Byla e2A-1230-656/2017

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro pranešėjas Andrius Ignotas, teisėjos Alma Urbanavičienė ir Jūra Marija Strumskienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų A. M. ir A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. M. ir A. M. ieškinį atsakovams D. A., R. A. ir J. A. dėl servituto nustatymo.

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai prašo nustatyti 0,036 ha žemės sklypui, esančiam ( - ), (viešpataujantis daiktas) nuosavybės teise priklausančiam ieškovams A. M. ir A. M., neterminuotus ir neatlygintinus kelio servitutus - teisę eiti ir važiuoti transporto priemonėms 0,036 ha žemės sklype, esančiame ( - ), (tarnaujantis daiktas), 40 kv.m. ploto servitutą (J. S. parengtame plane pažymėta ženklu „S2“ ir taškais 11 (koordinatės ( - )), 12 (koordinatės ( - )), 5 (koordinatės ( - )) ir 4 (koordinatės ( - )) ir 0,036 ha žemės sklype (unikalus numeris ( - )), esančiame ( - ), 39 kv.m. ploto servitutą (J. S. parengtame plane pažymėta ženklu „SI“ ir taškais 10 (koordinatės ( - )), 11 (koordinatės ( - )), 4 (koordinatės ( - )), 3 (koordinatės ( - )) ir 2 (koordinatės ( - )).
  2. Ieškovai nurodė, kad kartu su atsakovais atskirus žemės sklypus įsigijo 2012-02-03 ir atsižvelgiant į esantį teisinį reglamentavimą dėl galimų statybų, nusprendė statyti sublokuotus namus, tačiau turinčius du atskirus įėjimus (kiekvienas iš namų turi padarytus atskirus įėjimus ir per vidurį akliną sieną). Tokio ploto ir konfigūracijos žemės sklype nėra galimybės pasistatyti atskiro gyvenamojo namo, todėl bendrai buvo susitarta, kad bus statomi sublokuoti namai, kurie turės bendras sienas ir kad statomas namas turėtų du atskirus įėjimus, tai yra būtų tarsi dvibutis namas.
  3. Visi trys atskiri žemės sklypai yra aptverti bendra tvora, kur yra įrengti įvažiavimai iš ( - ). Ieškovams norint privažiuoti iki savojo gyvenamojo namo, reikia pervažiuoti per atsakovams priklausančius žemės sklypus. Ieškovo namas realiai tai yra dvibutis gyvenamasis namas, turintis visiškai du atskirus įėjimus, todėl ir yra būtinybė patekti netrukdomai prie gyvenamojo namo dalies, kuri plane pažymėta Nr. 2. Prie šios patalpos ieškovai neturi kitos realios galimybės patekti, kaip tik važiuodami per atsakovams priklausančias žemės sklypų dalis. Pagal teisės aktų reikalavimus, norint pasikeisti namo paskirtį iš vienbučio į dvibutį namą, turi būti suformuoti privažiavimai prie abiejų turtinių vienetų.
  4. Tuo atveju, jeigu nebūtų nustatytas servitutas, tai ieškovai realiai negalėtų naudotis patalpa Nr. 2, prie kurios galima patekti tik per atsakovams priklausančius žemės sklypus, o tai neabejotinai patvirtina, jog turto negalima naudoti pagal paskirtį.
  5. Atsakovai prašė atmesti ieškinį atmesti ir nurodė, kad nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau. Ieškovai neįrodė servituto būtinumo.
  6. Visuose žemės sklypuose pastatai projektuoti pastatyti ir užbaigti pagal vieną bendrą projektą. Iš sklypo plano matyti visų, įskaitant ir ieškovų, pastatų suprojektuotų pastatų vieta, privažiavimai nuo esamos gatvės, automobilių stovėjimo vietos, o žemės sklypų dalyse, kur ieškovai prašo nustatyti servitutą, nuo pat projektavimo darbų pradžios numatytos poilsio ir vaikų žaidimo aikštelės.
  7. Ieškovai turi tiek priėjimą, tiek privažiavimą ir automobilių stovėjimo aikštelę prie namo, kuria nuo pat pradžių iki dabar naudojosi ir naudojasi.
  8. Prašomo servitutu nustatyti privažiavimo prie ieškovų žemės sklypo ilgis būtu toks pats, kaip ir kelio, kuriuo dabar naudojasi ieškovai, o abu privažiavimai būtu iš tos pačios, t. y. Lenktosios gatvės. Tokiu būdu ieškovams nebūtų pagerintas privažiavimas, o atsakovams būtų neproporcingai apsunkinti jiems nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai.
  9. Ieškovams priklausantis namas yra vienbutis, todėl bet kokie vėlesni ieškovų namo perprojektavimo darbai nėra ir negali būti pateisinama priežastis apsunkinti atsakovų žemės sklypus servitutu. Iki namo (per)projektavimo turėjo visas galimybes atitinkamai derinti statomo namo projektą, išdėstymą ir atitinkamai suprojektuoti ieškovams tinkamą patekimą, o ne po visų sublokuotų namų ir dar atsakovų sąskaita projektuoti antrą, papildomą privažiavimą.
  10. Šalia visų 3 (trijų) žemės sklypų yra laisva valstybės žemė, per kitą gretimą žemės sklypą jau yra pravažiavimas ties daugiabučiu gyvenamuoju namu.
  11. Atsakovų R. A. ir D. A. žemės sklypas yra kraštinis, todėl servituto nustatymas ne tik neproporcingai apsunkintų savininkų teises, bet ir turėtų ženklią įtaką žemės sklypo vertei.
  12. Pagal patvirtintus visų 3 (trijų) žemės sklypų planus, kurie parengti pagal vieną bendrą detalųjį planą, ieškovų prašomoje nustatyti servitutą vietoje numatytos poilsio aikštelės, o automobilių vietos - kitoje namų pusėje (kaip ir yra šiuo metu faktiškai).
  13. Ieškovai neaptaria atlyginimo už servitutą. Ieškovai nenurodo, ar yra pajėgūs, taip pat kokiu būdu ir kokia apimtimi atlygintų atsakovams nuostolius tuo atveju, jei servitutas būtų nustatytas. Atsižvelgiant į teismų praktiką, tai yra pakankamas argumentas ieškinį atmesti.

2II.Teismo sprendimo esmė

  1. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė visiškai. Teismas nurodė, kad CK 4.126 str. įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju aktualu - ar egzistuoja objektyvus servituto poreikis.
  2. Nustačius servitutą, atsižvelgiant į jo apimtį ir tarnaujančiojo daikto savininkui tenkančius suvaržymus, sprendžiama dėl servituto atlygintinumo, jo būdo ir dydžio. Kokios sąnaudos būtų normalios, kiekvienu atveju sprendžiama pagal bylos aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijumi. Sąnaudos neprotingomis negali būti pripažįstamos vien todėl, kad naudotis servitutu yra pigiau ir patogiau, nes tai reikštų, kad vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sąskaita, nepagrįstai suvaržant šio nuosavybės teisę, ir neatitiktų CK 4.126 str. esmės.
  3. Nagrinėjamu atveju ieškovai į savo sklypą ir gyvenamąjį namą patenka bendru įvažiavimu - tai akivaizdžiai matyti iš fotonuotraukų: įvažiuojama į automobilių stovėjimo vietą, esančią prie kiekvieno namo ir prieš įėjimą į namą. Teismas konstatavo, kad ne tik egzistuoja galimybė patekti į sklypą ir namą, tačiau ir faktiškai patenkama į savo sklypą bei namą nenustačius servituto.
  4. Ieškovų namas nėra dvibutis, ieškovai nepateikė įrodymų, kad realiai ketina pertvarkyti į dvibutį, o tuo atveju, jei ir ketina turėti dvibutį, jog nebus galimybės patekti į atskirus butus per esamą įėjimą į namą, ir tai būtų susiję su neadekvačia kaina norimam tikslui pasiekti.
  5. Bet kokie vėlesni ieškovų vienbučio namo perprojektavimo darbai nėra ir negali būti pateisinama priežastis apsunkinti atsakovų žemės sklypus servitutu. Tai prieštarautų ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5, 6.38 str.).
  6. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad nenustačius servituto ieškovai objektyviai negali naudotis daiktu, kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis, o servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu.
  7. Ieškovai nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių atsakovų aplinkybes ir pateiktus įrodymus dėl poilsio ir vaikų žaidimo aikštelės buvimo ginčo sklype – nuotraukose matosi lauko baldai, vaiko vežimėlis ir kiti žaislai. Apie servituto atlygintinumą ieškovai net neužsimena.
  8. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti atsakovų nuosavybės teisę, jog nenustačius servituto ieškovai objektyviai negali naudotis daiktu, jog servituto nustatymas atitinka tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumą, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

3III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

  1. Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai. Apeliantai apeliacinį skundą grindė šiais įrodymais.
  2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantai nepateikė įrodymų jog realiai ketina pertvarkyti savo vienbutį namą į dvibutį. Ieškovai pateikė teismui išrašą iš „Infostatybos“ duomenų bazės, kuris patvirtina, kad ieškovai pateikė projektus ir kadastrinius matavimus siekdami gauti rašytinį pritarimą namo pertvarkymui į dvibutį. Iš byloje pateiktos kadastrinių matavimų bylos matyti, kad per ieškovų namo vidurį eis aklina siena ir patekimas į vieną butą bus galimas tik per atsakovams priklausantį kiemą.
  3. Teismui kilo abejonė, ar nebus galimybės ieškovams įrengti dviejų įėjimų į esamą kiemą. Techniškai tokios galimybės nėra.
  4. Teismas vertino tik atsakovų pateiktas fotografijas, kurios patvirtina, kad atsakovų sklypo dalyje, kurioje siekiama nustatyti servitutą, yra vaikų žaidimų aikštelė ir netinkama važinėti. Tai yra momentinis vaizdas ir neatspindi pastovaus naudojimo pobūdžio. Sklypo dalis išgrįsta trinkelėmis ir joje laikomi atsakovų automobiliai.
  5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovai nekalba apie servituto neatlygintinumą. Įstatymas nenumato pareigos nurodyti, ar servitutas atlygintinas.
  6. Atsakovai atliko analogiškus savo namų pertvarkymus į dvibučius namus, tačiau atsakovui R. A. kitų atsakovų sutikimo nereikėjo. Kyla klausimas, ar rašytinis pritarimas buto pertvarkymui išduotas teisėtai.
  7. Atsakovai atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad apeliantai turi tiek priėjimą, tiek privažiavimą ir automobilių stovėjimo aikštelę prie namo, kuria nuo pat pradžių iki dabar naudojosi ir naudojasi. Prašomo servitutu nustatyti privažiavimo prie apeliantų žemės sklypo ilgis būtu toks pats, kaip ir kelio, kuriuo dabar naudojasi apeliantai, o abu privažiavimai butu iš tos pačios, t.y. Lenktosios gatvės. Tokiu būdu apeliantams nebūtų pagerintas privažiavimas, o ne apeliantams priklausantys žemės sklypai būtų neproporcingai apsunkinti.
  8. Apeliantams priklausantis namas yra vienbutis, todėl bet koks vėlesnis apeliantų namo perdarymas, neturint suderinto ir patvirtinto projekto, t.y. namo perdarymas atliktas savavališkai, neteisėtai, darbai nėra ir negali būti pateisinama priežastis apsunkinti kitus žemės sklypus servitutu.
  9. Iš 2012-04-19 ir 2014-02-28 žemės sklypų planų matyti, kad šalia visų 3 (trijų) žemės sklypų yra laisva valstybinė žemė, todėl per kitą gretimą (besiribojantį) žemės sklypą jau apeliantams yra ir buvo papildomas patekimas.
  10. Apeliantai pirkdami sklypą ir namą žinojo, kad į jų namą pagal detalųjį planą ir statybos dokumentus yra suprojektuotas vienas įvažiavimas.
  11. Daugiau kaip 2 metus (deklaracija apie statybos užbaigimą - 2014-05-28) apeliantai patekdavo į savo visą pastatą tuo keliu, kuris numatytas nustatyta tvarka patvirtintame žemės sklype, todėl toks atsakovų prašymas vertintinas tik kaip siekis atsakovams sudaryti neigiamas sąlygas gyventi dėl galimai savanaudiškų apeliantų tikslų.
  12. Ieškovai neįrodė prašomo nustatyti servituto būtinumo Ta aplinkybė, kad asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę.
  13. Ieškovai nenurodė, kokiu būdu gali būti atlyginta už servitutu nustatytus apribojimus, nes pagal teismų praktiką teismo sprendime, kuriuo nustatomas servitutas, paprastai turi būti pasisakyta dėl prievolės mokėti kompensaciją pagal CK 4.129 straipsnį. Servituto pobūdis - nustatomas jis atlygintinai ar ne - yra viena iš esminių bylos aplinkybių, kuri turi būti ištirta bylos nagrinėjimo metu.

4IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes ir taikė materialinės teisės normas.
  3. Kasacinis teismas, aiškindamas CK4.126 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias servituto nustatymą teismo sprendimu, yra pažymėjęs, kad servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007, 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; kt.).
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartyje, kuri priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-63/2013 pasisakė dėl servituto patekimui į naujai pastatytą statinį nustatymo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, todėl teismai turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Kadangi ieškovo reikalavimą nustatyti kelio servitutą patekimui iki garažo lėmė garažo įrengimas ieškovo pasirinktoje sklypo vietoje, o įsirengdamas garažą, ieškovas neįvertino žemės sklypo dydžio, reikalingo norint tinkamai patekti į garažą, teismai pagrįstai sprendė, jog ieškovui tinkamai naudotis garažu trukdo subjektyvios priežastys. Reikalavimas dėl servituto nustatymo buvo pagrįstas siekiu naudoti garažą patogiau, tuo pažeidžiant atsakovo teisę į nuosavybės neliečiamumą ir asmeninio gyvenimo privatumą, nors visos techninės galimybės pašalinti patekimo į garažą kliūtis liko neišnaudotos. Kasacinis teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriais buvo atmestas reikalavimas nustatyti servitutą.
  5. Ieškovai 2012-02-03 įsigijo vienbutį namą. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis priklausantis namas yra vienbutis. Pagal patvirtintus visu trijų žemės sklypu planus, kurie parengti pagal vieną bendra detalųjį planą, apeliantų prašomoje nustatyti servitutą vietoje numatytos poilsio aikštelės, o automobiliu vietos - kitoje namu pusėje (kaip ir yra šiuo metu faktiškai).
  6. Šalys pripažįsta aplinkybę, 2012 metais šalims įsigyjant visus tris namus, ieškovai prie savo namo privažiuodavo per plane numatytą aikštelę ir objektyvios priežasties ieškovo naudai nustatyti servitutą iš kitos sublokuotų namų pusės nebuvo.
  7. Bet koks vėlesnis vienbučio apeliantų namo perdarymas į dvibutį namą įrengiant įėjimą į vieną iš butų tokiu būdu, kad tam būtinas privažiavimas iš kitos sublokuotų namų pusės teisėjų kolegijos vertinimu yra subjektyvi priežastis. Šią priežastį lėmė ieškovų sprendimas po namo ir sklypo įsigijimo pertvarkyti namą į du izoliuotus butus su atskirais įėjimais iš priešingų namo pusių.
  8. Ieškovų veiksmai, t.y. namo pertvarkymas prieš tai neįsitikinus, ar bus teisinės galimybės užtikrinti privažiavimą, ar bus gautas atsakovų sutikimas nustatyti servitutą pateikimui į naujai įrengiamą būtą, negali būti pateisinama priežastis apsunkinti kitus žemės sklypus servitutu. Iki namo pertvarkymo ieškovai turėjo visas galimybes atitinkamai derinti statomo namo projektą, išdėstymą ir atitinkamai suprojektuoti apeliantams tinkamą patekimą, o ne po visų sublokuotų namų statybos pabaigos atsakovų sąskaita projektuoti antrą, papildoma privažiavimą.
  9. Pagal patvirtintus visu trijų žemės sklypų planus (planai pateikti į bylą), kurie parengti pagal vieną bendra detaluiu planą, apeliantų prašomoje nustatyti servitutą vietoje numatytos poilsio aikštelės (pažymėjimas plane indeksu 4), o automobiliu vietos - kitoje namu pusėje (kaip ir yra šiuo metu faktiškai) (pažymėjimas plane indeksu 2).
  10. Sutiktina su atsakovų argumentu, kad apeliantai ir dabar gali savo namą perdaryti į du ar daugiau butu nenustatant servituto ir užtikrinant apeliantų patekimą į du butus: pavyzdžiui, suformuojant viena ar daugiau butu antrame aukšte, kitą (kitus) - pirmajame aukšte, o patekimą (privažiavimą) numatant kaip buvo ir yra nuo esamos gatvės, t.y. nėra jokios būtinybės nustatyti servitutą. Be to ieškovai neįrodė, kodėl jiems būtinas servitutas važiuoti transporto priemonėms (o ne teisė naudotis pėsčiųjų taku) iki pat naujai įrenginėjamo buto pirmo aukšto patalpos 2-1.
  11. Teismas sutinka su atsakovų argumentu, kad visuose trijuose žemės sklypuose pastatai projektuoti pagal viena bendrą projektą. Iš sklypo plano matyti visų, įskaitant ir apeliantų, pastatų suprojektuotų pastatų vieta, privažiavimai nuo esamos gatvės, automobilių stovėjimo vietos, o žemės sklypų dalyse, kur apeliantai prašo nustatyti servitutą nuo pat projektavimo darbų pradžios numatytos poilsio ir vaiku žaidimo aikštelės.
  12. Apeliantai nepaneigė atsakovų argumentų, kad poilsio ir vaiku žaidimo aikštelė yra dalinai grįsta trinkelėmis, tačiau jos net nėra pritaikytos transporto priemonėms, dideliems svoriams, t.y. nėra suformuotas atitinkamas atraminis pagrindas (nėra storo sluoksnio skaldos, drenažo sistemos ir pan.). Apeliantai turi tiek priėjimą, tiek privažiavimą ir automobilių stovėjimo aikštelę prie namo, kuria nuo pat pradžių iki dabar naudojosi ir naudojasi.
  13. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovai pateikė teismui išrašą iš „Infostatybos“ duomenų bazės, kuris patvirtina, kad ieškovai pateikė projektus ir kadastrinius matavimus siekdami gauti rašytinį pritarimą namo pertvarkymui į dvibutį, nereikšmingas. Ieškovų paruošti projektai ir kadastriniai matavimai, kuriuose matyti, kad naujai įrengtus butus skiria aklina siena, neįrodo, kad servituto būtinumą lėmė objektyvios priežastys.
  14. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavo neatlygintino servituto, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodoma, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009).
  15. Kai viena šalių siekia servituto nustatymo kuo mažesnėmis jai sąnaudomis iš kelių galimų variantų, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu. Civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Taigi procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011).
  16. Nagrinėjamoje byloje vien aplinkybė, kad ieškovai prašo nustatyti neatlygintiną servitutą, sudaro pagrindą atmesti ieškinį.
  17. Aplinkybė, kad atsakovai atliko analogiškus savo namų pertvarkymus į dvibučius namus, teisiškai nereikšminga vertinant ieškovų teises nustatyti servitutą atsakovų sklypams, nes atsakovai nesinaudos ieškovų sklypu.
  18. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovams D. A. ir R. A. iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamos atsakovų D. A. ir R. A. patirtos teisinės pagalbos surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą išlaidos 271,52 Eur (CPK 98 str. 1 d.).

5Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

6Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

7Priteisti atsakovei D. A. iš ieškovų A. M. ir A. M. po 67,88 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

8Priteisti atsakovui R. A. iš ieškovų A. M. ir A. M. po 67,88 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Ryšiai