaldybės neįvardijimas atsakovu patikslintame ieškinyje nagrinėjamoje byloje teismo vertinamas kaip formalus pažeidimas, netrukdantis priimti iš esmės teisingą sprendimą, kadangi byloje dalyvavo abiejų atsakovų atstovai. Tokią teisminę praktiką formuoja ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2005-10-28 sprendimas bylos Nr. A-14-1625/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8 ).

21Be to, Savivaldybės administracija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, yra ta savivaldybės institucija, dėl kurios darbuotojų galimai neteisėto veikimo, byloje yra pareikštas ieškinys. Todėl teismas konstatuoja, jog ieškinys atsakovo dalyje iš esmės yra pareikštas tinkamai, vertinant jo turinį LR CK 6.271 ir 6. 273 straipsnių prasme.

22Ieškovės prašo priteisti neturtinę žalą, teigdamos, kad neteisėtais Šiaulių miesto savivaldybės mero ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojų veiksmais joms buvo padaryta neturtinė žala. Dėl šių neteisėtų savivaldybės pareigūnų veiksmų, ieškovės nurodo nesugebėjusios apsiginti nuo 1995 metų iki 2005 kovo mėn. 4 d., kai Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu prokuroro iškeltoje byloje buvo neterminuotai apribota, A. B. tėvo - S. B., valdžia dukters atžvilgiu ir T. P. buvo paskirta nuolatine A. B. globėja.

23Tokiu būdu ginčo dalykas yra materialiniai teisiniai santykiai, apimantys ilgą dešimties metų laikotarpį nuo 1995 iki 2005 metų, kai keitėsi teisės normos, reglamentuojančios tarp šalių susiklosčiusius ginčo teisinius santykius. Todėl teismas pasisako dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų:

24Dėl vaiko globos organizavimą reglamentuojančių teisės normų.

25Pažymėtina, kad visą ginčo teisinius santykius apimantį laikotarpį teisės aktai, reglamentuojantys vaiko laikinosios globos nustatymą, numatė, kad vaiko laikinoji globa organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, 1996-03-14 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, 1998-03-24 Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatymu (galiojusiu iki 2001-07-01), iki 2001-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso penkiolikto skirsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečios knygos XVIII skyriaus nuostatomis, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais (2002-04-18 įsakymas Nr. 56 ir 2007-05-28 įsakymas Nr. A1-145) „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų patvirtinimo“, bei kitais teisės aktais, kuriuose įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad tiek, priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Vaiko Teisių Konvencijos 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3. 3 straipsnis).

26Dėl atsakomybės už neturtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, teisinio reglamentavimo.

27Iki 2001 m. liepos 1 d. t. y. iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo, galiojęs 1964 m. Civilinis kodeksas numatė žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų pareigūnų ir valdininkų, einančių tarnybines pareigas, veiksmais ar neveikimu, atlyginimą bendraisiais pagrindais (kodekso 483 str., 485 str., 496 str.).

28Nuo 2001 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujajam civiliniam kodeksui, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso 6.246, 6.247, 6.250 ir 6.271 straipsniuose.

291999-06-17 Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje taip pat numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Tokia 39 straipsnio redakcija galiojo iki 2007-01-01, kai 2006-06-27 Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. X-736 buvo išdėstyta nauja Viešojo administravimo įstatymo redakcija ir šio įstatymo 42 straipsnio redakcija yra tokia:

30„Viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka“.

31Taigi, nagrinėjamu atveju atsakomybė už neturtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, detaliai reglamentuota 1964 metų Civilinio kodekso, 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso teisės normomis ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Todėl visiškai nepagrįstas atsakovų teiginys, kad nuo 2002-12-24 nėra įstatymo, pagal kurį galima būtų reikalauti neturtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

32Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 metų rugpjūčio 19 d. Nutarimo Nr. 23/04 „Dėl žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo“ 3, 5 punktuose pažymėjo, kad, saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves, ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas. Šis konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Todėl įstatymų leidėjo diskrecijos, kuria jis gali naudotis reguliuodamas santykius, susijusius su valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais asmeniui padarytos materialinės ir moralines žalos atlyginimu, negalima interpretuoti kaip apimančios jo laisvą nuožiūrą nustatyti kokį nors išsamų (baigtinį) sąrašą atvejų, kuriais tokia žala turi būti atlyginama, arba nustatyti, kad tam tikrais atvejais neteisėtais veiksmais padaryta žala gali būti neatlyginama. Minėto nutarimo II dalies 5 punkte pažymėta, kad „...asmuo pagal Konstituciją turi teisę reikalauti neteisėtais pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir tada, kai atitinkamas žalos atlyginimo atvejis jokiame įstatyme nėra nurodytas, o teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys tokias bylas, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt.“.

33Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (LR CK 6.271 straipsnio 1 d.). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės.

34Civilinio kodekso 271 straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

35Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007-02-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007 konstatavo, „kad tais atvejais, kai asmuo nurodo galimus neteisėtus pareigūnų veiksmus, kurie nenustatyti specialiose pareigūnų atsakomybę reglamentuojančiose teisės normose, teismai vertina pateiktus faktus apie galimus pažeidimus bendrųjų teisės principų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių susitarimų kontekste“.

36Tokiu būdu įstatymu reglamentuota ir teismų praktikoje nustatyta, jog asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, kad valstybės (savivaldybės) institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų veiksmų.

37Tad sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą teismas pasisako dėl kiekvieno ieškinyje nurodyto reikalavimo ir faktinio pagrindo, vadovaudamasis tarp šalių susiklosčiusius ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.

38Dėl A. B. ieškininio reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.

39Ieškovė A. B. kaip faktinį neturtinės žalos atlyginimo pagrindą nurodė tai, kad neteisėtais Šiaulių miesto savivaldybės mero ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojų veiksmais: nepagrįstu T. P. atleidimu iš globėjos pareigų 1998 m. lapkričio 19 dienos Šiaulių miesto mero potvarkiu Nr. 296 ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos 2003-11-05 sprendimu atmesti T. P. pateiktą prašymą dėl laikinosios globos skyrimo A. B. jai buvo padaryta neturtinė žala, nes nebuvo atsižvelgta į A. norą gyventi kartu su močiute, ir siūloma eiti gyventi pas tėvą, kuris savo dukra niekada nesirūpino.

40Dėl šių neteisėtų savivaldybės pareigūnų veiksmų, ieškovė nurodo nesugebėjusi apsiginti nuo 1998 metų iki 2005-03-04, kai Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu prokuroro iškeltoje byloje buvo neterminuotai apribota, jos tėvo - S. B., valdžia dukters atžvilgiu ir T. P. buvo paskirta nuolatine A. B. globėja.

41Teismui pateiktas 1998-11-19 Lietuvos Respublikos Šiaulių miesto mero potvarkis Nr. 296, kuriuo T. P., buvo atleista iš anūkės A. B., gimusios 1991-09-16, globėjos pareigų, o A. B. perduota tėvo S. B. globai ( t. 1, b.l. 54).

42Laikinosios globos panaikinimas gali būti pripažintas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atitiko teisėtus vaiko interesus ir neprieštaravo teisės aktų, tuo metu reglamentavusių vaiko laikinosios globos steigimo, organizavimo ir pasibaigimo tvarką, nuostatoms.

43Ieškovė A. B. 1994 metais, būdama tik dvejų metukų, neteko abiejų tėvų globos. Mama R. B. sunkiai susirgo ir 1994-03-16 mirė, o tėvas S. B., gyveno atskirai, nedirbo ir vaiku nesirūpino. Šiuos teisiškai reikšmingus bylai faktus patvirtina prijungtos civilinės bylos Nr. 2-0134-542-2005 medžiaga ir 1994-01-10 potvarkis Nr. 1, kuriuo A. B. močiutė T. P. buvo paskirta anūkės globėja (prijungta civilinė byla Nr. 2-0134-542-2005, b.l. 8-11). Mergaitė augo jai įprastoje aplinkoje su pačiais artimiausiais žmonėmis, kuriuos ji suvokė, kaip savo šeimą. Globėjai T. P. buvo mokama vaiko globos pašalpa. Tokiu būdu valstybė įgyvendino savo konstitucinę pareigą globoti vaikystę ir siekė užtikrinti vaiko – A. B. – teisę normaliai vystytis.

44Ginčo šalys nagrinėjamoje byloje sutaria, kad 1994 metais A. B. paskirta laikinoji globa močiutės šeimoje atitiko vaiko interesus ir jokių pretenzijų globėjai vaiko teisių apsaugą įgyvendinančios institucijos neturėjo. Tačiau 1998 metais S. B. kreipėsi į Šiaulių Vaikų teisių apsaugos tarnybą dėl A. B. skirtos globos panaikinimo. Byloje yra du S. B. Vaikų teisių apsaugos tarnybai pateikti prašymai – 1998-08-14 (t. 1, b.l. 40) ir 1988-10-07 ( t. 1, b.l. 47), kurių, teismo vertinimu, tikrai negalima vertinti kaip pagrįstą ir aiškiai išreikštą tėvo norą pačiam auginti dukrą. Pareiškimai yra deklaratyvaus pobūdžio, o S. B. vėlesni poelgiai ir parodymai teisminio nagrinėjimo metu šioje byloje ir prijungtos civilinės bylos Nr. 2-0134-542/2005 medžiaga, patvirtina, kad S. B. nesiruošė pasiimti vaiko iš močiutės, ne tik dėl savo neatsakingumo, bet ir todėl, jog suprato, kad įprastos aplinkos pakeitimas traumuotų mergaitę (t. 2, b.l. 85-88; prijungta civilinė byla Nr. 2-0134-542/2005 b.l. 33, 137, 138).

45Ginčo potvarkio priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Santuokos ir Šeimos kodekso 168 straipsnis ir 1998-04-24 Vaiko globos įstatymo 8 straipsnis, kuriuose numatyta, jog vaiko laikinoji globa baigiasi, ir globėjas atleidžiamas iš pareigų tuo atveju, kai globotinis grąžinamas auklėti tėvams. Nagrinėjamu atveju A. B. nebuvo (ir negalėjo būti) grąžinta auklėti tėvui, nes tėvas buvo nusišalinęs nuo savo, kaip tėvo, pareigų, vaiku nesirūpino, nelankė ir nesidomėjo jos gyvenimu, mokymusi ar laisvalaikiu, vaiko auklėjimu ir tai konstatuota įsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-03-04 sprendimu prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-0134-542/2005. Šios aplinkybės byloje dalyvaujantiems asmenims yra prejudiciniai faktai (CPK 182 str. 2 p.). Todėl su šiomis aplinkybėmis susijusius atsakovų argumentus teismas atmeta plačiau jų neanalizuodamas.

46Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad 1998-11-19 Lietuvos Respublikos Šiaulių miesto mero potvarkis Nr. 296, kuriuo T. P. buvo atleista iš anūkės A. globėjos pareigų, grubiai pažeidė vaiko - ieškovės A. B. - teises.

47Negalima sutikti su atsakovų argumentais, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998-09-14 raštu Nr. 1081 nurodė, jog yra pagrindas naikinti A. B. paskirtą globą ir atleisti globėją iš pareigų bei nutraukti pašalpos mokėjimą, tuo atveju, jeigu mergaitės tėvo situacija pasikeitė, t. y. jis turi nuolatinį darbą ir gyvenamąją vietą. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiame rašte yra akcentuojama tai, kad globą naikinti galima būtų kaip išnykus globos steigimo pagrindui, tik kruopščiai išsiaiškinus aplinkybes, susijusias su tėvo galėjimu ir noru atlikti savo pareigas (t. 1, b.l. 43). Nagrinėjamu atveju šios aplinkybės, teismo vertinimu, buvo nustatinėjamos neatsakingai ir neatsižvelgiant į vaiko interesus. Teismas mano, kad nei vienas į šios šeimos situaciją įsigilinęs protingas ir atsakingas žmogus negalėtų teigti, kad nuo 1998-11-19 S. B. galėjo atlikti savo konstitucinę tėvo pareigą – auginti ir auklėti mažametę dukrą, kuri iki potvarkio priėmimo su juo beveik nebendravo ir nenorėjo gyventi jo šeimoje, pradėdavo verkti vos pasiūlius nueiti pas tėvą.

48Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje yra nurodyta, jog valstybės dalyvės garantuoja vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais; be to, vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, skiriama daug dėmesio. Todėl vaikui būtinai suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą.

49Šiaulių miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos institucijos, svarstant 1998-10-13, 1998-10-20 Šiaulių miesto savivaldybėje klausimą dėl A. B. globos tęstinumo T. P. šeimoje, grubiai pažeidė šias Konvencijos nuostatas, nes A. nebuvo išklausyta, nebuvo atsižvelgta į jos norus ir akcentuojami buvo ne vaiko interesų apsaugos klausimai, o finansinė reikalo pusė, kad globėjui reikia mokėti pašalpą, o „per mėnesį susidaro nemaža pinigų suma“ (t. 1, b.l. 49-52).

50Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 58 straipsnyje nurodyta, kad vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina: 1) valstybė ir jos institucijos; 2) vietos savivaldos institucijos; 3) visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga. Būtent šios institucijos atsisakė skirti laikinąją globą nepilnametei A. B..

51Vaikai yra ypatinga visuomenės grupė, kurios teisės ir teisėti interesai privalo būti užtikrinami. Vaikai dėl jų fizinio ir psichinio nebrandumo yra reikalingi ypatingos apsaugos ir globos. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be minimalių pragyvenimo lėšų ir globos. Šio įstatymo 15 straipsnis garantuoja be tėvų globos likusiam vaikui valstybės paramą ir išlaikymą.

52Nagrinėjamu atveju Šiaulių miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos institucijos grubiai pažeidė šias įstatymo nuostatas, o tuo pačiu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtintą prigimtinę vaiko teisę į saugią vaikystę. Dėl neteisėtų savivaldybės pareigūnų veiksmų A. B. septynerius metus nuo 1998-11-19 iki 2005-03-04 buvo palikta be įstatymu jai garantuojamos globos. Faktine mergaitės globėja buvo jos močiutė T. P., tačiau dėl pareigūnų neatsakingumo T. P. nebuvo suteikiamas teisinis globėjos statusas. Sunku suvokti, kokiu teisiniu pagrindu tuo laikotarpiu T. P. buvo išmokami A. išlaikymui skirti pinigai, bet tai patvirtina byloje esančios pažymos apie mokėtas pašalpas ir alimentus (t. 1, b.l. 56, 58, 59).

532002-2003 metais T. P. keletą kartų kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl laikinosios globos nustatymo anūkei A. B. (t. 1, b. l. 62, 64, 65, prijungta A. B. skundo tyrimo medžiaga lapai 7, 8).

54Nors 1999-09-21 S. B. pateikė Vaiko teisių apsaugos tarnybai paaiškinimą, kad jokių kliūčių vaiko auklėjimui nesudaro ir neprieštarauja, kad vaikas augtų pas močiutę (t. 1, b.l. 55), tačiau 2003-01-10 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos posėdyje, nebuvo patenkintas T. P. prašymas dėl anūkės globos, nors tarnybos darbuotojams buvo žinoma, kad tėvas vaiku nesirūpina, o A. nori gyventi močiutės šeimoje.

552003-11-05 Vaiko globos organizavimo komisijos posėdyje vėl buvo svarstomas T. P. prašymas nustatyti anūkei laikinąją globą, paskiriant globėja T. P.. Komisijos posėdyje dalyvavo S. B., kurio buvo klausiama, kodėl nepalaiko ryšio su dukra ir buvo jam abejingas (t. 1, b.l. 68-69). Šiame posėdyje dalyvavo ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai, tačiau posėdžio metu iškeltos problemos nagrinėjimas baigėsi vėl nenustačius laikinosios globos A. B.. Šie byloje nustatyti faktai patvirtina, kad savivaldybės institucijos negynė vaiko interesų ir pažeidė LR CK 3.254 str. 3 p. nuostatas. Savivaldybės institucija nerealizavo savo teisių ir pareigų ir nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl tėvo valdžios apribojimo (CK 3.182 str.), kurio pagrindu būtų buvusi galimybė anksčiau pašalinti vaiko teisių pažeidimus, perkeldama savo pareigą ieškovei T. P., kuri nuolat sirgo, o 2003-06-25 jai atlikta sunki operacija (t. 1, b.l. 15).

562003-10-31 apsilankymo šeimoje akte (t. 1, b.l. 149) yra duomenys, kad nepilnametė A. B. išreiškė savo poziciją dėl noro toliau gyventi su T. P., tačiau Vaiko teisių apsaugos tarnyba ignoravo A. B. aiškiai išreikštą norą, pažeisdama ne tik vaiko teisę būti išklausytam, bet ir teisę į gyvenimą jau susiformavusioje aplinkoje, saugumo jausmo išlaikymą (1989 metų Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis).

57Vaiko teisių konvencijos 16 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ir neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimyninį gyvenimą. Vaikas nuo tokio kišimosi ar kėsinimosi turi teisę būti įstatymo ginamas.

58Bylos medžiaga nustatyta, kad savo šeimą A. B. visada įsivaizdavo kartu su močiute. Tai patvirtina visi byloje apklausti liudytojai: A. mokytojos V. M. ir S. P., ieškovių kaimynė J. D., T. P. bendradarbė J. R., dvasininkas G. K. (t. 1, b.l. 136 – 138, 158, 159, 160; prijungta civilinė byla Nr. 2-0134-542/2005 b.l. 134). Pati A. visada tai akcentuodavo. Tai patvirtina ir teismui pateiktuose išrašuose iš medicininių dokumentų esantys duomenys, apie tai, kad mergaitė išsako negatyvius jausmus tėvui, vertina gerus santykius su močiute ir seneliu. Jaučiasi tėvo palikta, nereikalinga (t. 1, b.l. 144). Teismo posėdžių metu nagrinėjamoje ir prijungtoje civilinėje byloje A. B. patvirtino šį faktą (t. 1, b.l. 133, 134, 135, 136, prijungta civilinė byla Nr. 2-0134-542 b.l. 134).

59Todėl savivaldybės pareigūnų veiksmai, kaip pažeidžiantys ieškovės A. B. teisę į šeimos ir asmeninio gyvenimo gerbimą, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių Konvencijos 8 straipsnyje, teismo vertinami kaip neteisėti ir padarę didelę žalą A. B. sveikatai.

60Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės veiksmų neteisėtumas, organizuojant ir prižiūrint A. B. globą konstatuoti Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pažymoje dėl A. B. skundo tyrimo (t. 1, b.l. 7-10).

61Be to, 1996-03-14 Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad sandoriai, sudaryti pažeidžiant vaiko interesus (vaiką paliekant be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų, globos ar rūpybos), kiti aktai, ribojantys ar kitaip varžantys įstatymu nustatytas vaiko asmenines, turtines, kitas teises bei laisves, pripažįstami negaliojančiais. Todėl negalima sutikti ir su atsakovų teiginiais, kad 1998-11-19 Lietuvos Respublikos Šiaulių miesto mero potvarkis Nr. 296 nebuvo ginčijamas, todėl galiojantis, teisėtas ir pagrįstas.

62Neteisėtais savivaldybės pareigūnų veiksmais ieškovei A. B. buvo padaryta neturtinė žala, kadangi kalbama apie pagrindinių konstitucinių vaiko teisių – teisės į globą ir valstybės paramą, taip pat teisės gyventi šeimoje – ribojimą. A. B. dėl to patyrė dvasinį sukrėtimą – užsisklendė, tapo nervinga, susirgo depresija, buvo konsultuojama psichologų. Nors byloje yra duomenys, kad A. B. turi sveikatos sutrikimų nuo gimimo, tačiau negalima paneigti, jog dėl nustatytų neteisėtų pareigūnų veiksmų ieškovė giliai išgyveno ir jos liga paaštrėjo. Byloje yra pakankamai duomenų, kad A., netekusi abiejų tėvų globos ir ilgus metus neturėdama teisėto globėjo, jautėsi nesaugi, išgyveno dėl to. Apklausiama teismo posėdžiuose ir 2005 metais ir šioje byloje, kalbant apie gyvenimo vietos pakeitimą, A. pravirkdavo (t. 2, b.l. 82; prijungta civilinė byla Nr. 2-0134-542-2005 b.l. 134). A. B. iki 2005 m. kovo 4 d. priimto sprendimo gyveno nuolatiniame strese, bijodama netekti vienintelio jai artimo žmogaus – močiutės, globos. Nenuneigtas ieškovės teiginys, kad ji bijojo eiti į mokyklą, kadangi tėvas galėjo ją pavogti iš močiutės (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Kad dėl sveikatos problemų A. B. turėjo gydytis pas vaikų psichiatrą, matyti iš pateikto teismui Išrašo iš medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 144). 2002 metų sausio 15 d. jai buvo diagnozuota depresija. Psichiatras pažymėjo, kad psichinė vaiko būklė susijusi su motinos mirtimi ir santykiais su tėvu. Ieškovė buvo gydoma ilgą laiką, jai buvo skiriami vaistai. Taip pat A. buvo konsultuota psichologo. Liudytoja S. P. teismo posėdyje patvirtino, kad A. B. yra labai jautrus vaikas, ji sunkiai adaptuojasi naujoje aplinkoje, o problemos su tėvu dar labiau pasunkino padėtį (t. 1, b.1. 136). Įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatuoja, kad širdgėlos ir nusivylimo jausmas, kuriuos patyrė ieškovė A. B. dėl neteisėtų Šiaulių miesto savivaldybės pareigūnų veiksmų turi būti kompensuojami.

63Neigiami vaiko atmintyje išlikę prisiminimai, nesaugumo jausmas ir patirtas stresas neišvengiamai paveiks tolimesnę A. sveikatą, adaptaciją visuomenėje, nes mergaitė ilgus metus buvo susirūpinusi savo fiziniu ir dvasiniu saugumu, jai diagnozuotas sunkus susirgimas (t. 2, b.l. 17).

64Žala teisės moksle apibūdinama kaip teisės saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas ar pakenkimas neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška.

65Neturtinė žala pagal LR CK 6.250 straipsnio nuostatas yra padaroma fizinių kančių ir didelių dvasinių išgyvenimų sukėlimu.

66Todėl teismas, nustatęs visas tris būtinąsias sąlygas savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti šioje reikalavimo dalyje (neteisėti pareigūnų veiksmai, žala ir priežastinis ryšis) laiko iš dalies pagrįstu ir tenkintinu ieškovės reikalavimą atlyginti jai neturtinę žalą.

67Ieškovė prašė priteisti 300 000 Lt neturtinės žalos.

68Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“; Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika; Nr. 3K-3-604/2005).

69Civilinėje teisėje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, o teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi vadovautis bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas nustatančiomis teisės normomis, taip pat atsižvelgti į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnis).

70Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005 K. R. v. Lietuvos Respublika pažymėjo, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

71CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas atsižvelgia į nurodytų kriterijų visumą.

72Nusprendžiant dėl piniginės kompensacijos už konstitucinės vertybės – saugios vaikystės - pažeidimą, turėjusi didelės įtakos A. B. sveikatos pablogėjimui teismas atsižvelgia į Aukščiausiojo teismo praktiką panašių kategorijų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė; Nr. 3K-7-255/2005, kt.).

73Atsižvelgdamas į Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką panašios kategorijos bylose, įvertinęs pažeistas vertybes ir sukeltas pasekmes, valstybės ekonominę ir jos piliečių turtinę padėtį, atsižvelgdamas į sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismas mano esant teisingu priteisti ieškovei A. B. neturtinės žalos atlyginimą – 100 000 Lt (CK 1.5 str. 3 d.). Priteisdamas tokio dydžio žalos atlyginimą teismas įvertina ir tai, kad vaikas, dėl ilgai užsitęsusių pareigūnų neteisėtų veiksmų netekęs globos, neteko ir materialinės valstybės paramos – buvo nutrauktas globos pašalpos mokėjimas. Tokiu būdu per septynerius metus nebuvo išmokėta apie 50 000 Lt. Dėl to vaikas buvo blogiau aprūpintas materialiai, ir patyrė ne tik fizines, bet ir dvasines kančias. Byloje yra duomenys, kad A. B. skundėsi tėvui dėl maisto trūkumo, išvykus močiutei (t. 1, b.l. 61).

74Dėl ieškinio senaties A. B. pareikštam ieškiniui.

75Atsakovai pareikštam A. B. ieškiniui reikalauja taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Kaip matyti iš Šiaulių miesto mero 1998 m. lapkričio 19 d. potvarkio Nr. 296 „Dėl laikinosios globos steigimo tėvų globos netekusiems vaikams ir panaikinimo“ 4 punkto, ieškovė T. P. buvo atleista iš anūkės A. B. globėjos pareigų ir pastaroji perduota tėvo S. B. globai (t. 1, b.1. 54). Teismas jau pasisakė, kad šiuo individualaus pobūdžio administraciniu aktu buvo pažeistos mažamečio vaiko teisės, nes A. B. nuo 1998 iki 2005 metų buvo palikta be teisinės globos. 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo numatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas, per kurį ieškovė A. B. galėjo reikalauti priteisti moralinę žalą. 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 10 straipsnio 1 dalis numatė, kad iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą. Tiek 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje, tiek 2000 m CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas 3 metų ieškinio senaties terminas yra analogiškas. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba 2003-11-05 pakartotinai svarstė laikinosios globos skyrimo A. B. klausimą ir jos neskyrė. Todėl ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą iki 2006 m. lapkričio 5 dienos. Tačiau šia teise, būdama nepilnametė ir neturėdama įstatyminio atstovo, A. B. negalėjo pasinaudoti, negalėjo apginti savo pažeistų teisių. Tuo pačiu pažymėtina, kad A. B. neturėjo jokių teisinės gynybos priemonių, kurias jai garantuoja įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis). Todėl ieškinio senaties terminas sustabdomas, o laikas iki 2005-03-04, kuomet teismo sprendimu nepilnametei buvo nustatyta nuolatinė globa, į senaties terminą neįskaitomas (CK 1.129 str. 1 d. 4 p).

76Kadangi civilinė byla buvo iškelta 2007-02-22, praėjus dvejiems metams po globėjo paskyrimo, t. y. nepasibaigus įstatymo nustatytam trejų metų ieškinio senaties terminui, atsakovų prašymas taikyti ieškinio senatį šioje reikalavimo dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

77Dėl T. P. ieškininio reikalavimo atlyginti neturtine žalą.

78Ieškovė T. P. nurodo, kad apie savo, kaip globėjos teisių pažeidimą sužinojo 1996 metais socialinių paslaugų centre, kai kompiuterio duomenys parodė, kad A. B. yra įvaikinta, 1998 m. lapkričio 19 d., priėmus ginčo potvarkį ir 2002-2003 metais, kai prašymai paskirti ją A. globėja Šiaulių miesto savivaldybėje nebuvo tenkinami. Iki 2007-04-27 T. P. nepasinaudojo savo teise į teisminę gynybą, nereiškė ieškinio dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo.

79Teismas šioje nutartyje jau pasisakė, jog reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas net ir skaičiuojant tik nuo 2003-11-05 pasibaigė 2006 m. lapkričio 6 dieną (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Atsakovai prašo taikyti pareikštam reikalavimui ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Ieškovė nepateikė teismui prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (1964 m. CK 90 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008). Spręsdamas ieškinio senaties klausimą, teismas konstatuoja, jog ieškovės T. P. atžvilgiu neteisėtų atsakovo veiksmų pobūdis nebuvo tęstinis. Tokia išvada darytina atsižvelgiant, kad tarp neteisėtų atsakovo veiksmų buvo ilgas laiko tarpas, kurio metu ieškovė T. P. galėjo ginti savo pažeistas teises. Teisminio nagrinėjimo metu T. P. paaiškino, kad anksčiau nenorėjo kreiptis į teismą, tikėjosi kitose valstybės institucijose apginti savo teises.

80Todėl teismas tenkina atsakovų pareikštą prašymą taikyti ieškininę senatį ir T. P. ieškinį atmeta, kaip pareikštą pasibaigus ieškinio senaties terminui.

81Atmesdamas ieškovės T. P. ieškinį, kaip pareikštą pasibaigus ieškinio senaties terminui, teismas vis dėlto pasisako dėl ieškovės materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo. Kaip minėta aukščiau, 1998-11-19 Šiaulių miesto mero potvarkis Nr. 296 „Dėl laikinosios globos steigimo tėvų globos netekusiems vaikams ir panaikinimo“ ir 2003-11-05 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimas nenustatyti A. B. laikinosios globos buvo neteisėti. Tačiau, teismo vertinimu, tai nėra pakankamas pagrindas tenkinti ieškovės T. P. pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, jog ieškovė T. P. ginčo laikotarpiu buvo du kartus buvo išvykusi į užsienį virš dvejų metų ir negalėjo pati globoti mergaitę (t. 1, b.l. 62, prijungta civilinė byla Nr. 2-0134-542-2005 b. l. 133), jog S. B. neprieštaravo, kad dukra gyventų pas močiutę (t. 1, b.l. 55), jog teisę kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo turėjo ir ieškovė T. P. (CK 3.182 str. 1 d.). Be to, pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu ieškovė T. P. ne vieną kartą pripažino, jog ji suprato turinti teisę kreiptis į teismą, tačiau tikėjosi kitais būdais išspręsti su anūkės A. B. globa susijusias problemas. Spręsdamas dėl ieškovės T. P. neturtinės žalos pagrįstumo, teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad „rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog ieškovės T. P. pastangos, ginant savo interesus, būtų viršijusios įprastas pastangas. Teismui pateiktoje Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos pažymoje dėl A. B. skundo tyrimo paaiškinta tik apie nepilnametei A. B. atsiradusios žalos atlyginimo išieškojimą, o ir skundą Vaiko teisių apsaugos kontrolierei parašė pati nepilnametė A. B. 2006 m. balandžio mėn. (t. 1, b.l. 7-10; prijungtos medžiagos lapas 17).

82Todėl teismas, nenustatęs vienos iš būtinųjų sąlygų (priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų pareigūnų veiksmų) savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti ieškinį T. P. reikalavimo dalyje, vertina kaip neįrodytą (CPK 178 str.). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pirminiu ieškiniu T. P. nereiškė atsakovui reikalavimo dėl jai padarytos žalos atlyginimo, o dėl epizodo, susijusio su 1996 metų duomenimis apie A. B. įvaikinimą, ieškovė visiškai neįrodinėjo, pažeisdama LR CPK 178 straipsnio nuostatas.

83Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

84Ieškovė T. P. pagal Šiaulių apygardos teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartį buvo įpareigota sumokėti 300 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b.1. 18), atleidžiant A. B. nuo likusios žyminio mokesčio sumokėjimo dalies (CPK 83 str. 3 d.). Teismui

85patenkinus ieškovių reikalavimus 20 procentų, iš atsakovo jai priteisiama 60 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b.1. 22). Kadangi patikslinus ieškinį reikalavimų dydis nepasikeitė, o tik išsiskaidė tarp 2 ieškovių, papildomai sumokėti ieškovė T. P. neprivalo. Tuo tarpu atsakovas taip pat privalo sumokėti 20 procentų žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovės buvo atleistos (CPK 96 str. l d.). Todėl atsakovas turi sumokėti 2940 Lt valstybei.

86Ieškoves byloje atstovavo advokatas, kurio teisine pagalba buvo naudojamasi. Byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad ieškovė jam sumokėjo 11800 Lt (t. 1, b.1. 81-82, 119-120, 150, 198; t. 2, b.l. 44, 76-78). Įstatymo leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę vertinti, ar byla, kurioje šaliai atstovauja advokatas, yra sudėtinga, kokios buvo advokato darbo sąnaudos, kiek laiko advokatas turėjo skirti konkrečiai bylai. 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. lR-85 ir Lietuvos Advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugos) maksimalaus dydžio. Tokiu būdu, priteisdamas atstovavimo išlaidas iš atsakovo, teismas jas įvertina 4000 Lt, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad reikalavimai patenkinti tik 20 procentų.

87Ieškovės nebuvo atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Pagal pažymą matyti, jog dokumentų įteikimas kainavo 151,75 Lt (t. 1, b.1. 20, 194; t. 2, b.l. 9). Tenkinant 20 procentų ieškovių reikalavimų, iš atsakovo priteisiama 30,35 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Iš ieškovių turėtų būti priteista po 60,70 Lt valstybei, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jos jau sumokėjo po 46,88 Lt pašto išlaidų valstybei (t. 2, b. l. 45-46), iš ieškovių priteistina po 13,82 Lt pašto išlaidų valstybei.

88Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

89Ieškovės A. B. ieškinį tenkinti iš dalies.

90Priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės (įmonės kodas 111109429, buveinė Vasario 16-osios g. 62, LT-79295, Šiauliai), atstovaujamos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (įmonės kodas 188771865, buveinė Vasario 16-osios g. 62, LT-76295 Šiauliai, a/s ( - )) ieškovei A. B. (a/k ( - ) gyv. ( - )) 100000 Lt (vieną šimtą tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

91Likusioje dalyje ieškovės A. B. ieškinį atmesti.

92Ieškovės T. P. ieškinį atmesti.

93Priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės (įmonės kodas 111109129, buveinė Vasario 16-osios g. 62, LT-76295 Šiauliai), atstovaujamos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (įmonės kodas 188771865, buveinė Vasario 16-osios g. 62, LT-76295 Šiauliai, a/s ( - )) ieškovei T. P. (a/k ( - ) gyv. ( - )) 60 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 4000 Lt atstovavimo išlaidų.

94Priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės (įmonės kodas 111109129, buveinė Vasario 16-osios g. 62, LT-76295 Šiauliai), atstovaujamos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (įmonės kodas 188771865, buveinė Vasario 16-osios g. 62, LT-76295 Šiauliai, a/s ( - )) 2970,35 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

95Priteisti iš ieškovių A. B. (a/k ( - ) gyv. ( - )) ir T. P. (a/k ( - ) gyv. ( - )) po 13,82 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

96Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo teisėja Danutė Burbulienė, sekretoriaujant... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Ieškovė A. B., atstovaujama globėjos T. P., 2007-02-22 ieškiniu kreipėsi... 4. 2008-03-26 teismui pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovės A. B. ir T. P.... 5. Ieškinyje nurodoma, kad Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai nevykdė... 6. Ieškovės nurodo, kad laikotarpis nuo 1998-11-19 iki 2005-03-04 buvo joms... 7. Ieškovė T. P. nurodė, kad socialinės rūpybos skyriuje kompiuteryje matė,... 8. Teismui pateikti pirminis ir patikslinti ieškiniai grindžiami LR... 9. Nagrinėjant bylą iš esmės ieškovės A. B., T. P. ir jų atstovas advokatas... 10. Atsakovais byloje patraukti Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių miesto... 11. Atsakovai prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pareikštiems... 12. Pasisakydami dėl ieškinio pagrįstumo atsakovai akcentavo, kad LR CK 6.271... 13. Atsiliepimuose teigiama, jog buvo bandoma sutaikyti T. P. ir S. B., kad... 14. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės ir... 15. Ieškinys tenkintinas dalinai.... 16. Dėl tinkamo atsakovo nagrinėjamoje byloje... 17. Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija... 18. Nagrinėjamoje byloje 2007-02-22 ieškiniu atsakovu buvo patraukta Šiaulių... 19. Teismas bylą nagrinėjo abiejų atsakovų atžvilgiu, nes Šiaulių miesto... 20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 271 straipsnio 1 dalyje nustatyta,... 21. Be to, Savivaldybės administracija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vietos... 22. Ieškovės prašo priteisti neturtinę žalą, teigdamos, kad neteisėtais... 23. Tokiu būdu ginčo dalykas yra materialiniai teisiniai santykiai, apimantys... 24. Dėl vaiko globos organizavimą reglamentuojančių teisės normų.... 25. Pažymėtina, kad visą ginčo teisinius santykius apimantį laikotarpį... 26. Dėl atsakomybės už neturtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios... 27. Iki 2001 m. liepos 1 d. t. y. iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo,... 28. Nuo 2001 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujajam civiliniam kodeksui, valdžios... 29. 1999-06-17 Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje taip pat numatyta,... 30. „Viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus,... 31. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakomybė už neturtinę žalą, atsiradusią dėl... 32. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 metų rugpjūčio 19 d.... 33. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl valstybės... 34. Civilinio kodekso 271 straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar... 35. Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 36. Tokiu būdu įstatymu reglamentuota ir teismų praktikoje nustatyta, jog... 37. Tad sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą teismas pasisako dėl kiekvieno... 38. Dėl A. B. ieškininio reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.... 39. Ieškovė A. B. kaip faktinį neturtinės žalos atlyginimo pagrindą nurodė... 40. Dėl šių neteisėtų savivaldybės pareigūnų veiksmų, ieškovė nurodo... 41. Teismui pateiktas 1998-11-19 Lietuvos Respublikos Šiaulių miesto mero... 42. Laikinosios globos panaikinimas gali būti pripažintas teisėtu tik tuo... 43. Ieškovė A. B. 1994 metais, būdama tik dvejų metukų, neteko abiejų tėvų... 44. Ginčo šalys nagrinėjamoje byloje sutaria, kad 1994 metais A. B. paskirta... 45. Ginčo potvarkio priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Santuokos ir... 46. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad 1998-11-19 Lietuvos... 47. Negalima sutikti su atsakovų argumentais, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba... 48. Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje yra nurodyta, jog valstybės dalyvės... 49. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos institucijos, svarstant... 50. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 58 straipsnyje nurodyta, kad vaiko... 51. Vaikai yra ypatinga visuomenės grupė, kurios teisės ir teisėti interesai... 52. Nagrinėjamu atveju Šiaulių miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos... 53. 2002-2003 metais T. P. keletą kartų kreipėsi į Šiaulių miesto... 54. Nors 1999-09-21 S. B. pateikė Vaiko teisių apsaugos tarnybai paaiškinimą,... 55. 2003-11-05 Vaiko globos organizavimo komisijos posėdyje vėl buvo svarstomas... 56. 2003-10-31 apsilankymo šeimoje akte (t. 1, b.l. 149) yra duomenys, kad... 57. Vaiko teisių konvencijos 16 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nė vienas... 58. Bylos medžiaga nustatyta, kad savo šeimą A. B. visada įsivaizdavo kartu su... 59. Todėl savivaldybės pareigūnų veiksmai, kaip pažeidžiantys ieškovės A.... 60. Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės veiksmų neteisėtumas, organizuojant... 61. Be to, 1996-03-14 Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų... 62. Neteisėtais savivaldybės pareigūnų veiksmais ieškovei A. B. buvo padaryta... 63. Neigiami vaiko atmintyje išlikę prisiminimai, nesaugumo jausmas ir patirtas... 64. Žala teisės moksle apibūdinama kaip teisės saugomų asmeninių ir turtinių... 65. Neturtinė žala pagal LR CK 6.250 straipsnio nuostatas yra padaroma fizinių... 66. Todėl teismas, nustatęs visas tris būtinąsias sąlygas savivaldybės... 67. Ieškovė prašė priteisti 300 000 Lt neturtinės žalos.... 68. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti... 69. Civilinėje teisėje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, o... 70. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 23 d. nutartyje... 71. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti... 72. Nusprendžiant dėl piniginės kompensacijos už konstitucinės vertybės –... 73. Atsižvelgdamas į Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką panašios... 74. Dėl ieškinio senaties A. B. pareikštam ieškiniui.... 75. Atsakovai pareikštam A. B. ieškiniui reikalauja taikyti CK 1.125 straipsnio 8... 76. Kadangi civilinė byla buvo iškelta 2007-02-22, praėjus dvejiems metams po... 77. Dėl T. P. ieškininio reikalavimo atlyginti neturtine žalą.... 78. Ieškovė T. P. nurodo, kad apie savo, kaip globėjos teisių pažeidimą... 79. Teismas šioje nutartyje jau pasisakė, jog reikalavimams dėl neturtinės... 80. Todėl teismas tenkina atsakovų pareikštą prašymą taikyti ieškininę... 81. Atmesdamas ieškovės T. P. ieškinį, kaip pareikštą pasibaigus ieškinio... 82. Todėl teismas, nenustatęs vienos iš būtinųjų sąlygų (priežastinio... 83. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 84. Ieškovė T. P. pagal Šiaulių apygardos teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartį... 85. patenkinus ieškovių reikalavimus 20 procentų, iš atsakovo jai priteisiama... 86. Ieškoves byloje atstovavo advokatas, kurio teisine pagalba buvo naudojamasi.... 87. Ieškovės nebuvo atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos... 88. Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268 - 270 straipsniais, teismas... 89. Ieškovės A. B. ieškinį tenkinti iš dalies.... 90. Priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės (įmonės kodas... 91. Likusioje dalyje ieškovės A. B. ieškinį atmesti.... 92. Ieškovės T. P. ieškinį atmesti.... 93. Priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės (įmonės kodas... 94. Priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės (įmonės kodas... 95. Priteisti iš ieškovių A. B. (a/k ( - ) gyv. ( - )) ir T. P. (a/k ( - ) gyv.... 96. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...