Byla e2-15-266/2017
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės T. V. G. priešieškinį ieškovui K. J. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir,-

1Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė, sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei, dalyvaujant ieškovui K. J. , jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, nedalyvaujant atsakovei T. V. G., dalyvaujant jos atstovėms advokatei Vidai Leonovienei ir įgaliotam asmeniui V. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovei T. V. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės T. V. G. priešieškinį ieškovui K. J. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir,-

Nustatė

2ieškovas K. J. teismui pateikė ieškinį atsakovei T. V. G. ir prašo nustatyti naudojimosi tvarką 12,6349 ha žemės sklypu , esančiu ( - ) pagal 2016-08-23 UAB „Anykščių geodezija“ parengtą žemės sklypo planą tokiu būdu : ieškovui paskirti 3022 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėtą plane indeksu A; 6699 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėtą plane indeksu B; 52932 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėtu plane indeksu C. Bendrai su atsakove T. V. G. paskirti naudotis 521 kv. m. p loto žemės sklypo dalimi , plane pažymėtu indeksu G. Atsakovei T. V. G. paskirti naudotis : 3675 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėtą plane indeksu D; 58904 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėtu plane indeksu E; 76 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėtu indeksu F; bendrai su ieškovu paskirti naudotis 520 kv. m., ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėtu indeksu G . Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė visiškai ir paaiškino, jog atsakovė yra jo teta ir jiedu nuo 1999 metų yra 12 , 6349 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), bendraturčiai. Iki šiol nėra nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu ir tarp jų kyla nesutarimai ir ginčai dėl žemės sklypo naudojimosi. Abiems nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą atkurtos apskrities viršininko sprendimu. Nuosavybės teisės atkurtos į vientisą žemės sklypą, namų valdą prie sklype esančių pastatų nebuvo suformuota. Abiems valdant minėtą žemės sklypą , nuolat kyla ginčai dėl naudojimosi tvarkos . Jis ne kartą siūlęs atsakovei nusistatyti naudojimosi tvarką bendru susitarimu, tačiau atsakovė visą laiką nesutiko. Todėl, nematydamas kitos išeities susitarti su atsakove, jis kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo nustatyti žemės klypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Anykščių geodezija“ parengtą žemės sklypo planą. Planas parengtas atsižvelgiant į žemės sklypo naudojimo būdą, faktinį naudojimąsi, žemės sklype esančių statinių bei kitų objektų išsidėstymą, jų priklausomybę bei kitas svarbias aplinkybes. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, tačiau minėtą žemės sklypą sudaro įvairaus naudojimo būdo žemė: sodų plotas, pievų ir natūralių ganyklų plotas, užstatyta teritorija, vandens telkinių plotas, kitos žemės plotas, nusausintos žemės plotas. Jo siūlomoje tvarkoje kiekvienam bendraturčiui priskiriama mišri ir jo išskirtinai naudojama žemė. Ieškovas, jo atstovė nurodė, jog ši žemė buvo jo senelių. Jame yra senas sodas, dalis sklypo apaugusi seniais medžiais, todėl mano, jog ši teritorija dalintina , kiekvienam bendraturčiui paskiriant po atitinkamą jos plotą . Jo pateiktame naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane yra paliktas bendras įvažiavimas „G“ tiek jam, tiek atsakovei, kuriuo tiek jisai, tiek ir atsakovė nevaržomai galėtų patekti į žemės sklypo dalis, kurios pagal pateiktą planą priskirtinos naudoti jam ir atsakovei. Be to, ieškovas ir jo atstovė nurodė, jog žemės naudojimosi tvarkos nustatymas parengtas atsižvelgiant į žemės sklype esančių statinių bei objektų priklausomybę. Žemės sklypo dalyse, pažymėtomis raidėmis „D“ ir „E“ yra atsakovei priklausantys pastatai, o sklypo dalyje, pažymėtame „E“ yra ir vandens telkinys, kurį iškasė ir naudojasi atsakovė , todėl sklypo dalys „D“ ir „E“, turėtų būti priskirtos naudotis atsakovei. Jo pateiktame plane atsakovei skirtina ir sklypo dalis, pažymėta raide „F“ , nes toje dalyje yra atsakovės vardu registruota sena, apleista pirtis. Ieškovas, jo atstovė teigė, jog jų pateiktas planas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atitinka abiejų interesus ir leidžia kiekvienam tinkamai be jokių apribojimų valdyti , naudotis ir disponuoti priklausančiu turtu. Iki šiol žemės sklypas yra neprižiūrimas. Atsakovė deklaravo visą žemės sklypą ir gaudavo paramą, tačiau nei karto nėra sakiusi kokias sumas gaudavo ir jomis nesidalino. Su atsakovės pateiktu priešieškiniu nesutiko. Nurodė, jog jos pateiktas planas ir prašoma nustatyti naudojimosi tvarka ne tik, kad nesąžininga , atitinkanti tik pačios atsakovės interesus, tačiau visiškai neatsižvelgianti į jo interesus ir toks naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas yra iš esmės negalimas. Iš atsakovės pateikto plano, kur jam yra skiriama sklypo dalis, pažymėta plane raide „B“ , matyti, jog jam nėra jokios galimybės privažiuoti ar patekti prie jam skirtinos sklypo dalies. Kaip matyti iš planų, tai vienintelis privažiavimas prie ginčo sklypo yra vieškelis, einantis sklypo viršutinėje dalyje ir tuo vieškeliu galima patekti į abi sklypo, pagal jo pateiktą planą, dalis. Kito privažiavo prie šio sklypo nėra. Be to, pagal atsakovės prašomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, jam yra skirtina tik vieno naudojimo būdo , pati prasčiausia ir nevertingiausia žemė, kurioje yra kemsynai, o atsakovė sau pasiskiria vertingą žemę- sodus, pievas, ganyklas, todėl toks priskirimas yra neteisingas. Atsakovė sau skiria sklypo dalį, kurioje yra senas sodas, teritorija, kuri apaugusi senais medžiais, tai visiškai neteisinga jo atžvilgiu ir tokia atsakovės siūloma tvarka atitinka tik jos interesus, , neatitinka tikrovės ir visiškai nepagrįsta. Prašė jo ieškinį tenkinti, priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, o priešieškinį atmesti.

3Atsakovė ir jos atstovės su pateiktu ieškovo ieškiniu nesutiko. Byloje pateikė priešieškinį ir prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Anykščių matininkas“ parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą: ieškovui paskiriant naudotis 63174 kv. m. ploto žemės sklypą, plane pažymėtu indeksu „B“ , jai paskirti naudotis 63175 kv. m. ploto žemės sklypu , plane pažymėtu indeksu „A“. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės nesutiko su ieškovo reikalavimais, nes jo siūloma sklypu naudojimosi tvarka jai yra nepriimtina ir akivaizdžiai pažeidžia jos interesus. Pagal ieškovo pateiktą planą, ji nebeturėtų privažiavo nuo žvirkelio iki jai tenkančios žemės sklypo dalies, nes ieškovo plane pažymėto kelio per žemės sklypą realiai nėra . Ji į žemės sklypą važiuoja priklausomai nuo galimybės tai daryti bei atsižvelgiant į metų laikus, kur būna sausiau. Pagal ieškovo pasiūlytą naudojimosi sklypu tvarką , jai asmenine nuosavybe priklausanti pirtis , pasiliktų ieškovui tenkančioje žemės sklypo dalyje , o jai priklausanti sodyba visiškai prarastų autonomiškumą, būtų nuolat vaikštoma, važiuojama per jos kiemą su bet kokia technika ir tokia tvarka ateityje iššauktų konfliktines situacijas. Be to, pagal ieškovo prašomą nustatyti naudojimosi tvarką, jam atitektų sklypo dalis, kur yra sodas, kurį atsakovė sodino , o pernai jį tvarkė dukters vyras. Atsakovės atstovės nurodė, jog ieškovas sodyboje negyveno ir į ją atvyksta retai, per giminės susitikimus, sklypo neprižiūri, juo nesirūpina ir jo netvarko. Atsakovės teikiamas planas padėtų jiems abiems racionaliai naudotis jiems tenkančiomis žemės klypo dalimis, padėtų išvengti konfliktų , sklypo dalys būtų taisyklingos formos , jai atitektų sklypo dalis, kuriame yra jos pastatai, tvenkinys. Kiekvienas iš jų galėtų patekti į savo sklypo dalimis atskirais įvažiavimais . Atsakovės atstovė tikino, jog ieškovui į jam tenkančią sklypo dalį privažiavimas yra prie žemės sklypo taškų 17-18-19 . Prašė ieškovo ieškinį atmesti, tenkinti atsakovės priešieškinį ir priteisti atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

5Bylos medžiaga, ieškovo, jo atstovės, atsakovės atstovių paaiškinimais nustatyta, jog šalys yra 12,6349 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) bendraturčiai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 651/1302 dalys žemės sklypo , atsakovei analogiško dydžio 651/1302 dalys žemės sklypo.( b. l., 9-10) Ieškovui ir atsakovei nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą buvo įregistruotos 1999-08-17 Utenos apskrities viršininko sprendimo Nr., ( - ) bei tos pačios dienos Utenos apskrities viršininko įsakymo Nr. ( - ) pagrindais, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į ieškovo senelio žemę . (b. l. 18-23) Minėtame žemės sklype yra pastatai, registruoti atsakovės T. V. G. vardu, kuriuos ji paveldėjo 1990-11-13 metais, po motinos mirties. (b. l., 48-58) Šalys, būdamos žemės sklypo nuo 1999 metų bendraturčiais, nėra iki šiol nusistatė naudojimosi tvarkos žemės sklypu ir dėl to tarp jų kyla nesutarimai, ginčai. Nepavykus taikiai susitarti, ieškovas teismui pateikė ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir prašo nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarka pagal jo perengtą žemės klypo planą. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo prašoma nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarka, pateikė byloje priešieškinį ir prašo žemės sklypu naudojimosi tvarką nustatyti pagal jos pateiktą planą. Bylos nagrinėjimo teisme metu šalims nepavykus taikiai išspręsti ginčo, teismas vyko į ginčo sklypą, tikslu išsiaiškinti šalių nurodytas aplinkybes dėl jų siūlomos tvarkos nustatymo ir patikrinti jų motyvus, kuriais grindžia savo reikalavimus.

6Kaip byloje nustatyta, ieškovas ir atsakovė yra bendraturčiai 12,6349 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo ir nesutaria kaip šiuo žemės sklypu naudotis. Iš byloje pateiktų dokumentų, bei žemės sklypo apžiūros vietoje, nustatyta, jog žemės sklypas yra pailgos formos. Sklypas rytinėje pusėje ribojasi su žvyrkeliu , plane pažymėtu taškais 1,2,3,4,5,6. Sklypo rytinėje dalyje yra seni įvairūs medžiai, pastatai , registruoti atsakovės vardu, senas sodas. Už sodybos, sklypo viduryje, yra tvenkinys , kuriuo naudojasi atsakovė , yra pievos , ganyklos , o žemutinėje sklypo dalyje yra įvairūs krūmai, dalis pelkėtos žemės. Žemės sklypas neprižiūrimas, apaugęs žolėmis, seni medžiai aplūžę, nesutvarkyti. Pastatai taip pat seni, neremontuoti, negyvenami. Namų valda apie pastatus nėra suformuota, pastatai yra išsidėstė toli vienas nuo kito. Sodyboje niekas negyvena. Atsakovė sklypą deklaravo ir gaudavo išmokas. Ieškovas K. J. prašydamas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką , pateikė 2016m. rugpjūčio 23d., UAB „Anykščių geodezija“ parengtą žemės klypo planą ir prašo jam paskirti naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis , plane pažymėtą indeksais A, B, C . Atsakovei paskirti naudotis sklypo dalimis, pažymėtomis plane indeksais D, E, F. Abiejų bendram naudojimu palikti žemės sklypo dalį, kur yra kelias,, plane pažymėtu indeksu G. (b. l. 75) Atsakovė, jos atstovės nesutiko su ieškovo siūlomu žemės sklypo tvarkos nustatymu, teigdamos, jog jos neteks privažiavimo prie jai tenkančios dalies žemės sklypo, jog negalės naudotis pirtimi, jog nėra kelio per žemės sklypą, pažymėto indeksu G, jog neteks sodo, kurį sodino atsakovė. Atsakovė teikė byloje priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir pateikė 2016m. spalio 4d. UAB „Anykščių matininkas“ žemės klypo planą ir prašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal jos pateiktą planą- žemės sklypo dalį plane pažymėtu indeksu A paskirti naudotis atsakovei, o sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu B paskirti naudotis ieškovui, t. y, padalino žemės sklypą pusiau, žemės sklypo rytinę dalį, kuri ribojasi su žvyrkeliu prašo paskirti jai, o žemės sklypo kitą dalį , esančią žemiau prašo paskirti ieškovui.

7Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. E. T., bylos Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. L. v. UAB „Alytaus valda“, Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. K., bylos Nr. 3K-3-77/2011). Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).

8Kasacinis teismas savo praktikoje suformavo kriterijus, taikytinus nustatant nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarką: 1) teisėtumo kriterijus – nustatoma naudojimosi tvarka turit būti teisėta ir atitinkanti teisės aktuose numatytus reikalavimus, nepažeidžianti trečiųjų asmenų teisių, 2) adekvatumo dalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėje kriterijus – naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus – siūlomoje naudojimosi tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nei vieno bendraturčio teisės nustatant tvarką nebus pažeistos ir kuo mažiau apribotos. Tvarka turi būti tokia, kad kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms; 4) naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus, 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus – turi būti stengiamasi kuo mažiau keisti nusistovėjusią faktinę tvarką.

9Įvertinęs planus, šalių pasisakymus, bei apžiūrėjęs žemės sklypą vietoje, teismas sprendžia , kad teisingumo, protingumo, patogumo, ekonomiškumo ir nuosavybės valdymo bei naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus labiau atitinka ieškovo pateiktas žemės sklypo planas (CK 4.75, 4.81 straipsniai). Tokios išvados teismas prieina ir remdamasis teismų praktikoje suformuluotas tokio pobūdžio ginčams reikšmingas aplinkybes.

10Pirma, teismas, spręsdamas, kuris iš šalių pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planų labiau atitinka proporcingumo ir visų bendraturčių interesų pusiausvyros principus, atsižvelgia į tai, kad ieškovo pateiktą planas atitinka proporcingą žemės klypo naudojimosi pagal turimas žemės nuosavybės dalis, esamą paskirtį bei abiejų bendraturčių interesus. Ginčo žemės sklypą sudaro įvairaus naudojimo būdo žemės, žemės sklypas buvo ieškovo senelių, joje yra senas sodas, dalis sklypo apaugusi medžiais, todėl pagal ieškovo pateiktą planą ši teritorija taip pat dalintina kiekvienam bendraturčiui paskiriant po atitinkamą jos plotą. Ieškovo pateiktame plane ši teritorija dalintina pusiau. Ieškovui skirtina naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėtais indeksu A ir B. Ji apaugusi medžiais , sklypų dalis A ir B skiria kelias, pažymėtas indeksu G skiriamas abiejų bendraturčių naudojimui, kad patektų į sklypo dalis. Pagal ieškovo planą , kita dalis teritorijos , kurioje auga medžiai, yra atsakovės pastatai , iškastas tvenkinys , plane pažymėtos indeksu D ir E skiriamos naudotis atsakovei , o sklypo dalis, pažymėta indeksu C skiriama naudotis ieškovui. Tarp šių dalių yra kelias, plane pažymėtas indeksu G, kuris skiriamas bendram šalių naudojimui ir šiuo keliu atsakovė gali laisvai patekti į savo sklypo dalis. Kaip matyti ir byloje pateiktų dokumentų, fotonuotraukų ir kaip nustatyta apžiūrint ginčo sklypą vietoje, tai tokia ieškovo siūloma žemės sklypu naudojimosi tvarka yra teisinga ir labiausiai atitinka jų interesus. Visų pirma , tai tiek ieškovui, tiek atsakovei atitenka žemės sklypo dalys, kurioje auga seni medžiai, o ne krūmai, yra senas sodas. Atsakovei skiriamose naudotis žemės sklypo dalyse taip pat auga medžiai, yra senas sodas, yra atsakovės pastatai , kurie išsidėstę toli vienas nuo kito, ir ji nekliudoma galės jais naudotis. Abiems bendraturčiams paskiriama naudotis mišri ir jų išskirtinai naudojama žemė. Ieškovo pateiktame plane numatyta naudojimosi sklypu tvarka suteikia galimybė pro faktiškai esamą kelią, kuris plane pažymėtas indeksu „G“ nevaržomai patekti tiek į ieškovui, tiek atsakovei atitinkamai priskirtinas žemės sklypo dalis . Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimuose nurodytus racionalumo, patogumo bei bendraturčių apsaugos kriterijus. Atsakovė ir jos atstovės teismo posėdžių metu tikimo, jog ieškovo plane pažymėto indeksu „G“ kelio nėra, jog jis nepravažiuojamas ir, kad atsakovė į jai skiriamas sklypo dalis negalės pavasarį, rudenį, kai palyja ir būna šlapia, kad tuomet atsakovė nuo žvyrkelio į žemės sklypą važiuodavo bet kur, kur būdavo įmanoma važiuoti. Tokie atsakovės ir jų atstovių argumentai niekuo nepagrįsti. Tiek ieškovas, tiek atsakovė teismui teikė žemės sklypo nuotraukas. Iš jų akivaizdžiai matyti, jog ieškovo plane nurodytas kelias nuo žvyrkelio į žemės sklypą yra ir jis visada buvo. Tam tikru metu laiku jis būna šlapias, tačiau pravažiuoti įmanoma. Kito kelio įvažiuoti į ginčo sklypą nėra. Apžiūrint žemės sklypą vietoje, teismas visiškai įsitikino, jog plane nurodytas kelias „G“ yra, jis pravažiuojamas ir eina nuo žvyrkelio per ginčo sklypą iki atsakovei priklausomo klojimo . Sklypo apžiūros metu , kelias buvo sausas, pravažiuojamas, juo laisvai galima patekti prie atsakovei priklausančių pastatų. Niekuo nepagrįsti atsakovės, jų atstovių argumentai, jog ieškovas keliu važiuodamas su įvairia žemės technika, padargais, kliudys atsakovei naudotis atsakovei skiriamomis naudotis žemės sklypo dalimis , pažymėtomis indeksu „D“ ir „E“ . Kad ieškovo prašoma paskirti žemės dalis atsakovei yra racionalus sprendimas patvirtina ir tai, jog žemės sklypo plane indeksu “E“ pažymėta sklypo dalis, kurią prašoma paskirti naudotis atsakovei, yra gretimybėje su atsakovei T. V. G. priklausančiu žemės sklypu , unikalus Nr. ( - ). (b. l., 94, 99)

11Antra, teismas atsižvelgia į susiklosčiusią faktinę ginčo žemės sklypo naudojimo tvarką, t. y. į tai, kad ieškovo pateiktas planas iš esmės atitinka tą naudojimosi bendru turtu tvarką, kuri faktiškai egzistuoja ilgą laiką. – ieškovo siūlomas bendro naudojimosi žemės plotas šalių ir šiuo metu yra naudojamas kaip bendro naudojimo kelias , atsakovei skiriamose naudotis žemės sklypo dalyse yra išsidėstę jos pastatai, jos iškastas tvenkinys, kuriuo ji naudojamai, daržas, šiltnamis , auga obelys. Apžiūrint žemės sklypą vietoje, teismas nustatė, jog sklypo dalyje, kur yra sodyba, yra senas sodas. Atsakovė ir jos atstovė , vietoje, apžiūrint sklypą, teigė, jog dalis atsakovės sodinto sodo patenka į ieškovui skiriamą naudotis žemės dalį, pažymėtą indeksu „B“, tačiau šiam teiginiui neteikė jokių įrodymų. Apžiūrint žemės sklypą vietoje, buvo nustatyta, jog sodas yra , jame auga seni medžiai, jie nėra tvarkomi , nėra genėjami, dalis jų aplūžę. Pagal ieškovo plane nurodytą sklypo dalį, kuri skiriama naudotis atsakovei, pažymėta indeksu „E“ , netoli esančio tvenkinio matyti naujai pasodinti medžiai. Todėl niekuo nepagrįsti atsakovės argumentai, jog atsakovės sodintas sodas atitenka ieškovui. Atsakovei skirtinoje naudotis sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „F“ yra jai priklausanti pirtis. Niekuo nepagrįsti atsakovės ir jos atstovų argumentai, jog atsakovės pirtis iš esmės pasiliktų ieškovo naudojimui paskirtoje žemės sklypo dalyje, dėl to ji neva negalėtų į pirtį prisinešti malkų, nes jai reikėtų apeiti ieškovui priskirtiną žemės dalį. Tokie motyvai neatitinka tikrovės . Iš ieškovo pateikto plano, iš apžiūros vietoje, nustatyta , jog yra visos galimybės patekti į pirtį ir kartu prisinešti ar prisivežti malkų pro bendro naudojimo kelią „G“ . Kaip nustatyta vietoje, sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „B“ , kurią skiriama naudotis ieškovui, yra apaugusi medžiais ir jokių kelių prie ten esančios pirties nėra, todėl bet kokiu atveju malkas į pirtį atsakovė turėtų vežtis vieninteliu keliu „G“ , todėl ieškovui naudojimuisi žemės klypo dalies „B“ priskyrimas niekaip negali palengvinti ar pasunkinti atsakovei patekimo ir malkų nuvežimo į pirtį, jau nekalbant apie tai, kad iš tikrųjų pirtis faktiškai yra sugriuvusi, nenaudojama apaugusi žolėmis ir nėra jokių požymių , jog pirtimi yra naudojamasi. Tą teismas nustatė apžiūrėjęs žemės sklypą ir joje esančią pirtį vietoje.

12Trečia , pagal kasacinio teismo praktiką nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Nustatyta, jog tiek ieškovo pateiktame žemės sklypo plane, tiek atsakovės pateiktame plane , tiek apžiūrint sklypą vietoje, nustatyta, jog vienintelis kelias, kuriuo yra galima privažiuoti prie ginčo žemės sklypo yra prie žemės sklypo ribos , apibrėžtos žemės plane žemės sklypo ribų taškais 1, 2, 3, 4, 5, 6. Pagal atsakovės pateiktą žemės sklypo planą naudojimosi tvarkai nustatyti, būtent atsakovei būtų priskirtina žemės sklypo dalis prie kelio ( atsakovės plane dalis pažymėta indeksu A) , t.y., atsakovė turėtų galimybę laisvai ir nevaržomai patekti į jai priskirtą žemės sklypo dalį, pažymėtą raide „A“, o ieškovui iš viso nenumatyta galimybė patekti/ privažiuoti prie jam priskirtinos žemės sklypo dalies , atsakovės plane pažymėtos raide „B“. Dėl šios aplinkybės atsakovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu pagal jos pateiktą planą, yra neteisinga ir negalima. Ieškovui iš viso nėra numatyta jokio kelio patekimui į jo naudojimui priskirtiną žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „B“ ir dėl to jis minėto sklypo dalies faktiškai negalėtų nei valdyti, nei naudotis ir tokiu būdu būtu nepagrįstai suvaržoma jo nuosavybės teisė į žemės sklypą. Akivaizdu, jog toks priskirimas bendraturčiui naudotis žemės sklypo dalimis , į kurią nėra numatyta privažiavimo, yra ne tik kad nelogiškas , neracionalus, bet ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismo posėdžio metu ir apžiūrint žemės sklypą vietoje, atsakovės atstovės teismą tikino, jog pagal atsakovės pateiktą žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo planą , ieškovas į jam skiriamą žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „B“ , gali patekti kitu keliu, kuris yra pažymėtas plane taškais 17, 18, 19. , t.y. gali patekti keliu, kuris yra . Teismui pateikė susirašinėjimą su gretimo žemės klypo savininke V. V., jog ji neprieštarauja, jog per jai priklausantį sklypą būtų galima važiuoti į ieškovui skiriamą naudotis žemės sklypą . Byloje nustatyta, jog pagal atsakovės planą , ieškovui skiriama naudotis žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „B“, gale ribojasi su A. V. ir V. V. žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ). ir D. A. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ) (b.l. 94, 95-96, 131- 134) Tiek pagal pateiktus byloje rašytinius įrodymus- planus, tiek įvykio vietoje apžiūrint žemės klypo dalį, atsakovės plane pažymėtą indeksu „B“, teismas nenustatė, jog prie šios sklypo dalies yra privažiavimas, ir , kad ieškovas galėtų laisvai patekti į jam skiriamą sklypo dalį. Nustatyta, jog yra pramintas lauko keliukas per V. V. ir A. V. žemės sklypą , tačiau į skiriamą ieškovui žemės klypo dalį , pažymėtą indeksu „B“ , juo negalima patekti. Keliukas baigiasi nurodytu asmenų sklypo pievoje. Apžiūrint tą dalį vietoje, atsakovės atstovė , vesdama tą žemės sklypo dalimi teismą, stengėsi įrodyti, jog toje vietoje yra kelias ir juo ieškovas galėtų naudotis, tačiau tokio kelio teismas nerado ir nenustatė, jog ieškovas galėtų laisvai ir netrukdomai patekti į jam skiriamą žemės sklypo dalį. Šį žemės dalis apaugusi įvairiai krūmai , pelkėta, tai žemiausia sklypo dalis. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Anykščių skyriaus pateikto rašto matyti, jog tas lauko keliukas yra įmatuotas į žemės sklypą, priklausantį V. ir kelio servitutas šiame žemės sklype nenustatytas. (b.l. 197) Pateiktas susitarinėjimas su V. V. neįrodo atsakovės aplinkybės, jog privažiavimas prie ieškovui skiriamos sklypo dalies „B“ yra, todėl dėl šių aplinkybių atsakovės priešieškinys ir juo prašoma nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarka yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

13Bylos duomenys, šalių elgesys teismo posėdžių metu rodo, jog šalių santykiai iki šiol yra konfliktiški. Teismo posėdžio metu ieškovas teigė, jog atsakovė jo teta, tėvo sesuo, pasielgė nesąžiningai, po savo motinos, jo senelės O. B. mirties, atsakovė viena kreipėsi į notarą ir nuslėpė, jog be jog teisę paveldėti senelės turtą turi ir sūnūs , tai ieškovo tėvas V. J. ir A. J. ir atsakovei vienai buvo išduoti paveldėjimo dokumentai, todėl šiuo atveju atsakovė, nesutikdama taikiai pasidalinti žemės sklypą, siekia naudos tik sau. Ieškovas teigė, jog jis visaip bandė susitarti su teta ir taikiai nusistatyti naudojimo žemės sklypu tvarką, tačiau viskam prieštaravo tetos dukra, kuri ir atstovauja tetą teisme. Atsakovės atstovė – dukra - nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių , jog jų santykiai priešiški , tačiau ji mano, jog atsakovės pateiktas žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo planas visiškai atitinka abiejų interesus. Teismas , įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais daro išvadą, kad ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka labiau atitinka įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus tokios tvarkos nustatymo kriterijus, nepažeidžia atsakovės teisių bei teisėtų interesų, todėl ieškinys tenkintinas, o priešieškinys atmestinas.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

15Ieškovas yra sumokėjusios po 31,60 Eur žyminio mokesčio, ir patyrė 1500 eurų atstovavimo išlaidų . (b.l. 139-141, 195 , 196) Tenkinus ieškovo ieškinį , iš atsakovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. (CPK 93, 98 str.). Sutinkamai su LR CPK 96 straipsnio nuostatomis iš atsakovės į valstybės biudžetą išieškotinos teismo turėtos pašto išlaidos 10,46 eurai.

16Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263-270 straipsniais teismas ,-

Nutarė

17ieškovo ieškinį patenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti. .

18Nustatyti tarp K. J. ir T. V. G. naudojimosi 12,6349 ha žemės sklypu , unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ), tvarką pagal 2016-08-23 UAB „Anykščių geodezija“ parengtą žemės sklypo planą tokiu būdu:

19K. J. paskirti naudotis :

203022 kv.m., ploto žemės sklypo dalimi pažymėta plane indeksu A;

216699 kv. m., ploto žemės sklypo dalimi , plane pažymėta indeksu B;

2252932 kv. m., ploto žemės klypo dalimi, plane pažymėta indeksu C;

23Bendrai su atsakove T. V. G. paskirti naudotis 521 kv. m. ploto žemės klypo dalimi, plane pažymėta indeksu G.

24Atsakovei T. V. G. paskirti naudotis :

253675 kv., m., ploto žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu D;

2658904 kv. m., ploto žemės sklypo dalimi , plane pažymėtu indeksu E;

2775 kv. m., ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėtu indeksu F ;

28Bendrai su ieškovu K. J. , paskirti naudotis 520 kv., m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėtu indeksu G.

29Priteisti iš atsakovės T. V. G. ieškovui K. J. 31,60 Eur žyminio mokesčio bei 1500 Eur ( vieną tūkstantį penkis šimtus eurų ) atstovavimo išlaidų.

30Išieškoti iš T. V. G. į valstybės biudžetą 10,46 eurus teismo turėtų pašto išlaidų . ( Surenkamosios sąskaitos : Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esanti AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esanti UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esanti AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esanti AB DNB bankas, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esanti AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esanti Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esanti AB ,,Citadele“ bankas. Įmokos kodas 5660.)

31Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita... 2. ieškovas K. J. teismui pateikė ieškinį atsakovei T. V. G. ir prašo... 3. Atsakovė ir jos atstovės su pateiktu ieškovo ieškiniu nesutiko. Byloje... 4. Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.... 5. Bylos medžiaga, ieškovo, jo atstovės, atsakovės atstovių paaiškinimais... 6. Kaip byloje nustatyta, ieškovas ir atsakovė yra bendraturčiai 12,6349 ha... 7. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra... 8. Kasacinis teismas savo praktikoje suformavo kriterijus, taikytinus nustatant... 9. Įvertinęs planus, šalių pasisakymus, bei apžiūrėjęs žemės sklypą... 10. Pirma, teismas, spręsdamas, kuris iš šalių pateiktų naudojimosi žemės... 11. Antra, teismas atsižvelgia į susiklosčiusią faktinę ginčo žemės sklypo... 12. Trečia , pagal kasacinio teismo praktiką nustatant naudojimosi bendru žemės... 13. Bylos duomenys, šalių elgesys teismo posėdžių metu rodo, jog šalių... 14. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. ... 15. Ieškovas yra sumokėjusios po 31,60 Eur žyminio mokesčio, ir patyrė 1500... 16. Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263-270 straipsniais teismas ,-... 17. ieškovo ieškinį patenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti. .... 18. Nustatyti tarp K. J. ir T. V. G. naudojimosi 12,6349 ha žemės sklypu ,... 19. K. J. paskirti naudotis :... 20. 3022 kv.m., ploto žemės sklypo dalimi pažymėta plane indeksu A;... 21. 6699 kv. m., ploto žemės sklypo dalimi , plane pažymėta indeksu B;... 22. 52932 kv. m., ploto žemės klypo dalimi, plane pažymėta indeksu C;... 23. Bendrai su atsakove T. V. G. paskirti naudotis 521 kv. m. ploto žemės klypo... 24. Atsakovei T. V. G. paskirti naudotis :... 25. 3675 kv., m., ploto žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu D;... 26. 58904 kv. m., ploto žemės sklypo dalimi , plane pažymėtu indeksu E;... 27. 75 kv. m., ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėtu indeksu F ;... 28. Bendrai su ieškovu K. J. , paskirti naudotis 520 kv., m. ploto žemės sklypo... 29. Priteisti iš atsakovės T. V. G. ieškovui K. J. 31,60 Eur žyminio mokesčio... 30. Išieškoti iš T. V. G. į valstybės biudžetą 10,46 eurus teismo turėtų... 31. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio...