Byla 2A-305-516/2017
Dėl rentos sutarties pripažinimo negaliojančia

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. Nr. 2-384-565/2016 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei A. J. dėl rentos sutarties pripažinimo negaliojančia.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ginčas byloje kilo dėl rentos sutarties pripažinimo negaliojančia.
  2. Ieškovė V. J. pateikė ieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančia 2013 m. spalio 18 d. rentos sutartį, sudarytą tarp B. C. ir atsakovės A. J., ir taikyti vienašalę restituciją.
  3. Ieškovė nurodė, kad B. C. yra ieškovės ir atsakovės motina, kuri mirė 2014 m. kovo 24 d. Paaiškino, kad B. C. buvo diagnozuota kraujagyslinė demencija. 2013 m. vasario 27 d. B. C. taip pat buvo atlikti protinės būklės tyrimai, kurių pagrindu jai buvo nustatytas vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas. 2013 m. kovo 27 d. B. C. buvo neterminuotai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis. Ieškovės nuomone, 2013 m. spalio 18 d. rentos sutarties sudarymo metu B. C. dėl savo psichinės būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
  4. Nurodė, kad pripažinus negaliojančia rentos sutartį, turi būti taikoma vienašalė restitucija – šios sutarties pagrindu atsakovei nuosavybės teise perduotas nekilnojamasis turtas turi būti grąžintas B. C. nuosavybėn. Atsakovei negrąžintina niekas, nes ji B. C. savo lėšomis neišlaikė – B. C. gavo apie 900 Lt pensiją, taip pat nuo 2013 m. kovo mėn. jai buvo skirtas 900 Lt priedas slaugai, todėl šių pinigų užteko B. C. poreikiams tenkinti.
  5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir nurodė, kad nepaisant fizinių negalavimų,

    5B. C. buvo sąmoningas, bendraujantis žmogus, mėgo žiūrėti žinias, bendravo su kaimynais. B. C. buvo nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis tik dėl fizinės negalios – B. C. ėmė sirgti judėjimą ribojančiomis ligomis, vėliau nustojo vaikščioti, be pagalbos nebepajėgė atsistoti ir atsisėsti.

  6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje

    6Nr. 2-9378-734/2014 B. C. prašymu jai buvo nustatyta rūpyba kaip veiksniam asmeniui, kuris dėl savo fizinės sveikatos būklės pats negali įgyvendinti savo teisių ar pareigų. Tai reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu praėjus ketveriems mėnesiams po rentos sutarties sudarymo, buvo konstatuota, kad B. C. nėra neveiksni.

  7. Atsakovė taip pat teigė, kad rentos sutartis visiškai atitiko B. C. interesus. B. C., paprašiusi, kad ją prižiūrėtų tik atsakovė, nusprendė atsakovei už tai padovanoti nekilnojamąjį turtą. Rentos sutartį B. C. sudarė po pokalbio su notare, kurio metu notarė paaiškino B. C. apie galimus sandorius dėl nekilnojamojo turto perdavimo už priežiūrą. Po šio pokalbio B. C. nusprendė sudaryti rentos sutartį. Ieškovės nuomone, tai patvirtina, kad B. C. buvo sąmoninga, analizavo ir vertino dovanojimo ir rentos sandorius ir pasirinko sandorį, kuris labiausiai atitiko jos interesus, t. y. ne dovanojimo, o rentos sutartį.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės V. J. atsakovės A. J. naudai 1 520,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybės naudai – 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas nustatė, kad B. C. yra ieškovės ir atsakovės motina. 2013 m. spalio 18 d. B. C. ir atsakovė sudarė rentos sutartį, kuria B. C. perdavė atsakovės nuosavybėn 658/1970 dalį žemės sklypo ir 1/3 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančius ( - ), o atsakovė už tai įsipareigojo išlaikyti B. C. iki gyvos galvos. B. C. mirė 2014 m. kovo 24 d.
  3. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu B. C. psichikos būklei rentos sutarties sudarymo metu nustatyti buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-29/2016 konstatuota, kad B. C. 2013 m. vasario 27 d. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – kita kraujagyslinė demencija (įgyta silpnaprotystė), dėl kurio B. C. rentos sutarties sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Išvadą apie B. C. negalėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti rentos sutarties sudarymo metu ekspertė padarė atsižvelgdama į B. C. 2013 m. vasario 27 d. diagnozuotą kitą kraujagyslinę demenciją (įgytą silpnaprotystę) ir nustatytą vidutinį pažintinių funkcijų sutrikimą. Ekspertizės akte nurodyta, kad kita kraujagyslinė demencija (įgyta silpnaprotystė) yra progresuojantis, negrįžtamo pobūdžio sutrikimas, pasireiškiantis pažintinių funkcijų kritimu, orientacijos, loginio mąstymo praradimu, emociniu jautrumu ir nestabilumu, progresuojančiais dėmesio ir atminties sutrikimais.
  4. Teismas nurodė, kad iš VšĮ Vilkpėdės ligoninėje B. C. 2013 m. vasario 27 d. atlikto protinės būklės mini tyrimo matyti, kad pagal šio tyrimo rezultatus B. C. buvo nustatytas vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas (20 balų). Iš šio testo taip pat matyti, kad yra skiriami trys pažintinių funkcijų sutrikimo lygiai – lengvas pažinimo sutrikimas (21-24 balai), vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas (11-20 balų) ir ryškus pažinimo sutrikimas (0-10 balų).
  5. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad iš Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje

    7Nr. 2A-709-565/2014 apklaustos asmens pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusios Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertės paaiškinimų nustatyta, jog asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertų yra konstatuojamas, kai protinės būklės mini tyrimo rezultatas yra 20 balų. Teismas konstatavo, kad nei minėtoje byloje, nei nagrinėjamoje byloje atliktoje ekspertizėje nėra nurodyti medicininės literatūros šaltiniai, kurie patvirtintų, kad protinės būklės mini tyrimo įvertinimas 20 balų yra besąlyginis kriterijus pripažinti, kad asmuo nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti.

  6. Teismo vertinimu, B. C. atliktą protinės būklės mini tyrimą įvertinus 1 balu daugiau, t.y. 21 balu, jos pažintinių funkcijų sutrikimas būtų įvertintas kaip lengvas. Teismas nurodė, kad medicininėje literatūroje yra duomenys, jog žemesnių šio testo rezultatų galima tikėtis iš vienišų, neaktyvių, patiriančių stresą, su mažesne ištverme asmenų, šį testą gali būti sunku atlikti asmenims, turintiems fizinių trūkumų, blogai girdintiems ar matantiems, turintiems motorikos sutrikimų. B. C. fizinės sveikatos būklė ir ilgas nepertraukiamas buvimas ligoninėje, t.y. keturis mėnesius (kai visos dienos yra „vienodos“), galėjo paveikti protinės būklės mini tyrimo rezultatus, pvz., atsakant į klausimus „kuri mėnesio diena šiandien“, „kokia savaitės diena šiandien“.
  7. Vertindamas B. C. 2013 m. vasario 27 d. atliktą Blessedo demencijos skalės tyrimą, pagal kurio rezultatus B. C. buvo diagnozuotas vidutinis pablogėjimas, teismas pažymėjo, kad surinkti 13 balų taip pat yra arti lengvo pablogėjimo (4-9 balai) skalės. Po 2013 m. vasario 27 d. B. C. atliktų protinės būklės mini tyrimo ir Blessedo demencijos skalės tyrimo šie tyrimai nebuvo kartoti, todėl nėra duomenų apie tai, kaip greitai progresavo nustatyta kraujagyslinė demencija.
  8. Pirmosios instancijos teismo vertinumu, tarp B. C. 2012 m. gruodžio 21 d. atlikto protinės būklės mini tyrimo (24 balai) ir 2013 m. vasario 27 d. atlikto šio tyrimo (21 balas) yra pablogėjimas, tačiau tai galėjo sąlygoti 2013 m. sausio 29 d. labai pablogėjusi B. C. fizinė būklė dėl širdies ritmo sutrikimo, padidintas vaistų vartojimas, taip pat ilgai besitęsiantis nepertraukiamas buvimas ligoninėje. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto aprašomojoje dalyje esantys duomenys, kad po išrašymo iš VšĮ Vilkpėdės ligoninės B. C. gydytoja lankė namuose ir įrašuose pažymėjo „sunkus pažinimo sutrikimas“, laikytina rašymo apsirikimo klaida, nes B. C. asmens sveikatos istorijos 2013 m. birželio 4 d. įraše pažymėta „vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas“, galbūt perrašant VšĮ Vilkpėdės ligoninėje padarytą diagnozę, nes duomenų apie psichiatro konsultaciją ir jo atliktą diagnozę B. C. asmens sveikatos istorijoje nėra.
  9. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad B. C. 2013 m. vasario 27 d. vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimo nustatymas galėjo būti netikslus dėl sunkios B. C. fizinės sveikatos būklės ir ilgo nepertraukiamo buvimo ligoninėje, nesant duomenų apie staigų B. C. pažintinių funkcijų progresavimą laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 27 d. iki 2013 m. spalio 18 d., t. y. iki rentos sutarties sudarymo, nesant duomenų apie nuolatinę sunkią B. C. psichikos būklę iki rentos sutarties sudarymo ir šios sutarties sudarymo metu, rentos sutartį įvertinus kaip pagrįstą, protingą ir naudingą B. C., konstatavo, kad nėra pagrindo 2013 m. spalio 18 d. rentos sutartį pripažinti negaliojančia, kaip sudarytą B. C. negalint suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo

    82016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Jeigu teismui kilo abejonių dėl ekspertizės išvados pagrįstumo arba dėl jos prieštaravimo kitiems byloje esantiems įrodymams, neaiškumams išsiaiškinti teismas turėjo apklausti pačią ekspertę ir tik po to priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė prašė iškviesti į posėdį ekspertę, tačiau jis buvo atmestas, o tai rodo, kad skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas išsamiu ir visapusišku bylos aplinkybių ištyrimu.
    2. Pirmosios instancijos teismo sprendime vienpusiškai pasisakoma specialiomis medicinos žiniomis, o sprendimo motyvai yra subjektyvūs ir jų nepakanka teisingam visų aplinkybių įvertinimui. Konkretaus protinės būklės mini tyrimo balo įvertinimas yra atitinkamos srities specialistų kompetencija ir teismo galimybė aiškinti šią tiriamojo pobūdžio medžiagą yra labai ribota. Būtų nuoseklu ir teisinga, kad aplinkybes pirmiausia įvertintų kvalifikuoti gydytojai, ir tik po to teismas tartų savo žodį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išdėsto motyvus, sukeliančius abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, tačiau jiems patvirtinti ar paneigti teisinių žinių nepakanka, o galimybės dėl to išklausyti eksperto nebuvo.
    3. B. C. buvo nustatyti akivaizdūs asmenybės pakitimai ir tai parodo ligos progresuojantį pobūdį. Nustatyti, kaip greitai progresavo nustatyta liga, pirmiausia turi kvalifikuotas gydytojas. Būtent šis bylai reikšmingas klausimas ir reikalauja specialių žinių, todėl teismo vertinimas galimas tik po to, kai yra išklausyta specialisto nuomonė.
    4. Tai, kad atsakovė buvo paskirta rūpintoja nieko konkretaus nepasako apie šių pareigų vykdymą. Ji niekada tinkamai nesirūpino motina. Motina kas mėnesį gaudavo beveik

      91 600 Lt, ir jais laisvai disponavo atsakovė, tai rodo, jog rūpintis buvo naudinga.

    5. Byloje yra išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, iš kurio matyti, kad

      102008 m. gegužės 9 d. B. C. pagal dovanojimo sutartį ieškovei ir atsakovei lygiomis dalimis dovanojo nuosavybės teises į dalį nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypą, pastatą – gyvenamąjį namą ir kitus statinius. Ši aplinkybė rodo, kad motinos patvarkymas padalinti turtą lygiomis dalimis nesikeitė. Jeigu įprastomis sąlygomis ji ir būtų norėjusi sudaryti rentos sutartį, apie tai ieškovė būtų informuota. Šiuo atveju ieškovė nieko nežinojo apie pasirašytą sutartį, tik prieš pat motinos mirtį, jai apie tai pranešė kaimynai. Atsakovė šį faktą nuslėpė, o tai įrodo, jog ji veikė nesąžiningai. Prašo prie bylos pridėti dovanojimo sutarties nuorašą.

  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
    1. Rentos sutarties sudarymas iš esmės įtvirtino faktinius tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusius santykius dėl jų motinos B. C. priežiūros, o būtent, kad atsakovė prisiėmė visą atsakomybe dėl B. C. priežiūros ir rūpinimosi pablogėjus jos sveikatos būklei.
    2. Rentos sutarties pripažinimas negaliojančia sąlygotu sutartinių teisinių santykių nestabilumą ir pažeistų atsakovės teises. Rentos sutartis ją sudariusiu šalių faktiškai ir realiai vykdoma, tokiu būdu patvirtinant ją sudariusių šalių tikrąją valią. Atsakovė, vykdydama rentos sutartį, prižiūrėjo B. C. ir ja nuolat rūpinosi, t. y. aprūpino gyvenamąja patalpa, maistu, drabužiais, vaistais, slaugė ir prižiūrėjo ligos atveju, ką atsakovė iš esmės darė ir iki šios sutarties sudarymo. Rentos sutartis nebuvo sudaryta tik dėl akių, o išreiškė tikrąją šalių valią, šios sutarties nuginčijimas prieštarautų rentos sutarties šalių valiai bei sąlygotų civilinių teisinių santykių nestabilumą.
    3. Psichinės ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmu reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu (2008 m. liepos 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

      11Nr. 3K-3-370/2008). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, priimdamas sprendimą vertino ne tik teismo eksperto išvadas, tačiau atsižvelgė į byloje esančių kitų įrodymų visumą.

    4. Priešingai ieškovės teiginiams, byloje nebuvo realaus poreikio apklausti išvadą parengusią ekspertę, kadangi ekspertizės išvada buvo aiški, o būtent, joje konstatuota, kad B. C., sudarydama rentos sutartį buvo neveiksni. Todėl poreikio tikslinti šią išvadą, užduodant ekspertei papildomus klausimus, nebuvo.
    5. Ieškovė klaidingai interpretuoja ekspertizės išvados teiginius, kadangi išvados 6 psl. pateikiami tik bendro pobūdžio kraujagyslinės demencijos požymiai, tačiau išvadoje nėra pateikiama B. C. būklė rentos sutarties sudarymo metu. Ginčo atveju byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad B. C. protinė būklė blogėjo, priešingai, bylos faktinės aplinkybės ir įrodymai sudaro pagrindą vertinti, kad B. C. tiek rentos sutarties sudarymo metu, tiek po jos sudarymo buvo visiškai veiksni.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

13Dėl naujų įrodymų.

  1. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą, kuris nebuvo tirtas pirmosios instancijos teisme – 2008 m. gegužės 9 d. dovanojimo sutarties nuorašą. Ieškovė nurodė, kad tai nėra naujas įrodymas, nes byloje jau yra išrašas iš nekilnojamojo turto registro.
  2. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į bylą nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
  3. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad naujai pateikiami įrodymai susiję su apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytais argumentais, taip pat į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais įrodymais bei pateikti savo nuomonę dėl jų reikšmės nagrinėjamai bylai, nusprendžia ieškovės naujai pateiktą įrodymą priimti, pridėti prie bylos ir dėl jo įrodomosios reikšmės spręsti nagrinėjant bylą iš esmės (CPK 42 straipsnis, 302 straipsnis, 314 straipsnis).

14Dėl apeliacinio skundo argumentų

  1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė atsižvelgęs į tai, kad

    15B. C. vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimo nustatymui galėjo turėti įtakos sunki B. C. fizinė sveikatos būklė ir ilgas nepertraukiamas buvimas ligoninėje, o rentos sutartį teismas įvertino kaip pagrįstą, protingą ir naudingą B. C. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino specialiųjų žinių reikalaujančius klausimus, o teismo išvados prieštarauja specialiųjų žinių turinčio eksperto išvadoms.

  2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, su šiais ieškovės argumentais sutinka. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti teisėtumą civiliniuose santykiuose, nepaneigiant civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių tęstinumo reikšmės.
  3. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būsena pagal medicininius kriterijus gali būti konstatuota atlikus teismo psichiatrinę ekspertizę, kuri vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  4. Bylos duomenys patvirtina, kad byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė B. C. psichikos būklei rentos sutarties sudarymo metu nustatyti. Teismo psichiatrijos 2016 m. vasario 10 d. – 2016 m. gegužės 12 d. ekspertizės akte Nr. 78TPK-29/2016 padaryta išvada, kad B. C. 2013 m. vasario 27 d. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – kita kraujagyslinė demencija (įgyta silpnaprotystė), dėl kurio B. C. rentos sutarties sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
  5. Dėl eksperto išvados vietos įrodinėjimo priemonių sistemoje kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pasisakyta. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio

    162 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-503/2009;

    172010 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).

  6. 2014 m. spalio 3 d. nutartimi paskyrus ekspertizę, ekspertams buvo pavesta atsakyti į vieną klausimą – „ar B. C. 2013 m. spalio 18 d. rentos sutarties sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti?“. Kaip matyti iš bylos duomenų, ekspertizei buvo pateikta visa B. C. ligos istorija, o ekspertizę atliko ekspertė N. M., teismo psichiatrė ekspertė, turinti 28 metų ekspertinio darbo stažą.
  7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo tirtus bylos duomenis sudaro iš esmės tik

    18B. C. ligos istorija ir ekspertizės aktas. Atsakovės atstovas 2016 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje prašė iškviesti liudytojais šeimos gydytoją L. Š., gydytojas V. B., V. P., socialines darbuotojas, kaimynus R. G. ir T. N. bei giminaites D. B. ir V. N.. Pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė, nurodydamas, kad B. C. būklė buvo įvertinta psichiatro, jai atlikti psichinės būklės tyrimai, asmenys su ja nebendravo nuolatos, tai buvo epizodiniai bendravimai ir jų paaiškinimai nebūtų reikšmingi, juolab kad praėjo du metai. Dėl eksperto apklausos prašymą taip pat atmetė, nes yra atlikta ekspertizė, išvadoje pasisakyta dėl B. C. psichinės būklės ir sugebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

  8. Iš 2016 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio akivaizdu, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų pakankamumo ir išsamumo, sprendė, kad nėra reikalinga atlikti papildomą įrodymų tyrimą, apklausti liudytojus ir ekspertę.
  9. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nusprendė ekspertizės išvada nesivadovauti. Skundžiamame sprendime nurodė atliktos ekspertizės trūkumą – ekspertizės akte nėra nurodyti medicininės literatūros šaltiniai, kurie patvirtintų, kad protinės būklės mini tyrimo įvertinimas 20 balų yra besąlyginis kriterijus pripažinti, jog asmuo nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti.
  10. Tačiau pažymėtina, kad Ekspertizės akte protinės būklės mini tyrimo įvertinimas 20 balų, kaip pagrindas neveiksnumui pripažinti, nėra nurodytas. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad, vertindamas ekspertizės išvadų pagrįstumą teismas rėmėsi kitoje byloje – Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-709-565/2014 apklaustos asmens pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusios Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertės paaiškinimais, iš kurių nustatė, kad asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti ekspertų yra konstatuojamas, kai MMSE tyrimas yra 20 balų.
  11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios bylos ir civilinės bylos Nr. 2A-709-565/2014 nesieja prejudicinis ryšys. Bylos yra tarp skirtingų šalių, jose nagrinėtos skirtingos faktinės aplinkybės. Civilinėje byloje Nr. 2A-709-565/2014 buvo atlikta asmens, sergančio Alzheimerio liga, pomirtinė ekspertizė, o šioje byloje vertinamas kitoks pažinimo funkcijų sutrikimas, sukeltas kitos kraujagyslinės demencijos (įgytos silpnaprotystės). Be to, ekspertizės atliktos skirtingų ekspertų. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturėjo pagrindo vadovautis kitoje byloje teiktais eksperto paaiškinimais, ypač kai nagrinėjamoje byloje jau buvo atlikta ekspertizė, o teismas nusprendė ekspertizės aktą surašiusios ekspertės neapklausti. Pirmosios instancijos teismas, kritiškai vertindamas ekspertizės aktą ta apimtimi, kuri ekspertizės akte net nebuvo nurodyta bei vadovaudamasis kitoje, su nagrinėjama byla nesusijusioje byloje teiktais eksperto paaiškinimais, atliko ne teisinį, bet medicininį vertinimą, kuriam, kaip pagrįstai pažymėjo apeliantė, reikalingos specialios žinios net ne apskritai medicinos, bet būtent psichiatrijos srityje.
  12. Pirmosios instancijos teismas nesutikdamas su ekspertizės išvadomis taip pat rėmėsi specialia medicinine literatūra – R. B. straipsniu „Skalių ir testų taikymas vertinant fizinę, psichinę bei funkcinę senyvo amžiaus žmogaus būklę“ (Gerontologija 2014; 15(1): 54–63) nustatydamas, kad žemesnių mini tyrimo MMSE rezultatų galima tikėtis iš vienišų, neaktyvių, patiriančių stresą, su mažesne ištverme asmenų, šį testą gali būti sunku atlikti asmenims, turintiems fizinių trūkumų, blogai girdintiems ar matantiems, turintiems motorikos sutrikimų. Remdamasis tuo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad B. C. fizinės sveikatos būklė ir ilgas nepertraukiamas buvimas ligoninėje („kai visos dienos yra vienodos“), galėjo daryti įtaką protinės būklės mini tyrimo rezultatams, pvz., atsakant į klausimus „kuri mėnesio diena šiandien“, „kokia savaitės diena šiandien“. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad B. C. buvo pablogėjimas, tačiau konstatavo, kad tai galėjo sąlygoti labai pablogėjusi B. C. fizinė būklė dėl širdies ritmo sutrikimo, padidintas vaistų vartojimas, taip pat ilgai besitęsiantis nepertraukiamas buvimas ligoninėje.
  13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ekspertizės aktą ir vertindamas atlikto tyrimo rezultatus, pažeidė anksčiau minėtas įrodymų vertinimo taisykles (žr. nutarties 27 punktą). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, teismas specialia medicinine literatūra iš esmės siekė paneigti

    19B. C. atlikto mini tyrimo MMSE rezultatų objektyvumą ir šį tyrimą įvertinusią byloje paskirtą ekspertizę.

  14. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo sprendimą vadovaujantis vien specialia medicinine literatūra nesivadovauti atlikta ekspertize ir

    20B. C. atlikto mini tyrimo MMSE rezultatais ir iš esmės konstatuoti, kad šio tyrimo rezultatai neatspindėjo tikrosios B. C. psichinės būklės.

  15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėjančiam teismui nėra draudžiama pradinę informaciją apie specialiųjų žinių reikalaujančias teisinių santykių sritis, tarp jų – ir medicinos, rinkti pasinaudojant įvairiais šaltiniais, specialiąja literatūra. Visgi tokie šaltiniai negali pakeisti specialiųjų žinių turinčių asmenų (ekspertų) išvadų, kurios yra viena iš įrodinėjimo priemonių procese, teismas negali paneigti eksperto išvados, remdamasis tik bendro pobūdžio specialiąja literatūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).
  16. Nagrinėjamoje byloje nors pirmosios instancijos teismas ir citavo specializuotą šaltinį, tačiau pasirinkta specialioji medicinos literatūra (žr. nutarties 32 – 34 punktus) anaiptol nesuponuoja pirmosios instancijos teismo išvadų jos pagrindu padarytų iš esmės laisvai interpretuojant minėtą specializuotą šaltinį pagrįstumo.
  17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, asmeniui atlikto medicininio tyrimo (mini tyrimo MMSE) tikslumo įvertinimas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas. Tai, kad specialiojoje literatūroje yra nurodyta, jog žemesnių mini tyrimo MMSE rezultatų galima tikėtis iš vienišų, neaktyvių, patiriančių stresą, su mažesne ištverme asmenų, šiuo atveju nesuteikia teismui galimybės nustatyti kokiu konkrečiai mastu nurodytos aplinkybės galėjo paveikti atlikto tyrimo rezultatus. Į klausimą kaip konkrečiai asmens fiziologinės ir psichinės savybės galėjo paveikti atlikto testo rezultatus gali atsakyti tik šios srities ekspertas. Jeigu teismui kilo abejonių, kad medicininis tyrimas galbūt neatspindėjo tikrosios sveikatos būklės, o ekspertizės akte nėra detalizuota nurodytų aplinkybių įtaka tyrimo rezultatams, teismas gali iškilusias abejones pašalinti CPK nustatytomis priemonėmis, pavyzdžiui – apklausti ekspertizės aktą surašiusį ekspertą arba skirti naują ekspertizę (CPK 219 straipsnis). Teismui nepasinaudojus šiomis priemonėmis ir esant abejonėmis dėl ekspertizės pagrįstumo, byloje atlikta ekspertizė tampa savitiksle, o į esminį byloje kilusį klausimą neatsakyta.

21Dėl bylos procesinės baigties ir žodinio bylos nagrinėjimo

  1. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, inter alia apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytus argumentus, įvertinusi nagrinėjam ginčui aktualią Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką bei teisinį reguliavimą, ir apibendrindama pirmiau šioje nutartyje nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime pažeidė pareigą bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, t. y. pažeidė pareigą įvykdyti teisingumą (CPK 6 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl, šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau, įvertinus ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą dėl pirmosios instancijos teismo neatskleistos bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių), ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tai yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
  2. Ieškovė apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai neištyrė visų reikšmingų įrodymų.
  3. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013.).
  4. Žodinis bylos nagrinėjimas būtų prasmingas tuo atveju, jeigu anksčiau šioje nutartyje išvardintus įrodymų tyrimo trūkumus būtų galimybė ištaisyti, išnagrinėjus bylą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla turi būti nagrinėjama iš esmės labai plačia apimtimi – byloje būtina apklausti ekspertizę atlikusią ekspertę dėl aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl rentos gavėjos galimybės suprasti savo veiksmų reikšmę sandorio sudarymo metu ir kurios ekspertizės metu nebuvo nagrinėtos, taip pat, priklausomai nuo ekspertės galimybės pateikti išvadą atitinkamais klausimais be papildomos ekspertizės atlikimo, tikėtina, gali kilti papildomos ekspertizės atlikimo poreikis; atliekant ekspertizę, tikėtina, gali būti reikšmingi ir asmenų, bendravusių su rentos gavėja, paliudijimai apie rentos gavėjos būklę, gebėjimą suvokti situaciją, adekvačiai į ją reaguoti ir pan., taigi, bylą reikia nagrinėti iš esmės praktiškai visais aspektais, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bylos skyrimas nagrinėti žodinio proceso tvarka neturi prasmės, nes byloje nagrinėtinų faktinių aplinkybių visuma suponuoja poreikį bylą grąžinti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui, tuo pačiu užtikrinant šalims teisę į apeliaciją, kai visos aptartos aplinkybės bus nustatytos ir bus atliktas jų teisinis vertinimas.
  5. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas nespręstinas, jį išspręs pirmosios instancijos teismas galutiniame sprendime, atsižvelgdamas į bylos išnagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Ginčas byloje kilo... 5. B. C. buvo sąmoningas, bendraujantis žmogus, mėgo... 6. Nr. 2-9378-734/2014 B. C. prašymu jai buvo nustatyta... 7. Nr. 2A-709-565/2014 apklaustos asmens pomirtinę teismo psichiatrijos... 8. 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį... 9. 1 600 Lt, ir jais laisvai disponavo atsakovė, tai rodo, jog rūpintis buvo... 10. 2008 m. gegužės 9 d. B. C. pagal dovanojimo sutartį... 11. Nr. 3K-3-370/2008). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, priimdamas... 12. Teisėjų kolegija... 13. Dėl naujų įrodymų.
    1. Ieškovė kartu su... 14. Dėl apeliacinio skundo argumentų
      1. Pirmosios... 15. B. C. vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimo nustatymui... 16. 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys... 17. 2010 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2014 m.... 18. B. C. ligos istorija ir ekspertizės aktas. Atsakovės... 19. B. C. atlikto mini tyrimo MMSE rezultatų objektyvumą ir... 20. B. C. atlikto mini tyrimo MMSE rezultatais ir iš esmės... 21. Dėl bylos procesinės baigties ir žodinio bylos nagrinėjimo
          22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir...